Dantukai

Įžanga

Kiekvieną kartą valgydami neapsieiname be dantų- jais kandame,kramtome,graužiame ir triname maistą.Dantimis maistą smulkiname,kad galėtume jį suvirškinti ir paversti energija.

Dantis susideda iš trijų svarbiausių dalių:vainiko(dalies,esančios virš dantų),kaklelio( siauros juostelės prie dantenų) ir šaknies(ji yra žandikaulyje).Danties šaknį žandikaulyje įtvirtina cementu vadinama medžiaga.

Dantį sudaro trys sluoksniai:gelsvai baltas emalis išorėje (kiečiausias organizmo audinys),po juo-dentinas ir viduje pulpos pripildyta danties ertmė.Pulpoje yra daug su žandikauliu susijungtų nervų.

Yra keturios dantų grupės.Kiekviena jų turi skirtingą užduotį.Kalto formos kandžiai yra burnos priešakyje-jais maistas atkandamas.Ilgesni aštrūs iltiniai dantys-jais maistas attplėšiamas.Plokštesniais,plačiais kapliais ir krūminiais dantimis maistas smulkinama,traiškomas ir trinamas.

Gyvenime išdygsta du dantų komplektai-pieniniai vaikų,jų yra 20,ir suaugusiųjų nuolatiniai, jų yra 32.

Dėstymas

Dantis susideda iš trijų dalių:
· Danties vainiko,matomoji danties dalis,esanti virš dantenų.Dantį čia dengia emalis,po juo yra dentinas,danties viduje- danties pulpa.Ant danties virš emalio paprastai susidaro plona skaidri plėvelė,sauganti dantį nuo žalingo rūgščių poveikio(nuvalyta ji vėl susidaro per 0,5h).Virš šios plėvelės susikaupia mikrobų sluoksnis,kurį apdengia vadinamoji baltoji apnaša iš seilių,žuvusių leukocitų,nusilpusio epitelio ląstelių,maisto liekanų.Pirmąją porą šis sluoksnis lengvai (skalaujant dantis ar valant daantis)nusivalo.Laiku nepašalintas,jis persisunkia druskomis,kalkėja,iš jo formuojasi dantų akmenys.

· 1-3 šaknų,jos yra žandikaulio duobelėse.Kandžiai ir iltys turi po vieną,kapliai-po vieną arba dvi,o krūminiai –po dvi arba tris šaknis.Žandikaulio duobutėse dantis tvirtai laiko jungiamojo audinio skaidulos,vadinamos periodontu,arba periodontiniais raiščiais.Vienas šių skaidulų galas prisitvirtinęs prie ža

andikaulio,o kitas-prie cemento.Šios skaidulos saugo dantis nuo traumų.
· Kaklelio ,siaura juostelė tarp vainiko ir šaknies,Danties dalis,kurią dengia dantenos.

Danties viduje yra danties ertmė(pulpa).
Pulpa –tai danties minkštimas.Užpildo danties ertmę ir danties šaknų kanalus(jie šaknies viršūnėje atsiveria angomis,pro kurias į dantį ateina kraujagyslės,limfagyslės,nervai)Pro dantis į kitus danties audinius patenka maisto medžiagos,šalinami medžiagų apykaitos produktai.Viršutinį danties sluoksnį sudaro kriaušės formos ląstelės odontoblastai.Jų ataugos įsiterpusios į dentino kanalėlius.Odontoblastai gamina dentiną,jungiamojo elementus,lemia danties augimą.Danties ląstelės histocitai kovoja su patekusiais į dantį mikrobais.

Svarbiausias danties audinys-dentinas.
Dentinas-antrasis,po emaliu esantis gelsvos spalvos danties sluoksnis.Dentiną,kaip ir emalį,sudaro dauguma tokių pačių medžiagų kaip ir kaulus.Dentinas minkštesnis už kaulą.Jame yra gyvųjų ląstelių ir kolageninių skaidulų.Jie sudaro beveik visą danties masę.

Danties vainiką dengia kiečiausias organizmo audinys-emalis.
Emalis- į kaulą panaši medžiaga,tačiau gerokai už jį kietesnė(kiečiausia žmogaus organizmo medžiaga).Emalyje nėra gyvųjų ląąstelių.Didžiąją jo dalį sudaro mineralinių medžiagų-kalcio,fosforo ir fluoro junginių kristalai.

O šaknį dengia cementas,kurio struktūra ir chemine sudėtimi panašus į kaulą.
Cementas-į kaulą panaši medžiaga,primenanti emalį,tačiau už jį šiek tiek minkštesnė.Cementas sudaro ploną išorinį dantų šaknų sluoksnį.Jį su žandikauliu jungia ir sutvirtina periodontiniai raiščiai ,kaip ir šaknį.

Kūdikis gimsta be dantų,tačiau septintąją vaisiaus gyvenimo savaitę išilgai pirminis burnos viršutinio ir apatinio krašto sutankėja plokščiasis daugiasluoksnis epitelis,kuris sudaro dantų plokštelę.Vaikas turi 20 pieninių dantų,jie pradeda dygti penktą –septintą mėnesi,pradeda kristi penktais-septintais metais ir vėliau.

Yra keturios da

antų grupės:kandžiai,iltys,kapliai ir krūminiai dantys.

Suaugęs žmogus turi 8 kandžius(vainikas kalto,šaknis kūgio formos,jais atkandamas maistas),4 iltinius dantis(vainikas ir šaknis kūgio formos,jais atplėšiamas maistas),8 kaplius(vainikas kubo formas,viršutinių kaplių šaknys dažnai dvišakos;jomis maistas smulkinamas)12 krūminių dantų(jie masyviausi,vainikas kubo formos,viršutiniai krūminiai dantys dažniausiai turi po 3šaknis,apatiniai-po 2;jais traiškomas ir trinamas maistas).Pagal šaknų skaičių dantys skirstomi į:
· Vienašaknius(kandžiai,iltys,kapliai,išskyrus pirmuosius viršutinius ir rečiau antruosius viršutinius)
· Dvišaknius(apatiniai krūminiai,viršutiniai pirmieji kapliai,rečiau viršutiniai antrieji kapliai)
· Trišaknius(viršutiniai krūminiai,proto dantų skaičius būna įvairus).
Dantis turi 5 paviršius:išorinį arba lūpinį,skruostinį,vidinį arba gomurinį,liežuvinį,po 2 kontaktinius ir okliuvinį.Priekinių dantų išorinis paviršius vadinamu lūpiniu,šoninių dantų-skruostiniu.Apatinių dantų vidinis paviršius vadinamas liežuviniu,viršutinių dantų-gomuriniu.Kontaktiniais paviršiais dantys yra prisiglaudę vienas prie kito.Priekinių dantų okliuzinis paviršius vadinamas kandamuoju kraštu,o kaplių ir krūminių dantų-kramtomuoju paviršiumi.Kapliai ir krūminiai dantys kramtomajame paviršiuje turi gumburus,kuriuos skiria tarpgumburiniai plyšiai.
Kapliai turi po2 gumburus,viršutinieji krūminiai dantys –po 4, 3,apatinieji krūminiai dantys-po 6, 5 arba 4.Protinių dantų gumburų skaičius įvairus.

Dantys padeda susiformuoti kalbos garsams.Neturint dantų labai sunku ištarti garsus d,f,l,n,s,t,v,z,c,š.Bedantis švepluoja,neaiškiai kalba,pakinta jo veido forma,įkrinta skruostai,atsikiša smakras,padaugėja raukšlių.
Dantys yra patvarios struktūros,beveik nepasiduoda atsitiktinių faktorių poveikiui,turi griežtai genetiškai fiksuotą raštą,todėl naudojami tiriant genetinius ryšius tarp populiacijų,nustatant populiacijos odontologinį tipą.

Kad dantys būtų sveiki,svarbu juos prižiūrėti.

Burnos higienai – nepakankamas dėmesys

Pati svarbiausia sveikų dantų išsaugojimo priemonė – pasta ir dantis būtina juos valyti. Reikia valyti du kartus per dieną. Valome dvi minutes. Daug ka

as priklauso nuo dantų pastų.Naujausioje knygoje apie burnos higieną teigiama, jog šioje sferoje esama daug tyrimų. Kol kas dantis valome ne pačiomis geriausiomis pastomis. Pagal kai kurių dantų pastų klinikinio patikrinimo rezultatus, pati efektyviausia dantų pasta yra “Ultra brite original”, antroje vietoje – “Close-cep”. Į pirmą dešimtuką patenka mums žinoma pasta “Signal”. “Blend-a-med”, “Colgate” yra trečiajame dešimtuke. “Aquafresch” pastos yra sąrašo pabaigoje”.

Dantų pastos skirstomos į kelias grupes:
· Dažniausiai naudojamos pastos su fluoru.
· Antra pastų grupė skirta žmonėms, smarkiai kenčiantiems nuo karieso. Tokiems skirtos pastos su didesniu fluoro kiekiu.
· Trečia grupė – pastos jautriems dantims.
· Ketvirta grupė – balinančios pastos. Tokias pastas galima naudotis tik ribotą laiką: ne ilgiau kaip du mėnesius.Naudojant ilgiau – sudirginamos dantenos, silpnėja emalis.
· Penktoje grupėje – pastos rūkantiems. Jos efektyviai pašalina tabako nuosėdas, sugrąžina dantims spalvą.
· Šešta grupė – pastos vaikams. Jose mažiau fluoro.

Rečiau naudojamos žolių pastos. Jų galima nusipirkti vaistinėse. Žolių pastos naudingos, kai kraujuoja dantenos.

Nepakenktų ir kasdieninis dantenų masažas. Tai galima padaryti dviem būdais:
· Pirmasis – su dantų šepetėliu. Reiktų pasirinkti minkštą šepetuką ir juo masažuoti dantenas.
· Kitas būdas – pirštais. Dantenas masažuojame lengvais sukamaisiais, ratiniais pirštų spustelėjimai.
Kita svarbi priemonė – dantų siūlai. Jie labai populiarūs JAV. Jau ir pas mus vaistinėse, didesniuose prekybos centruose tokių siūlų galima nusipirkti. Dantų siūlais išvalomi tarpdančiai. Reikia siūlą kišti palengva, atsargiai. Valyti lėtai, ne
estaigiais judesiais. Dantų siūlai netinka prie periodonto pažeidimų. Skandinavijos šalyse daugiau naudojami dantų krapštukai. Jų taip pat galima nusipirkti.

Pastaruoju metu televizija, laikraščiai reklamuoja kramtomąsias gumas. Kramtomoji guma – geras dalykas. Reiktų kramtyti ne visas, o tik neturinčias cukraus – su ksilitu. Jos sumažina rūgščių poveikį. Per dieną galima sukramtyti ne daugiau kaip tris keturis gabalėlius. Kramtomoji guma – ne itin gelbstinti priemonė. Kramtomosios gumos poveikis priklauso nuo joje esančio ksilito kiekio. Gumoje turi būti ne mažiau kaip šešiasdešimt procentų ksilito. Ksilitas – cukraus pakaitalas, skatinantis seilių išsiskyrimą, o seilės valo dantis. Per daug vartoti kramtomosios gumos nepataritina, nes tai skatina plonųjų žarnų peristaltiką. Sunkiau virškinamas maistas. Gali prasidėti skrandžio uždegimas. Mokslininkai įrodė vieną įdomų dalyką. Jaunimas, kramtydamas gumą, mėgsta klausytis muzikos. Pasirodo, kramtant gumą, klausyti nepatariama, nes silpnėja klausa. Kramtomoji guma jokiu būdu neatstos šepetėlio ir dantų pastos.

Kur gydytis?

Sugedus dantims juos galima gydyti trijose vietose:
· Poliklinikos. Čia dantys gydomi nemokamai. Ne pirmos grupės pacientas už vaistus moka pats. Už geresnę plombą reiks mokėti. Tad ir poliklinikose už dantų tvarkymą tenka mokėti. Nedaug poliklinikų su modernia stomatologine įranga. Nors gydytojai gerai išmano savo darbą, tačiau nemalonių pojūčių pacientas patiria būtent dėl prastos įrangos.
· Stomatologijos kabinetai. Juose už dantų gydymą tenka mokėti. Tokiuose kabinetuose dirba bendros praktikos gydytojai-stomatologai.
· Dantų klinika. Jos mokamos. Čia kainos didesnės negu stomatologijos kabinetuose. Dantų klinikose dirba ne tik savos srities specialistai: chirurgai, periodontologai, ortodontai, implantologai, protezuotojai ir bendros praktikos stomatologai.

Dantų protezai

Specialios konstrukcijos,kurios po patologinio proceso,operacijos ar sužeidimo pašalina dantų vainikinės dalies,dantų eilių ir žandikaulių defektus,atkuria dantų formą.Gaminami iš nerūdijančio plieno, aukso,platinos,plastiko,porceleno,neutralių burnos bei dantų audiniams lydinių.Nenuimamiems dantims priskiriami įklotai,kaištiniai dantys,dantų vainikėliai ir tiltiniai protezai.Jie tvirtinami prie atraminių dantų.Nuimami,arba plokšteliniai(juo galima išsiimti iš burnos pačiam),dantys būna daliniai(kai nėra dalies dantų)ir pilni(kai nėra visų dantų).Jie susideda iš protezo pagrindo,dantų ir kabliukų,kurie sutvirtina dantis,kad nejudėtų.Dantis padeda atsigauti kramtymo ir kalbos funkcijoms,apsaugo dantų ir žandikaulių sistemą nuo tolesnio irimo,turi ir kosmetinės reikšmės.Dantis protezuoja gydytojas stomatologas ortopedas,o dantis gamina dantų technikas.

Dantų technikas

Specialistas,kuris gamina dantų protezus,ortopedinius ir ortodontinius apparatus veido bei žandikaulių defektams ir deformacijoms gydyti bei taisyti.Dantų technikas dirba ligoninese,poliklinikose ir kt. Med. Įstaigose,kuriose teikiama stomatologinė pagalba.Lietuvoje dantų technikus rengia Kauno P.Mažylio med. Mokyklos dantų technikų skyrius.Priimami asmenys,baigę vidurinę mokyklą.Mokslas trunka du metus.

Dantų ligos

Pažeidžia kietąjį ir (arba) minkštąjį danties audinį.Gali prasidėti nuo bendrosios organizmo ligos(ypač jei dėl jos sutrinka virš kintamojo trakto veikla ir organizmo medžiagų apykaita),geriant vandenį,kuriame fluoro stinga arba yra per daug,po danties traumos,dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio(pvz.,dirbant su nuodingomis chem.medžiagomis,gyvenant vietovėje ,kur smarkiai užterštas oras ir dirvožemis),vartojant kai kuriuos vaistus (pvz.,tetraciklino grupės antibiotikus),taikant spindulių terapiją,netinkamai prižiūrint burnos ertmę,valgant daug saldumynų.Labiausiai paplitusi dantų liga yra kariesas.Jo laiku ir tinkamai negydant,gali kilti komplikacijų:
· Žandikaulių osteomielitas
· Kraujo užkrėtimas
· Pulpitas
· Periodontitas
Dažnesnės nekariozinės dantų ligos yra:
· emalio hipoplazija(dažniausiai pasitaiko dėl vaikystėje persirgtų ligų)
· fluorozė,dantų kietųjų audinių nekrozė(pažeidžia emalį,kartais ir dentiną;dažniausiai būna dėl skydliaukės pernelyg suintensyvėjusios veiklos,skrandžio,kasos arba nervų ligos,nuodingų chem.medžiagų poveikio)
· patologinis dantų nusidėvėjimas,dėl kurio jie tampa liguistai jautrūs

· pulpos sklerozė(pulpoje padaugėja jungiamojo audinio skaidulų,ji ima atrofuotis,sutrinka jos kraujotaka ir medžiagų apykaita)
· pleištiniai dantų defektai(dažnai atsiranda nuo netinkamo dantų valymo,sergant parodontitu,parodontoze)
· dantų akmenys
· dantų anomalija
· dantenų navikas(kitaip epulis)
· dantenų uždegimas
· danties implantacija
· danties trauma
· diastema
· bakterinis gingivitas
· dantenų recesija

Dantų ligų išvengti padeda tinkama ir nuolatinė dantų priežiūra,burnos ertmės priežiūra,burnos ertmės ligų gydymas,gera sveikatos būklė.Sergantieji kai kuriomis dantų ligomis yra dispanserizuojami.Dantų ligas gydo gydytojas stomatologas.

Leave a Comment