Virškinimo sistemos organų ligos

Virškinimo sistemos organų ligos

Dantų ėduonis (kariesas) – danties kietųjų medžiagų audinių liga, dėl kurios dantis ima irti. Nevalant dantų arba netinkamai juos prižiūrint, tarpdančiuose kaupiasi maisto liekanos ir atsiranda palankios sąlygos veistis bakterijoms. Jos sudaro bakterijų dangą, arba apnašą. Misdamos angliavandeniais, bakterijos apnaše išskiria rūgštis, ardančias dantų audinius.

Kad išvengtume dantų ėduonies reikia kruopščiai valyti dantis, valgyti mažiau saldumynų, nekąsti kietų saldainių, riešutų. Išsyk po karšto valgio negalima gerti šalto vandens ar valgyti ledų, ir atvirkščiai. Svarbu nuolat, bent 2 kartus per metus, tiikrintis pas stomatologą ir nedelsiant į jį kreiptis, pastebėjus nors menką danties gedimą, valgyti fluoro turinčius maisto produktus.

Dantų akmenys. Susidaro blogai prižiūrint burną, sutrikus medžiagų apykaitai, sergant dantenų, burnos gleivinės, skrandžio bei žarnyno ligomis. Dantų akmenys – tai ant dantų susi- kaupusios ir per ilgesnį laiką susikristalizavusios nuosėdos. Dažniausiai susidaro tarpdančiuose, apie danties kaklą, vidiniame dantų paviršiuje.

Kad išvengtume dantų akmenų svarbiausia – nuolat ir tinkamai valyti dantis, be to, valgyti mažiau saldumynų, daugiau rupaus maisto (jis gerai nuvalo apnašas). Susidariusius akmenis reikia 2 kartus peer metus šalinti. Šią procedūrą atlieka gydytojas stomatologas.

Dantenų uždegimas. Jį sukelia bakterijos ar virusai, dantų apnašos. Susergama ir dėl vitaminų stokos, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant virškinimo trakto ir kt. ligomis. Dantenos paburksta, kraujuoja, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, gali pakilti te

emperatūra. Dantenų uždegimas ir jo sukelti pūliniai kenkia kitiems organams ir organų sistemoms.

Kad išvengtume dantenų uždegimo reikia šalinti dantenų apnašas ir akmenis, burną skalauti dezinfekuojančiais tirpalais, laikytis burnos higienos.

Apsinuodijimai. Apsinuodyti galima nešviežiu ar nekokybišku maistu, vaistais, grybais. Apsinuodijimo požymiai – pykinimas, galvos svaigimas ir skausmas, pakilusi temperatūra, skrandžio, pilvo skausmai, vėmimas ar viduriavimas. Sunkiau apsinuodijus, galima netekti sąmonės.

Apsinuodijus svarbu greitai pašalinti maistą iš skrandžio: išgerti apie 2 l pasūdyto šilto vandens ir, dirginant liežuvio šaknį, sukelti vėmimą. Procedūrą reikia kartoti 2-3 kartus. Galima išgerti 2-3 tabletes medicininės anglies. Sunkesniais atvejais reikia kreiptis į gydytoją.

Gastritas (skrandžio uždegimas). Susergama suvalgius sugedusių ar potogeniniais mikroorganizmais apkrėstų, taip pat sunkiai virškinamų, labai riebių maisto produktų (keptos riebios žąsienos, kiaulienos). Ligonis netenka apetito, jaučia skausmą skrandyje, pykinimą, vemia.

Kad išvengtume gaastrito derėtų maitintis tik šviežiais ir tinkamai paruoštais maisto produktais, gerai juos sukramtyti, nevartoti alkoholio. Susirgus reikia plauti skrandį, laikytis dietos.

Skrandžio opa (žaizda), dvylikapirštės žarnos opa. Dėl netinkamos mitybos, nervinių sukrėtimų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo gali sutrikti virškinimas skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Skrandyje ima skirtis daugiau ir didesnio rūgštingumo sulčių, o šarminė dvylikapirštės žarnos terpė jų neįstengia neutralizuoti. Dėl to skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sieneles sauganti gleivinė suplonėja ir joje gali atsirasti opų. Jos sukelia stiprius skausmus. Ligai progresuojant, kartais ve

emiama krauju.

Kad išvengtume skrandžio opų (žaizdų), dvylikapirštės žarnos opų svarbu laikyti racionalaus darbo ir poilsio režimo, vengti streso, nuolatinės nervinės įtampos, reguliariai ir tinkamai maitintis, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti. Susirgus privalu laikytis dietos, dienotvarkės ir vykdyti gydytojo nurogymus.

Kirmėlinės ligos (helmintozės). Kai į maistą patenka kirmėlių kiašinėlių arba jų lervų, apsikrečiama kirmėlėmis. Jos ne tik žaloja virškinimo organus, bet ir stipriai apnuodija mūsų organizmą savo medžiagų apykaitos metu susidariusiomis nuodingo- siomis medžiagomis (toksinais). Kai kurių kirmėlių, pavyzdžiui, trichinų, lervos paplinta po visą organizmą.

Kad išvengtume kirmėlinių ligų (helmintozės) reikia laikytis higienos taisyklių, tinkamai termiškai apdoroti maisto produktus (ypač mėsą ir žuvį), valgyti tik veterinarijos gydytojo patikrintą mėsą, naikinti muses, graužikus, saugoti nuo jų maisto produktus.

Infekcinės žarnyno ligos. Kartu su maistu į žarnyną gali pakliūti ir potogeninių (ligas sukeliančių) mikroorganizmų. Jie gali sukelti tokias ligas kaip vidurių šiltinė, salmoneliozė, cholerą, dizenteriją ir kt. Šių sukėlėjų išskiriami toksinai apnuodija organizmą.

Kad išvengtume infekcinių žarnyno ligų reikia negerti nevirintų atvirų telkinių vandens. Svarbu naikinti muses, laikytis asmens higienos reikalavimų, rūpestinagai plauti daržoves, vaisius, maistą ruošti laikantis higienos reikalavimų.

Hepatitas A. Sukelia A virusas. Užsikrečiama tiesioginių kontaktų su ligoniais metu, per maistą, vandenį. Pažeidžiamos kepenys, apnuodijamas visas organizmas. Požymiai – silpnumo pojūti, pageltusi oda ir akių odena (todėl ši liga dar va

adinama gelta), padidėjusi temperatūra, galvos, pilvos skausmai, pykinimas.

Kad išvengtume hepatito A reikia vengti tiesioginių kontaktų su hepatitu sergančiais žmonėmis, laikyti higienos reikalvimų. Atsiradus ligos požymiams, privalu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Hepatitas B. Sukelia B virusas. Užsikrečiama per sergančio donoro kraują, naudojant nesterilius švirkštus ir kitus medicininius įrankius. Požymiai panašūs į hepatito A, tačiau hepatito B eiga sunkesnė.

Kad išvengtume hepatito B turi būti tikrinamas donorų kraujas, naudojami vienkartiniai švirkštai, sterilūs medicininiai įrankiai.

Kepenų cirozė. Cirozė – kepenų sukietėjimai, peraugimas jungiamuoju audiniu. Vystosi persirgus hepatitu, piknaudžiaujant alkoholiu, gaunant nepakankamai baltymų, vitaminų. Sergant šia liga, kepenys sukietėja, jose veša jungiamasis audinys, kepenų ląstelės ima irti ir kepenys negali vykdyti savo funkcijų. Netenkama apetito, padidėja pilvas, jaučiamas skausmas dešiniajame šone ir bendras silpnumas.

Kad išvengtume kepenų cirozės svarbu saikingai maitintis, nevartoti alkoholinių gėrmų, tinkamai gydyti kepenis pažeidžiančias ligas.

Tulžies pūslės akmenligė (kempinligė). Tai akmenų susidarymas tulžies pūslėje ir jos latakuose. Akmenligė prasideda, kai dėl įvairių priežaščių – medžiagų apykaitos sutrikimų, tulžies pūslės ir latakų besikartojančių uždegimų ir jų sukelto latakų susiaurėjimo – strinka tulžies nutekėjimas. Jai susilaikant pūslėje, atsiranda bilirubino, cholesterolio nuosėdų, iš kurių ilgainiui ima formuotis akmenys.

Akmenų susidarymo procesus skatina ir kaloringas riebus maistas, nejudri gyvensena. Įtakos turi ir paveldimumas.

Kad išvengtume tulžies pūslės akmenligės (kempinligės) reikia fiziškai aktyviems, daug sportuoti, vaikščioti, di

irbti fizinį darbą, saikingai vartoti riebalus, sveikai maitintis.

Siekiant išvengti viškinimo sistemos organų ligų, reikia laikytis pagrindinių higienos reikalavimų: nuolat ir tinkamai valyti bei prižiūrėti dantis, laiku kreiptis į stomatologą, prieš valgį ir pasinaudojus tualetu kruopščiai mazgotis rankas. Svarbu maitinis tik šviežiu ir tinkamai paruoštu maistu, jį gerai sukramtyti. Negalima vartoti nepatikrintos mėsos, gerti ir vartoti maisto gainimui atvirų telkinių vandens. Taip pat svarbu rūpestingai plauti vaisius, daržoves. Įsidėmėtina, kad labai neigiamai viršinimo traktą veikia alkoholis ir rūkymas. Todėl šių žalingų įročių reikėtų atsisakyti. Virškinimo sistemos veiklą gerina akyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba

Leave a Comment