BANGINIAI (Cetacea)
Dešimt milijonų metų prieš Žemėje atsirandant žmogui, vandenynuose jau plaukiojo banginiai. Tai vieni protingiausių gyvūnų. Jie ne tik patys didžiausi iš dabartinių gyvų padarų, bet ir vieni grakščiausių bei švelniausių. Banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės priklauso prie žinduolių.Tai šiltakraujai gyvūnai, bet, kitaip nei ruoniai, neturi plaukų; storas poodinis riebalų sluoksnis padeda palaikyti kūno šilumą. Banginiai skirstomi į turinčius dantis (dantytuosius) ir bedančius (ūsuotuosius). Žinoma daugybė dantytųjų šeimos atstovų, tarp jų ir draugiškoji afalina butelio formos nosimi, ir žiaurioji didžioji orka, ėdanti bemaž viską, ką randa jūroje. Orka ir kiti dantytieji banginiai yra nuožmūs medžiotojai, be žuvų, dar mintantys ruoniais, jūrų kiaulėmis, pingvinais. Jie netgi užpuola jaunus arba sužeistus mėlynuosius banginius.Bedančiai, arba ūsuotieji, banginiai, taip pat ir kuprotasis bei mėlynasis banginis, minta mažais vėžiagyviais kriliais, kuriuos košia iš jūros vandens.Banginio galva labai didelė, sudaro iki 1/3 kūno ilgio. Šnervės atsidaro aukštai kaktoje. Nardant jos uždaromos vožtuvais. Ausų kaušelių nėra. Klausos kanalai taip pat su vožtuvais, jie atsidaro į išorę mažomis angelėmis tuoj už akių.Dauguma banginių veisiasi kas antri metai. Banginiai gimdo vieną didelį, visiškai susiformavusį jauniklį, kuris geba savarankiškai plaukioti. Patelė turi pora spenių, paslėptų odos raukšlėse prie lytinės angos. Banginiai gyvena iki 30 – 50 metų.Didžiausias ir sunkiausias gyvūnas pasaulyje yra mėlynasis banginis. Jis užauga iki 27 metrų ilgio ir sveria 150 tonų ir gyvena iki 80 metų. Mėlynojo banginio jauniklis gimsta aštuonių metrų ilgio, sveria 2,7 tonos. Banginiukas apie septynis mėnesius žinda motinos pieną, tada pradeda naudotis savo ūsais. Jie paplitę visuose vandenynuose, daugumoje jūrų, kai kuriose upėse. Vieni daugiausia laikosi šaltuose poliariniuose ir subpoliariniuose vandenyse, kiti tropiniuose ir subtropiniuose, trečių arealas apima šiltus ir šaltus vandenis. Kai kurios rūšys sėslios, kitoms būdingos reguliarios sezoninės migracijos.
Pilkasis banginis kasmet migracijos metu nuplaukia beveik10 000 kilometrų nuo Beringo jūros iki Kalifornijos ir Meksikos. Tuo pačiu keliu jis grįžta atgal. Nuo gilios senovės banginiai yra medžiojami. Iš baltojo banginio odos gaminami puspadžiai, išlydyti taukai panaudojami techniniams reikalams, mėsa perdirbama į pašarinius miltus ar trąšas arba ja šeriami kailiniai žvėreliai. Banginių medžioklė reguliuojama įvairiais tarptautiniais susitarimais. Kai kurias rūšis medžioti uždrausta.Literatūros duomenimis, į Baltijos jūrą atplaukia arba gali užklysti apie 15 banginių rūšių, iš jų ūsuotųjų – 4 ir dantytųjų – 11 rūšių. Baltijos jūros pakraščiuose (prie Lenkijos, Latvijos, Estijos) stebėtos 2 rūšys ūsuotųjų banginių (finvalas ir kupročius) ir 4 rūšys dantytųjų (afalina, baltasnukis delfinas, jūrinė kiaulė ir baltasis banginis).Delfinai – tai nedideli ir vidutinio didumo, labai judrūs banginiai. Pakaklė ir krūtinė lygi, be raukšlių. Uodegos pelekas giliai įkirptas. Dauguma turi stambų nugarinį peleką. Viršutinių dantų iki 65, apatinių – iki 58 porų.Greičiausiai iš visų žinduolių plaukia šiaurės delfinas. Nustatyta, kad vienas delfinas pasiekė 55,5 km/h greitį.Banginiai labai nukentėjo nuo medžiotojų – net 21 jų rūšis įtraukta į nykstančiųjų sąrašą. Dabar banginių medžioklė uždrausta tikintis, kad jų padaugės.