banginiai

BIOLOGIJA (vaizdo įrašai)

3322 Kirmėlės. Ropliai. Vorai. Akvariumai ir žuvytės. Paukščiai. Atsisveikinimas su delta. Pavasaris pamaryje.
3323 Lietuvos gyvūnija. Afrikos gamta ir gyvūnija. Gyvybės išmėginimai. Dauginimasis (kirmėlės, žuvys, paukščiai ir kt).
3324 Gyvūnai ir augalai prieš milijonus metų. Ledynmečio gyvūnija. Bestuburiai Lietuvoje. Bestuburiai šiaurės jūroje. Čepkelių raistas.
3325 Naudingi organizmų tarpusavio santykiai. Lytys. Medžiojami žvėrys Lietuvoje. Gyvenimas Tvenkinyje. Žinduoliai
3326 Paukščiai (kilnusis erelis, neskraidantys paukščiai). Paukščių orientavimasis erdvėje. Ropliai (vėžliai, kobros, jūros gyvatė). Nariuotakojai (medžių kenkėjas kinvarpis, bitės, krabai). Rykliai.
3327 Dinozaurai ir jų išnykimas. Žmonijos atsiradimo paslaptys. Smegenys-mūsų vidinė visata. Smegenų veeiklos sutrikimai.
3328 Skruzdelės. Šilkverpis. Snapo galia. Lietuvos nacionaliniai parkai. Žuvinto ežeras. Skruzdelė ir medis.
3329 Gyvenimo ritmai. Neandertaliečių pėdsakais. Žemė mūsų planeta.
3330 (2d) Visuotinės problemos. (Filme pateikiami trumpi siužetai apie žmonijai iškilusias problemas – besaikio išteklių vartojimo, gyventojų skaičiaus didėjimo, pramonės ir žemės ūkio plėtros, energetikos – ir jų sprendimo būdus). I, II dalys.
3331 Ar baltosios meškos plaukios vandenyje? (Filme aiškinamos klimato kaitos priežastys ir pasekmės bei priemonės, kurių reikia imtis norint išvengti ekologinės katastrofos).
3332 Saugant ozono sluoksnį – visi gali prisidėti. (Stratosferos ozono sluoksnio koncentracijos mažėjimo tema išnyko iš piirmųjų laikraščių puslapių, tačiau šio reiškinio žalingas poveikis ekosistemoms ir žmogaus sveikatai – išliko. Filme pasakojama, kaip žmonės galėtų prisidėti prie problemos sprendimo).
3333 Ekopokštai. (Serija 30 trumpų nuotaikingų animacinių filmukų padeda atskleisti aplinkos problemas ir skatina susimąstyti apie gyvenimo būdą. Begalinis troškimas kuo da

augiau turėti veda į ekologinę aklavietę. Tašiau optimistinė siužetų nuostata skatina atrasti naujas vertybes ir nesižavėti besaikiu vartojimu).
3334 Laivų protėviai. (Filmo autorius praleido ketverius metus su Amerikos indėnais ir Europos ugro-finų grupės tautomis. Jiems kanoja ar valtis turi ypatingą kultūrinę ir dvasinę prasmę. Filme išryškinamos subtilios indėnų bei Sibiro, Vengrijos, Estijos ir Švedijos gyventojų kultūros sąsajos. Čia egzistuoja senosios religijos, kurios padeda iš naujo atrasti pusiausvyrą ir harmoniją).
3335 Černobylio vaikai.
3336(4d.) Paskutinis pasirodymas Žemėje (I – IV dalys). Per pastaruosius tris šimtmečius išnyko apie 400 gyvūnų rūšių. Mokslininkų vertinimu, jeigu nesibaigs planetos niokojimas nuo 2000 metų prarasime apie 100 augalijos ir gyvūnijos rūšių kasdien! Nykstančių rūšių išsaugojimas labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų. Filmo autoriai keliauja, filmuodami nykstančiųjų rūšių gyvūnus ir su žymiausiais gamtosaugininkais aptardami gamtinės įvairovės išsaugojimo problemas. I,, II, III, IV dalys
3337 Ūdros ir nafta.
3338 Kuoduotoji gervė – pelkių karalienė.
3339 Papūga, skiedros ir galia.
3340 Saugomos teritorijos.
3341 Vienas pasaulis (gamtosauga). Ūdros gelbėjimo projektai. Krokodilai. Ateitis be kurapkų.
3344 Banginių karai. Trukmė 50 min. Filme dėmesys sutelkiamas į tarptautinę konferenciją, skirtą banginiams, kuri įvyko 1993 m. Kiote, Japonijoje. Japonijos vyriausybė atkakliai laikosi nuomonės, kad banginių mėsa turėtų būti tiekiama tik vietinių vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau banginių verslas yra nekontroliuojamas, jį ketinama plėsti. Filmas baigiamas gamtininko Peter Scot žodžiais: “Jeigu mes negalime apsaugoti banginių, mes negalime apsisaugoti patys”.
3345-1
3345-2 Darbotvarkė 21- metas keistis. 1992 m. Ri
io de Žaneire 178 valstybių vadovai pritarė darbotvarkei 21- subalansuotosios plėtros strategijai. Filme pateikiama daug trumpų siužetų, iliustruojančių plėtros problemas bei aiškinančių harmoningos plėtros perspektyvas. Tai pasakojimai apie žmonių pastangas išsaugoti laukinę gamtą, naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus, visuotines problemas bei jų padarinius įvairiuose kraštuose, žmonių kovą už savo teises ir kt. I,II d.d.
3346 Žydroji Sibiro akis. Trukmė 108 min. Baikalas-seniausias ir giliausias pasaulio ežeras. Čia gyvena virš 2500 žuvų ir vėžiagyvių rūšių, iš kurių du trečdaliai randami tik šiame ežere. Vienintelė gėlavandenių ruonių populiacija-nerpos-Baikale išlikusi nuo paskutiniojo ledynmečio laikų. Deja, pramonės tarša, miško kirtimas, taip ir nebaigta Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės statyba pragaištingai veikia unikalią ežero ekosistemą. Turtinga ežero gyvūnija iš lėto nyksta, pakrantės paukščių populiacijos mažėja. Mokslininkų įsitikinimu, net visiškai nutraukus Baikalo teršimą, ekosistema atsistatytų tik per 400 metų.
3347 Naminiai gyvūnai

GAMTA IR BIOLOGIJA ( priemonės)

100 Akies sandara
101 Knyga – skaidrės biologams
102 Mikroskopas
103 Optikos prietaisų rinkinys

KOMPIUTERINĖS MOKOMOSIOS PROGRAMOS

1.5 Lietuvos miškuose. Dviejų dalių dokumentinis filmas. Tai išsami mokomoji-pažintinė priemonė, informuojanti visuomenę apie ūkininkavimą valstybiniuose miškuose: jų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, gamtos išteklių naudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą bei kt.
6 „Lietuvos žalias rūbas“- Mokomasis atlasas. Atlase yra per 1600 spalvotų fotografijų, kuriose galime pažinti savo šalies rūšis ir sužinoti jų pavadinimus. Kerpės, dumbliai, samanynai, pataisūnai, asiūklūnai ir. Kt. Lotynų kalba botanikoje ir mikologijoje.
DVD formatu Migruojantys paukščiai. Migruojančių paukščių istorija –

tai pažado grįžti istorija. Atlikdami sunkius skrydžius (kartais kelių tūkst. kilometrų ilgio) praskrisdami pro aukštas viršukalnes, bet kokiu oru pralėkdami pro vandenynų gilumas, įkaitintas dykumas, jie vedami vienintelio tikslo-išgyventi.

Leave a Comment