Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
Lauros Čerkasaitės VIIIa klasės
Banginiai Referatas
Mažeikiai 2004 Įvadas
Žinduoliai, gyvūnų grupė, kuriai priklauso ir žmogus, yra aukščiausios organizacijos gyvūnas. Atsiradę kaip kuklūs dinozaurų amžininkai, jie tapo mūsų planetos vyraujančiais gyvūnais, nors palyginti su kitomis grupėmis, jų rūšių yra gana mažai- tik maždaug 4500, tarp jų yra ir banginiai. Žinduolių jaunikliai auga šilumoje ir aprūpinami maistu, labiausiai pažeidžiamu vystymosi laikotarpiu. O žinduolių galvos smegenys taip ištobulėjo, kad jie geba priešintis savo aplinkai, o ne pasyviai nuo jos priklauso. Banginiai sudaro grupę, į kurią, be milžinų banginių, įeina ir palyginti smulkūs gyvūnai. Visi jie priklauso banginių būriui. Banginiai – ne tik didžiausi, bet ir protingiausi, kada nors Žemėje gyvenę gyvūnai. Žmogus juos medžioja mėsai nuo tų laikų, kai ėmė plaukioti jūromis (todėl daug jų rūšių išnykę), bet šiuolaikinės medžioklės priemonės kelia daugeliui banginių labai didelę pražūties grėsmę.
Banginiai priklauso banginių šeimai.Nors atrodo labai panašūs į milžinškas žuvis, ištikrųjų jie yra žinduoliai ir visą gyvenimą praleidžia vandenyje. Skirtingai nuo žuvų, jie kvėpuoja oru, o jų uodega- tai ne vertikalus pelekas, o pora horizontalių spyruokliuojančių plokščių ir menčių.Tikrieji banginiai dantų neturi. Banginių yra labai daug rūšių: mėlynasis banginis, mažasis ruožuotasis, kuprotasis, pilkasis, pietinis tikrasis, grenlandinis banginiai, kašalotas, baltasis banginis, narvalas,dvidantis…Banginių būryje yra du pobūriai: ūsuotieji banginiai(Mysticeti) ir dantytieji (Odonceti). Banginio galva didelė, sudaro iki 1/3 kūno ilgio. Šnervės atsidaro aukštai kaktoje.Klausos kanalai taip pat su vožtuvais, jie atsidaro į išorę mažomis angelėmis tuoj už akių. Ausų kaušelių nėra. Jų uodega yra pora horizontalių spyruokliuojančių plokščių ir menčių. Mėlynųjų banginių burna milžiniška, o nuo viršutinių žandikaulių kabo keli šimtai plokštelių- banginio ūsų.Kuprotojo banginio uodega vagota.
Visi banginiai yra pasiskirstę labai įvairiai, daugelis jau išnykę. Jie paplitę visuose vandenynuose, daugumoje jūrų, kai kuriose upėse. Vieni daugiausia laikosi šaltuose poliariniuose ir subpoliariniuose vandenyse, kiti tropiniuose ir subtropiniuose, trečių arealas apima šiltus ir šaltus vandenis. Kai kurios rūšys sėslios, kitoms būdingos reguliarios sezoninės migracijos.Mėlynieji banginiai gyvena visame pasaulyje, daugiausia šaltuose vandenynuose. Mažasis ruožuotis, kuprotasis banginis, kašalotas, dvidantis paplitę visame pasaulyje. Arkties vandenyne paplitę narvalai ir grenlandiniai banginiai. Baltasis banginis paplitęs Arkties vandenyne, Ramiojo vandenyno šiaurėje bei Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje.Pilkasis banginis gyvena Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje, o Atlanto vandenyne išnykęs. Pietinis tikrasis banginis paplitęs pietų pusrutulyje (tai pasako ir jo pavadinimas) taip pat yra vidutinio klimato juostuose ir poliariniuose vandenyse. Banginių galinės galūnės yra virtusios plaukmenimis, o priekinės galūnės valdo. Juda padedami roumeningos uodegos, ji plukdo. Pilkasis banginis kasmet migracijos metu nuplaukia beveik 10000 km nuo Barenco jūros iki Kalifornijos ir Meksikos. Tuo pačiu keliu jis grįžta atgal. Daugiausia banginiai nuplaukia migracijos metu. Banginiai dantų neturi, minta iškošdami žuvį ar planktoną pro banginio ūsus. Kai mėlynieji banginiai įsiurbia vandenį ir užsičiaupia, ūsai iškošia krilį ir kitus mažus gyvūnus. Pilkasis banginis įsiurbęs dumbliną vandenį nukošia visus vėžiagyvius ir kirmėles. Dvidantis daugiausia minta kalmarais. Kašalotui naktį medžiojimas nėra sunkus, jis medžioja padedamas echolokacijos. Banginiai kaip ir žmonės turi plaučius, bet su daugube alveolių. Ilgiau išbuvęs giliuose vandenyse, banginis iškyla į paviršių, kad ikvėptų oro. Išnirdamas jis kiekvieną kartą išleidžia vandens fontaną, kuris kartais siekia net šešis metrus. Banginių kvėpavimo organai prasideda viršugalvyje, esančiose šnervėse. Dažnai jos susilieja į vieną bendrą angą ją uždaro vožtuvais. Gerklų priekinė dalis (antgerklis ir vedeginės kremzlės) piltuviškai įeina chaonas, todėl ryjamas maistas slenka tokio piltuvo šonais ir netrukdo kvėpuoti.Banginiai kaip ir žmonės turi didijį ir mažajį kraujo apytakos ratus. Mažasis kraujo apytakos ratas maitina plaučius ir smegenis, o didysis galūnes ir organus. Širdis sudaryta iš dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Kairiojoje širdies pusėje būna tik arterinis, o dešiniojoje tik veninis kraujas. Dar verta pasakyti, kad banginio širdis žymiai didesnė nei žmogaus jei juos lygintume.Žinduolio inkstai yra antriniai (metanefriniai). Paprasčiausias inkstas yra pupelės formos, iš jo vidinio įdubusio šono eina šlapimtakis. Pro čia taip pat įeina ir išeina kraujagyslės. Inksto žievė kompaktiška, joje gausu Malpigijaus kūnelių, nuo jų Baumano kapsulėmis prasideda vingiuoti šlapimo kanalėliai. Tokių kūnelių žmogaus organizme yra apie 2 mln. Perpjauta inksto šerdis yra piramidės formos. Tokia piramidė sudaryta iš tiesių surenkamųju šlapimo kanalėlių. Jie piramidės viršūnėje atsiveria į inksto geldelę. Šlapimas iš geldelės teka šlapimtakiu į šlapimo pūslę, o iš ten neporiniu šlapimkanaliu periodiškai šalinamas iš organizmo. Žinduoliai, išskyrus ančiasnapį, ir echidnas, klaokos neturi. Žinduolių šlapime daugiausia yra šlapalo ir tik šiek tiek šlapimo rūgšties(kitaip negu roplių ir paukščių).Galvos smegenys išsivysčiusios geriau nei kitų stuburinių, ypač stambios smegenys ir smegenėlės. Priekinių smegenų pusrutulių viršutinė sienelė, mantija, nuo nervinio audinio labai pastorėja, todėl vadinama antrine mantija. Paviršinį pilkajį antrinės mantijos sluoksnį sudaro smegenų žievė. Joje yra aukštesniosios nervinės veiklos centrai, nuo kurių priklauso žinduolių gebėjimas greitai kaupti patirimą ir sudėtingą elgseną, reaguoti į gaunamus signalus. Smegenėlės stambios- nuo jų priklauso gerai koordinuoti sudėtingi žinduolių ir kūno pusiausvyra. Banginių klausa yra tobula. Skleidžia ultragarsą reikalingą tarpusavio bendravimui, grobiui įvertinti, aplinkai tirti. Mėlynieji banginiai skleidžia žemo dažnio (20 Hz) garsus. Medžiodami šaižiai švilpia ir cypia. Šių žinduolių klausos organas sunykęs. Dauguma banginių veisiasi kas antri metai. Banginiai yra žinduoliai todėl gimdo vieną didelį, visiškai susiformavusį jauniklį, kuris geba savarankiškai plaukioti. Banginio patelės pradeda daugintis apytiksliai 5-7 metų amžiaus. Patelė turi porą spenių, paslėptų odos raukšlėse prie lytinės angos. Banginiai gyvena iki 30-50 metų (priklausomai nuo rūšies). Mėlynieji banginiai gyvena mažomis grupelėmism, po keturis. Aptikę gerą maitinimosi vietą, jie susivienija į didesnes grupes. Poruojasi ir veda jauniklius tik šiltuose vandenyse. Patelės pradeda daugintis būdamos 10 metų. Gimdo gana retai, kas dvejus metus, po vieną jauniklį. Naujagimio kūną dengia plona plevelė (vėliau ją pakeičia storas taukų sluoksnis). Banginio jauniklis gali siekti iki 7m ilgio ir 3 tonų svorio. Jis minta motinos pienu ir per dieną išžinda daugiau nei 600 litrų. Motina banginiuką maitina apie 7 mėnesius, kol jo kūno ilgis pasiekia 15 metrų. Tuomet galutinai susiformuoja jauniklio ūsų plokštelės, ir jis jau gali ryti maistą.Naudotos literatūros sąrašas :
Llewlyn C. Vaikų enciklopedija , V., 1998 ; Kindersley D. Gamtos enciklopedija, V., 1999 : Beazley M. Gyvoji gamta, V., 1990