kaip šuo jaučia ir supranta žmogaus nuotaikas ir jausmus
Pagal
„Men’s Health” žurnalą 71% amerikiečių tiki, kad jų šunys supranta juos telepatiniame lygmenyje.
„The Tonight Show’s” šeimininkas Jay Leno mano, kad taip yra dėl to, kad žmogus ir šuo dalinasi tais pačiais pagrindiniais interesais – valgymas, miegojimas, žaidimas su kamuoliu, susierzinimas. Pastarųjų metų tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad yra ir psichologiniai panašumai tarp žmogaus ir šuns, kurie gali priversti nustebti net ir juokdarį.
Daug metų mokslininkai stebi šimpanzes, kad pastebėti nors trumpus žmogaus intelekto pasireiškimo panašumus.
Pagrindinis argumentas šiems stebėjimams yra tai, kad genetinis panašumas gali sąlygoti ir psichologinį panašumą.
Žmogaus geriausi draugai pastarojo užduotis ir užuominas atlieka ir supranta žymiai geriau, negu žmogaus artimi giminaičiai šimpanzės. Žmogaus žodžių ir veiksmų supratimas ir yra tos elgesio savybės, kurios parodo, kad šunys yra protingi. Bet taip yra todėl, kad šunys buvo atrinkti pirmiausiai natūraliai, paskui ir dirbtinai, kad adaptuotis prisitaikyti šuns užimamai nišai žmonių visuomenėje. Pastarųjų metų tyrimai praskleidžia šviesą, kaip šunys klastoja žmogaus protinius sugebėjimus.
Šunys atlieka kai kuriuos testus, kurie reikalauja kitokio požiūrio ar supratimo, žymiai geriau negu šimpanzės –
psichologai tokius testus vadina proto teorijos sugebėjimais.
Yra labai paprastas ir labai įdomus prikaustantis dėmesį testas, kurį, bet kuris šuns šeimininkas gali labai lengvai atlikti. Reikia paslėpti maisto gabalėlį viename iš dviejų nepermatomų konteinerių.
Šuniui yra neleidžiama stebėti, kur maistas yra paslėptas, tačiau šuo turi surasti maistą sekdamas eksperimentatoriaus bendravimo gestus – pavyzdžiui tokius kaip parodymas. Buvo surasti šunys ir net šuniukai, kurie gyveno būdoje turėdami minimalų kontaktą su žmogumi, ir šie gyvūnai buvo pilnai pajėgūs atlikti šį eksperimentą. Iš kitos pusės, atlikus šį eksperimentą su 9 šimpanzėmis tik dvi sugebėjo sėkmingai atlikti šią užduotį.
Vilkai atliko užduotį geriau, tačiau ne taip gerai kaip šunys.
Budapešto mokslų akademijos mokslininkai nustatė, kad šunys seka žmogaus gestus ir tada kai tai prieštarauja jų jutimui. Nors tyrinėtojai naudojo ir labai stiprų kvapą turinčią dešrą, tačiau, jeigu eksperimento atlikėjas gestu rodė į tuščią konteinerį, šuo ir ėjo link tuščiojo konteinerio.
Buvo pastebėta, kad šunys supranta ką žmogus galvoja daug geriau negu šimpanzės. Tyrinėtojai iš
New Iberia tyrimų centro Luizianoje šimpanzėms leido pasirinkti pas ką prašyti maisto: ar pas tą žmogų, kuris jas mato, ar pas tą kuris į jų nemato. Šimpanzės nedarė skirtumo pas ką kaulyti kąsnelio: ar pas žmogų su kibiru ant galvos, ar pas matantį šimpanzes žmogų.
Šis paprastas testas buvo atliktas su Budapešto šunimis. Šunys stovėjo priešais dvi nepažįstamas moteris, kurios turėjo sumuštinį su kepenimis. Viena moteris žiūrėjo į šunį, kita galvą buvo nusukusi į šoną. Šunys, priešingai negu Luizianoje šimpanzės, spontaniškai kaulijo sumuštinį iš asmens, kuris žiūrėjo į šunį.
Šunys gali naudoti savo žvilgsnį, kad atkreipti asmens dėmesį.
Budapešte tyrėjai paslėpė šuns mėgstamą žaislą, ar maisto gabalėlį vienoje iš trijų vietų. Tuo metu šuns šeimininko nebuvo.
Sugrįžus šuns šeimininkui, atskirtas šuo tiesiogine prasme rodė savo šeimininkui kur paslėptas objektas randasi. Tai šunys darė pirmiausiai lodami ir taip atkreipdami šeimininko dėmesį, o paskui žiūrėdami pirmyn ir atgal, tai yra, į paslėpto daikto vietą ir į šeimininką. Kiekvienu atveju šeimininkas galėjo pasakyti kur yra daiktas remdamasis išimtinai tik šuns bendravimo žvilgsniais.
Dauguma šeimininkų pastebi, kad šuo supranta keletą žodžių. Leipcige buvo rastas Border kolis Rico, kuris žinojo 200 objektų pavadinimus. Rico būdavo liepiama eiti į kambarį ir išrinkti palieptą daiktą iš kitų devynių daiktų, kurių pavadinimus šuo taip pat žinojo.
Rico atsakas turėjo būti grindžiamas tik daikto pavadinimu, kadangi šuns šeimininkas ir eksperimento atlikėjas likdavo kitame kambaryje, o šuo turėdavo atrinkti paliepto pavadinimo daiktą kitame kambaryje. Dar nuostabesnė buvo Rico savybė išmokti naujus žodžius naudojant procesą vadinamą greitas kartografavimas.
Eksperimento atlikėjai naudojo daikto pavadinimą, kurio anksčiau šuo nežinojo ir siųsdavo šunį į kitą kambarį atnešti tą daiktą. Kambaryje buvo septyni daiktai, kurių pavadinimus šuo žinojo iš anksčiau ir daiktas, kurio pavadinimą šuo išgirdo naujai. Septynis kartus iš dešimties šuo atnešdavo daiktą, kurio pavadinimą jis išgirdo pirmą kartą. Mokslininkai nusprendė, kad šuo sugebėjo rasti ryšį tarp naujo daikto pavadinimo ir pačio daikto, remdamasis išskyrimo metodu.
Vienas australų filosofas yra pastebėjęs, kad ir kaip išraiškingai šuo loja jis negali jums pasakyti, kad jo tėvai buvo garbingi, nors neturtingi. Rico pamiršdavo pusę naujai išmoktų žodžių per keturias savaites. Mes turime būti labai apdairūs sakydami, kad šunys gali reaguoti į žodžius kaip komandas atnešti tam tikrus daiktus, tačiau jie neturi jokio supratimo apie gramatiką ir sintaksę. Dar nei vienas nepastebėjo, kad šuo gali suprasti skirtumą tarp „žmogus kanda šunį” ir „šuo kanda žmogų”.
Pastangos surasti protingumo panašumus tarp žmonių ir šimpanzių buvo grindžiamos pažinimu, kad žmogus ir šimpanzė yra giminingi. Penki milijonai metų evoliucijos atskyrė žmogų ir šimpanzes.
Nežiūrint genetinio panašumo šimpanzės evoliucijos eigoje praleido labai mažai laiko šalia žmogaus. Šunys yra mums negiminingi, tačiau jau
10000 metų jie randasi šalia žmogaus. Izraelyje rasta 12 000 metų senumo kapavietė, kurioje buvo rasti senos moters ir šalia jos šuns kūnai. DNR tyrimai leidžia daryti išvadą kad yra ryšys tarp žmogaus ir šuns daugiau kaip 100 000 metų.
Yra aišku, kad šunys ir žmonės artimai bendrauja jau labai seniai. Pradžioje šunys kaulydavo ir vogdavo aplink žmonių stovyklas ir tokie šunys turėdavo daugiau palikuonių negu tie kurie maitindavosi patys. Vyko natūrali atranka. Vėliau jau buvo vykdoma ir dirbtinė atranka – žmonės dirbtinai kryžmino veisles norėdami gauti turinčių tam tikrų savybių šunų.
Švedijoje mokslininkai ištyrė daugiau kaip 15 000 šunų skirtingų 164 veislių, norėdami surasti rūšies fundamentalių asmenybės savybių. Buvo nustatyti penki pagrindiniai šuns charakterio bruožai: keturi iš šių bruožų yra panašūs į žmogaus asmenybės bruožus: žaismingumas, smalsumas, draugiškumas – socialumas, ir agresyvumas. Tik palinkimas persekioti, atrodo, yra nebūdingas žmogui. Iš tikrųjų šunys turi tiek daug bendro su mumis.
Mūsų augintiniai – talentingi psichologai. Jie greit orientuojasi situacijoje, puikiai jaučia žmonių nuotaikas ir supranta ketinimus. Gudriai manipuliuodamas šuo ima diktuoti savo taisykles. Pavyzdžiui, “sumąsto”, ką veiks pasivaikščiojimo metu. Šuo bosas, “vedžiojantis” lauke čiuplutę savo šeimininkę, nuspręs prigulti pievelėje, ir jokios pastangos, įkalbinėjimai nepadės – jis žino, koks kieno svoris ir kas čia “tars paskutinį žodį”.
Arba bokseriukas, vieną sykį nusprendęs neprileisti svečių prie vaišių stalo ir dėl to šokoladuku išviliotas į garažą, kitąkart paaukos tą šokoladą ir mirtinai įsitvirtins po svetainės stalu. Nusileisti, paklusti reikštų nulipti hierarchijos laipteliu žemyn, o tai neįmanoma, kai esi bosas ir numylėtinis!
Pagal žurnalą „The Scientist”
Paruošė
Gytis Raudonis
3