Įvadas: Teisė į sveiką, švarią aplinką yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tačiau išsaugoti aplinką galima tik tada, jei visuomenė, sąveikaudama su aplinka, vadovaujasi tam tikrais aplinkosaugos reikalavimais, kuriuos reguliuoja valstybė. Valstybės aplinkosauginė funkcija įgyvendinama įvairiomis teisinėmis priemonėmis (įstatymais ir kitais teisės aktais) kurie apibrėžia valstybės aplinkos apsaugos politiką, aplinkos apsaugos principus, nustato gamtos išteklių naudojimo tvarką, atskirų gamtos išteklių apsaugos priemones, ūkinės veiklos aplinkosauginius pagrindus, aplinkos apsaugos valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus. Aplinkos apsaugos teisės sistema yra grindžiama LR Konstitucijos nuostatomis, pripažįstančiomis aplinkos apsaugą savarankiška teisinio reguliavimo sfera. Konstitucijos 54 straipsnis įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių, apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu. Mūsų šalies aplinkos apsaugos teisės normos plėtojamos ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo funkciją atlieka įvairios valstybinės ir vietos savivaldos institucijos, tačiau jų paskirtis ir kompetencija yra nevienoda. Svarbiausias aplinkos apsaugos valdymo funkcijas atlieka Aplinkos ministerija (www.am.lt). Aplinkosauginių teisių raidaJungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva oficialiame lygyje pirmas rimtas žingsnis pripažįstant žmogaus aplinkosaugines teises buvo žengtas 1972 m. Švedijos sostinėje Stokholme konferencijoje „Žmogus ir aplinka“. 1992 m. pasauliniame aukščiausio lygio suvažiavime, vykusiame Rio de Ženeire, toliau buvo kuriama teisinė bazė, kuri rėmėsi suvažiavime pasirašyta Rio deklaracija bei Darbotvarke 21. 1994 m. buvo parengta speciali ataskaita, susiejusi aplinkosaugines ir žmogaus teises. Jungtinės Tautos, rengdamos įvairias rezoliucijas, rėmėsi įvairių teismų, nevyriausybinių organizacijų patirtimi bei rekomendacijomis.Nepaisant tarptautinės bendruomenės iniciatyvų, aplinkosauginių teisių nėra ypatingai paisoma. Net tos bendruomenės, kurios įrodo, jog jų gyvenamajai aplinkai yra daroma žala, dažniausiai nesulaukia savo vyriausybių palikymo. Todėl priimtus teisinius aktus reikėtų griežtinti ir tobulinti.
Aplinkosauginės teisėsIšskiriamos svarbiausios teisės: gyventi darnioje bendruomenėje, teisė į švarią ir sveiką aplinką, teisė gauti ir suvartoti pakankamą kiekį vandens, teisė sveikai maitintis. Tokius tikslus žmonės gali pasiekti, ieškodami informacijos apie jų aplinkoje dirbančias kompanijas, apie jų naudojamas technologijas. Siekdami gauti informaciją, žmonės gali naudotis teise žinoti, teise spręsti, kokioje aplinkoje gyventi, ir teise pasipriešinti neteisingiems, žalingiems turtingų kompanijų veiksmams. Tik tokiu atveju jie taps savo ateities kūrėjais ir išsaugos darnią aplinką būsimoms kartoms. Apie aplinkosaugines teises kalbama ir valstybių konstitucijose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos IV skirsnio 53 straipsnis užtikrina žmonių teisę į sveikatos apsaugą, sveiką gyvenamąją aplinką. 54 straipsnyje teigiama, kad: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją“. Taigi, turime teisnius pagrindus darniai gyventi ir jais remiantis galime ginti savo teises.Aplinkosauginių teisių pažeidinėjimaiNigerija – didžiausia Afrikos valstybė, turinti nemažai naftos išteklių. Puiki vieta naftos verslo investicijoms. Šalyje dirba tokios naftos verslovės kaip Shell, ExxonMobil, Chevron Texaco, Agip and TotalFinaElf. Remiantis tarptautinės organizacijos „Žemės draugai“ (Lietuvos žaliųjų judėjimas yra šios organizacijos narys – red. past.) surinkta ir paviešinta informacija, galima teigti, kad šios kompanijos pažeidinėja vietinių žmonių teises sveikai gyventi, vykdo ekologinį genocidą.Tokios kompanijos puikiai moka išnaudoti žmones ir juos nuraminti, kad jie nekeltų didelių problemų. Pavyzdžiui, gaudamos milijoninį pelną, labai mažą kiekį lėšų skiria gyventojų ir bendruomenių ekologiniam švietimui. Jie išleidžia keletą lankstinukų, surengia keletą seminarų, kuriuose visiškai nekalba apie savo verslą ir jo realų poveikį žmonėms. Ir tuo pasibaigia jų pagalba žmonėms. Arba mokyklose už kelis šimtus dolerių surengia piešinėlių konkursą vaikams ir taip demonstruoja darnų sutarimą su bendruomenėmis. Žinome, kad Afrikoje daug skurdo, tad tie keli šimtai dolerių afrikiečiams atrodo kaip milijonai. Tokiomis gudriomis priemonėmis kompanijos kuria savo puikų įvaizdį.
Lotynų Amerikoje aplinkosaugininkai rizikuoja gyvybeKitas pavyzdys būtų iš Lotynų Amerikos. 2004 m. „Žemės draugų“ nariu tapo Hondūras. Tai – multietninė valstybė, kuri ribojasi su Gvatemala, El Salvadoru, Nikaragva. Ši šalis ilgą laiką buvo Ispanijos kolonija. Centrinės Amerikos žvalgybos internetiniame puslapyje http://cia.gov teigiama, kad Hondūras yra nepriklausoma demokratinė valstybė, tačiau valdžios logika pagrįsta autoritarine, fašistine, militaristine ideologija. Piliečiams tenka kovoti ne su privačių kompanijų neteisėta veikla, bet visų pirma su savo valdžia. Kovoti už bet kokias žmogaus teises, tuo pačiu ir aplinkosaugines, labai sudėtinga. 2004 m. „Žemės draugų“ biuletenyje apie aplinkosaugines teises pateikiami duomenys, kad 2002 m. valstybės pastangomis buvo nužudyti 549 žmonės, 2003 m. – 370 žmonių. 2004 m. lapkričio viduryje buvo nužudytas Hondūro „Žemės draugų“ vadovas Chuanas Almendares (Juan Almedares).Lietuvos aplinkosaugaLietuvos respublikoje svarbiausia institucija sauganti aplinka yra Aplinkos ministerija, jos funkcijos yra apibrežtos Aplinkos ministerijos nuostatuose. Jos pagrindines funkcijos yra apsaugoti aplinkos apsaugos kraštovaizdžio ir gamtos išteklių naudojimo politiką, užtikrinti aplinkos formavimą, išteklių naudojimą gausinimą,ir atkūrimą. Aplinkos ministerija turi du strukturinius padalinius tai Gamtos apsaugos departamentas ir Teritorijų planavimo departamentas. Jie vykdo skirtingas funkcijas ir yra atsakingi už skirtngas aplinkosaugos teises. Gamtos apsaugos departamentas atsakingas už ekosistemų apsaugą, gamtos išteklių naudojimą, pažeistų žemių atkūrimą, jie rengia įstatymus šioms sritims. Taip pat stengiasi išsaugoti Lietuvos rušis ir nykstančius gyvūnus, sudaro ir tikslina raudonąją knygą. Netinkamas žemdirbystei žemes, durpynus, karjierus, departamentas apsodina miskais ar naudingais augalais. Rengia yvairius mokslinius tyrimus. Teritorijų planavimo departamentas formuoja LR teritorijų planavimą urbantiką architekturą. Rengia pasiūlimus del prisijungimo prie tarptautinių konvencijų ir sąjungų, LR teritorijų planavimo dokumentų sąlygas. Administruoja ministerijos rengiamus Lietuvos vidaus ir tarptautinius teritorijų planavimo ir plėtros projektus, užtikrina, kad planuojamos ūkinės veiklos projektuose būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, įgalinantys racionaliai naudoti gamtos bei energetinius išteklius, gaminti ekologiškai švarią produkciją, mažinti atliekų susidarymą bei atitinkantys teisės aktų reikalavimus, ir atlieka kitas funkcijas susijusias su Lietuvos teritorija.Išvados: Aš manau, kad valstybė turi ginti savo piliečių teisę į švarią aplinką, ypač kai visose pasaulio šalyse yra daugybė problemų ir žmonės kenčia dėl ekonominės globalizacijos pasekmių. As manau kad zmones reikia mokyti ir šviesti , apie aplinkosaugines teises,skatinti juos kovoti del svarios, sveikos aplinkos. Kiekvienas žmogus turi teisę į švarią ir sveiką aplinką, turi teisę rinktis, tačiau tik žinojimas gali garantuoti sąmoningą pasirinkimą. Deja, nedažnas lietuvis suvokia, kokias grėsmes sukelia neapgalvotas vartojimas ir žino, kaip to išvengti, ką reiškia aplinkai mažiau žalingi, ekologiški produktai, kaip juos atskirti nuo įprastų. Manau mūsų valstybėje pakankamai demesio skiriama aplinkosaugai, jos teisiu kūrimui ir įgyvendinimui, bet norint užtikrinti gamtos apsaugą, nepakanka vien tik griežtų istatymų ir didelių baudų, reikia žmonių supratimo apie švarios ir sveikos aplinkos svarbą kiekvienam žmogui, apie ekonomikos poveikį aplinkai ir kaip kiekvieno žmogaus vartojimo įpročiai atsisuka prieš juos pacius ir kenkia gamtai.