Pievų ir ganyklų atnaujinimas

Pievų ir ganyklų įrengymasAtnaujinti seną arba įsėti naują žolyną reikėtų tada, kai labai suprastėja senojo žolyno kokybė: sumažėja derlingumas arba gyvuliai nebeėda, po nuganymo palieka daug nenuėstos žolės likučių. Viena pagrindinių derlingumo sumažėjimo priežasčių dažnai būna žolyno botaninės sudėties pakitimas, – priželia daug prastos kokybės žolių ir neėdamų piktžolių. Žolyno botaninė sudėtis dažnai pasikeičia dėl prasto lauko drenažo. Naudingosios žolės nemėgsta šlapios dirvos, todėl jas nukonkuruoja prastesnės (smilgos, pašiaušėliai), kurioms tokia dirva patinka. Kita svarbi žoly-no suprastėjimo priežastis – netinkamas jo naudojimas: nepakankamas tręšimas, per vėlyva pjūtis ar ganymas, sunkios technikos važinėjimas, kai šlapia, ir t.t. Atvirose arba pažeistose žolyno vietose pradeda augti paprastosios ar vienametės miglės ir piktžolės, daug bėdų pridaro žolyne išsikeroję varpučiai ar kitos prastos varpinės žolės. Kartais daugiametės svidrės žiemą iššąla, dėl to irgi pakinta žolyno botaninė sudėtis. Kokias žolių rūšis pasirinktiŠvelnaus ir vidutinio klimato sąlygomis žolyne turėtų dominuoti daugiametės svidrės. Šios rūšies žolės labai derlingos, didelės maistinės vertės, labai noriai ėdamos ir tinkamos ganyti. Pašariniai motiejukai, tikrieji eraičinai, pievinės miglės – taip pat geros ir noriai ėdamos žolės, bet jos ne tokios derlingos ir prasčiau tinka ganyti. Jos negali nukonkuruoti daugiamečių svidrių, ypač tada, kai žolynai naudojami intensyviai. Minėtos žolės geriau tinka žolių mišiniams (pvz., pašarinių motiejukų, tikrųjų eraičinų ir raudonųjų dobilų), kurie pjaunami ir naudojami silosui gaminti. Kai kurias žoles – gausiažiedes svidres, nendrinius eraičinus ir paprastąsias šunažoles galima auginti vienas, jeigu jos bus naudojamos tik silosui gaminti. Tačiau, kai žolynas naudojamas ir ganyti, ir silosui gaminti (taip daryti patartina), pagrindinės žolyno žolės turėtų būti daugiametės svidrės arba jų ir baltųjų dobilų mišinys. Tinkamai prižiūrimos daugiametės svidrės yra atsparios ir prastesnėms klimato sąlygoms, tačiau kai kurių veislių svidrės gali žiemą iššalti. Ne vienas pavyzdys parodė, kad šios žolės gali sėkmingai peržiemoti ir Lietuvoje, ypač jeigu žolynas buvo tinkamai naudotas rudenį, o žiemojo apsnigtas. Tačiau kartais po sniegu gali įsimesti pelėsis. Intensyviai naudojant žolynus – gausiai tręšiant azoto trąšomis ir dažnai ganant arba pjaunant, jie puikiai išsilaiko ir karštomis bei sausringomis vasaromis (tai pasitvirtino Slovėnijoje ir Kroatijoje). Tačiau kyla pavojus, kad vasarai įpusėjus kai kurių rūšių žolės gali nukentėti nuo rūdžių. Tetraploidinių veislių žolės atsparesnės šiai ligai nei diploidinės.

Olandijoje labai geros kokybės svidrių žolynai gali augti 20 ir daugiau metų. Tačiau gan dažnai svidrynuose išsikeroja vienametės varpinės žolės (eraičinai) ir piktžolės (kiaulpienės, rūgštynės, žliūgės). Dėl to sumažėja žolyno derlingumas, suprastėja pašarų kokybė. Piktžoles galima išnaikinti herbicidais. Kad prastų varpinių žolių ir piktžolių būtų kuo mažiau, labai svarbu, įrengiant ganyklą, nepadaryti klaidų. Žolynas turi būti pasėtas tolygiai ir tankiai. Reikia stengtis tokį išlaikyti kuo ilgiau. Kad žolynas būtų tankus, reikia jį tankiai pasėti ir intensyviai naudoti. Daugiametės svidrės labai gerai krūmijasi, ypač jeigu joms neleidžiama sužydėti. Todėl šios žolės tinkamiausios tankesniam žolynui įrengti. Svidrėms pradėjus plaukėti jas reikia kuo greičiau nupjauti silosui. Po to jos vėl pradės krūmytis ir žolynas tankės. Gerai prižiūrimas daugiamečių svidrių žolynas turėtų atrodyti kaip dekoratyvinė veja ar stadionas. Tuomet jis bus derlingesnis, pakęs mindžiojimą ar važinėjimą. Kada žolyną atnaujintiŽolyną atnaujinti brangu, dėl to šio darbo imtis reikėtų tik tada, kai labai pakinta žolyno botaninė sudėtis, žemę reikia lyginti ar drenuoti. Žolyno atnaujinimo išlaidas turėtų kompensuoti didesnis derlius, geresnė pašarų kokybė, lengvesnis darbas. Tai apskaičiuoti nelengva. Nemažai reiškia ir ūkininkavimo sąlygos, dirvožemio tipas, jo tinkamumas žolynams.Olandijoje žolynas atnaujinamas (persėjamas), jeigu:• jame yra mažiau nei 50 proc. gerųjų žolių arba mažiau nei 35 proc. daugiamečių svidrių; • jame yra daugiau nei 15 proc. varpučių arba daugiau nei 25 proc. vienamečių miglių; • dirva labai nelygi ir dirbti įprastus darbus (šienauti) nebeįmanoma; • žolės pakąstos šalnų ar žolynas išvažinėtas sunkios technikos;
• reikia tvarkyti drenažo įrengimus. Kai žolyno botaninė sudėtis vidutinės kokybės (50-75 proc. gerųjų žolių ir mažiau nei 25 proc. varpučių), o piktžolės sužėlusios ne vienoje lauko vietoje, žolyną galima pagerinti tinkamai tręšiant, intensyviai ganant ar šienaujant. Tačiau tai užtrunka keletą metų. Jeigu gerosios žolės išretėjusios tik vietomis, plotelius galima atnaujinti žolyno neariant, bet pavasarį į jį įsėjant žolių. Jei viename kv. dm (10×10 cm) yra vienas daugiamečių svidrių augalas, žolyno atnaujinti dar nereikia, bet jei žolynas retesnis, taikomas minėtas įsėjimo būdas.Tinkamiausias atnaujinimo laikasKad sėklos sudygtų ir žolė gerai želtų, reikia tinkamos temperatūros ir drėgmės. Nelygu šalies ir konkrečios vietovės klimato bei oro sąlygos, žoles galima sėti pavasarį arba vasaros pabaigoje. Olandijoje žolynus atnaujinti patartina rugpjūtį arba pirmoje rugsėjo pusėje. Paprastai šiuo metu oro sąlygos yra šiek tiek geresnės negu pavasarį. Rugpjūtį būna debesuota ir drėgna, o oro temperatūra aukštesnė nei pavasarį. Tad nauja žolė auga gana greitai ir lengviau konkuruoja su piktžolėmis. Šalyse, kuriose rugpjūtis šiltas ir sausas, geriau sėti pavasarį. Dar vienas sėjos rugpjūčio mėnesį privalumas tas, kad tais metais dar galima nuimti du senojo žolyno derlius ir tik tuomet pasėti naują žolyną. Lietuvoje vis dėlto pirmenybė teikiama pavasario sėjai, kadangi sėti vasarą rizikingiau.Sėjos į suartą dirvą privalumaiŽolynus galima atnaujinti ar įrengti naujus įsėjant į arimą arba į seną velėną. Tai daroma sėjant į suartą dirvą, tiesiogiai įsėjant į seną žolyną arba sėjant su antsėliu. Pirmenybė teikiama sėjai į suartą dirvą prieš tai tinkamai paruošus sėklų guolį. Pirmasis darbas yra arimas. Ariant užverčiamas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuriame gausu netinkamų žolių ir piktžolių sėklų. Be to, į paviršių išverčiamas drėgnesnis dirvos sluoksnis, o drėgmės labai reikia sėkloms sudygti. Suartą lauką reikia išlyginti. Jeigu ketinate suarti seną žolyną, pirmiausia reikia lėkštėmis ar sunkiosiomis akėčiomis suardyti seną velėną. Ji greičiau suirs ir nepradės želti lauką suarus. Prieš kultivuojant žolė turėtų būti ne per daug aukšta.
Į seną velėną žoles galima sėti tik tokiose dirvose, kur arti sunku ar neįmanoma (molis, durpės). Tačiau tokie žolynai dažniausiai būna prastesni nei įsėti į suartą dirvą. Įsėjimo į velėną būdas gali būti sėkmingai taikomas norint pagerinti žolyno botaninę sudėtį (šitaip į geros kokybės žolyną įsėjami dobilai) arba atnaujinti žolyną, kuris yra sumenkęs po žiemos. Įsėti į seną velėną galima kalvotose vietovėse, kur daug bėdų pridaro dirvos erozija. Žolių sėjimas su javų antsėliu paprastai nerekomenduojamas dėl mažo antsėlio derliaus. Be to, nupjovus antsėlį, žolė būna menka, žolyne gali atsirasti tuščių plotų. Pasėjus daugiametes svidres be antsėlio, jos greitai sudygsta ir auga, žolynas būna tankesnis. Todėl nuėmus javų derlių patartina paruošti dirvą ir tik tada sėti žoles. Kaip minėta, Olandijoje sėjant žoles rugpjūtį, derliaus nuostoliai būna mažesni nei sėjant pavasarį. Tačiau Lietuvoje pasėjus žoles po javapjūtės jos nespėja iki žiemos įsitvirtinti žolyne. Taip sėti visai netinka ankštinių ir varpinių žolių mišinius. Praktiniai patarimai persėjant žolynusAriant viršutinis kietasis dirvos sluoksnis suardomas (ne daugiau kaip 25 cm), tačiau ilgainiui po juo susidaro kietas vandeniui nelaidus sluoksnis, kuris lieka ne-paliestas. Šis sluoksnis sulaiko drėgmę, dėl to lietingu metu dirvos paviršiuje telkšo vanduo, o per sausrą drėgmė dirvos kapiliarais negali kilti iš gilesnių sluoksnių į paviršių. Norint suardyti šį giliau esantį sluoksnį, prieš arimą reikia panaudoti sunkųjį kultivatorių. Sis padargas sujudina dirvą net 40-50 cm gyliu. Tačiau Lietuvoje toks podirvio purenimas neaktualus, be to, labai brangus. Jeigu sename žolyne, kurį ruo-šiamasi atnaujinti, yra varpučių, prieš ariant juos reikia sunaikinti, glifosatų grupės herbicidais purškiama, kai žolės aukštis – 10-15 cm. Herbicido norma – 3-4 1/ ha. Praėjus penkioms dienoms po purškimo, žolė turi būti nupjauta ar nuganyta. Praėjus dešimčiai dienų, seną žolyną galima suarti. Visiškas senos velėnos sunaikinimas užtrunka maždaug mėnesį (skaičiuojant nuo paskutinio nupjovimo ar nuganymo).
Prieš arimą seną velėną būtina susmulkinti 2-3 cm dalelėmis. Šiam tikslui galima naudoti rotorinį kultivatorių. Jeigu dirva labai akmenuota arba šio kultivatoriaus negalima panaudoti dėl kokios nors kitos priežasties, galima naudoti lėkštines akėčias. Kultivuoti reikia negiliai (ne giliau kaip 5 cm). Kad ariant susmulkinta velėna būtų gerai užversta žemėmis, turi būti naudojami plūgai su geromis verstuvėmis. Arti reikėtų maždaug 25 cm gyliu, o vagos plotis turėtų būti 40 cm. Jeigu dirvą planuojama lyginti, arti reikia 30 cm gyliu, o vagos plotis turi būti 45 cm. Vakarų Europojedirvos dažniausiai lyginamos specialiais lygintuvais. Kad šie lygintuvai dirbtų kaip galima tiksliau, į juos įmontuojami specialūs lazeriniai davikliai. Tokios mašinos plačiai naudojamos Olandijoje. Jų neturint, galima naudoti paprastus lygintuvus arba tam pritaikytus metalinius buomus. Tinkamas sėklų guolio paruošimasNorint tinkamai paruošti sėklų guolį, dirvą reikia gerai išlyginti, suslėgti, o viršutinį sluoksnį visiškai supurenti (ne giliau kaip 2-3 cm). Gerai suslėgta dirva sulaiko drėgmę, reikalingą sėkloms sudygti ir jaunai žolei augti. Jei dirva bus tinkamai išlyginta ir suslėgta, vėliau žolynas neišsitryps, o ganyklą nupjovus žolė liks vienodo reikiamo aukščio. Kad dirva būtų kuo geriau suslėgta, po arimo visi darbai turėtų būti atliekami traktoriumi su sudvejintais ratais arba plačiomis padangomis. Abiem atvejais slėgis padangose turi būti ne didesnis kaip vienas baras. Lengvas priesmėlio dirvas šiek tiek išlyginti ir suslėgti galima paskui plūgus tempiant tankintuvus. Tankintuvas – iš ketaus pagamintas specialių formų volas, kurio skersmuo gali būti 70 arba 90 cm. Jeigu skersmuo yra 70 cm, naudojami du tankihtuvai, jei 90 cm – pakanka vieno. Gana dažnai kartu su tankintuvu naudojami pentininiai volai. Tačiau toks sėklų guolio paruošimo būdas nėra pakankamai geras, nes dirva nesuslegiama taip, kad sėjos metu važiuojant traktoriumi neliktų vėžių. Todėl geriau naudoti kultivatorių kartu su pentininiais volais. Tokiu būdu ruošiant lauką traktorius turi būti su sudvejintais ratais. Sunkiose (molio) dirvose geriau naudoti rotorinį kultivatorių kartu su pentininiais volais.
Kai sėklų guolis tinkamai paruoštas, galima sėti. Jeigu ketinate sėti diploidinių daugiamečių svidrių veislių ir baltųjų dobilų mišinį, mažiausia sėklų norma turėtų būti 30-35 kg/ha. Jeigu mišinyje dominuoja tetraploidinės daugiamečių svidrių veislės, į hektarą rekomenduojama sėti apie 40 kg sėklų, kadangi tetraploidinių veislių žolių sėklos yra didesnės ir sunkesnės už diploidinių. Lietuvoje tyrimais nustatyta, kad tinkamiausia sėklų norma yra 25-30 kg/ha. Geriausia sėti žolių sėjamosiomis su specialiais noragėliais. Tuomet atstumas tarp eilučių būna maždaug 8 cm. Sėjant tik varpinių žolių mišinius, sėklos turėtų birti 2-3 cm, o sėjant žolių ir baltųjų dobilų mišinius – ne didesniame kaip 2 cm gylyje. Jeigu neturite žolių sėjamosios, geriausia sėti linų sėjamąja. Galima sėti ir grūdų sėjamąja, bet ji turėtų būti su juostiniais noragėliais, kad tarpai tarp jų būtų apie 6 cm. Sėjant šia sėjamąja, tarpai tarp eilučių yra maždaug 6-8 cm. Tačiau jei dirvoje yra nesusmulkintos velėnos, naudoti juostinius noragėlius sudėtinga. Norint įsirengti tankų žolyną sėjant grūdų sėjamaja, per lauką reikia važiuoti du kartus skersai ir išilgai. Gerą žolyną galima pasėti ir neįterpiant sėklų į dirvą. Tuomet sėklavamzdžiai atskiriami nuo noragėlių ir sėklos paprasčiausiai skleidžiamos ant dirvos paviršiaus. Šitaip pasėjus reikia priakėti lengvomis virbalinėmis akėčiomis. Paviršiuje sėklos gali būti paskleidžiamos ir trąšų barstytuvu. Tai reikėtų daryti nevėjuotą dieną. Pasėjus reikėtų priakėti ir privoluoti lygiaisiais volais, kad žolės geriau sudygtų. Privoluoti nebūtina, jeigu sėjama žolių sėjamąja sėklų guolis tinkamai paruoštas. Taip paruošus dirvą, sėklos gula ant suslėgto pagrindo ir užpilamos plonu žemių sluoksniu. Tačiau, jeigu dirva nepakankamai drėgna arba, paruošus sėklų guolį, dirvos paviršius lieka gana gruoblėtas, sudygimą pagerinti gali volavimas po sėjos. Voluoti nepatartina, jei lietingi orai, nes dirvos paviršiuje gali susidaryti pluta, pro kurią bus sunku prasikalti daigeliams.
Ruošti sėklų guolį ir sėti galima iš karto. Tam naudojamas sunkusis traktorius, prie kurio kabinamas rotorinis kultivatorius ir sėjamoji. Vakarų Europos šalyse lengvose dirvose ūkininkai dažnai naudoja šį būdą. Tačiau dirva prieš tai turi būti gerai suslėgta. Ariant naudoti tankintuvus šiuo atveju nepakanka. Dirvą mažiau suslėgti reikalaujama tik tuomet, jei ganykla sėjama rudenį ir tais pačiais metais nenaudojama. Įsėjimas į seną žolyną neariantĮsėti į seną žolyną, minimaliai įdirbus žemę, galima tik tuomet, jei dirva pakankamai lygi, gerai numelioruota, po aramuoju sluoksniu nesusidaręs kietas, nelaidus drėgmei sluoksnis. Kitais atvejais dirvą būtina suarti. Kaip minėta, arimas yra geresnė žemės ruošimo priemonė nei minimalus dirvos dirbimas, nes ariant užverčiamas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuriame gausu netinkamų žolių ir piktžolių sėklų. Įsėjimas į seną velėną gali būti taikomas tik tokiose dirvose, kur arti sunku ar neįmanoma (molis, durpės), arba norint atnaujinti sumenkusį po žiemos žolyną. Dėl mažesnių išlaidų ūkininkai kartais pirmenybę teikia minimaliam žemės dirbimui, tačiau dažniausiai rezultatai būna prastesni nei sėjant į suartą dirvą. Įsėjimo į seną žolyną neariant būdai: – Tiesioginis įsėjimas kartu taikant minimalų žemės dirbimą. Šiuos darbus, kartu naudojant rotorinį kultivatorių ir žolių sėjamąją (paskui sėjamąją kartais tempiamas tankintuvas arba Kembridžo volai), galima atlikti iš karto. Kultivatoriumi dirvą reikėtų įdirbti negiliai (ne giliau kaip 5 cm). Šis sluoksnis turi būti visiškai supurentas, nes likę nesusmulkinti senos velėnos gabalai gali trukdyti sėjamajai, žolių sėklos pasiskleis netolygiai. Be to, dirvos paviršiuje lieka piktžolių sėklų. Pritaikius šį sėjos būdą, dažnai gaunami gana geri rezultatai. – Velėnos suardymas frezerinėmis sėjamosiomis kelių centimetrų pločio juostomis. Tarp šių juostų esanti sena velėna lieka nepaliesta ir jeigu prieš tai nebuvo naudoti herbicidai, žolė toliau vegetuoja. Vegetacijos metu sena žolė konkuruoja su naujai įsėta. Atnaujinti ganyklas minėto tipo sėjamosiomis nepatartina, tačiau jos gali būti sėkmingai naudojamos į gerą žolyną įsėjant baltuosius dobilus.
-Tiesioginis įsėjimas į velėną nekultivuojant ar kitaip nedirbant žemės. Šiuo atveju naudojamos specialiosios sėjamosios su diskiniais noragėliais, kurie tiesiog pjauna seną velėną. Tuo pačiu metu byra sėklos ir velėna vėl užspaudžiama. Atstumas tarp eilučių – nuo 5 iki 15 cm. Kadangi pradėjusi vegetuoti sena žolė labai konkuruos su naująją, patartina seną velėną sunaikinti glifosatų grupės herbicidu. Kai kuriose šalyse šios mašinos gana populiarios. Jos naudojamos dirvose, kurias sunku suarti, kalvotuose laukuose ir atsėjant iššalusius po žiemos plotus. Naujo žolyno priežiūraKadangi ariant apatinis dirvožemio sluoksnis, kurio derlingumas ir maisto medžiagų kiekis nežinomas, išsiverčia į paviršių, šiame sluoksnyje pasėtą ir sužėlusią jauną žolę reikia tręšti. Jeigu žolynas bus naudojamas ganyti, pradinė trąšų norma tokiai dirvai turėtų būti 100 kg/ha P2O5 ir 100 kg/ha K2O. Jeigu pirmasis žolės derlius bus pjaunamas silosui, K2O norma turėtų būti 160-200 kg/ha. Rugpjūčio pradžioje įsėtus žolynus reikėtų patręšti 50 kg/ha azoto. Varpinių žolių ir baltųjų dobilų mišiniams azoto norma turėtų būti šiek tiek mažesnė. Pavasarį įsėtiems žolynams azoto trąšų norma skiriama atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus. Naujai įsėtose ganyklose, prasidėjus žolių vegetacijai, gali suvešėti piktžolės. Jos turi būti sunaikintos dar prieš subręstant sėkloms 9ganant ar valomuoju pjovimu). Naujuose žolynuose, ypač įsėtuose vėlai rudenį ir nespėjusiuose sutvirtėti iki žiemos, gali būti sunku išnaikinti žliūges. Jeigu piktžolių nepavyksta išnaikinti mechaninėmis priemonėmis, reikia naudoti chemines. Naujoje žolėje reikėtų pradėti ganyti prieauglį tik tada, kai sausa, kadangi velėna dar nesusiformavusi ir žolyną labai lengva ištrypti. Po vieno ar dviejų valomųjų pjovimų ar ganymų jaunoje atžėlusioje žolėje galima pradėti ganyti įprastu būdu.
Iki žiemos žolę reikia nupjauti ar nuganyti, tačiau ne per žemai. Jos aukštis turėtų likti apie 7 cm. Tada geriau žiemoja ir netiek apšala.

Išvados:1. Pievas reikia atnaujinti, kad jos taptų našios ir pašarai būtų maistingesni.2. Parinkus tinkamus žolių mišinius ir pritaikius juos prie mūsų klimato, gaunamas didžiausias derlius.3. Mūsų zonoje auginimui tinkamiausias daugiamečių svidrių ir baltųjų dobilų mišinys.4. Žolyną rekomenduojama atnaujinti išretėjus daugiametei svidrei ir įsiveisus dideliam kiekiui kiaulpienių.5. Žolynui atnaujinti tinkamiausias metų laikas yra pavasaris, nes vasarą tai daryti rizikinga.

Literatūra:Galvydis J. Agronomijos pagrindai. V., 1997, IId., P. 54—66Ūkininko patarėjas. 2004m. balandžio mėn.http://www.pieno-tyrimai.lt