Kaimo plėtros planas 2004-2006

TURINYSĮVADAS 3I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IRKAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI 4II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI 52.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkiogamybos 52.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijosir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais 72.3 Agrarinė aplinkosauga 92.4 Žemės ūkio paskirties žemėsapželdinimas……………………………………………………102.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiemsūkiams…………….. 112.6 ES standartų diegimas …..12

III . LIETUVOS KAIMO ATEITIS ES SKAIČIAIS 13

IŠVADOS 14LITERATŪRA 15ĮVADASNeabejojama, kad teigiamą integracijos į ES poveikį patirs visi ūkiai.Konkurencingiems, didelius žemės plotus eksplotuojantiems ūkiams,pretenduojantiems į ES bendrą žemės ūkio paramą akivaizdūs. Tuo tarpu,kelių hektarų žemės savininkų ateitis miglota. Tai yra gana opi žemės ūkioir kaimo plėtros problema. Šiai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtrosproblemoms spręsti yra skirtas kaimo plėtros planas. KPP nėra investicinėprograma. Taip bus kompensuojamos prarastos pajamos, kurių ūkininkai negausanksčiau išėję į pensiją ar ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse.Šios programos parama bus didelė paspirtis smulkiems ūkiams taptiekonomiškai gyvybingais bei paspartins bendrą šalies ūkių pertvarkymoprocesą ir paskatins jų konkurencingumą. Į Kaimo plėtros planą yra įtrauktaspeciali priemonė skatinanti ūkininkus padėti išlaikyti ir išsaugotinatūralų gamtos kraštovaiszdį. Panaši priemonė skirta žemės apželdinimuimišku – tai skatina atkurti kraštovaizdį, sumažinti žemdirbių priklausomybęnuo žemės ūkio veiklos, sukurti papildoma pajamų šaltinį. Savo darbe plačiau panagrinėsiu visas Kaimo plėtros plano 2004-2006priemones, įvertinsiu jų reikšmę žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Taip pattrumpai pateiksiu reikalavimus, kurių reikia šioms kompensacinėms išmokomsgauti. Darbo tikslas: Išanalizuoti kaimo plėtros plano priemonių taikymąžemės ūkyje ir kaimo plėtroje. Uždaviniai : Bendrai apžvelgti KPP priemones Kaimo plėtros problemoms

spręsti, aptarti atskirai visas kaimo plėtros priemones, išsiaiškinti irtrumpai aprašyti kiek lėšų skirta bus pagal KPP. Objektas: Kaimo plėtros planas 2004-2006 Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas. I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTIKaimo plėtros plane numatytos įgyvendinti priemonės buskofinansuojamos iš ES ŽŪOGF Garantijų dalies. Kadangi Lietuva yra taipvadinamoji Pirmojo Tikslo šalis, t.y. jos BVP yra mažesnis negu 75 proc. ESvidurkio, į KPP įtrauktos keturios pagrindinės ir trys papildomos šalimskandidatėms siūlomos kaimo plėtros priemonės.[1]Pagrindinės kaimo plėtros priemonės: • Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos; • mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais; • agroaplinkosauga; • Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas.

Papildomos kaimo plėtros priemonės: • parama pusiau natūriniams, restruktūrizacijos etape esantiems, ūkiams; • parama gamintojų grupių steigimuisi; • techninė parama. KPP rengiamas BPD kontekste, ir KPP pateikiamos priemonės papildo BPDpateikiamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones. BPD ir KPP visų pateiktų priemonių įgyvendinimu yra siekiama išspręstižemiau išvardintas žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas. Kiekvienos iš šiųproblemų sprendimas yra neįmanomas įgyvendinant tik vieną ar kitą BPD arbaKPP priemonę. Kievienos problemos sprendimas yra kompleksiškas, todėl iršiuose abiejuose dokumentuose pateiktos žemės ūkio ir kaimo plėtrospriemonės papildo viena kitą. Pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros problemos yra šios: • Mažas vidutinis ūkių dydis bei nusistovėjusi žemės ūkio gamyba.

• Prasta žemės ūkio produktų, naudojamų veislių bei sėklų kokybė.

• Žemės ūkio produktų perdirbimas labai epizodiškas, neišnaudojami turimi gamybos pajėgumai.

• Prastas žemės ūkio sektoriaus efektyvumas, didelės energijos

sąnaudos ir prastos ūkininkavimo technologijos.

• Mažos kaimo gyventojų pajamos. • Per didelė pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio pajamų šaltinio. • Investicijos į naujas žemės ūkio technologijas sumažins įsidarbinimo galimybes bei pajamas kaime. • Prastas gyvenimo lygis kaime fizinių ir socialinių infrastruktūrų požiūriu. • Nepakankamas ūkininkų išsilavinimas. • Tiek ūkininkų, tiek kaimo gyventojų senėjimo problema. • Žemės ūkio intensyvinimas derlinguose žemės plotuose turės neigiamą poveikį aplinkai.[1] II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

Problema ta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje į ES pakviestų naujokų,veikia galybė neefektyvių ūkių, kuriuose tvarkosi senyvo amžiaus ūkininkai,iš paskutiniųjų besistengiantys išlikti rinkoje. Deja, jų įdėtas triūsasdažniausiai kainuoja brangiau, nei už jų tiekiamą žemės ūkio produkcijąmoka supirkėjai ir perdirbėjai, todėl tokių ūkių perspektyvos miglotos. Dažniausiai tai puikiai suvokia ar bent nutuokia ir patys ūkininkai,tačiau iki šiol nebuvo jokio mechanizmo, kuris leistų neskausmingaipasitraukti iš negailestingos rinkos, tuo pat metu užsiimant įprasta veiklasavo reikmėms. Pažymėtina, kad tokio projekto tikslas yra ne išvalyti kelią VakarųEuropos produkcijai, bet perduoti ūkius jauniems ūkininkams ar profesinįpasirengimą turinčiam jaunimui. Kitaip tariant, tiems, kurie galės lengviaukonkuruoti su kolegomis iš Vakarų Europos. Kaimo plėtros plane 2004-2006 metais numatyti du tokio pasitraukimoscenarijai. Bendrasis, kuris apima visų sričių ūkius, ir atskiras – pienoūkių savininkams.[9] Paramos tikslas – sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus ūkininkamspasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos, perduodant ūkius jauniemsūkininkams. Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramaapima kompensacines išmokas už negautas pajams ūkininkams, apsisprendusiemsatsisakyti komercinės veiklos.[11] Vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą, jei perleis savo ūkiusjaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers, bet norintieji anksčiau

pasitraukti į pensiją galės laisvai tą padaryti ir dar už tai gauti pinigų. Šios priemonės įgyvendinimo tikslai būtų – gerinti ūkių struktūrą;gerinti ūkininkų amžiaus struktūrą; sudaryti sąlygas pakeisti žemėspaskirtį, jei ūkininkavimas joje neužtikrina ekonominio gyvybingumoreikalavimų; užtikrinti pajamas vyresnio amžiaus ūkininkams, atsisakiusiemsūkininkavimo, bei jų pagalbininkams bei samdomiems ūkių darbuotojams, kuriepraranda darbo vietą ūkininkui išėjus į pensiją; didinti perduotų žemėsūkio valdų ekonominį gyvybingumą; mažinti nedarbą kaimo jaunimo tarpe.[1] Ūkininkams, anksčiau laiko pasitraukiantiems iš prekinės žemės ūkiogamybos mokamos kompensacinės išmokos susideda iš pastovios ir kintamosdalių. Pastovią dalį sudaro – kompensacinės išmokos – tai pastovi metinėsuma lygi 1024 eurų ūkiui; kompensacinės išmokos priedas skiriamas tuomet,kai ūkininkas turi išlaikomą sutuoktinį nuo 55 iki normalaus pensijinioamžiaus, ūkiui mokama 495 Eurų dydžio papildoma išmoka; priedai priesenatvės pensijos – tai skirtumas tarp ūkininko senatvės pensijos irankstyvo išėjimo į pensiją pensijinės išmokos, kuri mokama ūkininkuipasiekusiam pensijinį amžių. Kintamą dalį sudaro – metinės išmokos užperduotos žemės hektarą – mokamos metinės išmokos už perduotos žemėshektarą, neviršijant 24 ha. Maksimali išmoka –1944 Eurai ūkiui. Bendrametinė ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos sumanegali viršyti 3463 Eurų ūkiui.[1] Atsisakančių ūkininkauti vyrų amžius – 55-62,5 metų, moterų – 55-60metų. Savininkai turės įrodyti, kad paskutinius 10 metų vertėsi žemės ūkiogamyba, kad jo ūkio dydis ne mažesnis kaip 3 ha ŽŪN, kad jis turi minimalųvalstybinio socialinio draudimo stažą [6], kad deklaruoja pasėlius argyvulius Dirbamos žemės apskaitos ar Gyvulių registre ne mažiau kaip 4metus, kad ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos.[1] Ankstyvo ūkininko pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio veiklos parama

negali būti teikiama ilgiau nei 15 metų ir trukti ilgiau negu į anksčiaulaiko iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukęs asmuo sulauks 70 metų.[1] Kaip atskira paramos …rūšis išskiriama parama smulkių pieno ūkiųsavininkams.[12] Šios paramos tikslas – pieno gamybosrestruktūrizavimas.[1] ES mokės tiems, kurie nuspręs nutraukti pienogamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės turėsatiduoti savo karves ar jas būtinai reikės paskersti. Niekas iš žmoniųneatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau, tačiau gavusiejikompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną turės suvartoti patys, savoūkio reikmėms. Šia galimybe galės pasinaudoti kiekvienas smulkaus pienoūkio savininkas nuo 55 iki 70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pienąrinkai, paramą jis gaus trejus metus nuo 2004 iki 2006 metų.[12]Kompensacinės išmokos priklausys nuo ūkyje esančių melžiamų karviųskaičiaus. Kompensacinė išmoka apskaičiuota remiantis bendru gamybiniupelnu tenkančiu vienai melžiamai karvei.[1] pirmaisiais metais bus skiriama2210 litų (640 Eurų), antraisiais – 1795 litai (520 Eurų) ir trečiaisiais –1502 litai (435 Eurų). Bendra maksimali paramos suma ūkiui – 22011 litų(6380 Eurai) Ir tai dar ne viskas. ES numato išmokas ne tik ūkių savininkams, betir pasitraukiančio iš rinkos ūkio darbuotojams. Tokiems darbuotojams metinėparama, kaip pensinė išmoka, sieks maždaug 1000 Eurų, t.y. 3428 litus.Tokios išmokos bus mokamos kasmet iki senatvės pensijos gavimo momento.Ūkio darbuotojas turi atitikti tokius reikalavimus: būti nuo 55 ikipensinio amžiaus; ūkio darbuotoju dirbti daugiau nei pusę laiko perpastaruosius 5 metus; per pastaruosius ketverius metus daugiau nei pusęlaiko dirbti pasitraukiančio iš prekinės gamybos ūkyje; per pastaruosius 5metus jam turi būti įskaityta 2,5 metų valstybinės senatvės pensijossocialiniam draudimo stažas. Ūkio darbuotojams parama gali būti teikiama neilgiau nei 7,5 metų.[9] 2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos

ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimaisEuropos Sąjungos šalyse priimta skatinti ūkininkavimą ir mažiaupalankiose vietovėse, iš ūkių gaunamas mažesnes pajamas palaikant tamtikromis išmokomis. Tuomet dirbama žemė nelieka apleista, išsaugomosgyvybingos kaimo bendruomenės, o tose vietose dirbantiems ūkininkamsužtikrinamas tam tikras pajamų lygis. Lietuvoje jau išskirtos mažiau palankios ūkininkauti vietovės apima 47proc. visos naudojamos žemės (1 mln. 597 tūkst. ha.).[8] Mažiau palankiosūkininkauti vietovės atrenkamos savivaldybių ir seniųnijų lygmeniu.[6]Vietovės atrinktos ne tik pagal mažesnį žemės našumą, bet ir pagaldemografinius požymius. Žiūrėta, kur mažesnis gyventojų tankumas,gimstamumas (kaimas greičiau sensta). Prie nepalankių ūkininkautipriskirtos ir potvynių užliejamos bei intensyvaus karsto vietovės.[8] Paramos tikslas yra mažinti pajamų lygio skirtumus tarp regionų irgarantuoti tam tikrą pajamų lygį ūkininkaujantiems mažiau palankioseūkininkauti vietovėse, užtikrinti nuolatinį žemės ūkio paskirties žemėspanaudojimą ir išsaugoti gyvybingas kaimo bendruomenes, skatintiaplinkosauginius reikalavimus atitinkantį ūkininkavimą, užtikrintiaplinkosauginių reikalavimų laikymąsi vietovėse, kuriose galiojaaplinkosauginiai apribojimai.[11] Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamentodirektorė Virginija Žoštautienė sakė, jog deramasi su EK, kad Lietuvai būtųpatvirtintos visos numatytos mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Tuometvisi ten dirbantys žemdirbiai gautų paramą pagal šią priemonę. Pasak V. Žoštautienės, kompensacines išmokas galėtų gauti visi,užsiimantys žemės ūkio veikla ir iš jos gaunantys ne mažiau kaip pusę savometinių pajamų. Nebūtinai tik registruoti ūkininkų ūkiai, tačiau norintiejigauti paramą turėtų užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslų registre.[8] Kompensacinės išmokos turėtų būti mokamos visiems žemės ūkiosubjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir gaunantiems ne mažiau kaip

50 proc. visų metinių pajamų iš žemės ūkio veiklos. [11] Ūkininkaujantiemsmažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su agrarinėsaplinkosaugos apribojimais bus mokamos kompensacinės išmokos už deklaruotąžemės ūkio naudmenų hektarą (ariama žemė, ganyklos, ilgalaikiai pasėliai). Norint gauti paramą ūkis turi būti mažiau palankioje ūkininkautiteritorijoje.[6] Ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei 3 ha, kad ūkininkasgyventų ne toliau kaip už 30 kilometrų nuo ūkio, už kurį skirtakompensacinė išmoka. Minimalus gyvulių tankis ūkyje turėtų būti 0,2,maksimalus – 1,4 sąlyginio galvijo hektare. Pastaroji sąlyga netaikoma tikspecializuotiems ūkiams. Anot V. Žoštautienės minimalus ūkio dydis dardiskutuotinas, gal jis mažės, kad daugiau sodiečių galėtų pasinaudoti ESparama.[8] Savininkas turi įsipareigoti ūkininkauti toje vietovėje nemažiau kaip 5 metus nuo pirmosios kompensacinės išmokos gavimo, ūkininkasprivalo laikytis geros žemdirbystės kodekso, paisyti aplinkosaugosreikalavimų bei palaikyti kraštovaizdį, įgyvendinant pažangaus ūkininkavimopraktiką.[6] Papildomai išmokai gauti nereikės jokių atskirų pažymų,svarbu, kad ūkininkauji tam tikroje vietovėje.[8] Mažiau palankiose vietovėse nėra vienodos ūkininkavimo sąlygos, todėlpagal įvairius požymius išskirti trys jų lygiai – aukšto, vidytinio ir žemonepalankumo. Atitinkamai būtų diferencijuojama ir už deklaruotą žemės ūkionaudmenų hektarą skiriama tiesioginė išmoka – ji svyruotų nuo 96 iki 265litų.[8] Kompensacinės išmokos turi būti efektyvi atsvara kompensuojantgamtinius vietovės trūkumus, tačiau būtina vengti per didelio kompensavimoir palikti stimulą efektyviai ūkininkauti. Siekiant išvengti per dide…liokompensavimo, maksimali išmokos suma, visiškam produkcijos vertės skirtumopadengimui nebus mokama. Pirmiems 70 ha bus taikoma 60 proc. paramos tarifonorma. Už likusią žemę bus kompensuojama taikant pusę paramos tarifo arba50 proc. 2.3 Agrarinė aplinkosaugaIšmokų tikslas – papildyti ūkininkų pajamas per išmokas už

aplinkosaugos paslaugas, kurias jie teikia įgyvendindami pasirinktą aplinkątausojančių priemonių paketą.[11] Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus,apsaugančius gamtos išteklius, dirvožemį; ekstensyvų, aplinkai palankųūkininkavimą; mažo intensyvumo ganyklų plėtrą; kraštovaizdžio, gamtos iristorinių paminklų išsaugojimą; aplinkos planavimo taikymą ūkininkavimopraktikoje. Paramą gaus privatūs žemės savininkai, savivaldybės bei kitisubjektai, turintys teisę į žemę.[6] Būtiniausi aplinkosaugos reikalavimai privalomi visiemsūkininkaujantiems, į tai atsižvelgiama ir skiriant tiesiogines išmokas.Šiuo atveju numatomos kai kurios papildomos sąlygos, kurių laikantissugriežtėja ūkininkavimas, didėja žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos,žemdirbys praranda dalį galimų pajamų. Už tai jam bus kompensuojama. Kaimo plėtros plane numatytos kelios paramos programos: ariamos žemės;tikslinių saugomų teritorijų; kraštovaizdžio priežiūros; pievų tvarkymo;ekologinės žemdirbystės; retų veislių; apleistos žemės; mokymo irdemonstravimo.[7] Priemonę sudarys keletas laisvanoriškų įsipareigojimų, kuriuosdalyvaujantys ūkininkai pasižadės vykdyti už jiems suteikiamas kasmetinesišmokas mažiausiai 5 metų laikotarpiu.[1] Ir dar – ūkininkas patspasirenka, kokios programos jam tinkamiausios, gali dalyvauti ir visose,tačiau kompensacines išmokas gautų ne daugiau kaip už keturias. Programose galės dalyvauti visi žemės ūkio subjektai, turintys nuosavąžemę ar ją nuomojantys pagal ilgalaikę sutartį, taip pat tokias žemėsnuomos sutartis turinčios visuomeninės organizacijos ar teisę į žemęturinčios savivaldybės.[7] Sąlygos norintiems gauti paramą: ūkio dydis, ne mažesnis kaip 3 ha.,ūkis atitinka privalomus nacionalinius aplinkosaugos, veterinarijos,higienos ir gyvulių gerovės standartus, vykdo buhalterinę apskaitą, neturimokestinių įsiskolinimų, įsipareigoja dalyvauti programoje ne mažiau kaip 5metus.[6] Ariama žemė. Siekiama apsaugoti dirvas nuo nykimo, erozijos, išlaikytitam tikrą pievų ir ariamos žemės santykį, tikslingiau naudoti trąšas beichemikalus. Bus griežtinamos sėjomainos, bent pusė dirbamų laukų žiemą turi

būti apsėti, numatomos vietos, kur negalima ganyti gyvulių ir pan. Taipsumažėja neigiamas poveikis aplinkai, tačiau ūkininkas praranda dalįpajamų, jam reikia įdėti daugiau darbo. Už tai ir atlyginama.[7] Tikslinės saugomos teritorijos. Bus išskirtos vietovės , kurioseribojama žemės ūkio veikla (draustiniai, rezervatai, nacionaliniai irregioniniai parkai ir pan.). Planuose bus numatyta kraštovaizdžio irkraštovaizdžio elementų išsaugojimo sąlygos; trąšų ir pesticidų apribojimasir nepageidaujamų krūmų kontrolė; turtingų rūšių pievų tvarkymo sąlygos;pelkių tvarkymo sąlygos; tinkamos paukščių ir jų buveinių sąlygos. Kraštovaizdžio priežiūra. Ši programa skirta tam, kad išsaugotikaimiškąjį ir agrokultūrinį kraštovaizdį, skatinti įvairią mozaikinękraštovaizdžio struktūrą ir gausinti bioįvairovę, kuriant gamtiniasbuveines. Programa orientuota į vertingų kraštovaizdžio elementųišsaugojimą (vertingi medžiai, šaltiniai, tvenkiniai, akmenys, piliakalniaiir pan.). Pievų tvarkymas. Programa skirta ilgalaikėms natūralioms ir pusiaunatūralioms pievoms išsaugoti. Ribojamas jų tręšimas, gyvulių ganymas irpan. Ekologinė žemdirbystė. Tai parama skirta paremti ekologinėsžemdirbystės sistemą kaip gamybos sistemą, kuri suteikia tiekaplinkosauginę, tiek socialinę-ekonominę naudą kaimo vietovėms iružtikrina, kad bus gaunami kokybiški maisto produktai, turintys pakankamaid…idelį ir vis augantį rinkos potencialą. Parama bus teikiama tiekūkininkams, kurie jau užsiima ekologine žemdirbyste, tiek tiems ūkininkams,kurie pereina į ekologinę žemdirbystę.[1] Retos veislės. Siekiama išsaugoti komerciniu požiūriu mažiau naudingusretesnių ar nykstančių veislių gyvulius, tarkim, šėmus galvijus ir pan. Apleista žemė. Ši programa turi paskati ūkininkus tvarkyti apleistąžemę tausojančiu būdu, siekiant padidinti bioįvairovę, pagerinti estetinękraštovaizdžio vertę, mažinti gaisro ir piktžolių paplitimo pavojų. Mokymas ir demonstravimas. Ne vienas pavyzdingai besitvarkantis

ūkininkas sulaukia svečių, norinčių apžiūrėti ūkį, pasimokyti. Šeimininkasparodo, dar ir kavos išverda, bet jam tai gaišatis, papildomos išlaidos.Irgi reikėtų bent kiek kompensuoti. Kai kurios programos nebūtinai turi apimti visą ūkį. Turėdamas ūkyjenors vieną gražų krašovaizdžio kampelį ar unikalią saugotiną pelkutę,ūkininkas jau gali dalyvauti atitinkamoje išlaidų kompensavimo programoje.Kiekvienai jų teks parengti specialius veiklos planus, žemėnaudos planuosepažymėti programose numatytas vietas ar objektus. Planą parengs konsultantai, jie patars, kaip ką geriau daryti,prižiūrės darbus. Dėl paramos ar informacijos reikės kreiptis įNacionalinės mokėjimo agentūros teritorinius padalinius apskrityse –agentūrai patikėtas visas paramos administravimas.[7]

2.4 Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

nemažai dirbamos žemės, ypač jei ji mažiau derlinga, paliekama benaudos. Apželdinus tokias vietas mišku, jos taptų vertingesnės kitokiupožiūriu, praturtėtų kraštovaizdis, mažėtų aplinkos tarša, nes miškas tikgrynina orą. Kaimo plėtros plane numatoma remti dirbamos žemės apželdinimąmišku. Būtent dirbamos, o ne jau apleistos žemės apželdinimą. Žemė turibūti bent keletą metų deklaruota, nebūtinai ariama, bet ir ganyklos, pievosar kitos naudmenos. Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaipalternatyvų žemės panaudojimą bei skatins miškų ūkio plėtrą ūkiuose. Paramągaus privačios žemės savininkai arba jų grupės(asociacijos), savivaldybėsarba jų asociacijos savivaldybės gali gauti paramą miško įveisimo išlaidomskompensuoti.[6] Taip pat ir neūkininkaujantis žemės savininkas gali gautišią paramą, tarkim, gyvenantis mieste, o savo žemės sklypą nuomojantis. Tikjam būtų atlyginta vien už miško sodinimą, jis negautų ūkininkaujančiam

priklausančios kompensacijos dar ir už prarandamas pajamas. Planuojama, kadūkininkams, dalį savo dirbamos žemės apsodinusiems mišku ir dėl to mažiaubegalintiems kasmetinių pajamų iš žemės ūkio, už hektarą, atsižvelgus įžemės vertę, būtų skiriama 400-900 litų išmoka.[7] Parama neskiriamaūkininkams, kurie sodina kalėdines eglutes.[6] Apželdinant žemės ūkio paskirties žemę mišku, dengiamos visos faktinėsjo sodinimo išlaidos. Paskui penkerius metus skiriamos lėšos jaunam miškuiprižiūrėti ir apsaugoti. Tai galėtų būti apie 2700-3000 litų už ha. Taippat kompensuojamos visos išlaidos, kai tenka atsodinti neprigijusiussodinukus.[7] Metinė išmoka prarastoms pajamoms kompensuoti įveisus mišką dvidešimtmetų bus mokama ūkininkams ir jų grupėms, kurie naudojožemę žemės ūkioprodukcijos gamybai, bei kitiems privatiems fiziniams ir juridiniamssubjektams.[11] Norint savo dirbamoje žemėje užveisti mišką pirmiausiai reikia išžemėtvarkos skyriaus pasiimti leidimą. Šalyje bus iš anksto numatyta, kokieplotai konkrečiose savivaldybėse negali būti apsodinami mišku, tad neliksdidesnių problemų ir su leidimais Specialistai turės parengti miško želdinimo planą: kiek ir kokiųsodinama medžių, kaip bus saugomi sodinukai nuo žvėrių, ir pan. Veisiamamemiške turės būti ne mažiau kaip penktad…alis lapuočių medžių, o želdinama nemažesnis kaip vieno hektaro plotas. Mažiau gali būti tik tuo atveju, kaijaunuolynas šliesis prie jau esančio miško. Parama nebus skiriama laukųapsauginėms miško juostoms sodinti.[7] 2.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems ūkiams.Valstybėse kandidatėse yra daug smulkių, iš dalies save išlaikančiųūkių (3-15 ha), kurie į rinką pateikia didesnę savo gaminių dalį. Siekdamipalengvinti smulkių ūkių persitvarkymą į prekinius, komerciškai gyvybingus,Europos Komisija siūlo teikti jiems kasmetinę fiksuoto dydžio paramą.[5]

Šiuo metu Lietuvoje dominuoja smulkūs natūriniai ūkiai, kurie,neturėdami gamybinių arba tikslo plėtoti konkurencingą gamybą, dažniausiaitenkina tik ūkio narių poreikius. Tačiau vis daugiau pradeda kurtisnatūrinių ūkių, kurie orientuojasi į gamybą rinkai.[3] Lietuvoje smulkieji ūkiai sudaro daugumą. Šiuo metu šalyje yra apie250 tūkst. žemės ūkio gamintojų, todėl manome, kad didžiausią dalįtiesioginių išmokų gaus būtent tie 36 tūkst. registruotų ūkininkų, odauguma smulkių ūkininkų galės pasinaudoti kaimo plėtros priemonėmis, t.y.gaus kompensacines išmokas ir labai daug išloš iš narystės.[4] Parama pusiau natūriniams ūkiams – vienas iš būdų paspartinti ūkiųpertvarkymo procesą, reorganizuoti ūkius, taip, kad jie atitiktų Lietuvosbei ES keliamus reikalavimus, didinti žemės ūkio sektoriauskonkurencingumą, plėtoti žemės ūkiui alternatyvią veiklą.[6] Pusiaunatūriniai ūkiai galės įsigyti būtiniausias gamybos priemones, kurių dėkasudaromos palankios laipsniško persitvarkymo į konkurencingą ūkį sąlygos. Pagal šią priemonę numatoma remti ūkininkus, kurie nori pakeistipusiau natūrinį ūkininkavimą į veiklą, nukreiptą į rinkos poreikiųtenkinimą.[11] Tai būtų parama dar ne pramoniniams, bet jau ganaperspektyviems ūkiams, turintiems konkrečius plėtros planus, kaip jie tapsversliniais, komerciškai gyvybingais. Finansinė parama palengvintų ūkiopertvarkymą bei stambinimą, palaikytų ūkininko pajamas. Tiktai svarbuapsispręsti, kokį ūkį laikysime pusiau natūriniu. Norintis gauti šią paramą ūkininkas turės atitikti tokiusreikalavimus: žemės ūkio naudmenų plotas turi būti ne mažesnis nei 0,3 hair ne didesnis kaip 30 ha., ūkininkas turi būti užsiregristravęs ūkininkųregistre, mokėti soc. draudimo mokesčius bei vesti apskaitą; privaloįrodyti, kad paskutinius dvejus metus jis teikę savo produkcijąsupirkėjams; pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.visų pajamų; valda turi būti įtraukta į IAKS duomenų bazes; ūkininkas turi

būti ne vyresnis kaip 55 metų; negali turėti didesnės nei 12 melžiamųkarvių bandos; turi vesti buhalterinę apskaitą; negali būti jokios kitosparamos krypties dalyvis; turi laikytis LR ir ES įstatymų bei nuostatų.[1] Kandidatai paramai gauti turės pateikti savo ūkio viziją(tipinį versloplaną). Maksimalus paramos dydis – 1000 Eurų (3452 litai) per metus.[6] 80proc. šios sumos sudarys ES fondų, likusią dalį – šalies nacionalinėsbiudžeto lėšos.[3] Paramos mokėjimo laikotarpis –iki 5 metų, po 3 metų pagrindinaipatikrinant, ar sistemingai įgyvendinamas verslo planas. Išmoka bus mokamane ilgiau nei 5 metus nuo paraiškos padavimo dalyvauti programoje ir neilgiau nei paramos gavėjui sueis 60 metų.[6] Numatomos reikalingos lėšos vieneriems bei penkeriems metams 2.6 ES standartų diegimasKai kuriuose literatūros šaltiniuose išskiriama dar viena priemonė –ES standartų diegimas. Ši priemonė leis įgyvendinti vieną iš kaimo plėtrosstrategijos uždavinių – sukurti į rinką orientuotą konkurencingą žemės ūkį,užtikrinantį aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, higieną ir sanitariją, spartinantpirminį žemės ūkio gamybos sektoriaus modernizavimą, pirminės žemės ūkioprodukcijos saugą ir kokybę bei saugaus darbo standartus. Ūkininkai busskatinami diegti naujas, ES standartais pagrįstas agrarinės aplinkosaugostechnologijas. Parama bus teikiama dengiant kaštus, atsirandančius dėlžemės ūkio veiklos derinimo su ES keliamais reikalavimais. Parama bus teikiama ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitiems žemėsūkio veiklos subjektams. Parama bus teikiama pareiškėjams, valdantiems nemažiau kaip 3 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise arbanuomojantiems ją ne mažesniam kaip 5 metų laikotarpiui bei užsiimantiemsžemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus.[11] III . LIETUVOS KAIMO ATEITIS ES SKAIČIAIS2004-2006 m. Lietuvai iš ES biudžeto iš viso numatyta skirti 10,3mlrd. litų. Ši suma prilygsta 2002 m. metinėms Lietuvos biudžeto išlaidoms

– 10,86 mlrd. litų. 10,3 mlrd sudaro 9,243 mlrd litų, kuriuos išsiderėjomederybose įvairioms politikoms finansuoti, bei 1,043mlrd. litų perspecializuotus fondus. ES finansinė parama Lietuvai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje 2004-2006 m. sudarys apie 2,5 mlrd. litų, arba vienam gyventojui teks apie 722litus. Lietuvai tapus ES nare, be tiesioginių išmokų, kurios kasmet iki 2014m. didės po 10 proc., žemdirbiams numatyta parama kaimo plėtrai – 2004-2006metais gausime apie 1,56 mlrd. litų, įskaitant nacionalinįbendrafinansavimą. Šiomis lėšomis bus remiama visos kaimo plėtros planopriemonės. IŠVADOSIšanalizavus visą turėtą medžiagą galiu daryti išvadą, kad kaimoplėtros planas 2004-2006 ir su juo gautos kompensacinės lėšos, bus efektyvipriemonė lietuvos kaimo ir žemės ūkio kai kurioms problemoms spręsti irkaimui atgaivinti.

Dauguma ūkininkų, jeigu tik norės ir sugebės galės pasinaudoti ganadosnia parama iš ES. Teikiama kompensacinė parama turėtų sureguliuoti irpagerinti ūkių struktūrą ir skatinti ūkių plėtrą – pagerės ūkininkųamžiaus struktūra, ūkiai taps labiau modernizuoti, pagerės produkcijoskokybė. Papildomos pajamos padidins finansines galimybes jauniems žmonėmspasilikti gyventi ir imtis veiklos kaime. Teikiama parama turėtų paskatintiūkininkus labiau atkreipti dėmesį į gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimą.Daug yra kaime veiklų ir vietų, kurias dar reikia tobulinti, tam ES irskiria lėšas. Taigi, ES mums 2004-2006m. duos kompensacines išmokas žemėsūkiui ir kaimo plėtrai, tik ar jomis sugebės Lietuvos ūkininkaipasinaudoti… LITERATŪRA1. Kaimo plėtros planas 2004-2006 m./ http:// www.zum.lt. 2. Lietuvos kaimo ateitis ES skaičiais/Integracijos žinios.-2003, Nr. 3(45); 3. Smulkių žemdirbių ateitis – konkurencingi ūkiai. S.Likas/ Artojas.- 2002, Nr.2; 4. ES parama žemės ūkiui augs laipsniškai.V.Preikštaitė/Respublika.- 2002,lapkričio 15; 5. Kas mūsų laukia D. Miniataitė/ Mano ūkis.- 2003, kovo mėn.;

6. Kokios paramos gali tikėtis žemdirbys V. Žoštautienė/ Žemės ūkis.- 2003, Nr 4-5; 7. ES struktūrinių fondų parama žemdirbiams. A. Stasiukaitis/ Valstiečių laikraštis.-2003, balandžio 19; 8. ES struktūrinių fondų parama žemdirbiams. A. Stasiukaitis/ Valstiečių laikraštis.-2003, balandžio 23; 9. Naujos galimybės: kompensacijos už pasitraukimą iš rinkos/ Artojas.- 2003, Nr 2(4); 10. Galutiniai finansiniai derybų rezultatai/ Integracijos žinios.- 2003, Nr 1(43); 11. Europos sąjungos parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai/ Informacinis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM leidinys; 12. Kas laukia smulkių ūkininkų įstojus į ES?//Aktualūs klausimai ir atsakymai apie Lietuvos stojimą į ES.- Vilnius, 2003.

———————–33750000

5 metams

135000000

5 metams

1 metams

168750000

5 metams

1 metams

6750000

27000000

33750000

45000

LR FINANSUOJAMA DALIS EURAIS(20proc.)

ES FINANSUOJAMA DALIS EURAIS (80proc)

REIKALINGOS LĖŠOS EURAIS

POTENCIALIŲ ŪKININKŲ SKAIČIUS