Kaimo plėtros planas 2004-2006

Įvadas

Neabejojama, kad teigiamą integracijos į ES poveikį patirs visi ūkiai.

Konkurencingiems, didelius žemės plotus eksplotuojantiems ūkiams, pretenduojantiems į ES bendrą žemės ūkio paramą akivaizdūs. Tuo tarpu, kelių hektarų žemės savininkų ateitis miglota. Tai yra gana opi žemės ūkio ir kaimo plėtros problema. Šiai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros problemoms spręsti yra skirtas kaimo plėtros planas. KPP nėra investicinė programa. Taip bus kompensuojamos prarastos pajamos, kurių ūkininkai negaus anksčiau išėję į pensiją ar ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse.

Šios programos parama bus didelė paspirtis smulkiems ūkiams tapti ekonomiškai gyvybingais bei paspartins bendrą šalies ūkių pertvarkymo procesą ir paskatins jų konkurencingumą. Į Kaimo plėtros planą yra įtraukta speciali priemonė skatinanti ūkininkus padėti išlaikyti ir išsaugoti natūralų gamtos kraštovaiszdį. Panaši priemonė skirta žemės apželdinimui mišku – tai skatina atkurti kraštovaizdį, sumažinti žemdirbių priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, sukurti papildoma pajamų šaltinį.

Savo darbe plačiau panagrinėsiu visas Kaimo plėtros plano 2004-2006

priemones, įvertinsiu jų reikšmę žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Taip pat trumpai pateiksiu reikalavimus, kurių reikia šioms kompensacinėms išmokoms gauti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti kaimo plėtros plano priemonių taikymą žemės ūkyje ir kaimo plėtroje.

Uždaviniai : Bendrai apžvelgti KPP priemones Kaimo plėtros problemoms spręsti, aptarti atskirai visas kaimo plėtros priemones, išsiaiškinti ir trumpai aprašyti kiek lėšų skirta bus pagal KPP.

Objektas: Kaimo plėtros planas 2004-2006

Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas.

I. kaimo plėtros priemonės, žemės ūkio ir

Kaimo plėtros problemoms spręsti

Kaimo plėtros plane numatytos įgyvendinti priemonės bus kofinansuojamos iš ES ŽŪOGF Garantijų dalies. Kadangi Lietuva yra taip vadinamoji Pirmojo Tikslo šalis, t.y. jos BVP yra mažesnis negu 75 proc. ES

vidurkio, į KPP įtrauktos keturios pagrindinės ir trys papildomos šalims kandidatėms siūlomos kaimo plėtros priemonės.[1]

Pagrindinės kaimo plėtros priemonės:

• Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos;

Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais

• agroaplinkosauga;

Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

Papildomos kaimo plėtros priemonės:

Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems ūkiams

• parama gamintojų grupių steigimuisi;

• techninė parama.

KPP rengiamas BPD kontekste, ir KPP pateikiamos priemonės papildo BPD

pateikiamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.

BPD ir KPP visų pateiktų priemonių įgyvendinimu yra siekiama išspręsti žemiau išvardintas žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas. Kiekvienos iš šių problemų sprendimas yra neįmanomas įgyvendinant tik vieną ar kitą BPD arba

KPP priemonę. Kievienos problemos sprendimas yra kompleksiškas, todėl ir šiuose abiejuose dokumentuose pateiktos žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonės papildo viena kitą.

Pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros problemos yra šios:

• Mažas vidutinis ūkių dydis bei nusistovėjusi žemės ūkio gamyba.

• Prasta žemės ūkio produktų, naudojamų veislių bei sėklų kokybė.

• Žemės ūkio produktų perdirbimas labai epizodiškas, neišnaudojami turimi gamybos pajėgumai.

• Prastas žemės ūkio sektoriaus efektyvumas, didelės energijos sąnaudos ir prastos ūkininkavimo technologijos.

• Mažos kaimo gyventojų pajamos.

• Per didelė pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio pajamų šaltinio.

• Investicijos į naujas žemės ūkio technologijas sumažins įsidarbinimo galimybes bei pajamas kaime.

• Prastas gyvenimo lygis kaime fizinių ir socialinių infrastruktūrų požiūriu.

• Nepakankamas ūkininkų išsilavinimas.

• Tiek ūkininkų, tiek kaimo gyventojų senėjimo problema.

• Žemės ūkio intensyvinimas derlinguose žemės plotuose turės neigiamą poveikį aplinkai.[1]

Ii. kaimos plėtros plano priemonių aprašymai

2.1 Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

Problema ta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje į ES pakviestų naujokų, veikia galybė neefektyvių ūkių, kuriuose tvarkosi senyvo amžiaus ūkininkai, iš paskutiniųjų besistengiantys išlikti rinkoje. Deja, jų įdėtas triūsas dažniausiai kainuoja brangiau, nei už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją moka supirkėjai ir perdirbėjai, todėl tokių ūkių perspektyvos miglotos.

Dažniausiai tai puikiai suvokia ar bent nutuokia ir patys ūkininkai, tačiau iki šiol nebuvo jokio mechanizmo, kuris leistų neskausmingai pasitraukti iš negailestingos rinkos, tuo pat metu užsiimant įprasta veikla savo reikmėms.

Pažymėtina, kad tokio projekto tikslas yra ne išvalyti kelią Vakarų

Europos produkcijai, bet perduoti ūkius jauniems ūkininkams ar profesinį pasirengimą turinčiam jaunimui. Kitaip tariant, tiems, kurie galės lengviau konkuruoti su kolegomis iš Vakarų Europos.

Kaimo plėtros plane 2004-2006 metais numatyti du tokio pasitraukimo scenarijai. Bendrasis, kuris apima visų sričių ūkius, ir atskiras – pieno ūkių savininkams.[9]

Paramos tikslas – sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus ūkininkams pasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos, perduodant ūkius jauniems ūkininkams.

Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos parama apima kompensacines išmokas už negautas pajams ūkininkams, apsisprendusiems atsisakyti komercinės veiklos.[11]

Vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą, jei perleis savo ūkius jaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers, bet norintieji anksčiau pasitraukti į pensiją galės laisvai tą padaryti ir dar už tai gauti pinigų.

Šios priemonės įgyvendinimo tikslai būtų – gerinti ūkių struktūrą;

gerinti ūkininkų amžiaus struktūrą; sudaryti sąlygas pakeisti žemės paskirtį, jei ūkininkavimas joje neužtikrina ekonominio gyvybingumo reikalavimų; užtikrinti pajamas vyresnio amžiaus ūkininkams, atsisakiusiems ūkininkavimo, bei jų pagalbininkams bei samdomiems ūkių darbuotojams, kurie praranda darbo vietą ūkininkui išėjus į pensiją; didinti perduotų žemės ūkio valdų ekonominį gyvybingumą; mažinti nedarbą kaimo jaunimo tarpe.[1]

Ūkininkams, anksčiau laiko pasitraukiantiems iš prekinės žemės ūkio gamybos mokamos kompensacinės išmokos susideda iš pastovios ir kintamos dalių.

Pastovią dalį sudaro – kompensacinės išmokos – tai pastovi metinė suma lygi 1024 eurų ūkiui; kompensacinės išmokos priedas skiriamas tuomet, kai ūkininkas turi išlaikomą sutuoktinį nuo 55 iki normalaus pensijinio amžiaus, ūkiui mokama 495 Eurų dydžio papildoma išmoka; priedai prie senatvės pensijos – tai skirtumas tarp ūkininko senatvės pensijos ir ankstyvo išėjimo į pensiją pensijinės išmokos, kuri mokama ūkininkui pasiekusiam pensijinį amžių.

Kintamą dalį sudaro – metinės išmokos už perduotos žemės hektarą – mokamos metinės išmokos už perduotos žemės hektarą, neviršijant 24 ha. Maksimali išmoka –1944 Eurai ūkiui. Bendra metinė ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos suma negali viršyti 3463 Eurų ūkiui.[1]

Atsisakančių ūkininkauti vyrų amžius – 55-62,5 metų, moterų – 55-60

metų. Savininkai turės įrodyti, kad paskutinius 10 metų vertėsi žemės ūkio gamyba, kad jo ūkio dydis ne mažesnis kaip 3 ha ŽŪN, kad jis turi minimalų valstybinio socialinio draudimo stažą [6], kad deklaruoja pasėlius ar gyvulius Dirbamos žemės apskaitos ar Gyvulių registre ne mažiau kaip 4

metus, kad ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos.[1]

Ankstyvo ūkininko pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio veiklos parama negali būti teikiama ilgiau nei 15 metų ir trukti ilgiau negu į anksčiau laiko iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukęs asmuo sulauks 70 metų.[1]

Kaip atskira paramos …rūšis išskiriama parama smulkių pieno ūkių savininkams.[12] Šios paramos tikslas – pieno gamybos restruktūrizavimas.[1] ES mokės tiems, kurie nuspręs nutraukti pieno gamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės turės atiduoti savo karves ar jas būtinai reikės paskersti. Niekas iš žmonių neatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau, tačiau gavusieji kompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną turės suvartoti patys, savo ūkio reikmėms. Šia galimybe galės pasinaudoti kiekvienas smulkaus pieno ūkio savininkas nuo 55 iki 70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pieną rinkai, paramą jis gaus trejus metus nuo 2004 iki 2006 metų.[12]

Kompensacinės išmokos priklausys nuo ūkyje esančių melžiamų karvių skaičiaus. Kompensacinė išmoka apskaičiuota remiantis bendru gamybiniu pelnu tenkančiu vienai melžiamai karvei.[1] pirmaisiais metais bus skiriama

2210 litų (640 Eurų), antraisiais – 1795 litai (520 Eurų) ir trečiaisiais –

1502 litai (435 Eurų). Bendra maksimali paramos suma ūkiui – 22011 litų

(6380 Eurai)

Ir tai dar ne viskas. ES numato išmokas ne tik ūkių savininkams, bet ir pasitraukiančio iš rinkos ūkio darbuotojams. Tokiems darbuotojams metinė parama, kaip pensinė išmoka, sieks maždaug 1000 Eurų, t.y. 3428 litus.

Tokios išmokos bus mokamos kasmet iki senatvės pensijos gavimo momento.

Ūkio darbuotojas turi atitikti tokius reikalavimus: būti nuo 55 iki pensinio amžiaus; ūkio darbuotoju dirbti daugiau nei pusę laiko per pastaruosius 5 metus; per pastaruosius ketverius metus daugiau nei pusę laiko dirbti pasitraukiančio iš prekinės gamybos ūkyje; per pastaruosius 5

metus jam turi būti įskaityta 2,5 metų valstybinės senatvės pensijos socialiniam draudimo stažas. Ūkio darbuotojams parama gali būti teikiama ne ilgiau nei 7,5 metų.[9] 2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais

Europos Sąjungos šalyse priimta skatinti ūkininkavimą ir mažiau palankiose vietovėse, iš ūkių gaunamas mažesnes pajamas palaikant tam tikromis išmokomis. Tuomet dirbama žemė nelieka apleista, išsaugomos gyvybingos kaimo bendruomenės, o tose vietose dirbantiems ūkininkams užtikrinamas tam tikras pajamų lygis.

Lietuvoje jau išskirtos mažiau palankios ūkininkauti vietovės apima 47

proc. visos naudojamos žemės (1 mln. 597 tūkst. ha.).[8] Mažiau palankios ūkininkauti vietovės atrenkamos savivaldybių ir seniųnijų lygmeniu.[6]

Vietovės atrinktos ne tik pagal mažesnį žemės našumą, bet ir pagal demografinius požymius. Žiūrėta, kur mažesnis gyventojų tankumas, gimstamumas (kaimas greičiau sensta). Prie nepalankių ūkininkauti priskirtos ir potvynių užliejamos bei intensyvaus karsto vietovės.[8]

Paramos tikslas yra mažinti pajamų lygio skirtumus tarp regionų ir garantuoti tam tikrą pajamų lygį ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, užtikrinti nuolatinį žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą ir išsaugoti gyvybingas kaimo bendruomenes, skatinti aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį ūkininkavimą, užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi vietovėse, kuriose galioja aplinkosauginiai apribojimai.[11]

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė Virginija Žoštautienė sakė, jog deramasi su EK, kad Lietuvai būtų patvirtintos visos numatytos mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Tuomet visi ten dirbantys žemdirbiai gautų paramą pagal šią priemonę.

Pasak V. Žoštautienės, kompensacines išmokas galėtų gauti visi, užsiimantys žemės ūkio veikla ir iš jos gaunantys ne mažiau kaip pusę savo metinių pajamų. Nebūtinai tik registruoti ūkininkų ūkiai, tačiau norintieji gauti paramą turėtų užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslų registre.[8]

Kompensacinės išmokos turėtų būti mokamos visiems žemės ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir gaunantiems ne mažiau kaip

50 proc. visų metinių pajamų iš žemės ūkio veiklos. [11] Ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su agrarinės aplinkosaugos apribojimais bus mokamos kompensacinės išmokos už deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą (ariama žemė, ganyklos, ilgalaikiai pasėliai).

Norint gauti paramą ūkis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti teritorijoje.[6] Ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei 3 ha, kad ūkininkas gyventų ne toliau kaip už 30 kilometrų nuo ūkio, už kurį skirta kompensacinė išmoka. Minimalus gyvulių tankis ūkyje turėtų būti 0,2, maksimalus – 1,4 sąlyginio galvijo hektare. Pastaroji sąlyga netaikoma tik specializuotiems ūkiams. Anot V. Žoštautienės minimalus ūkio dydis dar diskutuotinas, gal jis mažės, kad daugiau sodiečių galėtų pasinaudoti ES

parama.[8] Savininkas turi įsipareigoti ūkininkauti toje vietovėje ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmosios kompensacinės išmokos gavimo, ūkininkas privalo laikytis geros žemdirbystės kodekso, paisyti aplinkosaugos reikalavimų bei palaikyti kraštovaizdį, įgyvendinant pažangaus ūkininkavimo praktiką.[6] Papildomai išmokai gauti nereikės jokių atskirų pažymų, svarbu, kad ūkininkauji tam tikroje vietovėje.[8]

Mažiau palankiose vietovėse nėra vienodos ūkininkavimo sąlygos, todėl pagal įvairius požymius išskirti trys jų lygiai – aukšto, vidytinio ir žemo nepalankumo. Atitinkamai būtų diferencijuojama ir už deklaruotą žemės ūkio naudmenų hektarą skiriama tiesioginė išmoka – ji svyruotų nuo 96 iki 265

litų.[8]

Kompensacinės išmokos turi būti efektyvi atsvara kompensuojant gamtinius vietovės trūkumus, tačiau būtina vengti per didelio kompensavimo ir palikti stimulą efektyviai ūkininkauti. Siekiant išvengti per dide…lio kompensavimo, maksimali išmokos suma, visiškam produkcijos vertės skirtumo padengimui nebus mokama. Pirmiems 70 ha bus taikoma 60 proc. paramos tarifo norma. Už likusią žemę bus kompensuojama taikant pusę paramos tarifo arba

50 proc. 2.3 Agrarinė aplinkosauga

Išmokų tikslas – papildyti ūkininkų pajamas per išmokas už aplinkosaugos paslaugas, kurias jie teikia įgyvendindami pasirinktą aplinką tausojančių priemonių paketą.[11]

Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus, apsaugančius gamtos išteklius, dirvožemį; ekstensyvų, aplinkai palankų ūkininkavimą; mažo intensyvumo ganyklų plėtrą; kraštovaizdžio, gamtos ir istorinių paminklų išsaugojimą; aplinkos planavimo taikymą ūkininkavimo praktikoje. Paramą gaus privatūs žemės savininkai, savivaldybės bei kiti subjektai, turintys teisę į žemę.[6]

Būtiniausi aplinkosaugos reikalavimai privalomi visiems ūkininkaujantiems, į tai atsižvelgiama ir skiriant tiesiogines išmokas.

Šiuo atveju numatomos kai kurios papildomos sąlygos, kurių laikantis sugriežtėja ūkininkavimas, didėja žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos, žemdirbys praranda dalį galimų pajamų. Už tai jam bus kompensuojama.

Kaimo plėtros plane numatytos kelios paramos programos: ariamos žemės;

tikslinių saugomų teritorijų; kraštovaizdžio priežiūros; pievų tvarkymo;

ekologinės žemdirbystės; retų veislių; apleistos žemės; mokymo ir demonstravimo.[7]

Priemonę sudarys keletas laisvanoriškų įsipareigojimų, kuriuos dalyvaujantys ūkininkai pasižadės vykdyti už jiems suteikiamas kasmetines išmokas mažiausiai 5 metų laikotarpiu.[1] Ir dar – ūkininkas pats pasirenka, kokios programos jam tinkamiausios, gali dalyvauti ir visose, tačiau kompensacines išmokas gautų ne daugiau kaip už keturias.

Programose galės dalyvauti visi žemės ūkio subjektai, turintys nuosavą žemę ar ją nuomojantys pagal ilgalaikę sutartį, taip pat tokias žemės nuomos sutartis turinčios visuomeninės organizacijos ar teisę į žemę turinčios savivaldybės.[7]

Sąlygos norintiems gauti paramą: ūkio dydis, ne mažesnis kaip 3 ha., ūkis atitinka privalomus nacionalinius aplinkosaugos, veterinarijos, higienos ir gyvulių gerovės standartus, vykdo buhalterinę apskaitą, neturi mokestinių įsiskolinimų, įsipareigoja dalyvauti programoje ne mažiau kaip 5

metus.[6]

Ariama žemė. Siekiama apsaugoti dirvas nuo nykimo, erozijos, išlaikyti tam tikrą pievų ir ariamos žemės santykį, tikslingiau naudoti trąšas bei chemikalus. Bus griežtinamos sėjomainos, bent pusė dirbamų laukų žiemą turi būti apsėti, numatomos vietos, kur negalima ganyti gyvulių ir pan. Taip sumažėja neigiamas poveikis aplinkai, tačiau ūkininkas praranda dalį pajamų, jam reikia įdėti daugiau darbo. Už tai ir atlyginama.[7]

Tikslinės saugomos teritorijos. Bus išskirtos vietovės , kuriose ribojama žemės ūkio veikla (draustiniai, rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai ir pan.). Planuose bus numatyta kraštovaizdžio ir kraštovaizdžio elementų išsaugojimo sąlygos; trąšų ir pesticidų apribojimas ir nepageidaujamų krūmų kontrolė; turtingų rūšių pievų tvarkymo sąlygos;

pelkių tvarkymo sąlygos; tinkamos paukščių ir jų buveinių sąlygos.

Kraštovaizdžio priežiūra. Ši programa skirta tam, kad išsaugoti kaimiškąjį ir agrokultūrinį kraštovaizdį, skatinti įvairią mozaikinę kraštovaizdžio struktūrą ir gausinti bioįvairovę, kuriant gamtinias buveines. Programa orientuota į vertingų kraštovaizdžio elementų išsaugojimą (vertingi medžiai, šaltiniai, tvenkiniai, akmenys, piliakalniai ir pan.).

Pievų tvarkymas. Programa skirta ilgalaikėms natūralioms ir pusiau natūralioms pievoms išsaugoti. Ribojamas jų tręšimas, gyvulių ganymas ir pan.

Ekologinė žemdirbystė. Tai parama skirta paremti ekologinės žemdirbystės sistemą kaip gamybos sistemą, kuri suteikia tiek aplinkosauginę, tiek socialinę-ekonominę naudą kaimo vietovėms ir užtikrina, kad bus gaunami kokybiški maisto produktai, turintys pakankamai d…idelį ir vis augantį rinkos potencialą. Parama bus teikiama tiek ūkininkams, kurie jau užsiima ekologine žemdirbyste, tiek tiems ūkininkams, kurie pereina į ekologinę žemdirbystę.[1]

Retos veislės. Siekiama išsaugoti komerciniu požiūriu mažiau naudingus retesnių ar nykstančių veislių gyvulius, tarkim, šėmus galvijus ir pan.

Apleista žemė. Ši programa turi paskati ūkininkus tvarkyti apleistą žemę tausojančiu būdu, siekiant padidinti bioįvairovę, pagerinti estetinę kraštovaizdžio vertę, mažinti gaisro ir piktžolių paplitimo pavojų.

Mokymas ir demonstravimas. Ne vienas pavyzdingai besitvarkantis ūkininkas sulaukia svečių, norinčių apžiūrėti ūkį, pasimokyti. Šeimininkas parodo, dar ir kavos išverda, bet jam tai gaišatis, papildomos išlaidos.

Irgi reikėtų bent kiek kompensuoti.

Kai kurios programos nebūtinai turi apimti visą ūkį. Turėdamas ūkyje nors vieną gražų krašovaizdžio kampelį ar unikalią saugotiną pelkutę, ūkininkas jau gali dalyvauti atitinkamoje išlaidų kompensavimo programoje.

Kiekvienai jų teks parengti specialius veiklos planus, žemėnaudos planuose pažymėti programose numatytas vietas ar objektus.

Planą parengs konsultantai, jie patars, kaip ką geriau daryti, prižiūrės darbus. Dėl paramos ar informacijos reikės kreiptis į

Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinius padalinius apskrityse –

agentūrai patikėtas visas paramos administravimas.[7]

2.4 Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

nemažai dirbamos žemės, ypač jei ji mažiau derlinga, paliekama be naudos. Apželdinus tokias vietas mišku, jos taptų vertingesnės kitokiu požiūriu, praturtėtų kraštovaizdis, mažėtų aplinkos tarša, nes miškas tik grynina orą. Kaimo plėtros plane numatoma remti dirbamos žemės apželdinimą mišku. Būtent dirbamos, o ne jau apleistos žemės apželdinimą. Žemė turi būti bent keletą metų deklaruota, nebūtinai ariama, bet ir ganyklos, pievos ar kitos naudmenos.

Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą bei skatins miškų ūkio plėtrą ūkiuose.

Paramą gaus privačios žemės savininkai arba jų grupės(asociacijos), savivaldybės arba jų asociacijos savivaldybės gali gauti paramą miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.[6] Taip pat ir neūkininkaujantis žemės savininkas gali gauti šią paramą, tarkim, gyvenantis mieste, o savo žemės sklypą nuomojantis.

Tik jam būtų atlyginta vien už miško sodinimą, jis negautų ūkininkaujančiam priklausančios kompensacijos dar ir už prarandamas pajamas.

Planuojama, kad ūkininkams, dalį savo dirbamos žemės apsodinusiems mišku ir dėl to mažiau begalintiems kasmetinių pajamų iš žemės ūkio, už hektarą, atsižvelgus į žemės vertę, būtų skiriama 400-900 litų išmoka.[7] Parama neskiriama ūkininkams, kurie sodina kalėdines eglutes.[6]

Apželdinant žemės ūkio paskirties žemę mišku, dengiamos visos faktinės jo sodinimo išlaidos. Paskui penkerius metus skiriamos lėšos jaunam miškui prižiūrėti ir apsaugoti. Tai galėtų būti apie 2700-3000 litų už ha. Taip pat kompensuojamos visos išlaidos, kai tenka atsodinti neprigijusius sodinukus.[7]

Metinė išmoka prarastoms pajamoms kompensuoti įveisus mišką dvidešimt metų bus mokama ūkininkams ir jų grupėms, kurie naudojožemę žemės ūkio produkcijos gamybai, bei kitiems privatiems fiziniams ir juridiniams subjektams.[11]

Norint savo dirbamoje žemėje užveisti mišką pirmiausiai reikia iš žemėtvarkos skyriaus pasiimti leidimą. Šalyje bus iš anksto numatyta, kokie plotai konkrečiose savivaldybėse negali būti apsodinami mišku, tad neliks didesnių problemų ir su leidimais

Specialistai turės parengti miško želdinimo planą: kiek ir kokių sodinama medžių, kaip bus saugomi sodinukai nuo žvėrių, ir pan. Veisiamame miške turės būti ne mažiau kaip penktad…alis lapuočių medžių, o želdinama ne mažesnis kaip vieno hektaro plotas. Mažiau gali būti tik tuo atveju, kai jaunuolynas šliesis prie jau esančio miško. Parama nebus skiriama laukų apsauginėms miško juostoms sodinti.[7] 2.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems ūkiams.

Valstybėse kandidatėse yra daug smulkių, iš dalies save išlaikančių ūkių (3-15 ha), kurie į rinką pateikia didesnę savo gaminių dalį. Siekdami palengvinti smulkių ūkių persitvarkymą į prekinius, komerciškai gyvybingus,

Europos Komisija siūlo teikti jiems kasmetinę fiksuoto dydžio paramą.[5]

Šiuo metu Lietuvoje dominuoja smulkūs natūriniai ūkiai, kurie, neturėdami gamybinių arba tikslo plėtoti konkurencingą gamybą, dažniausiai tenkina tik ūkio narių poreikius. Tačiau vis daugiau pradeda kurtis natūrinių ūkių, kurie orientuojasi į gamybą rinkai.[3]

Lietuvoje smulkieji ūkiai sudaro daugumą. Šiuo metu šalyje yra apie

250 tūkst. žemės ūkio gamintojų, todėl manome, kad didžiausią dalį tiesioginių išmokų gaus būtent tie 36 tūkst. registruotų ūkininkų, o dauguma smulkių ūkininkų galės pasinaudoti kaimo plėtros priemonėmis, t.y.

gaus kompensacines išmokas ir labai daug išloš iš narystės.[4]

Parama pusiau natūriniams ūkiams – vienas iš būdų paspartinti ūkių pertvarkymo procesą, reorganizuoti ūkius, taip, kad jie atitiktų Lietuvos bei ES keliamus reikalavimus, didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, plėtoti žemės ūkiui alternatyvią veiklą.[6] Pusiau natūriniai ūkiai galės įsigyti būtiniausias gamybos priemones, kurių dėka sudaromos palankios laipsniško persitvarkymo į konkurencingą ūkį sąlygos.

Pagal šią priemonę numatoma remti ūkininkus, kurie nori pakeisti pusiau natūrinį ūkininkavimą į veiklą, nukreiptą į rinkos poreikių tenkinimą.[11] Tai būtų parama dar ne pramoniniams, bet jau gana perspektyviems ūkiams, turintiems konkrečius plėtros planus, kaip jie taps versliniais, komerciškai gyvybingais. Finansinė parama palengvintų ūkio pertvarkymą bei stambinimą, palaikytų ūkininko pajamas. Tiktai svarbu apsispręsti, kokį ūkį laikysime pusiau natūriniu.

Norintis gauti šią paramą ūkininkas turės atitikti tokius reikalavimus: žemės ūkio naudmenų plotas turi būti ne mažesnis nei 0,3 ha ir ne didesnis kaip 30 ha., ūkininkas turi būti užsiregristravęs ūkininkų registre, mokėti soc. draudimo mokesčius bei vesti apskaitą; privalo įrodyti, kad paskutinius dvejus metus jis teikę savo produkciją supirkėjams; pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.

visų pajamų; valda turi būti įtraukta į IAKS duomenų bazes; ūkininkas turi būti ne vyresnis kaip 55 metų; negali turėti didesnės nei 12 melžiamų karvių bandos; turi vesti buhalterinę apskaitą; negali būti jokios kitos paramos krypties dalyvis; turi laikytis LR ir ES įstatymų bei nuostatų.[1]

Kandidatai paramai gauti turės pateikti savo ūkio viziją(tipinį verslo planą). Maksimalus paramos dydis – 1000 Eurų (3452 litai) per metus.[6] 80

proc. šios sumos sudarys ES fondų, likusią dalį – šalies nacionalinės biudžeto lėšos.[3]

Paramos mokėjimo laikotarpis –iki 5 metų, po 3 metų pagrindinai patikrinant, ar sistemingai įgyvendinamas verslo planas. Išmoka bus mokama ne ilgiau nei 5 metus nuo paraiškos padavimo dalyvauti programoje ir ne ilgiau nei paramos gavėjui sueis 60 metų.[6]

Numatomos reikalingos lėšos vieneriems bei penkeriems metams

2.6 ES standartų diegimas

Kai kuriuose literatūros šaltiniuose išskiriama dar viena priemonė –

ES standartų diegimas. Ši priemonė leis įgyvendinti vieną iš kaimo plėtros strategijos uždavinių – sukurti į rinką orientuotą konkurencingą žemės ūkį, užtikrinantį aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, higieną ir sanitariją, spartinant pirminį žemės ūkio gamybos sektoriaus modernizavimą, pirminės žemės ūkio produkcijos saugą ir kokybę bei saugaus darbo standartus. Ūkininkai bus skatinami diegti naujas, ES standartais pagrįstas agrarinės aplinkosaugos technologijas. Parama bus teikiama dengiant kaštus, atsirandančius dėl žemės ūkio veiklos derinimo su ES keliamais reikalavimais.

Parama bus teikiama ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitiems žemės ūkio veiklos subjektams. Parama bus teikiama pareiškėjams, valdantiems ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise arba nuomojantiems ją ne mažesniam kaip 5 metų laikotarpiui bei užsiimantiems žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus.[11] III

. lietuvos kaimo ateitis es skaičiais

2004-2006 m. Lietuvai iš ES biudžeto iš viso numatyta skirti 10,3

mlrd. litų. Ši suma prilygsta 2002 m. metinėms Lietuvos biudžeto išlaidoms

– 10,86 mlrd. litų. 10,3 mlrd sudaro 9,243 mlrd litų, kuriuos išsiderėjome derybose įvairioms politikoms finansuoti, bei 1,043mlrd. litų per specializuotus fondus.

ES finansinė parama Lietuvai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje 2004-

2006 m. sudarys apie 2,5 mlrd. litų, arba vienam gyventojui teks apie 722

litus.

Lietuvai tapus ES nare, be tiesioginių išmokų, kurios kasmet iki 2014

m. didės po 10 proc., žemdirbiams numatyta parama kaimo plėtrai – 2004-2006

metais gausime apie 1,56 mlrd. litų, įskaitant nacionalinį bendrafinansavimą. Šiomis lėšomis bus remiama visos kaimo plėtros plano priemonės.

Išvados

Išanalizavus visą turėtą medžiagą galiu daryti išvadą, kad kaimo plėtros planas 2004-2006 ir su juo gautos kompensacinės lėšos, bus efektyvi priemonė lietuvos kaimo ir žemės ūkio kai kurioms problemoms spręsti ir kaimui atgaivinti.

Dauguma ūkininkų, jeigu tik norės ir sugebės galės pasinaudoti gana dosnia parama iš ES. Teikiama kompensacinė parama turėtų sureguliuoti ir pagerinti ūkių struktūrą ir skatinti ūkių plėtrą – pagerės ūkininkų amžiaus struktūra, ūkiai taps labiau modernizuoti, pagerės produkcijos kokybė. Papildomos pajamos padidins finansines galimybes jauniems žmonėms pasilikti gyventi ir imtis veiklos kaime. Teikiama parama turėtų paskatinti ūkininkus labiau atkreipti dėmesį į gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimą.

Daug yra kaime veiklų ir vietų, kurias dar reikia tobulinti, tam ES ir skiria lėšas. Taigi, ES mums 2004-2006m. duos kompensacines išmokas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tik ar jomis sugebės Lietuvos ūkininkai pasinaudoti…

Literatūra

1. Kaimo plėtros planas 2004-2006 m./ http:// www.zum.lt.

2. Lietuvos kaimo ateitis ES skaičiais/Integracijos žinios.-2003, Nr.

3(45);

3. Smulkių žemdirbių ateitis – konkurencingi ūkiai. S.Likas/ Artojas.-

2002, Nr.2;

4. ES parama žemės ūkiui augs laipsniškai.V.Preikštaitė/Respublika.-

2002,lapkričio 15;

5. Kas mūsų laukia D. Miniataitė/ Mano ūkis.- 2003, kovo mėn.;

6. Kokios paramos gali tikėtis žemdirbys V. Žoštautienė/ Žemės ūkis.-

2003, Nr 4-5;

7. ES struktūrinių fondų parama žemdirbiams. A. Stasiukaitis/

Valstiečių laikraštis.-2003, balandžio 19;

8. ES struktūrinių fondų parama žemdirbiams. A. Stasiukaitis/

Valstiečių laikraštis.-2003, balandžio 23;

9. Naujos galimybės: kompensacijos už pasitraukimą iš rinkos/ Artojas.-

2003, Nr 2(4);

10. Galutiniai finansiniai derybų rezultatai/ Integracijos žinios.-

2003, Nr 1(43);

11. Europos sąjungos parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai/ Informacinis

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM leidinys;

12. Kas laukia smulkių ūkininkų įstojus į ES?//Aktualūs klausimai ir atsakymai apie Lietuvos stojimą į ES.- Vilnius, 2003.

33750000

5 metams

135000000

5 metams

1 metams

1 metams

168750000

5 metams

1 metams

6750000

27000000

33750000

45000

LR FINANSUOJAMA DALIS EURAIS(20proc.)

ES FINANSUOJAMA DALIS EURAIS (80proc)

REIKALINGOS LĖŠOS EURAIS

POTENCIALIŲ ŪKININKŲ SKAIČIUS