Žemės ūkio mašinos

ŽEMĖS DIRBIMO MAŠINOS

1. Plūgo paskirtis ir klasifikacija
Norint pagerinti dirvos derlingumą, ją reikia gerai įdirbti, tai yra apversti, supurenti, sulyginti. Pagrindinis žemės dirbimo padargas yra plūgas, juo žemė apverčiama ir iš dalies supurenama.
Plūgai skirstomi: bendruosius, specialiuosius.
Gaminami vienpusio ir abipusio vertimo plūgai. Vienpusio vertimo plūgais ariama sumetimu ir išmetimu, suartame lauke lieka išmetimų vagos. Abipusio vertimo plūgai turi į kairę ir į dešinę verčiančius korpu¬sus.

2. Plūgo darbinės dalys
Geriausiai dirvos riekę apverčia ir dažniausiai naudojami verstuviniai plūgai. Lėkštiniais plūgais kartais supu¬renama žemė tik miškų želdiniams.
Verstuvinio plūgo daarbinės dalys yra korpusas, priešplūgis, peilis. Armens gilintuvas naudojamas rečiau.

Pagrindinė plūgo darbinė dalis yra korpusas. Jis sudarytas iš norago, verstuvo, pavaržos ir stovo.

Noragai būna kaltiniai ir trapeciniai. Ariant noragams tenka apie 50% viso plūgo traukos pasipriešinimo, todėl jie greitai dyla. Plūgų su atši¬pusiais noragais pasipriešinimas traukai padidėja iki 30%, pablogėja arimo gylio tolygumas.

1 pav. Noragų tipai: a – trapecinis; b – kaltiškas

Verstuvas trupina norago atpjautą dirvos riekę ir apverčia ją į vagą, kurią padarė priekinis plūgo korpusas. Pagal formą verstuvai skirstomi į cilindrinius, kultūrinius, pusiau sraigtinius ir srraigtinius.
Pagal ariamų vagų skaičių būna vienvagiai, dvivagiai, trivagiai ir kt. plūgai.

2 pav. Verstuvų tipai: a – cilindrinis; b – kultūrinis; c-pusiau sraigtinis; d- sraigtinis

Pavarža padidina plūgo pastovumą ir atlaiko šoninį slėgį darbo metu. Pavaržos būna aukštos, žemos ir apverčiamos. Kai kurie specialieji plūgai tu

uri lauko lentelę. Ši lentelė tvirtinama virš pavaržos ir sudaro platesnę pavaržą. Stovai būna aukšti ir žemi. Bendruosiuose plūguose dažniausiai būna aukšti stovai.Jie mažiau užsikemša piktžolėmis. Žemi stovai naudojami rečiau. Jie tvirtinami prie kablinių rėmų.

Peiliai vertikaliai atpjauna ariamą žemės sluoksnį. Jie būna diskiniai ir kotiniai.
Diskinis peilis besisukdams apie savo ašį, sminga į žemę ir pjauną ją iš viršaus žemyn.

Priešplūgis yra mažesnių matmenų korpusas. Jį sudaro plieninis kotas, kultūrinis verstuvas ir noragas. Jis atpjauna viršutinį piktžolėtą dirvos sluoksnį ir apverčia jį į vagos dugną.

3. Traktorinio pakabinamojo ir prikabinamojo plūgo konstrukcija
Pagal plūgų sujungimą su traktoriumi plūgai skirstomi į pakabina¬muosius, pusiau pakabinamuosius ir prikabinamuosius. Nedaug vagų ariantys plūgai būna pakabinamieji. Jie lengvesni, manevringesni. Ilges¬ni plūgai daromi pusiau pakabinamieji. Važiuojant jų priekis pakelia¬mas, o užpakalinė dalis turi raatą, kuris rieda žemės paviršiumi. Prikabinamieji plūgai dabar beveik nenaudojami.

3 pav. Pakabinamasis plūgas:
l – korpusas; 2 – rėmas; 3 – arimo gylio keitimo sraigtas; 4 – užkabas; 5 priešplūgis; 6 – diskinis peilis
4. Bendrosios ir specialiosios paskirties plūgų skirtumai

Bendrųjų ir specialiųjų plūgų konstrukcija yra panaši, tik specialiosios paskirties plūgai būna tvirtesni, jų darbinės dalys pritaikytos specialiems žemės dirbimo darbams dirbti.

5. Kultivatorių noragėliai ir jų panaudojimo atvejai
Pagrindinė kultivatorių paskirtis – purenti durvą ir naikinti piktžoles. Pagal paskirtį kultivatoriai skirstomi į ištisi¬nio dirbimo ir tarpueilių kultivatorius
Kultivatorių pagrindinės dalys: rėmas, važiuoklės pakabinimo įrenginys, darbinės dalys – noragėliai. Noragėliai sudaryti iš

š koto ir ašmenų.
Pagal antgalio formą purenamieji noragėliai būna universalūs strėliški, ietiški ir kaltiški. Noragėliai sudaryti iš koto ir antgalio. Kotas būna standus, standus su apsaugine spyruokle ir spy¬ruokliuojantis. Daugiausia paplitę noragėliai spyruokliniu kotu, prie kurių pritaisomi smailūs apverčiamieji antgaliai. Šie noragėliai vadinami spyruok¬liniais noragėliais.
Ištisinio dirbimo kultivatorių noragėliai skirstomi į strėlinius universalius ir purenamuosius bei kaupiamuosius.

6. Ištisinio įdirbimo ir tarpueilinis kultivatorius
Ištisinio įdirbimo kultivatoriai turi dirvą purenti vienodu gyliu ir išpjaustyti piktžoles.
Ištisinio dirbimo kultivatoriai gali būti: dirvų, sodų, miškų. Pagal darbines dalis – su pasyviomis dalimis (noragėliniai) ir sukamomis darbinėmis dalimis (frezeriniai).
Tarpueiliniai kultivatoriai skiriami kaupiamųjų kultūrų tarpueiliams įdirbti. Darbinių dalių komplekte yra įvairaus darbinio pločio vienpusiai plokščiapjoviai ir strėliniai noragėliai. Prie šių kultivatorių dažniausiai būna kaltinių ir trešiamųjų noragėlių komplektai.

7. Akėčių tipai ir jų naudojimo atvejai

Akėčios skiriamos suartam dirvos paviršiui supurenti ir išlyginti bei dirvos plutai suardyti. Be to, akėčios tinka pasėliuose sudygusioms piktžolėms naikinti ir pakrikai pasėtoms sėkloms arba išbarstytoms trąšoms užakėti. Akėčių yra įvairių tipų. Pagal darbines dalis akėčios yra skirstomos į virbalines ir lėkštines. Jos dirvą supurena, gerai supjausto bei supurena velėną. Lėkštinėmis. akėčiomis skutamos ražienos. Dirva lėkščiuojama iki 10-15 cm gyliu. Yra dvejopos: vienaeilės ir dvieilės.
Labai dažnai virbalines akėčios kabinamos prie plūgų, kultivatorių bei sėjamųjų ir dirba kartu su tais pa

a¬dargais.

Virbalinės akėčios Lėkštinės akėčios

8. Valkės ir volai

Valkės skirtos dirvos paviršiui sulyginti. Valkiuojama anksti pavasarį, kol dirva būna neišdžiūvusi. Valkės sudarytos iš grandinėlėmis sujungtų metalinių sijelių.
Volai skirti grumstams sutrupinti ir lauko paviršiui suslėgti Suvoluotoje dirvoje geriau sudygsta sėklos. Kartais pavasarį voluojami iškilnoti žiemkenčių ir daugiamečių žolių pasėliai. Volai paprastai būna nuo 30 iki 50 cm skersmens, tačiau yra ir didesnių, naudojamų pievų ir ganyklų priežiūrai.
Jie būna: lygieji, žiediniai, kombinuoti, pentininiai.
Lygusis volas skirtas lauko paviršiui sulyginti ir suslėgti prieš sėją arba sėjant.
Žiedinis volas remiasi į žemę mažesniu paviršiumi negu lygus, todėl dirvą labiau suslegia. Šis volas sutrupina grumstus bei suslegia dirvos paviršių.
Kombinuotas volas sudarytas iš lygių ir žiedinių volų komplekso. Žiediniai volai kaitaliojami su lygiaisiais. Jie sumauti ant vienos volo ašies. Jie taip pat gerai trupina grumstus.
Pentininis volas tinka grumstams trupinti ir dirvos paviršiui slėgti. Volo darbinės dalys – laisvai užmauti ant sekcijos ašies ketiniai diskai su pentinais.
SĖJAMOSIOS IR SODINIMO MAŠINOS

1. Sėjos būdai ir agrotechniniai reikalavimai

Sėjimas – tai sėklų paskirstymas lauke, jų pasėjimas tam tikrame gylyje. Sėjamoji sėklas turi sėti tolygiai. Sėjamieji aparatai turi būti tinkamai sudėti ir nepažeisti sėklų.visi sėjamosios aparatai turi išberti vienodą kiekį sėklų. Sėjamoji įterpia į dirvą javų sėklas, mineralines trąšas ir užžeria jas že¬mėmis.
Javai sėjami eiline, pakrika ir ruožine sėja. Sėjant pakrikai, sėklos iš

šbarstomos dirvos paviršiuje ir į dirvą įterpiamos akėčiomis. Taip sėklos pasėjamos netolygiai ir įterpiamos nevienodu gyliu. Neturint sėja¬mųjų, pakrikai kartais sėjamos Žolės, javai-trąšų barstomosiomis.
Eilinė sėja gali būti ištisinė, punktyrinė, lizdinė, kvadratinė-lizdinė ir kt. Eilne sėja sėjama grūdinės kultūros, žolės, daržovės, linai. Ši sėja būna siauraeilė, plačiaeilė, kryžminė ir juostinė. Punktyriniu būdu sėjamos sėklos išberiamos eilėmis lygiais atstumais.
Ruožine sėja yra tarpinė tarp eilinės ir pakrikosios. Nuo paprastosios eilinės sėjos, kai sėklos išdėstomos eilutėje viena linija, skiriasi tuo, kad sė¬jamosios noragėliai krentančias sėklas išsklaido pakrikai per visą noragėlio plotį ir gaunama ne sėklų eilutė, bet platesnis ruožas. Taip sumažinami pa¬krikusios ir eilinės sėjos trūkumai.
Agrotechnikos reikalavimai. Sėjamoji turi nežaloti sėklų ir tolygiai išsėti nustatytą jų kiekį; Vidutinis sėjos gylio nuokrypis nuo reikiamo neturi būti didesnis kaip 0,5 cm, sėjant 3-4 cm gyliu, ir l cm, sėjant 6-3 cm gyliu; Sandalinių tarpueilių plotis neturi skirtis nuo kitų tarpueilių pločio.

2. Sėjamųjų mašinų pagrindinės dalys
Mechaninės sėjamosios pagrindinės dalys yra: sėkladėžė, sėjamieji aparatai, sėklavamzdžiai, noragėliai ir žertuveliai:
 sėkladėžė. Joje yra du skyriai. Kai trąšos nebarstomos, nuo pertvarų angų nuimami dangčiai ir skyriai susijungia. Taip padidėja talpa. Kad sėklos lengviau birtų sėkladėžės daromos į apačią siaurėjančios. Apačioje ties skylėmis tvirtinami sėjamieji aparatai.
 sėjamieji aparatai būna ritiniai, krumpliniai, pneumatiniai, išcentriniai, diskiniai.
Sėjamieji aparatai skirti tolygiai išberti sėklas iš sėkladėžės. Jie turi būti lengvai reguliuojami įvairiam išsėjimo kiekiui, nežaloti sėklų, kiekvienas aparatas turi išsėti vienodą sėklų kiekį.
Javams sėti dažniausiai naudojami dvejopi ritiniai aparatai: ritiniai rievėti ir ritiniai krumpliuoti.
Krumpliuotą ritinį (krumplinį) aparatą sudaro dėžutė, krumpliuota ritė, kuri užmauta ant veleno, ir perstatomas dugnelis. Dugneliai perstatomi visi & karto svirtimi. Skląsčiu (5) galima keisti trąšų byrėjimo plyšio dydį.
Pneumatinį sėjamąjį aparatą sudaro sėklų dozatorius, ventiliatorius ji srauto skirstytuvas. Sėklų dozavimo mentinė ritė beria reikia
 sėklavamzdžių būna spiraliniai-juostiniai ir gumoti gofruoti. Sudaro: piltuvas, lankstus vamzdis ir antgalis. Piltuvas prijungiamas prie sėjamojo aparato, o antgalis prie noragėlio.
 noragėlių dirvoje padaro vagutes ir nukreipia į jas sėklas. noragėliai būna: diskiniai, pleištiniai, inkariniai, pavažinai.

3. Eilinės sėjamosios

Sėjamosios pagrindinės dalys yra :sėkladėžė, sėjamieji aparatai, sėklavamzdžiai, noragėliai,
sėklų užžeriamieji įtaisai, trešiamieji aparatai.

Konstrukcija: prie sėjamosios rėmo pritvirtintos dvi sėkladėžės. Sėkladėžių pertvaros dalija jas į du skyrius. Į priekinį sėkladėžės skyrių pilamos sėklos, į užpakalinį – granuliuotos trąšos. Sėkladėžių apačioje ties skylėmis pritvirtinti sėjamieji aparatai. Ties užpakalinės sienelės skylėmis tvirtinami tręšiamieji aparatai granuliuotoms trąšoms berti. Sėjamosios noragėliai tvirtinami prie pavadėlių, lanksčiai sujungtų su sėjamosios rėmu. Visų noragėlių pavadėliai strypais sujungti su svirtimis, standžiai pritvirtintomis prie pakėlimo velenėlio.

1 pav. Javų ir žolių sėjamoji:
l – diskiniai noragčliai; 2 – sčklavamzdis; 3 – sėjamasis aparatas; 4 ir 5 – mai-Sikliai; 6 – javų sekladeže; 7 – trasądčžė; 8 – tręšiamasis aparatas; 9 – traša-vamzdis; 10 – žolių sekladežč; 11 – maišikliai; 12 – žolių sėjamasis aparatas; 13 – seklavamzdis; H – pleištais noragelis

4. Bulvių sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas

Bulviasodės darbinės dalys yra pagrindinės ir pagalbinės. Pagrindinės dalys yra šios: sodinamieji aparatai, tręšiamieji aparatai, noragėliai, vagų užžeriamosios lėkštės ir aketėlės. Kitos dalys yra pagalbinės: rėmas su pakabintuvu, sėkladėžės, pavaros, valdymo-reguliavimo mechanizmai, ženklintuvai.

Bulviasodė pakabinama prie traktoriaus. Ji sodina keturias eiles bulvių 60 arba 70 cm tarpueiliais. Sodinant bulves beriamos ir mineralinės trąšos. Mašinos darbines dalis suka traktoriaus darbinis velenas.

Bulviasodės noragėliai į žemę sminga smailu kampu. Noragėlio viršuje yra du vamzdžiai: per priekinį vamzdį byra trąšos, o per užpakalinį – krinta bulvės. Trąšos įterpiamos giliau nei bulvės. Noragėlio antgalis sulygina vagos dugną. Trąšos byra iš priekinio vamzdžio ant kreipiklio, kuris jas beria ant vagos dugno.

Išsikišę iš noragėlio šoninių sienelių verstuvėliai atpjauta nuo vagos šonų žeme užžeria noragėlio priekyje išbertas trąšas.

3 pav. Bulviasodės schema:
l — sėkladeže; 2 — kratytuvas; 3 — maišiklis; 4 — tiekiamoji dėžė; 5 — sraigė; 6 — sodinamasis aparatas;
7 — tręšiamasis aparatas; 8 — lėkštė; 9 — trąSavamz-dis; 10 — žertuvas

5. Daigų sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas

Daržininkystėje naudojamos bendrosios mašinos, nagrinėtos kituose skyriuose, ir specialiosios. Dirva turi būti gerai įdirbta, puri. Rudenį nu¬ėmus javų derlių, verstuviniais arba lėkštiniais skutikais skutamos ražie¬nos. Ariama visu armens gyliu, ne sekliau kaip 25 cm. Tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Didelę reikšmę derliui turi or¬ganinės trąšos Daržovės, ypač dideliuose plotuose, dažniausiai auginamos lygiame pa¬viršiuje. Drėgnose dirvose jas galima auginti vagose arba lysvėse. Daigiasodė pakabinama taktoriaus užpakalyje. Abiejose traktoriaus pusėse primontuojami du bakai vandeniui ir stelažai dėžėms su daigais sukrauti. Daigiasodės purenamieji noragai, ratai, sodinamoji sekcija, laistymo įrenginiai ir ženklintuvai pritvirtinti prie skersinės sijos. Sodinamoji sekcija sudaryta iš rėmų, sodinamojo disko noragėlio, prispaudžiamųjų volelių, laistymo indo, daigų laikiklių, dėžės daigams ir sėdinės, ant kurios sėdi darbininkė. Sodinamųjų aparatų diskus suka daigiasodės ratai grandinine pavara. Sukantis sodinamiesiems diskams, laikikliai ties sėdynia atsidaro. Sodintoja tuo metu, paėmusi iš dėžės daigą, įstato jį į laikiklį šaknimis į save. Laikiklis užsidaro ir specialiomis gumelėmis prispaudžia daigą prie disko. Kai laikiklis pasisuka iki apatinio taško, laikiklio laisvintuvas atidaro laikiklį ir daigas įstatomas į padarytą vagutę. Daigo šaknis iš abiejų pusių apspaudžia žemėmis voleliai.

ŽOLINIŲ PAŠARŲ RUOŠIMO MAŠINOS

1. Žolinių pašarų paruošimo būdai
Žolinių pašarų, kokybė labai priklauso nuo pjūties laiko. Šienapjūtę geriausia pradėti, žolėms pražydus. Ilgai šienaujant, šieno kokybė blogėja. Pas mus šienapjūtės negalima užtęsti dar ir todėl, metu dažnai būna lietingas laikotarpis. Be to, suvėlinus, mažiau gaunama atolo.
Žolinių ir kitų pašarų ruošimo būdas daugiausia priklauso nuo to, kaip žolė džiovinama, tai:
 Šienas;
 Žolės miltų gamyba;
 Pašarų silosavimas;
 Šienainio gamyba.
Šienaujamosios mašinos skirstomos į šienapjoves, žolės smulkintuvus, grėblius, rinktuvinius kupetuotuvus, presus, velketus, kupetvežius, šieno krau¬tuvus.

2.Šienapjovės

Šienapjovės būna prikabinamos, pakabinamos ir pusiau pakabinamos. Pagal pjaunamų aparatų skaičių būna su vienu ir keliais pjaunamaisiais aparatais. Labiausiai paplitę pakabinamosios šienapjovės su dalginiu pjaunamuoju aparatu.

Yra taip pat šienapjovių su rotaciniu pjaunamuoju aparatu. Šios šienapjovės turi greitai besisukantį diską su pakraščiuose pritvirtintais aštriais segmentais arba būgną su peiliais.

2.1. Dalginės šienapjovės veikimo principas ir pagrindinės dalys
Dalginis žirklių principu pjaunantis aparatas yra ne tik šienapjovėse, bet ir javapjovėse, javų kombainuose. Šį aparatą sudaro sijelė su pirštais ir dalgis sudarytas iš trapecijos formos plieninių segmentų. Segmentai su juosta sudaro dalgį. Viename dalgio gale yra galvutė, kuria jis sujungiamas su švaistikliu. Švaistiklis dalgį judina. Dalgis slankioja virš pirštų plokštelių ir žolė nupjaunama tarp segmento ir pirštų plokštelės ašmenų.

2.2. Rotacinės šienapjovės veikimo principas ir pagrindinės dalys
Rotcinė šienapjovė KRN – 2,1 yra prikabinama prie traktoriaus MTZ užpakalyje. Šienapjovė tinka derlingoms pievoms bei pagulusioms žolėms pjauti. Šienapjovės pjaunamasis aparatas yra rotacinis- diskinis. Jį sudaro keturi horizontalieji greitai besisukantys diskai. Jų pakraštyje šarnyriškai pritvirtinta po du peilius. Juos suka su šienapjovės kardaniniu velenu sujungtas traktoriaus darbinis velenas.

1 pav.

Kardaninio veleno gale yra pagrindinis skriemulys, kurio viduje yra vienakryptė mova. Ji leidžia sustabdžius traktoriaus darbinį veleną, diskams su peiliais iš inercijos suktis toliau. Šienapjovę pervežant, pjaunamasis aparatas pastatomas vertikaliai.

3. Grėbliai
Šienas vartomas ir sklaidomas vartytuvais į sangrėbas grėbiamas grėbliais. Dabar dažnai naudojamos universalios maši¬nos – tai vartomieji grėbliai, kuriais šienas sklaidomas, vartomas ir sugrė¬biamas į sangrėbas.

3.1. Skersiniai grėbliai šieną sugrebia į sangrėbas, statmenas grėblių važiavimo krypčiai. Grėbliai yra sulenktais spyruokliniais dantimis. Nuleisti iki žemės grėblių dantys grėbia šieną, kol surenkama pakankamo didumo sangrėba. Tada dantys pakeliami ir sangrėba paliekama ant žemės.

3.2. Pradalginiai grėbliai šieną sugrėbia į ištisinę sangrėbą, lygiaverčią važiavimo krypčiai. Pradalginiai grėbliai yra būgniniai ir žvaigždiniai. Dabartiniu metu daugiausia dirbama su žvaigždiniais grėbliais. Jie yra labai paprastos konstrukcijos, sudaryti iš atskirų įstrižai pastatytų apie 1,5 m skersmens ratų. Ratų pakraščiuose yra spyruokliniai dantys, kurie važiuojant liečia žemę ir tokiu būdu grėbliai sukasi. Kiekvienas ratas atskirai kopijuoja žemės paviršių.
3.3. Rotacinis vartytuvinis grėblys. Karuselinis (rotacinis) grėblys sudarytas iš vieno arba dviejų traktoriaus darbinio veleno sukamų horizontaliųjų 1,4-3 m skersmens ratų, kurių pakraštyje yra spyruokliuojantys pirštai. Rotoriai sukasi ir varto, purena šieną. Grėblio užpakalyje ar šone pritaisomi sangrėbų sudarymo skydai, šienas sugrėbiamas į išilginę sangrėbą.

2 pav. Rotacinis vartytuvinis greblys, l ir 3 – sangrėbų sudarymo skydai; 2 – skersinis;
4 – šakės; 5 – roto¬rius; 6 – pirštai; 7 – prikabintuvas
4. Šieno ir šiaudų surinkimo mašinos
Iš sangrėbų palaidas šienas renkamas rinktuvinėmis priekabo¬mis, velketais, arba krautuvais kraunamas į transporto priemones.

4.1. Rinktuvinė priekaba. Šienui surinkti iš sangrėbų į priekabą geriausiai tinka specialios talpos priekabos, kurių priekyje įtaisytas būgninis rinktuvas, o priekabų dugne – grandininis transporteris. Važiuojant išilgai sangrėbos besisukantis būgninis rinktuvas sviedžia šieną aukštyn į priekabą. Priekabos dugne lėtai slenkantis transporteris perneša šieną į priekabos užpakalinę dalį. Pilną priekabą perveža ir iškrauna. Iškraunama įjungus dugnu slenkantį transporterį.
4.2. Velketas. Velketai suda¬ryti iš 2-2,5 m ilgio horizontalių pirštų. Atstumas tarp pirštų – 20-35 cm. Velketo darbinis plotis – 3 m. Šieną renkant iš sangrėbų, traktorius važiuoja nuleistais prie žemės velketo pirštais. Šieno kupeta susirenka ant velketo. Vežant ją, velketas traktoriaus hidrauliniu keltu¬vu pakeliamas. Iškraunant kupetą, velketas nuleidžiamas ir, pavažiavus atgal, kupeta lieka ant žemės.

5. Smulkintuvai. Mobilaus smulkintuvo pagrindinės dalys ir darbo principai

Kai kuriose rinktuvinėse priekabose virš rinktuvo būna įtaisytas smulkintuvas, kuris susmulkina į priekabą kraunamą šieną. Taip pat gaminant žolės miltus, šienainį ar žaliuosius pašarus silosuojant, nupjautą žolę reikia susmulkinti. Žolės smulkintuvai nupjauna žolę ją pakrauna į priekabas ir susmulkina. Žolės smulkintuvuose yra pja0unamieji aparatai, būgniniai ir diskiniai smulkinamieji aparatai. Kai kuriuose žolės smulkintuvuose vietoj pjaunamo aparato galima pritaisyti rinktuvą ir juo iš sangrėbų rinkti apdžiūvusią žolę.
Į daržines palaidas šienas dažniausiai kraunamas pneumatiniais transporteriais. Kad nereiktų atvežtą šieną rankomis krauti į pneumatinį transporterį, iš rinktuvinės priekabos jis iš-aunamas ant specialaus tiekiklio. Jį sudaro stalas, kuriuo slenka grandininis transporteris. Stalo gale yra 4 būgnų smulkintuvas ir skersinis transporteris, kuris susmulkintą šieną neša į pneumatinį transporterį.

6. Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija

Džiovinant šieną aktyviąja ventiliacija 1 – 2 dienas šienas džiovinamas lauke. Šienas padžiūvęs iki 40 -45 proc drėgnumo vežamas į daržinę. Daržinėje iš lentų padaromas stačiakampio skespjūvio kanalas. Vienas kanalo galas išeina prie daržinės sienos ir čia pastatomas ašinis ventiliatorius. 3 pav.
Jį suka elektros variklis.kanalas per visą ilgį yra ne vienodo pločio. Abiejuose kanalo pusėse iš medinių tašelių padaromi ardeliai, ant kurių kraunamas šienas. Išilgai kanalo, jo viršuje ir šonuose yra plyšiai orui išeiti. Kanalo galas aklinai užkalamas.

Išdžiūvus pirmam šieno sluoksniui iki 20 25 proc drėgnumo, ant jo kraunamas kitas 2 – 2,5 m storio sluoksnis. Iš viso sukraunama 5 -6 m aukščio sluoksnis. Ventiliatoriumi šienas perpučiamas tol, kol šieno drėgnumas sumažėja iki 20 proc. Jei daržinė didelė, statomi keli ventiliatoriai.

7. Presai
Šieną iš sangrėbų renkant rinktuviniais presais reikia ma¬žiausiai darbo, mažesni šieno nuostoliai, negu renkant palaidą. Presuotą šieną patogiau laikyti ir transponuoti. Presais taip pat renkami lauke kom¬baino į pradalges sukloti šiaudai. Presai šieną surenka, supresuoja ir špaga¬tu suriša į ryšulį.

7.1. Stūmoklinio preso pagrindinės dalys ir darbo procesas
Pagal presavimo tankį šie presai skirstomi į mažo (iki 100 kg/m3), vidutinio (100-200 kg/m3) ir didelio (200-300 kg/m3) presavimo tankio. Lietuvos sąlygomis žolę išdžiovinti lauke iki reikiamo drėgnumo be didelių nuostolių sunku. Todėl supresuo¬tas drėgnas šienas baigiamas džiovinti aktyviąja ventiliacija. Šiuo atveju presavimo tankis turi būti ne didesnis kaip 140 kg/m3. Šių presų našumas – 5-15 t/h.
Stūmoklinio preso darbinės dalys: būgninis rinktuvas, kimštuvai, presavimo kamera su stūmokliu, rišamieji aparatai .
Presui važiuojant, rinktuvo pirštai renka iš sangrėbų šieną ir paduoda į kaupimo kamerą, kurioje yra du kimštuvai . Antrojo kimštuvo šakės permeta šieną į presavimo kamerą, kurioje slankioja stūmoklis. Stū¬mokliui nuslinkus atgal, šakės paduoda į presavimo kamerą porciją šieno. Stūmoklis, slinkdamas pirmyn, suspaudžia į presavimo kamerą patekusį šieną stumia jį į mašinos užpakalį. Prie stūmoklio Šono pritvirtintas peilis atriekia presuojamą šieną nuo naujai paduodamo. Presuose jų yra du rišamieji aparatai. Jų adatos apjuosia špagatu 80 cm ilgio ryšulį dviejose vietose ir suriša. Surištas ryšulys stumia anksčiau surištus, ir jie vienas po kito krinta ant lovio ir ant žemės ar į greta važiuojančią priekabą.
7.2. Ruloniniai presai
Renka šieną arba šiaudus, suka į didelius, iki 1,8 m skersmens ir apie 1,5 m ilgio cilindrus – rulonus ir apvynioja juos špagatu. Rulono masė – iki 500 kg. Šiais presais renkami šiaudai, l ha susidaro apie 12 rulonų šiaudų arba 15 rulonų 10. Šie presai būna dvejopi: su kintama presavimo kamera ir su pastovia presavimo kamera. Ruloninis presas su kintama presavimo kamera sudarytas iš rinktuvo (1), transporterio (12), presavimo diržų (4) ir špagato apvyniojimo mechanizmo, be to, presas turi kameras, hidraulinę sistemą, va¬žiuoklę.

4 pav. Ruloninis presas su kintama presavimo kamera:
l – rinktuvas; 2 – šieno ritinys; 3 – rėmelis; 4 – presavimo diržas; 5 – spy¬ruokle; 6 – strypas; 7 – hidraulinis cilindras; 8 – užpakalinė sienele; 9 – skląs¬tis; 10 – volelis; 11 – būgnas; 12 – transporteris

Ruloninis presas su pastovia presavimo kamera turi rinktuvą ir pastovaus dydžio presavimo kamerą. pateiktos preso kame¬ros pakraščiuose yra metaliniai besisukantys ritinėliai, kurie ir vynioja šieną į ritinį. Jo vidurys minkštas. Presuoto šieno tankį rodo manometras. Kai gaunamas norimas tankis, sienas neberenkamas, rulonas apvyniojamas špagatu ar specialiu tinklu ir numetamas žemėn. Šiais presais suformuotus į vytintos ar žalios žolės rulonus galima apvynioti specialia plėvele, ir gaminamas šienainis arba silosas.

TRĘŠIAMOSIOS IR AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS

1. Mineralinės trąšų barstomosios

Mineralinių trąšų barstomosios pagrindinės dalys yra tokios: trašadėžė, tręšiamieji aparatai, dozatorius. Tręšiamosiose įtaisomi lėkštiniai arba išcentriniai tręšiamieji aparatai.

1.1. Tręšimo aparatų veikimo principas
Diskinis išcentrinis tręšiamasis aparatas. Išcentrinį tręšiamąjį aparatą sudaro vienas ar du diskai su mentėmis. Darbo metu diskai sukasi 11,6 – 13,3 s-1 dažniu. Iš trašadėžės byrančias trąšas diskų mentelės sviedžia ant dirvos paviršiaus. Išberiamų trąšų kiekis keičiamas reguliuojant trąšų išbyrėjimo iš trąšadėžės plyšį ir keičiant įtaiso, paduodančio trąšas iš trąšadėžės judėjimo greitį.
Krumplinis tręšiamasis aparatas. Šis aparatas statomas kombinuotose sėjamosiose ir skirtas granuliuotoms trąšoms berti.

1 pav. Lėkštiniai tręšiamieji aparatai su atskira trąšadėže: a – su diskiniais žertuvais; b – su dviem grandikliniais žertuvais; c – su keturiais grandikliniais žertuvais; 1 -lėkštė; 2 – trąšadėžė; 3- diskiniai žertuvai: 4 – sklende; 5 – trąšavamzdis; 6 – lėkštės krumpliaratis; 7 – maišiklis; 8 -grandiklinis žertuvas; 9 – grandiklis lygiui kontroliuoti.

1.2. Trąšų barstomosios technologinis darbo procesas. Pro trąšadėžės užpakalinėje sienelėje esančius plyšius besisukančios lėkštės trąšas paduoda žertuvų menčių link. Žertuvai iš lėkščių trąšas nužeria ant dirvos paviršiaus. Virš lėkščių esantys skirstytuvai paskirsto trąšas abiems žertuvams. Trąšoms susilaikyti trąšadėžėje neleidžia išilgai jos slankiojantys maišikliai.

2. Mėšlakratės technologinis darbo procesas

Kratytuvą lauke prikrauna savivartės mašonos. Tam tikslui kratytuvo kėbulas nuleidžiamas žemyn. Kartu atsidaro ir nusileidžia žemyn krovimo sienelė. Mašinai atbuline pavara užvažiavus ant nuleistos kėbulo sienelės, mėšlas išverčiamas į kratytuvo kėbulą. Automašinai nuvažiavus, kratytuvo kėbulas pakeliamas, o krovimo sienelė užsidaro. Įjungus traktoriaus pavarą ir darbinį veleną kratytuvas pradeda kratyt mėšlą.

2 pav. Mėšlakratė

3. Srutų laistytuvai
Skystos organinės trąšos (srutos), turinčios ne daugiau kaip 10% sausų¬jų medžiagų, išlaistomos srutvežiais. Yra automobiliniai ir traktoriniai srutvežiai. Žemes ūkyje daugiausia naudojami traktoriniai srutvežiai. Srutvežiu skystos trąšos išsiurbiamos, gabenamos, nuvežtos išpi¬lamos ar išlaistomos lauke.

3 pav. Srutvežis:
1-matuoklė; 2 – anga; 3 – manometras; 4 – apsauginis vožtuvas; 5 – vakuumo ap¬sauginis vožtuvas; 6 – strypas žarnai laikyti; 7 – pripildymo žarna; 8 – cisterna; 9 – uždoris; 10 – srutų laistiklis; 11 – slėgio vamzdis; 12 – ratai; 13 – ore siurbliai; 14 – išcentrinis siurblys; 15 ir 16 – sklendės; 17 – kreipiamasis skydelis

Vakuuminio ežektoriaus veikimas. Ežektorius sudarytas iš tūtos, vamzdžio, maišymo kameros. Pastarąją galima uždaryti sklende. Uždarius sklendes išmetamosios dujos sudaro slėgį ir vamzdžiu eina į sisterną. Atidarius sklendę iš tūtos išeinančios dujos maišymo kameroje sudaro išretėjimą ir vamzdžius iš sisternos traukia orą.

4. Purkštuvų dalys
Skystos mineralinės trąšos – tai amoniakinis vanduo, bevandenis amo¬niakas ir įvairios skystos kompleksinės mineralinės trąšos. Puršktuvu galima įterpti amoniakinį vandenį kultivuojant, purkšti skystas kompleksines minerali¬nes trąšas. Taip pat šiuo purkštuvu galima purkšti pesticidus naikinant kenkėjus ir piktžoles.
Pagrindinės purkštuvų dalys yra šios: rezervuaras, filtras, maišiklis, apsauginis ir redukcinis vožtuvai, siurblys, ventiliatorius, purškimo įrenginiai, ežektorius.
Rezervuarai yra cilindriniai ir stačiakampiai. Jų talpa gali būti nuo kelių iki 2000 litrų.
Maišiklis įtaisomas rezervuaro viduje. Maišikliai skiriami nuodingam skysčiui maišyti, kad būtų vienoda jo koncentracija. Maišiklių būna hidraulinių, mechaninių, pneumatinių.

4 pav.
Siurbliai siurbia skystį iš rezervuaro ir išspaudžia į purškimo įrenginius. Purkštuvuose statomi plunžeriniai, stūmokliniai, sūkuriniai, krumpliaratiniai ir diafragminiai siurbliai.
Rezervuarai turi hidraulinius maišiklius, kituose rezervuare yra skysčio lygio rodyklė, apsauginis vožtuvas, dvišakis čiaupas, skysčio lygio ribotuvas. Rezervuarai sujungti žarna.
Siurbimo liniją sudaro žarna, trišakis čiaupas ir filtras. Slėgi¬mo liniją sudaro valdymo pultas su redukciniu (slėgio reguliavimo) vožtuvu, uždaromuoju vožtuvu, apsauginiu vožtuvu ir pralei¬džiamuoju vožtuvu, žarna su čiaupu ir filtrais (25). Valdymo pulte yra trys kameros: A-slėgio, B-darbo, C-skysčio grąžinimo.
Pripildymo įrenginį sudaro ežektorius, žarnos su filtrais. Ežektorius uždedamas ant traktoriaus išmetimo vamzdžio.
Purkštukai yra su vožtuvėliais, kurie užsidaro, kai skirstomajame vamzdyje nėra slėgio (lauko gale apsisukant). Purškiant amoniakinį vandenį, purkštukai pritaisomi prie kultivatoriaus tręšiamųjų noragėlių.

5. Hidraulinio ventiliatorinio purkštuvo technologinis darbo procesas

Purkštuvas veikia taip: siurblys siurbia skystį iš rezervuaro per siurbimo magisrtalę ir išspaudžia per slėgio magistralę į purškimo įrenginį. Ventiliatoriaus sudaryta oro srovė skystį dar labiau išretina. Skysčio srauto kryptis keičiama pasukant hidrauliniu cilindru ventiliatorių. Hidraulinis cilindras sujungtas su traktoriaus hidrauline sistema.

6. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo technologinis darbo procesas

Purkštuvas gali dirbti termomechaniniu būdu. Į degimo kamerą paduodamas oras ir benzinas, kur susidaręs jų mišinys padegamas žvakės kibirkštimi. Aukštos temperatūros degimo dujos, pučiant orą kompresoriumi ir staigiai užsidegus mišiniui, veržiasi į degimo vamzdį prijungtą prie degimo kameros. Į degimo vamzdį gale per žiklerį paduodamas nuodingas skystis, kuris nuo didelės temperatūros išgaruoja ir garų pavidalu išpučiamas per tūtą. Ore nuodingo skysčio garų ir degimo dujų mišinys kondensuojasi į nuodingą rūką – aerozolius. Termomechaniniu būdu išpurškiamas rūkas iki 100 m pločio ruožu.

DERLIAUS NUĖMIMO MAŠINOS

JAVŲ KOMBAINAI
1. Javų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas

Javų kombainai būna savaeigiai, prikabinamieji, montuojamieji. Pagal kuliamosios būgnų skaičių jie skirstomi į vienbūgnius ir dvibūgnius. Būgnai gali būti pritvirtinti skersai ir išilgai kuliamosios.
Pagal važiuoklę skirstomi į ratinius, pusiau vikšrinius ir vikš¬rinius. Važiuoklės pavara – mechaninė arba hidraulinė.
Be to, gaminami šlaitų kombainai su kuliamosios skersiniu ir išilginiu išlyginimo mechanizmu. Užsienio firmos gamina kombai¬nus, kuriuose vietoj kratiklių yra biteriai. Jie iš šiaudų iškrato grū¬dus.

Kombainą sudaro pjaunamoji, nuožulnusis transporteris, kuliamoji, kupetuotuvas, važiuoklė, variklis, grūdų bunkeris, hidraulinė sistema, valdymo įrenginiai, rinktuvas.

Javų kombaino pagrindinės dalys: skirtuvai, lenktuvai, pjovimo aparatas, sraigė, nuožulnusis transporteris, priėmimo biteris, spragilinis kūlimo būgnas, arderinis pobūgnis, kratomoji lenta, išcentrinis ventiliatorius, grandiklinis grūdų elevatorius, grūdų sraigė, pirštiniai ardeliai, viršutinis sietas, valymo dugnas, grandiklinis varpų elevatorius, varpų sraigė, ilgintuvas, pelų kimštuvai, kupetuotuvas, šiaudų kimštuvai, klavišiniai kratikliai, užuolaida, viršutinė sraigė, atmušimo biteris, grūdų bunkeris, grūdų iškrovimo sraigė.

Darbo procesas: Skirtuvai atskiria pjaunamus javus nuo nepjaunamų. Lenktuvai juos palenkia prie pjovimo aparato, palaiko pjovimo metu, nupjautus nustumia prie sraigės, kuri javus iš abiejų pjaunamosios kraštų sustumia į vidurį. Sraigės būgno pirštai javus nustumia pjaunamosios dugnu nuožulniąjam transporteriui. Pastarasis perduoda javus priėmimo biteriui, kuris juos teikia kūlimo aparatui, sudarytam iš spragilinio būgno ir arderinio pobūgnio. Sukant kūlimo būgną, spragilai daužo ir traukia javus pro tarpus tarp būgno spragilų ir pobūgnio. Po pobūgniu yra kratomoji lenta, ant kurios subyra kūlenos. Kūlimo būgnas šiaudus ir grūdus meta ant kratiklių. Šiaudus atmušimo biteris nukreipia ant klavišinių kratiklių pradžios. Atmušimo biteris sumažina šiaudų lėkimo greitį ir dalinai išskiria iškultus grūdus iš šiaudų. Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į kupetuotuvą. Virš kratiklių yra užuolaida, kuri sumažina šiaudų slinkimo greitį klavišais. Gale klavišų esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į kupetuotuvą.

Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai ir šiaudgaliai slenka kratiklių dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos galo. Čia yra pirštiniai ardeliai, kurie sumažina viršutinio sieto paviršiaus apkrovimą. Pro ardelius prabyrėję grūdai bei smulkios priemaišos patenka ant viršutinio sieto, kurio apačioje yra kitas sietas. Abu sietai švytuoja priešingomis kryptimis. Juos prapučia ventiliatorius. Viršutinio sieto gale pritvirtintas ilgintuvas. Pelai ir šiaudai pučiami į kupetuotuvą. Neiškultos varpos slenka viršutiniu sietu. Varpos byra pro tarpus tarp ilgintuvo plokštelių į varpų sraigę. Ventiliatoriaus oro srovė išpučia iš grūdų lengvų priemaišų likučius, kai jos byra nuo viršutinio sieto ant apatinio, ir nuo apatinio ant valytuvo dugno. Varpų sraigė pelus, varpas grūdus nuneša į grandiklinį varpų elevatorių, kuris mišinį kelia aukštyn ir beria į viršutinę sraigę, o pastaroji ant atmušimo biterio, kuris beria ant būgno viršaus. Būgnas pakartotinai kulia varpas.

1.1. Pjaunamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Pjaunamosios paskirtis – javus nupjauti, sustumti į pjaunamosios vidų ir paduoti nuožulniam transporteriui.
Pjaunamąją sudaro: korpusas, lenktuvai, pjovimo aparatas, sraigė, pavaržos, skirtuvai
Pjovimo aparato paskirtis nupjauti javus. Sudarytas iš dalgės, pirštų sėjelės ir pavaržos.
Lenktuvų paskirtis – atskirti javų ruoželį, palenkti jį prie pjovimo aparato, palaikyti pjaunant, nustumti nupjautus javus prie sraigės ir nuvalyti pjovimo aparatą.
Sraigės paskirtis – nupjautus javus sustumti ties pjaunamosios viduriu ir paduoti nuožulniajam transporteriui.
1.2. Kuliamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Kuliamoji skirta iškulti grūdams iš varpų, juos iškratyti iš šiaudų ir išvalyti. Švarūs grūdai surenkami į grūdų bunkerį. Šiaudai ir pelai iš kuliamosios pašalinami. Jie gali būti surenkami į šiaudų kupetuotuvą, susmulkinami ir sukraunami į priekabą arba paskleidžiami ant ražienų.

3 pav. Kūlimo aparato darbo schema:
1 – būgnas; 2 – atmušimo biteris; 3 -kratikliai; 4 – pirštiniai ardeliai; 5 – pobūgnis

Kuliamosios pagrindinės dalys: kūlimo aparatas, klavišiniai kratikliai, valytuvas, sraigės ir elevatoriai, grūdų bunkeris, šiaudų kupetuotuvas.
1.3. Šiaudų kupetuotuvas. Iškulti ir iškratyti šiaudai paduodami į kupetuotuvą. Kupetuotuvas sudarytas iš dviejų šoninių sienelių, dugno su šarnyriškai pritvirtintais pirštais ir užpakalinės sienelės. Iš viršaus jį uždengia grotelės. Kupetuotuvas turi šiaudų šakes, šiaudų kimštuvą, iškrovimo, uždarymo mechanizmą ir signalizacijos įrengimus.
Kimštuvas sumažina šiaudų tūrį dvigubai. Pelų kimštuvas į kupetuotuvą paduoda pelus. Iš jo šiaudai ir pelai iškraunamu pakeliant užpakalinę sienelę ir nuleidžiant pirštus bei pasukant dugną.

Hidraulinės sistemos veikimas. Kombainuose yra dvi nepriklausomos hidraulinės sistemos: kombaino darbinių dalių valdymo vadinama pagrindine, kombaino vairavimo bei važiavimo greičio keitimo, – vairavimo sistema.

Veikimas. Įjungus hidraulinį siurblį tepalas paimamas iš bako, sudaromas tepalo spaudimas. Tepalas paduodamas vamzdžiais į skirstytuvą. Kai sklandis yra pradinėje padėtyje, tepalas teka pro praleidžiamosios sekcijos stūmoklio droselių skylutę į valdymo liniją. Linija yra sujungta su galinio dangtelio kanalu, kuris sujungtas su tepalo grįžtamąja linija. Sklandį pakėlus aukštyn tepalas ima tekėti grįžtamąja linija ir per apsauginį vožtuvą grįžta į baką.

2. Šiaudų surinkimo mechanizmas
Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į šiaudų bunkerį. Virš kratiklio esanti užuolaida sumažina šiaudų slinkimo greitį klavišais, gale kratiklio esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į šiaudų bunkerį.
Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai slenka kratiklio dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos. Kratomajai lentai švytuojant visos kūlenos slenka šėtų link, grūdai ir priemaišos patenka ant viršutinio žvyninio sieto. Grūdai ir smulkios priemaišos prabyra pro viršutinį sietą ir patenka ant apatinio sieto. Prabyrėję pro apatinį sietą grūdai patenka ant valytuvo dugno. Valytuvo dugnu grūdai nuslenka į grūdų sraigę, kuri juos paduoda grandininiam elevatoriui. Elevatorius grūdus pakelia į bunkerį, iš kurio iškrovimo sraige grūdai išpilami į transporto priemonę.

LINŲ, CUKRINIŲ RUNKELIŲ IR BULVIŲ NUĖMIMO MAŠINOS

1. Linų nuėmimo mašinos
Linų auginimas, derliaus apdorojimas ir perdirbimas negalimi be linų nuėmimo ir perdirbimo technikos. Mokėjimas užauginti gerus linus garantuoja tik 30% galutinės sėkmės. Likę 70% priklauso nuo sugebėjimų nuimti derlių. Tam reikalingos patikimos ir kokybiškos linų rovimo, vartymo ir rulonavimo mašinos.
Mechanizuotai linus geriausiai rauti, prasidėjus geltonajai brandai. Nu¬rovus vėliau, blogesnis pluoštas ir jo būna mažiau. Išrautus linus galima rišti į pėdus ir į linų fabrikus vežti stiebeliais arba linai klojami linienoje klojėtis ir į fabrikus pristatomi šiaudeliais.

Linarovės yra su diržiniais ir diržiniais- skriemuliniais raunamaisiais aparatais. Vieną diržinio raunamojo aparato sekciją sudaro du besisukantys gumoti diržai, kurie susiliečia. Diržinį- skriemulinį aparatą sudaro vienas gumotas diržas ir keli gumoti horizontalieji skriemuliai.

1.1. Linarovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Linarovę sudaro: linarovės rėmai, pavara, kilnojamasis įrenginys, skirtuvai, raunamieji skriemuliai, raunamasis diržas.

Važiuojant linarovei, skirtuvai atskiria keturias linų juostas ir linai patenka į tarpą tarp skriemulių ir raunamojo diržo. Pagulusius linus skirtuvai palieka. Į tarpą tarp skriemulių patekę linai suspaudžiami ir važiuojant mašinai išraunami. Išrauti linai vertikalioje padėtyje nešami į kairę mašinos pusę. Prie nešamų linų iš kiekvieno raunamojo tarpo prisideda naujai išrauti linai, todėl juosta storėja. Linus pereinančius nuo vieno skriemulio į kitą, prilaiko ir nukreipia į tarpą tarp sekančio skriemulio ir diržo kreipiamieji virbalai. Linai nunešami į klojamąjį įrenginį. Jį sudaro begalinis diržas besiliečiantis su raunamuoju diržu. Linienoja pakloja linus nenutrūkstama juosta, galvutėmis į kairę pusę.

1.2. Linų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Linų kombainais linus nurauna, galvutes nukaršia ir stiebelius suriša į pėdelius. Jie gali taip pat nerištus linus pakloti ištisa juosta linienoje.
Linų kombaine yra šios pagrindinės dalys: raunamasis aparatas, skersinis transporteris, suspaudžiamasis transporteris, karšiamasis būgnas, galvenų transporteris, rišamasis aparatas arba klojimo stalas padarytas iš skardos, kombaino pavaros ir važiuoklės.
4 pav. Linų kombinato LKV-4A darbo schema

1.3. Linų galvenų džiovinimas ir kūlimas. Kombainais nurautų ir nukarštų linų galvutės būna apie 60 proc. drėgnumo, todėl jas reikia nedelsiant džiovinti. Geriausia galvenas džiovinti priverstine ventiliacija. Galvenos džiovinamos ašiniais ventiliatoriais. Aruode ant medinių grotelių patiesiamas vielos tinklas, ant kurio pilamas 1,2 m storio linų galvenų sluoksnis. Galvenas į aruodą geriausia pilti pneumatiniu transporteriu. Jis jas vienodai paskirsto visame plote. Galvenos greičiau džiūsta, pučiant ne šaltą, bet pašildytą orą. Oras pašildomas oro šildytuvais, bet ne daugiau kaip iki 400C, nes linų kombainai nukaršia nesubrendusias galvutes, per greitai jos išdžiovintos nespėja subręsti.

2.Cukrinių runkelių nuėmimo mašinos

2.1. Rautuvai. Jais išraunami runkeliai. Po to jie surenkami į krūvas ir apdorojami rankiniu būdu. Naudojami dviejų tipų rautuvai: su vienpusiais noragais – letenomis ( SNŠ) ir su dvipusiais šakės formos noragais (SNS – 2M).

Rautuvas SNŠ – 3 kasa cukrinius runkelius iš apačios, kartu supurendamas dirvą apie šaknis. Todėl rautuvo noragai turi būti įleidžiami tiek , koks yra techninis runkelių šaknų ilgis. Didžiausias noragų įsmigimo į žemę gylis yra 28 cm.

2.2. Lapapjovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Lapapjovė sudaryta iš rėmų, lapų pjaunamojo įrenginio, išilginio transporterio, skersinio bei krovimo transporterių, pavaros mechanizmo, valdymo įrengimo ir važiuoklės.

Svarbiausia mašinos dalis yra pjaunamasis įrenginys. Agregatui judant lauku, priekyje esantys liestuvai kopijuoja runkelių eilutes. Jei dėl eilutės kreivumo liestuvas užkliuvęs už runkelio pasitraukia į šoną, jo svirtis perduoda judesį hidraulinės sistemos tepalo skirstytuvui. Pastarasis nukreipia suspaustą tepalą į hidraulinį cilindrą , kuris perstumia mašiną į reikiamą pusę. Pjaunamųjų aparatų kopijuotuvai šliaužia per runkelių galvutes, o už jų besisukantys peiliai nupjauna lapus nustatytame aukštyje.

2.3. Šaknų kasamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys: šešios poros diskinių noragų, valcinis šaknų valytuvas, transporteris, grumstų trupintuvas, krovimo elevatorius, pavarų mechanizmas.

Veikimas. Vairuotojas priekinius ratus vairuoja runkelių tarpueiliais. Kampu pastatyti noragų diskai, besisukdami išrauna runkelių šaknis iš dirvos ir biteriai numeta jas ant valcinio valytuvo, valytuvo velenai sukdamiesi skirtingu greičiu nuvalo nuo šaknų žemes, pašalina augalines priemaišas ir perneša jas ant išilginio elevatoriaus. Išilginis elevatorius sukrauna šaknis į bunkerį. Iš čia horizontaliu juostiniu transporteriu šaknys patenka ant grumstų trupintuvo, kurio kumšteliai apvalo jas, atskiria grumstus ir permeta ant iškrovimo elevatoriaus.

3. Bulvių nuėmimo mašinos
Bulvių nuėmimo mašinos būna bulvia¬kasės ir bulvių kasimo kombainai.
Pagal vienu metu kasamų vagų skaičių bulvia¬kasės būna vienaeilės ir dvieilės. Pagal darbinių dalių tipą, jos būna svaidytuvinės, grotelinės (vibracinės), verstuvinės ir elevatorinės. Šiuo metu plačiai naudojamos dvieilės elevatorinės bulviakasės.
Kombainai pagal darbines dalis žemėms atskirti būna elevatoriniai, švytuojančių grotelių, būgniniai ir elevatoriniai-švytuojančių grotelių. Pagal kasamų bulvių eilių skaičių būna vienaeiliai, dviei¬liai ir ketureiliai. Pagal agregavimą su traktoriumi būna pri¬kabinamieji, pusiau pakabinamieji ir pakabina¬mieji

3.1. Bulvienojų nuėmimas. Prieš kasant bulves reikia nuimti bulvienojus. Mechaninis nuėmimo būdas, kai bulvienojai nupjaunami ar nudaužomi, susmulkinami, surenkami ir išvežami iš lauko. Cheminis būdas – kai bulvienojai apipurškiami tam tikrais chemikalais, todėl sunyksta.
Kad būtų lengviau pašalinti bulvienojus, kartais taikomas mechaninis-cheminis būdas.

Mašinos bulvienojams nuimti mechaniniu būdu pagal darbinių dalių veikimo principą skirstomos su pjaunančiomis, trupinančiomis, raunančiomis ir kombinuotomis darbinėmis dalimis.

5 pav. Elevatorinė bulviakasė:
a—masinos vaizdas; b — veikino schema, l — kaskadinis ekvatorius; 2—pagrindinis elevatorius; 3 — ratuko aukSfio reguliavimo sraigtas; 4—kardaninis velenas; J— atra¬minis ratukas; 6 — kasikliai; 7 — greitaeigis elevatorius; 8 — rėmas; 9 — atraminiai ratai; 10—virbalinis skydelis; 11 —kratytuvai

3.2. Bulviakasių pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys yra: du plokšti trikampi noragai, grandininis-virbalinis elevatorius, kaskadinis elevatorius, vibracinės grotelės, skydeliai, pavaros mechanizmas, rėmas, ratai.

Veikimas. Važiuojant lauku noragai kas dvi šalia esančias bulvių eiles ir paduoda pakastą masę ant pagrindinio elevatoriaus. Dalis žemių prabyra pro virbalus. Toliau pagrindinis elevatorius neša gumbus su likusiais grumstais ant kaskadinio elevatoriaus. Šis elevatorius papildomai iškrato žemes bei bulvienojus ir kitas priemaišas. Nuo šio elevatoriaus gumbai su priemaišų likučiais nešami ant vibracinių grotelių.

3.3. Bulvių kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Sudaro: aktyvusis noragas, aktyvūs skirtuvai, pagrindinis elevatorius, grumstų trupintuvas, antrasis elevatorius, bulvienojų šalinimo įtaisas, būgninis transporteris, perrinkimo stalas – transporteris, nuožulnusis transporteris, transporteris bulvėms į bunkerį nunešti, priemaišų transporteris, bunkeris, priekiniai ratai, ratai, rėmas, pavaros mechanizmas, bunkerio pakėlimo ir ratų stabdžių hidraulinis mechanizmas, rinkėjų aikštelės, kombainininko aikštelė.
Besisukantieji diskiniai noragai pakasą bulvių eilutes ir paduoda ant pirmojo elevatoriaus. Noragų eigos gylis keičiamas, hidrauliniu cilindru pakeliant ir nuleidžiant kombaino rėmą priekinių ratų ašies atžvilgiu. Pro pirmojo elevatoriaus virbalus prabyra pagrindinė žemių masė. Bulvės su likusiomis priemaišomis patenka tarp grumstų trupintuvo balionų. Jie sutrina grumstus ir nutraukia bulvienojų likučius. Po to masė patenka ant antrojo elevatoriaus, kur papildomai persijojama. Kratymo intensy¬vumas elevatoriuose reguliuojamas, keičiant kratomąsias žvaigždu¬tes arba atraminius ritinėlius

7 pav. Bulvių kombaino E 665/6 technologinio proceso schema

3.4. Bulvių rūšiavimo mašinos. Nukastos bulvės rūšiuojamos rūšiavimo mašinomis. Maistinės ir pašarinės rūšiuojamos tuoj pat nukastos, o sėklinės – dažniausiai pavasarį. Rūšiavimo mašinos bulves surūšiuoja į kelias rūšis ir atskiria iš jų žemes bei kitas prie¬maišas: bulvienojų liekanas, akmenis, grumstus, sugedusias bulves ir kt.
Bulvės rūšiuojamos rūšiuojamuosiuose punktuose. Punkto dalis yra bulvių rūšiuojamoji, ji gali dirbti atskirai. Jos skirstomos pagal darbines dalis. Būna ritinės, transportinės, su plokščiais švytuojančiais sietais, būgninės ir kombinuotos.

Bulvės iššrūšiuojamos pagal dydį, bei atskiriamos įvairios smulkios priemaišos.

8 pav. Bulvių rūšiuojamosios RKS-10M schema:
1 — bunkeris; 2 — krovimo elevatorius; 3 — cilindriniai ritinėliai; 4 — ritinėliai mažoms bulvėms, atskirti; 5 — ritinėliai vidutinėms bulvėms atskirti; 6 — variklis; 7 — didelių bulvių elevatorius;. 8 — vidutinių bulvių elevatorius; 9 — mažų bulvių elevatorius

VALOMOSIOS IR DŽIOVYKLOS
1. Sėklų suskirstymas pagal įvairias savybes
Valymas – tai priemaišų atskyrimas nuo pagrindinės kultūros sėklų. Pavyzdžiui, iš rugių grūdų atskiriami pelai. Tos pačios kultūros grūdų su¬skirstymas pagal dydį ar kitą savybę yra rūšiavimas.

Grūdai valomi ir rūšiuojami, naudojant jų ir priemaišų fizines ir mechanines savybes: matmenis, skrajumą, aerodinamines savybes, lyginamąjį svorį, paviršiaus šiurkštumą, formą, spalvą, standumą.

Pagrindiniai grūdų matmenys yra ilgis, storis ir plotis.

2.Grūdų valomosios
Pagrindiniai grūdų matmenys yra ilgis, plotis ir storis. Didžiausias grūdo matmuo b vadinamas ilgiu, o mažiausias d – storiu. Pagal storį ir plotį (b) grūdus skirsto sietai, o pagal ilgį – trijeriai.
Valomosios anksčiau buvo skirs¬tomos į paprastas, sudėtingas ir specialias. Tačiau, javus pjaunant kombainais, paprastos valomosios pasidarė nereikalingos, nes pelus dabar atskiria kombainai. Šiuo metu gaminamos valymo ir rūšiavimo mašinos skirsto¬mos į pirminio grūdų valymo, pagrindinio valymo ir rūšiavimo ir specialią¬sias valymo bei rūšiavimo mašinas.

2.1.Valomųjų pagrindinės dalys. Aspiracijos kanalai, sietai, ventiliatorius, pagalbiniai įrenginiai
Sietai. Sietai pailgomis skylutėmis grūdus skirsto pagal jų ma¬žiausią matmenį – storį. Ant sieto sulaikomi tik stori grūdai. Kiti prabyra pro sietą (2 pav.).
Sietai apvaliomis skylutėmis grūdus skirsto pagal jų plotį. Pro sietą prabyra grūdai, kurių plotis mažesnis už skylutės skersmenį. .
Sietai su kvadratinėmis ar trikampėmis skylutėmis atskiria sky¬lučių formą atitinkančius grūdus. Pavyzdžiui, per trikampes sietų skylutes prabyra grikiai, nes jų sėklos yra trikampės.

Aspiraciniai kanalai. Grūdų valymo mašinose būna pirmas ir antras aspiraciniai kanalai. Grūdai pakliuvę į aspiracijos pirmą kanalą išvalomi nuo lengvų priemaišų. Išvalyti grūdai ir sunkios priemaišos nukrenta ant sieto. Antrąjame aspiraciniame kanale oro greitis didesnis negu pirmąjame.
Trijeriai. Jie skiria ilgus grūdus nuo trumpų. Trijerių paviršiuje yra išgręžtos arba štampuotos duobutės. Valomi grūdai pilami ant trijerio paviršiaus. Trumpi grūdai telpa duobutėje, o ilgi netelpa. Judant trijeriniam paviršiui, ilgi grūdai persisveria per duobutės kraštą ir iškrinta. Trumpi pakyla aukš¬tai ir iškrinta tik pasvirus duobutei. Čia jie surenkamu lovelį ir taip atski¬riami nuo ilgų grūdų.
2.2. Valomosios pirminiam grūdų valymui darbo procesas. Kombainais iškulti grūdai valomi pirminio valymo mašinomis. Pirminio valymo mašinos paprastos: jas sudaro sietinė ir ventiliatorius su oro kanalais (aspiracijomis). Sietinėje būna dvejopi – stambių ir smulkių priemaišų atskyrimo sietai Stambių priemaišų sietai praleidžia visus grūdus ir smulkias piktžolių sėklas, o sulaiko piktžolių galvutes, šiaudgalius bei kitas stambias priemaišas. Pro smulkių priemaišų atskyrimo sietus prabyra tik smulkios piktžolių sėklos. Jie sulaiko grūdus. Aspiracijos iščiulpia lengvas priemaišas ir dalį neišsivysčiusių grūdų.
Pastaruoju metu pas mus dažniausiai naudojamos Vokietijoje pagamin¬tos valomosios. Jos sudarytos iš sietinės ir aspiracijų, tik skiriasi dydžiu bei našumu. Jomis galima išvalyti javus, žirnius, dobilus ir kitas sėklas.

2 pav. Valomoji K 527A:
1 – priimamoji dėžė; 2 – pirminės aspiracijos kanalas; 3 – pirmasis sietas; 4 – antrasis ir trečiasis sietai; 5 – trečiojo sieto valiklis; 6 – priemaišų kanalas; 7 – išvalyti grūdai; 8 – pagrindinis aspiracijos kanalas; 9 – grandiklinis transporteris; 10 – priemaišų sraigė

2.3. Valomosios antriniam grūdų valymui darbo procesas. Šių mašinų pagrindinės dalys: sietinė, ventiliatorius, oro kanalai ir trijeriai. Dažniausiai yra naudojama valomoji „ Petkus Gigant“ K531 skiriama preliminariai išvalytų ir sausų grūdų galutiniam valymui. Ją sudaro dvi aspiracijos, sietinė, trijeriai, ventiliatorius, rėmas ir pagalbinės dalys.

3. Specialios valomosios

Jos skiriamos vienai ar kelioms panašioms kultūroms valyti. Tai linų, dobilų, daržovių valomosios.
Elektromagnetinėmis arba magnetinėmis valomosiomis sėklos valomos, sumaišytos su geležies milteliais. Šiais milteliais aplimpa tik šiurkštų pavir¬šių turinčios sėklos. Taip paruoštas mišinys slysta besisukančio būgno pa¬viršiumi, kurio viduryje yra elektromagnetas arba magnetas. Sėklos slidžiu paviršiumi krinta arti. Aplipusios pritraukiamos prie būgno paviršiaus ir nunešamos į kitą būgno pusę . Būgno paviršius gaminamas iš spalvoto neįsimagnetinančio metalo.
Pneumatinis stalas. Kai priemaišų lyginamasis svoris yra skirtingas, jas galima atskirti nuo grūdų pamerkus į skystį ar kratant. Abiem atvejais lengvi grūdai ir priemaišos iškyla į paviršių ir juos galima atskirti. Taip veikia pneumatinis stalas.
Pneumatinio rūšiavimo stalo veikimo schema parodyta paveiksle. Grūdai paduodami ant švytuojančio tinklo kampo. Tinklas pasviręs tiek skersine (3-5°), tiek išilgine (0,5-3°) kryptimi. Iš apačios pučiamas oras. Grūdai ir priemaišos pasiskirsto pagal jų tankį. Arčiausiai lieka lengvos (I), o toliausiai nuslenka sunkios priemaišos (V).

Pneumatinio rūšiavimo stalo veikimo schema:
I – lengvos priemaišos ir neišsivysčiusios sėklos; II – lengvų priemaišų ir sėklų mišinys; III – sėklų antra rūšis; IV – sėklų pirma rūšis; V – sunkios priemaišos

Sėklos valymui pilamos į dėžę. Iš jos kratomąja lenta byra į pirmąją aspiraciją. Mašinos našumas reguliuojamas sklende. Kad byrėdamos sėklos pro siaurą plyšį neužsikimštų, įpylimo dėžėje yra maišiklis.
Ant kratomosios lentos sėklos susisluoksniuoja pagal tankį. Sunkes¬nės atsiduria sluoksnio apačioje, o į viršų iškyla lengvos priemaišos ir tuš¬čiavidurės neišsivysčiusios sėklos. Tokioje padėtyje jos patenka į pirmąją aspiraciją. Čia nusiurbiamos lengvos priemaišos, kurios pakyla kanalu į nusodintuvą. Sunkesnės sėklos ir priemaišos slenka kratomąja lenta ir nukrinta ant viršutinio sieto, kuris sulaiko stambias priemaišas. Kad neužsikimštų sieto skylutės ir greičiau judėtų masė, yra daužiklis.
Gyvatukas. Gyvatukas grūdus suskirsto pagal jų formą. Pavyzdžiui žirniai yra taisyklingos rutulio formos, o avižos plokščios. Taisyklingos formos grūdai nuožulnia plokštuma rieda greičiau už plokščius. Slystant grūdams sraigto paviršiumi, rutulio formos grūdai įgauna didelį greitį ir nušoka nuo jo. Plokšti grūdai slysta pamažu ir lieka sraigto viduje.

4. Grūdų džiovyklos
Maistiniai ir sėkliniai grudai džiovinami iki bazinio 14,5% drėgnumo. Pašariniai grūdai džiovinami arba konservuojami drėgni. Pagrindinę grūdo dalį sudaro hidrofilinės medžiagos – baltymai ir angliavandeniai. Šios medžiagos lengvai absorbuoja drėgmę iš aplinkos oro bei ją išgarina.. Tarp oro santykinio drėgnumo ir grūdų lygsvarinio drėgnumo išlaikoma tam tikra proporcija, kuri charakteringa kiekvienai grūdų rūšiai, ir priklauso nuo temperatūros. Grūdai džiovinami džiovyklose pučiant orą arba degimo dujų ir oro mišinį. Dabar yra gaminamos šachtinės ir būgninės džiovyklos.

Šachtinės džiovyklos darbo procesas. Džiovinimo procesas planuojamas taip, kad vienos rūšies grūdai būtų džiovinami pakankamai ilgą laiką. Negalima dažnai keisti kultūrų, nes džiovyklos išvalymas ir džiovinimo sureguliavimas reikalauja daug c arbu sąnaudų;
Pageidautina, kad džiovinamo vieno kiekio grūdu drėgnumas nesiskirtų daugiau kaip 4%, nes pasikeitus grūdų drėgnumui būtina keisti džiovinimo režimus. Geriausia, kad stipriai užteršti grūdai būtų išvalyti pirminio valymo mašina.
Džiovyklos paruošimas darbui. Prieš darbą džiovykla išvaloma nuo dulkių ir šiukšlių. Ypatingai kruopščiai reikėtų išvalyti praėjimus tarp latakų šachtinėje džiovykloje. Patikrinami ventiliatoriai, seperatoriai, vamzdynai, pavarų mechanizmai, transporteriai, svarstyklės, aspiracinė sistema, gaisro gesinimo priemonės, termometrai, šviesos ir garso signalizacija, apžiūrimos pertvaros ir pakura, sutepami guoliai.
Po to džiovykla užpildoma grūdais ir paleidžiama tuščia eiga. Ruošiant darbui džiovyklos pakurą patikrinami kuro padavimo vamzdžiai, purkštukai, forkameros, cilindrai, filtrai, slėgio ir kuro reguliatoriai, kuro kiekio skaitikliai, kuro uždegimo ir automatinio išjungimo sistemos.
Sausų grūdų drėgnumas reguliuojamas keičiant išleidžiamų grūdų kiekį ir reguliuojant išleidimo mechanizmą.

Džiovinimas aktyviąja ventiliacija lėtas džiovinimo būdas. Aktyviąja ventiliacija galima išdžiovinti grūdus, kurių pradinis drėgnumas neviršija 22 %. Aktyviąja ventiliacija džiovinant drėgnesnius grūdus dėl per ilgai trunkančio džiovinimo nukenčia grūdų kokybė.
Aktyviąja ventiliacija grūdai džiovinami specialiai įrengtuose aruoduose arba ventiliuojamose bokštuose. Pučiant neprisotinta drėgme orą per aruode supiltą grūdų sluoksnį iš apačios į viršų, oras absorbuoja iš grūdų drėgmę: pradžioje pradžius apatiniai grūdų sluoksniai, po kurio laiko džiūvimo zona prisislinks iki sluoksnio paviršiaus. Taip džiovinami grūdai labiau tinka maistui ir sėklai.

LITERATŪRA

1. Žemės ūkio mašinos / Sud. R.Petrauskas. – V.: Mokslas, 1981.
2. Žemės ūkio mašinos – V.: Mokslas, 1995.
3. Šarauskis, Sakalauskas A. Sėjamosios. – Akademija, 2004.
4. Žemės ūkio mechanizavimas ir elektrifikavimas – V.: 1978.
5. Janulevičius V., Jonaitis L., Špokas L. Javų kombainai. – V.: Mokslas, 1991.
6. http://www.zemuktechnika.lt/details.lt.php?id=67
7. http://www.miagrotinklas.lt/?lt=1118833751&item=1
8. http://www.laumetris.lt/index2.php?nuotraukos=produkcijos〈=lit
ŽEMĖS DIRBIMO MAŠINOS

1. Plūgo paskirtis ir klasifikacija
Norint pagerinti dirvos derlingumą, ją reikia gerai įdirbti, tai yra apversti, supurenti, sulyginti. Pagrindinis žemės dirbimo padargas yra plūgas, juo žemė apverčiama ir iš dalies supurenama.
Plūgai skirstomi: bendruosius, specialiuosius.
Gaminami vienpusio ir abipusio vertimo plūgai. Vienpusio vertimo plūgais ariama sumetimu ir išmetimu, suartame lauke lieka išmetimų vagos. Abipusio vertimo plūgai turi į kairę ir į dešinę verčiančius korpu¬sus.

2. Plūgo darbinės dalys
Geriausiai dirvos riekę apverčia ir dažniausiai naudojami verstuviniai plūgai. Lėkštiniais plūgais kartais supu¬renama žemė tik miškų želdiniams.
Verstuvinio plūgo darbinės dalys yra korpusas, priešplūgis, peilis. Armens gilintuvas naudojamas rečiau.

Pagrindinė plūgo darbinė dalis yra korpusas. Jis sudarytas iš norago, verstuvo, pavaržos ir stovo.

Noragai būna kaltiniai ir trapeciniai. Ariant noragams tenka apie 50% viso plūgo traukos pasipriešinimo, todėl jie greitai dyla. Plūgų su atši¬pusiais noragais pasipriešinimas traukai padidėja iki 30%, pablogėja arimo gylio tolygumas.

1 pav. Noragų tipai: a – trapecinis; b – kaltiškas

Verstuvas trupina norago atpjautą dirvos riekę ir apverčia ją į vagą, kurią padarė priekinis plūgo korpusas. Pagal formą verstuvai skirstomi į cilindrinius, kultūrinius, pusiau sraigtinius ir sraigtinius.
Pagal ariamų vagų skaičių būna vienvagiai, dvivagiai, trivagiai ir kt. plūgai.

2 pav. Verstuvų tipai: a – cilindrinis; b – kultūrinis; c-pusiau sraigtinis; d- sraigtinis

Pavarža padidina plūgo pastovumą ir atlaiko šoninį slėgį darbo metu. Pavaržos būna aukštos, žemos ir apverčiamos. Kai kurie specialieji plūgai turi lauko lentelę. Ši lentelė tvirtinama virš pavaržos ir sudaro platesnę pavaržą. Stovai būna aukšti ir žemi. Bendruosiuose plūguose dažniausiai būna aukšti stovai.Jie mažiau užsikemša piktžolėmis. Žemi stovai naudojami rečiau. Jie tvirtinami prie kablinių rėmų.

Peiliai vertikaliai atpjauna ariamą žemės sluoksnį. Jie būna diskiniai ir kotiniai.
Diskinis peilis besisukdams apie savo ašį, sminga į žemę ir pjauną ją iš viršaus žemyn.

Priešplūgis yra mažesnių matmenų korpusas. Jį sudaro plieninis kotas, kultūrinis verstuvas ir noragas. Jis atpjauna viršutinį piktžolėtą dirvos sluoksnį ir apverčia jį į vagos dugną.

3. Traktorinio pakabinamojo ir prikabinamojo plūgo konstrukcija
Pagal plūgų sujungimą su traktoriumi plūgai skirstomi į pakabina¬muosius, pusiau pakabinamuosius ir prikabinamuosius. Nedaug vagų ariantys plūgai būna pakabinamieji. Jie lengvesni, manevringesni. Ilges¬ni plūgai daromi pusiau pakabinamieji. Važiuojant jų priekis pakelia¬mas, o užpakalinė dalis turi ratą, kuris rieda žemės paviršiumi. Prikabinamieji plūgai dabar beveik nenaudojami.

3 pav. Pakabinamasis plūgas:
l – korpusas; 2 – rėmas; 3 – arimo gylio keitimo sraigtas; 4 – užkabas; 5 priešplūgis; 6 – diskinis peilis
4. Bendrosios ir specialiosios paskirties plūgų skirtumai

Bendrųjų ir specialiųjų plūgų konstrukcija yra panaši, tik specialiosios paskirties plūgai būna tvirtesni, jų darbinės dalys pritaikytos specialiems žemės dirbimo darbams dirbti.

5. Kultivatorių noragėliai ir jų panaudojimo atvejai
Pagrindinė kultivatorių paskirtis – purenti durvą ir naikinti piktžoles. Pagal paskirtį kultivatoriai skirstomi į ištisi¬nio dirbimo ir tarpueilių kultivatorius
Kultivatorių pagrindinės dalys: rėmas, važiuoklės pakabinimo įrenginys, darbinės dalys – noragėliai. Noragėliai sudaryti iš koto ir ašmenų.
Pagal antgalio formą purenamieji noragėliai būna universalūs strėliški, ietiški ir kaltiški. Noragėliai sudaryti iš koto ir antgalio. Kotas būna standus, standus su apsaugine spyruokle ir spy¬ruokliuojantis. Daugiausia paplitę noragėliai spyruokliniu kotu, prie kurių pritaisomi smailūs apverčiamieji antgaliai. Šie noragėliai vadinami spyruok¬liniais noragėliais.
Ištisinio dirbimo kultivatorių noragėliai skirstomi į strėlinius universalius ir purenamuosius bei kaupiamuosius.

6. Ištisinio įdirbimo ir tarpueilinis kultivatorius
Ištisinio įdirbimo kultivatoriai turi dirvą purenti vienodu gyliu ir išpjaustyti piktžoles.
Ištisinio dirbimo kultivatoriai gali būti: dirvų, sodų, miškų. Pagal darbines dalis – su pasyviomis dalimis (noragėliniai) ir sukamomis darbinėmis dalimis (frezeriniai).
Tarpueiliniai kultivatoriai skiriami kaupiamųjų kultūrų tarpueiliams įdirbti. Darbinių dalių komplekte yra įvairaus darbinio pločio vienpusiai plokščiapjoviai ir strėliniai noragėliai. Prie šių kultivatorių dažniausiai būna kaltinių ir trešiamųjų noragėlių komplektai.

7. Akėčių tipai ir jų naudojimo atvejai

Akėčios skiriamos suartam dirvos paviršiui supurenti ir išlyginti bei dirvos plutai suardyti. Be to, akėčios tinka pasėliuose sudygusioms piktžolėms naikinti ir pakrikai pasėtoms sėkloms arba išbarstytoms trąšoms užakėti. Akėčių yra įvairių tipų. Pagal darbines dalis akėčios yra skirstomos į virbalines ir lėkštines. Jos dirvą supurena, gerai supjausto bei supurena velėną. Lėkštinėmis. akėčiomis skutamos ražienos. Dirva lėkščiuojama iki 10-15 cm gyliu. Yra dvejopos: vienaeilės ir dvieilės.
Labai dažnai virbalines akėčios kabinamos prie plūgų, kultivatorių bei sėjamųjų ir dirba kartu su tais pa¬dargais.

Virbalinės akėčios Lėkštinės akėčios

8. Valkės ir volai

Valkės skirtos dirvos paviršiui sulyginti. Valkiuojama anksti pavasarį, kol dirva būna neišdžiūvusi. Valkės sudarytos iš grandinėlėmis sujungtų metalinių sijelių.
Volai skirti grumstams sutrupinti ir lauko paviršiui suslėgti Suvoluotoje dirvoje geriau sudygsta sėklos. Kartais pavasarį voluojami iškilnoti žiemkenčių ir daugiamečių žolių pasėliai. Volai paprastai būna nuo 30 iki 50 cm skersmens, tačiau yra ir didesnių, naudojamų pievų ir ganyklų priežiūrai.
Jie būna: lygieji, žiediniai, kombinuoti, pentininiai.
Lygusis volas skirtas lauko paviršiui sulyginti ir suslėgti prieš sėją arba sėjant.
Žiedinis volas remiasi į žemę mažesniu paviršiumi negu lygus, todėl dirvą labiau suslegia. Šis volas sutrupina grumstus bei suslegia dirvos paviršių.
Kombinuotas volas sudarytas iš lygių ir žiedinių volų komplekso. Žiediniai volai kaitaliojami su lygiaisiais. Jie sumauti ant vienos volo ašies. Jie taip pat gerai trupina grumstus.
Pentininis volas tinka grumstams trupinti ir dirvos paviršiui slėgti. Volo darbinės dalys – laisvai užmauti ant sekcijos ašies ketiniai diskai su pentinais.
SĖJAMOSIOS IR SODINIMO MAŠINOS

1. Sėjos būdai ir agrotechniniai reikalavimai

Sėjimas – tai sėklų paskirstymas lauke, jų pasėjimas tam tikrame gylyje. Sėjamoji sėklas turi sėti tolygiai. Sėjamieji aparatai turi būti tinkamai sudėti ir nepažeisti sėklų.visi sėjamosios aparatai turi išberti vienodą kiekį sėklų. Sėjamoji įterpia į dirvą javų sėklas, mineralines trąšas ir užžeria jas že¬mėmis.
Javai sėjami eiline, pakrika ir ruožine sėja. Sėjant pakrikai, sėklos išbarstomos dirvos paviršiuje ir į dirvą įterpiamos akėčiomis. Taip sėklos pasėjamos netolygiai ir įterpiamos nevienodu gyliu. Neturint sėja¬mųjų, pakrikai kartais sėjamos Žolės, javai-trąšų barstomosiomis.
Eilinė sėja gali būti ištisinė, punktyrinė, lizdinė, kvadratinė-lizdinė ir kt. Eilne sėja sėjama grūdinės kultūros, žolės, daržovės, linai. Ši sėja būna siauraeilė, plačiaeilė, kryžminė ir juostinė. Punktyriniu būdu sėjamos sėklos išberiamos eilėmis lygiais atstumais.
Ruožine sėja yra tarpinė tarp eilinės ir pakrikosios. Nuo paprastosios eilinės sėjos, kai sėklos išdėstomos eilutėje viena linija, skiriasi tuo, kad sė¬jamosios noragėliai krentančias sėklas išsklaido pakrikai per visą noragėlio plotį ir gaunama ne sėklų eilutė, bet platesnis ruožas. Taip sumažinami pa¬krikusios ir eilinės sėjos trūkumai.
Agrotechnikos reikalavimai. Sėjamoji turi nežaloti sėklų ir tolygiai išsėti nustatytą jų kiekį; Vidutinis sėjos gylio nuokrypis nuo reikiamo neturi būti didesnis kaip 0,5 cm, sėjant 3-4 cm gyliu, ir l cm, sėjant 6-3 cm gyliu; Sandalinių tarpueilių plotis neturi skirtis nuo kitų tarpueilių pločio.

2. Sėjamųjų mašinų pagrindinės dalys
Mechaninės sėjamosios pagrindinės dalys yra: sėkladėžė, sėjamieji aparatai, sėklavamzdžiai, noragėliai ir žertuveliai:
 sėkladėžė. Joje yra du skyriai. Kai trąšos nebarstomos, nuo pertvarų angų nuimami dangčiai ir skyriai susijungia. Taip padidėja talpa. Kad sėklos lengviau birtų sėkladėžės daromos į apačią siaurėjančios. Apačioje ties skylėmis tvirtinami sėjamieji aparatai.
 sėjamieji aparatai būna ritiniai, krumpliniai, pneumatiniai, išcentriniai, diskiniai.
Sėjamieji aparatai skirti tolygiai išberti sėklas iš sėkladėžės. Jie turi būti lengvai reguliuojami įvairiam išsėjimo kiekiui, nežaloti sėklų, kiekvienas aparatas turi išsėti vienodą sėklų kiekį.
Javams sėti dažniausiai naudojami dvejopi ritiniai aparatai: ritiniai rievėti ir ritiniai krumpliuoti.
Krumpliuotą ritinį (krumplinį) aparatą sudaro dėžutė, krumpliuota ritė, kuri užmauta ant veleno, ir perstatomas dugnelis. Dugneliai perstatomi visi & karto svirtimi. Skląsčiu (5) galima keisti trąšų byrėjimo plyšio dydį.
Pneumatinį sėjamąjį aparatą sudaro sėklų dozatorius, ventiliatorius ji srauto skirstytuvas. Sėklų dozavimo mentinė ritė beria reikia
 sėklavamzdžių būna spiraliniai-juostiniai ir gumoti gofruoti. Sudaro: piltuvas, lankstus vamzdis ir antgalis. Piltuvas prijungiamas prie sėjamojo aparato, o antgalis prie noragėlio.
 noragėlių dirvoje padaro vagutes ir nukreipia į jas sėklas. noragėliai būna: diskiniai, pleištiniai, inkariniai, pavažinai.

3. Eilinės sėjamosios

Sėjamosios pagrindinės dalys yra :sėkladėžė, sėjamieji aparatai, sėklavamzdžiai, noragėliai,
sėklų užžeriamieji įtaisai, trešiamieji aparatai.

Konstrukcija: prie sėjamosios rėmo pritvirtintos dvi sėkladėžės. Sėkladėžių pertvaros dalija jas į du skyrius. Į priekinį sėkladėžės skyrių pilamos sėklos, į užpakalinį – granuliuotos trąšos. Sėkladėžių apačioje ties skylėmis pritvirtinti sėjamieji aparatai. Ties užpakalinės sienelės skylėmis tvirtinami tręšiamieji aparatai granuliuotoms trąšoms berti. Sėjamosios noragėliai tvirtinami prie pavadėlių, lanksčiai sujungtų su sėjamosios rėmu. Visų noragėlių pavadėliai strypais sujungti su svirtimis, standžiai pritvirtintomis prie pakėlimo velenėlio.

1 pav. Javų ir žolių sėjamoji:
l – diskiniai noragčliai; 2 – sčklavamzdis; 3 – sėjamasis aparatas; 4 ir 5 – mai-Sikliai; 6 – javų sekladeže; 7 – trasądčžė; 8 – tręšiamasis aparatas; 9 – traša-vamzdis; 10 – žolių sekladežč; 11 – maišikliai; 12 – žolių sėjamasis aparatas; 13 – seklavamzdis; H – pleištais noragelis

4. Bulvių sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas

Bulviasodės darbinės dalys yra pagrindinės ir pagalbinės. Pagrindinės dalys yra šios: sodinamieji aparatai, tręšiamieji aparatai, noragėliai, vagų užžeriamosios lėkštės ir aketėlės. Kitos dalys yra pagalbinės: rėmas su pakabintuvu, sėkladėžės, pavaros, valdymo-reguliavimo mechanizmai, ženklintuvai.

Bulviasodė pakabinama prie traktoriaus. Ji sodina keturias eiles bulvių 60 arba 70 cm tarpueiliais. Sodinant bulves beriamos ir mineralinės trąšos. Mašinos darbines dalis suka traktoriaus darbinis velenas.

Bulviasodės noragėliai į žemę sminga smailu kampu. Noragėlio viršuje yra du vamzdžiai: per priekinį vamzdį byra trąšos, o per užpakalinį – krinta bulvės. Trąšos įterpiamos giliau nei bulvės. Noragėlio antgalis sulygina vagos dugną. Trąšos byra iš priekinio vamzdžio ant kreipiklio, kuris jas beria ant vagos dugno.

Išsikišę iš noragėlio šoninių sienelių verstuvėliai atpjauta nuo vagos šonų žeme užžeria noragėlio priekyje išbertas trąšas.

3 pav. Bulviasodės schema:
l — sėkladeže; 2 — kratytuvas; 3 — maišiklis; 4 — tiekiamoji dėžė; 5 — sraigė; 6 — sodinamasis aparatas;
7 — tręšiamasis aparatas; 8 — lėkštė; 9 — trąSavamz-dis; 10 — žertuvas

5. Daigų sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas

Daržininkystėje naudojamos bendrosios mašinos, nagrinėtos kituose skyriuose, ir specialiosios. Dirva turi būti gerai įdirbta, puri. Rudenį nu¬ėmus javų derlių, verstuviniais arba lėkštiniais skutikais skutamos ražie¬nos. Ariama visu armens gyliu, ne sekliau kaip 25 cm. Tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Didelę reikšmę derliui turi or¬ganinės trąšos Daržovės, ypač dideliuose plotuose, dažniausiai auginamos lygiame pa¬viršiuje. Drėgnose dirvose jas galima auginti vagose arba lysvėse. Daigiasodė pakabinama taktoriaus užpakalyje. Abiejose traktoriaus pusėse primontuojami du bakai vandeniui ir stelažai dėžėms su daigais sukrauti. Daigiasodės purenamieji noragai, ratai, sodinamoji sekcija, laistymo įrenginiai ir ženklintuvai pritvirtinti prie skersinės sijos. Sodinamoji sekcija sudaryta iš rėmų, sodinamojo disko noragėlio, prispaudžiamųjų volelių, laistymo indo, daigų laikiklių, dėžės daigams ir sėdinės, ant kurios sėdi darbininkė. Sodinamųjų aparatų diskus suka daigiasodės ratai grandinine pavara. Sukantis sodinamiesiems diskams, laikikliai ties sėdynia atsidaro. Sodintoja tuo metu, paėmusi iš dėžės daigą, įstato jį į laikiklį šaknimis į save. Laikiklis užsidaro ir specialiomis gumelėmis prispaudžia daigą prie disko. Kai laikiklis pasisuka iki apatinio taško, laikiklio laisvintuvas atidaro laikiklį ir daigas įstatomas į padarytą vagutę. Daigo šaknis iš abiejų pusių apspaudžia žemėmis voleliai.

ŽOLINIŲ PAŠARŲ RUOŠIMO MAŠINOS

1. Žolinių pašarų paruošimo būdai
Žolinių pašarų, kokybė labai priklauso nuo pjūties laiko. Šienapjūtę geriausia pradėti, žolėms pražydus. Ilgai šienaujant, šieno kokybė blogėja. Pas mus šienapjūtės negalima užtęsti dar ir todėl, metu dažnai būna lietingas laikotarpis. Be to, suvėlinus, mažiau gaunama atolo.
Žolinių ir kitų pašarų ruošimo būdas daugiausia priklauso nuo to, kaip žolė džiovinama, tai:
 Šienas;
 Žolės miltų gamyba;
 Pašarų silosavimas;
 Šienainio gamyba.
Šienaujamosios mašinos skirstomos į šienapjoves, žolės smulkintuvus, grėblius, rinktuvinius kupetuotuvus, presus, velketus, kupetvežius, šieno krau¬tuvus.

2.Šienapjovės

Šienapjovės būna prikabinamos, pakabinamos ir pusiau pakabinamos. Pagal pjaunamų aparatų skaičių būna su vienu ir keliais pjaunamaisiais aparatais. Labiausiai paplitę pakabinamosios šienapjovės su dalginiu pjaunamuoju aparatu.

Yra taip pat šienapjovių su rotaciniu pjaunamuoju aparatu. Šios šienapjovės turi greitai besisukantį diską su pakraščiuose pritvirtintais aštriais segmentais arba būgną su peiliais.

2.1. Dalginės šienapjovės veikimo principas ir pagrindinės dalys
Dalginis žirklių principu pjaunantis aparatas yra ne tik šienapjovėse, bet ir javapjovėse, javų kombainuose. Šį aparatą sudaro sijelė su pirštais ir dalgis sudarytas iš trapecijos formos plieninių segmentų. Segmentai su juosta sudaro dalgį. Viename dalgio gale yra galvutė, kuria jis sujungiamas su švaistikliu. Švaistiklis dalgį judina. Dalgis slankioja virš pirštų plokštelių ir žolė nupjaunama tarp segmento ir pirštų plokštelės ašmenų.

2.2. Rotacinės šienapjovės veikimo principas ir pagrindinės dalys
Rotcinė šienapjovė KRN – 2,1 yra prikabinama prie traktoriaus MTZ užpakalyje. Šienapjovė tinka derlingoms pievoms bei pagulusioms žolėms pjauti. Šienapjovės pjaunamasis aparatas yra rotacinis- diskinis. Jį sudaro keturi horizontalieji greitai besisukantys diskai. Jų pakraštyje šarnyriškai pritvirtinta po du peilius. Juos suka su šienapjovės kardaniniu velenu sujungtas traktoriaus darbinis velenas.

1 pav.

Kardaninio veleno gale yra pagrindinis skriemulys, kurio viduje yra vienakryptė mova. Ji leidžia sustabdžius traktoriaus darbinį veleną, diskams su peiliais iš inercijos suktis toliau. Šienapjovę pervežant, pjaunamasis aparatas pastatomas vertikaliai.

3. Grėbliai
Šienas vartomas ir sklaidomas vartytuvais į sangrėbas grėbiamas grėbliais. Dabar dažnai naudojamos universalios maši¬nos – tai vartomieji grėbliai, kuriais šienas sklaidomas, vartomas ir sugrė¬biamas į sangrėbas.

3.1. Skersiniai grėbliai šieną sugrebia į sangrėbas, statmenas grėblių važiavimo krypčiai. Grėbliai yra sulenktais spyruokliniais dantimis. Nuleisti iki žemės grėblių dantys grėbia šieną, kol surenkama pakankamo didumo sangrėba. Tada dantys pakeliami ir sangrėba paliekama ant žemės.

3.2. Pradalginiai grėbliai šieną sugrėbia į ištisinę sangrėbą, lygiaverčią važiavimo krypčiai. Pradalginiai grėbliai yra būgniniai ir žvaigždiniai. Dabartiniu metu daugiausia dirbama su žvaigždiniais grėbliais. Jie yra labai paprastos konstrukcijos, sudaryti iš atskirų įstrižai pastatytų apie 1,5 m skersmens ratų. Ratų pakraščiuose yra spyruokliniai dantys, kurie važiuojant liečia žemę ir tokiu būdu grėbliai sukasi. Kiekvienas ratas atskirai kopijuoja žemės paviršių.
3.3. Rotacinis vartytuvinis grėblys. Karuselinis (rotacinis) grėblys sudarytas iš vieno arba dviejų traktoriaus darbinio veleno sukamų horizontaliųjų 1,4-3 m skersmens ratų, kurių pakraštyje yra spyruokliuojantys pirštai. Rotoriai sukasi ir varto, purena šieną. Grėblio užpakalyje ar šone pritaisomi sangrėbų sudarymo skydai, šienas sugrėbiamas į išilginę sangrėbą.

2 pav. Rotacinis vartytuvinis greblys, l ir 3 – sangrėbų sudarymo skydai; 2 – skersinis;
4 – šakės; 5 – roto¬rius; 6 – pirštai; 7 – prikabintuvas
4. Šieno ir šiaudų surinkimo mašinos
Iš sangrėbų palaidas šienas renkamas rinktuvinėmis priekabo¬mis, velketais, arba krautuvais kraunamas į transporto priemones.

4.1. Rinktuvinė priekaba. Šienui surinkti iš sangrėbų į priekabą geriausiai tinka specialios talpos priekabos, kurių priekyje įtaisytas būgninis rinktuvas, o priekabų dugne – grandininis transporteris. Važiuojant išilgai sangrėbos besisukantis būgninis rinktuvas sviedžia šieną aukštyn į priekabą. Priekabos dugne lėtai slenkantis transporteris perneša šieną į priekabos užpakalinę dalį. Pilną priekabą perveža ir iškrauna. Iškraunama įjungus dugnu slenkantį transporterį.
4.2. Velketas. Velketai suda¬ryti iš 2-2,5 m ilgio horizontalių pirštų. Atstumas tarp pirštų – 20-35 cm. Velketo darbinis plotis – 3 m. Šieną renkant iš sangrėbų, traktorius važiuoja nuleistais prie žemės velketo pirštais. Šieno kupeta susirenka ant velketo. Vežant ją, velketas traktoriaus hidrauliniu keltu¬vu pakeliamas. Iškraunant kupetą, velketas nuleidžiamas ir, pavažiavus atgal, kupeta lieka ant žemės.

5. Smulkintuvai. Mobilaus smulkintuvo pagrindinės dalys ir darbo principai

Kai kuriose rinktuvinėse priekabose virš rinktuvo būna įtaisytas smulkintuvas, kuris susmulkina į priekabą kraunamą šieną. Taip pat gaminant žolės miltus, šienainį ar žaliuosius pašarus silosuojant, nupjautą žolę reikia susmulkinti. Žolės smulkintuvai nupjauna žolę ją pakrauna į priekabas ir susmulkina. Žolės smulkintuvuose yra pja0unamieji aparatai, būgniniai ir diskiniai smulkinamieji aparatai. Kai kuriuose žolės smulkintuvuose vietoj pjaunamo aparato galima pritaisyti rinktuvą ir juo iš sangrėbų rinkti apdžiūvusią žolę.
Į daržines palaidas šienas dažniausiai kraunamas pneumatiniais transporteriais. Kad nereiktų atvežtą šieną rankomis krauti į pneumatinį transporterį, iš rinktuvinės priekabos jis iš-aunamas ant specialaus tiekiklio. Jį sudaro stalas, kuriuo slenka grandininis transporteris. Stalo gale yra 4 būgnų smulkintuvas ir skersinis transporteris, kuris susmulkintą šieną neša į pneumatinį transporterį.

6. Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija

Džiovinant šieną aktyviąja ventiliacija 1 – 2 dienas šienas džiovinamas lauke. Šienas padžiūvęs iki 40 -45 proc drėgnumo vežamas į daržinę. Daržinėje iš lentų padaromas stačiakampio skespjūvio kanalas. Vienas kanalo galas išeina prie daržinės sienos ir čia pastatomas ašinis ventiliatorius. 3 pav.
Jį suka elektros variklis.kanalas per visą ilgį yra ne vienodo pločio. Abiejuose kanalo pusėse iš medinių tašelių padaromi ardeliai, ant kurių kraunamas šienas. Išilgai kanalo, jo viršuje ir šonuose yra plyšiai orui išeiti. Kanalo galas aklinai užkalamas.

Išdžiūvus pirmam šieno sluoksniui iki 20 25 proc drėgnumo, ant jo kraunamas kitas 2 – 2,5 m storio sluoksnis. Iš viso sukraunama 5 -6 m aukščio sluoksnis. Ventiliatoriumi šienas perpučiamas tol, kol šieno drėgnumas sumažėja iki 20 proc. Jei daržinė didelė, statomi keli ventiliatoriai.

7. Presai
Šieną iš sangrėbų renkant rinktuviniais presais reikia ma¬žiausiai darbo, mažesni šieno nuostoliai, negu renkant palaidą. Presuotą šieną patogiau laikyti ir transponuoti. Presais taip pat renkami lauke kom¬baino į pradalges sukloti šiaudai. Presai šieną surenka, supresuoja ir špaga¬tu suriša į ryšulį.

7.1. Stūmoklinio preso pagrindinės dalys ir darbo procesas
Pagal presavimo tankį šie presai skirstomi į mažo (iki 100 kg/m3), vidutinio (100-200 kg/m3) ir didelio (200-300 kg/m3) presavimo tankio. Lietuvos sąlygomis žolę išdžiovinti lauke iki reikiamo drėgnumo be didelių nuostolių sunku. Todėl supresuo¬tas drėgnas šienas baigiamas džiovinti aktyviąja ventiliacija. Šiuo atveju presavimo tankis turi būti ne didesnis kaip 140 kg/m3. Šių presų našumas – 5-15 t/h.
Stūmoklinio preso darbinės dalys: būgninis rinktuvas, kimštuvai, presavimo kamera su stūmokliu, rišamieji aparatai .
Presui važiuojant, rinktuvo pirštai renka iš sangrėbų šieną ir paduoda į kaupimo kamerą, kurioje yra du kimštuvai . Antrojo kimštuvo šakės permeta šieną į presavimo kamerą, kurioje slankioja stūmoklis. Stū¬mokliui nuslinkus atgal, šakės paduoda į presavimo kamerą porciją šieno. Stūmoklis, slinkdamas pirmyn, suspaudžia į presavimo kamerą patekusį šieną stumia jį į mašinos užpakalį. Prie stūmoklio Šono pritvirtintas peilis atriekia presuojamą šieną nuo naujai paduodamo. Presuose jų yra du rišamieji aparatai. Jų adatos apjuosia špagatu 80 cm ilgio ryšulį dviejose vietose ir suriša. Surištas ryšulys stumia anksčiau surištus, ir jie vienas po kito krinta ant lovio ir ant žemės ar į greta važiuojančią priekabą.
7.2. Ruloniniai presai
Renka šieną arba šiaudus, suka į didelius, iki 1,8 m skersmens ir apie 1,5 m ilgio cilindrus – rulonus ir apvynioja juos špagatu. Rulono masė – iki 500 kg. Šiais presais renkami šiaudai, l ha susidaro apie 12 rulonų šiaudų arba 15 rulonų 10. Šie presai būna dvejopi: su kintama presavimo kamera ir su pastovia presavimo kamera. Ruloninis presas su kintama presavimo kamera sudarytas iš rinktuvo (1), transporterio (12), presavimo diržų (4) ir špagato apvyniojimo mechanizmo, be to, presas turi kameras, hidraulinę sistemą, va¬žiuoklę.

4 pav. Ruloninis presas su kintama presavimo kamera:
l – rinktuvas; 2 – šieno ritinys; 3 – rėmelis; 4 – presavimo diržas; 5 – spy¬ruokle; 6 – strypas; 7 – hidraulinis cilindras; 8 – užpakalinė sienele; 9 – skląs¬tis; 10 – volelis; 11 – būgnas; 12 – transporteris

Ruloninis presas su pastovia presavimo kamera turi rinktuvą ir pastovaus dydžio presavimo kamerą. pateiktos preso kame¬ros pakraščiuose yra metaliniai besisukantys ritinėliai, kurie ir vynioja šieną į ritinį. Jo vidurys minkštas. Presuoto šieno tankį rodo manometras. Kai gaunamas norimas tankis, sienas neberenkamas, rulonas apvyniojamas špagatu ar specialiu tinklu ir numetamas žemėn. Šiais presais suformuotus į vytintos ar žalios žolės rulonus galima apvynioti specialia plėvele, ir gaminamas šienainis arba silosas.

TRĘŠIAMOSIOS IR AUGALŲ APSAUGOS MAŠINOS

1. Mineralinės trąšų barstomosios

Mineralinių trąšų barstomosios pagrindinės dalys yra tokios: trašadėžė, tręšiamieji aparatai, dozatorius. Tręšiamosiose įtaisomi lėkštiniai arba išcentriniai tręšiamieji aparatai.

1.1. Tręšimo aparatų veikimo principas
Diskinis išcentrinis tręšiamasis aparatas. Išcentrinį tręšiamąjį aparatą sudaro vienas ar du diskai su mentėmis. Darbo metu diskai sukasi 11,6 – 13,3 s-1 dažniu. Iš trašadėžės byrančias trąšas diskų mentelės sviedžia ant dirvos paviršiaus. Išberiamų trąšų kiekis keičiamas reguliuojant trąšų išbyrėjimo iš trąšadėžės plyšį ir keičiant įtaiso, paduodančio trąšas iš trąšadėžės judėjimo greitį.
Krumplinis tręšiamasis aparatas. Šis aparatas statomas kombinuotose sėjamosiose ir skirtas granuliuotoms trąšoms berti.

1 pav. Lėkštiniai tręšiamieji aparatai su atskira trąšadėže: a – su diskiniais žertuvais; b – su dviem grandikliniais žertuvais; c – su keturiais grandikliniais žertuvais; 1 -lėkštė; 2 – trąšadėžė; 3- diskiniai žertuvai: 4 – sklende; 5 – trąšavamzdis; 6 – lėkštės krumpliaratis; 7 – maišiklis; 8 -grandiklinis žertuvas; 9 – grandiklis lygiui kontroliuoti.

1.2. Trąšų barstomosios technologinis darbo procesas. Pro trąšadėžės užpakalinėje sienelėje esančius plyšius besisukančios lėkštės trąšas paduoda žertuvų menčių link. Žertuvai iš lėkščių trąšas nužeria ant dirvos paviršiaus. Virš lėkščių esantys skirstytuvai paskirsto trąšas abiems žertuvams. Trąšoms susilaikyti trąšadėžėje neleidžia išilgai jos slankiojantys maišikliai.

2. Mėšlakratės technologinis darbo procesas

Kratytuvą lauke prikrauna savivartės mašonos. Tam tikslui kratytuvo kėbulas nuleidžiamas žemyn. Kartu atsidaro ir nusileidžia žemyn krovimo sienelė. Mašinai atbuline pavara užvažiavus ant nuleistos kėbulo sienelės, mėšlas išverčiamas į kratytuvo kėbulą. Automašinai nuvažiavus, kratytuvo kėbulas pakeliamas, o krovimo sienelė užsidaro. Įjungus traktoriaus pavarą ir darbinį veleną kratytuvas pradeda kratyt mėšlą.

2 pav. Mėšlakratė

3. Srutų laistytuvai
Skystos organinės trąšos (srutos), turinčios ne daugiau kaip 10% sausų¬jų medžiagų, išlaistomos srutvežiais. Yra automobiliniai ir traktoriniai srutvežiai. Žemes ūkyje daugiausia naudojami traktoriniai srutvežiai. Srutvežiu skystos trąšos išsiurbiamos, gabenamos, nuvežtos išpi¬lamos ar išlaistomos lauke.

3 pav. Srutvežis:
1-matuoklė; 2 – anga; 3 – manometras; 4 – apsauginis vožtuvas; 5 – vakuumo ap¬sauginis vožtuvas; 6 – strypas žarnai laikyti; 7 – pripildymo žarna; 8 – cisterna; 9 – uždoris; 10 – srutų laistiklis; 11 – slėgio vamzdis; 12 – ratai; 13 – ore siurbliai; 14 – išcentrinis siurblys; 15 ir 16 – sklendės; 17 – kreipiamasis skydelis

Vakuuminio ežektoriaus veikimas. Ežektorius sudarytas iš tūtos, vamzdžio, maišymo kameros. Pastarąją galima uždaryti sklende. Uždarius sklendes išmetamosios dujos sudaro slėgį ir vamzdžiu eina į sisterną. Atidarius sklendę iš tūtos išeinančios dujos maišymo kameroje sudaro išretėjimą ir vamzdžius iš sisternos traukia orą.

4. Purkštuvų dalys
Skystos mineralinės trąšos – tai amoniakinis vanduo, bevandenis amo¬niakas ir įvairios skystos kompleksinės mineralinės trąšos. Puršktuvu galima įterpti amoniakinį vandenį kultivuojant, purkšti skystas kompleksines minerali¬nes trąšas. Taip pat šiuo purkštuvu galima purkšti pesticidus naikinant kenkėjus ir piktžoles.
Pagrindinės purkštuvų dalys yra šios: rezervuaras, filtras, maišiklis, apsauginis ir redukcinis vožtuvai, siurblys, ventiliatorius, purškimo įrenginiai, ežektorius.
Rezervuarai yra cilindriniai ir stačiakampiai. Jų talpa gali būti nuo kelių iki 2000 litrų.
Maišiklis įtaisomas rezervuaro viduje. Maišikliai skiriami nuodingam skysčiui maišyti, kad būtų vienoda jo koncentracija. Maišiklių būna hidraulinių, mechaninių, pneumatinių.

4 pav.
Siurbliai siurbia skystį iš rezervuaro ir išspaudžia į purškimo įrenginius. Purkštuvuose statomi plunžeriniai, stūmokliniai, sūkuriniai, krumpliaratiniai ir diafragminiai siurbliai.
Rezervuarai turi hidraulinius maišiklius, kituose rezervuare yra skysčio lygio rodyklė, apsauginis vožtuvas, dvišakis čiaupas, skysčio lygio ribotuvas. Rezervuarai sujungti žarna.
Siurbimo liniją sudaro žarna, trišakis čiaupas ir filtras. Slėgi¬mo liniją sudaro valdymo pultas su redukciniu (slėgio reguliavimo) vožtuvu, uždaromuoju vožtuvu, apsauginiu vožtuvu ir pralei¬džiamuoju vožtuvu, žarna su čiaupu ir filtrais (25). Valdymo pulte yra trys kameros: A-slėgio, B-darbo, C-skysčio grąžinimo.
Pripildymo įrenginį sudaro ežektorius, žarnos su filtrais. Ežektorius uždedamas ant traktoriaus išmetimo vamzdžio.
Purkštukai yra su vožtuvėliais, kurie užsidaro, kai skirstomajame vamzdyje nėra slėgio (lauko gale apsisukant). Purškiant amoniakinį vandenį, purkštukai pritaisomi prie kultivatoriaus tręšiamųjų noragėlių.

5. Hidraulinio ventiliatorinio purkštuvo technologinis darbo procesas

Purkštuvas veikia taip: siurblys siurbia skystį iš rezervuaro per siurbimo magisrtalę ir išspaudžia per slėgio magistralę į purškimo įrenginį. Ventiliatoriaus sudaryta oro srovė skystį dar labiau išretina. Skysčio srauto kryptis keičiama pasukant hidrauliniu cilindru ventiliatorių. Hidraulinis cilindras sujungtas su traktoriaus hidrauline sistema.

6. Hidraulinio vamzdinio purkštuvo technologinis darbo procesas

Purkštuvas gali dirbti termomechaniniu būdu. Į degimo kamerą paduodamas oras ir benzinas, kur susidaręs jų mišinys padegamas žvakės kibirkštimi. Aukštos temperatūros degimo dujos, pučiant orą kompresoriumi ir staigiai užsidegus mišiniui, veržiasi į degimo vamzdį prijungtą prie degimo kameros. Į degimo vamzdį gale per žiklerį paduodamas nuodingas skystis, kuris nuo didelės temperatūros išgaruoja ir garų pavidalu išpučiamas per tūtą. Ore nuodingo skysčio garų ir degimo dujų mišinys kondensuojasi į nuodingą rūką – aerozolius. Termomechaniniu būdu išpurškiamas rūkas iki 100 m pločio ruožu.

DERLIAUS NUĖMIMO MAŠINOS

JAVŲ KOMBAINAI
1. Javų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas

Javų kombainai būna savaeigiai, prikabinamieji, montuojamieji. Pagal kuliamosios būgnų skaičių jie skirstomi į vienbūgnius ir dvibūgnius. Būgnai gali būti pritvirtinti skersai ir išilgai kuliamosios.
Pagal važiuoklę skirstomi į ratinius, pusiau vikšrinius ir vikš¬rinius. Važiuoklės pavara – mechaninė arba hidraulinė.
Be to, gaminami šlaitų kombainai su kuliamosios skersiniu ir išilginiu išlyginimo mechanizmu. Užsienio firmos gamina kombai¬nus, kuriuose vietoj kratiklių yra biteriai. Jie iš šiaudų iškrato grū¬dus.

Kombainą sudaro pjaunamoji, nuožulnusis transporteris, kuliamoji, kupetuotuvas, važiuoklė, variklis, grūdų bunkeris, hidraulinė sistema, valdymo įrenginiai, rinktuvas.

Javų kombaino pagrindinės dalys: skirtuvai, lenktuvai, pjovimo aparatas, sraigė, nuožulnusis transporteris, priėmimo biteris, spragilinis kūlimo būgnas, arderinis pobūgnis, kratomoji lenta, išcentrinis ventiliatorius, grandiklinis grūdų elevatorius, grūdų sraigė, pirštiniai ardeliai, viršutinis sietas, valymo dugnas, grandiklinis varpų elevatorius, varpų sraigė, ilgintuvas, pelų kimštuvai, kupetuotuvas, šiaudų kimštuvai, klavišiniai kratikliai, užuolaida, viršutinė sraigė, atmušimo biteris, grūdų bunkeris, grūdų iškrovimo sraigė.

Darbo procesas: Skirtuvai atskiria pjaunamus javus nuo nepjaunamų. Lenktuvai juos palenkia prie pjovimo aparato, palaiko pjovimo metu, nupjautus nustumia prie sraigės, kuri javus iš abiejų pjaunamosios kraštų sustumia į vidurį. Sraigės būgno pirštai javus nustumia pjaunamosios dugnu nuožulniąjam transporteriui. Pastarasis perduoda javus priėmimo biteriui, kuris juos teikia kūlimo aparatui, sudarytam iš spragilinio būgno ir arderinio pobūgnio. Sukant kūlimo būgną, spragilai daužo ir traukia javus pro tarpus tarp būgno spragilų ir pobūgnio. Po pobūgniu yra kratomoji lenta, ant kurios subyra kūlenos. Kūlimo būgnas šiaudus ir grūdus meta ant kratiklių. Šiaudus atmušimo biteris nukreipia ant klavišinių kratiklių pradžios. Atmušimo biteris sumažina šiaudų lėkimo greitį ir dalinai išskiria iškultus grūdus iš šiaudų. Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į kupetuotuvą. Virš kratiklių yra užuolaida, kuri sumažina šiaudų slinkimo greitį klavišais. Gale klavišų esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į kupetuotuvą.

Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai ir šiaudgaliai slenka kratiklių dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos galo. Čia yra pirštiniai ardeliai, kurie sumažina viršutinio sieto paviršiaus apkrovimą. Pro ardelius prabyrėję grūdai bei smulkios priemaišos patenka ant viršutinio sieto, kurio apačioje yra kitas sietas. Abu sietai švytuoja priešingomis kryptimis. Juos prapučia ventiliatorius. Viršutinio sieto gale pritvirtintas ilgintuvas. Pelai ir šiaudai pučiami į kupetuotuvą. Neiškultos varpos slenka viršutiniu sietu. Varpos byra pro tarpus tarp ilgintuvo plokštelių į varpų sraigę. Ventiliatoriaus oro srovė išpučia iš grūdų lengvų priemaišų likučius, kai jos byra nuo viršutinio sieto ant apatinio, ir nuo apatinio ant valytuvo dugno. Varpų sraigė pelus, varpas grūdus nuneša į grandiklinį varpų elevatorių, kuris mišinį kelia aukštyn ir beria į viršutinę sraigę, o pastaroji ant atmušimo biterio, kuris beria ant būgno viršaus. Būgnas pakartotinai kulia varpas.

1.1. Pjaunamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Pjaunamosios paskirtis – javus nupjauti, sustumti į pjaunamosios vidų ir paduoti nuožulniam transporteriui.
Pjaunamąją sudaro: korpusas, lenktuvai, pjovimo aparatas, sraigė, pavaržos, skirtuvai
Pjovimo aparato paskirtis nupjauti javus. Sudarytas iš dalgės, pirštų sėjelės ir pavaržos.
Lenktuvų paskirtis – atskirti javų ruoželį, palenkti jį prie pjovimo aparato, palaikyti pjaunant, nustumti nupjautus javus prie sraigės ir nuvalyti pjovimo aparatą.
Sraigės paskirtis – nupjautus javus sustumti ties pjaunamosios viduriu ir paduoti nuožulniajam transporteriui.
1.2. Kuliamosios pagrindinės dalys ir veikimas. Kuliamoji skirta iškulti grūdams iš varpų, juos iškratyti iš šiaudų ir išvalyti. Švarūs grūdai surenkami į grūdų bunkerį. Šiaudai ir pelai iš kuliamosios pašalinami. Jie gali būti surenkami į šiaudų kupetuotuvą, susmulkinami ir sukraunami į priekabą arba paskleidžiami ant ražienų.

3 pav. Kūlimo aparato darbo schema:
1 – būgnas; 2 – atmušimo biteris; 3 -kratikliai; 4 – pirštiniai ardeliai; 5 – pobūgnis

Kuliamosios pagrindinės dalys: kūlimo aparatas, klavišiniai kratikliai, valytuvas, sraigės ir elevatoriai, grūdų bunkeris, šiaudų kupetuotuvas.
1.3. Šiaudų kupetuotuvas. Iškulti ir iškratyti šiaudai paduodami į kupetuotuvą. Kupetuotuvas sudarytas iš dviejų šoninių sienelių, dugno su šarnyriškai pritvirtintais pirštais ir užpakalinės sienelės. Iš viršaus jį uždengia grotelės. Kupetuotuvas turi šiaudų šakes, šiaudų kimštuvą, iškrovimo, uždarymo mechanizmą ir signalizacijos įrengimus.
Kimštuvas sumažina šiaudų tūrį dvigubai. Pelų kimštuvas į kupetuotuvą paduoda pelus. Iš jo šiaudai ir pelai iškraunamu pakeliant užpakalinę sienelę ir nuleidžiant pirštus bei pasukant dugną.

Hidraulinės sistemos veikimas. Kombainuose yra dvi nepriklausomos hidraulinės sistemos: kombaino darbinių dalių valdymo vadinama pagrindine, kombaino vairavimo bei važiavimo greičio keitimo, – vairavimo sistema.

Veikimas. Įjungus hidraulinį siurblį tepalas paimamas iš bako, sudaromas tepalo spaudimas. Tepalas paduodamas vamzdžiais į skirstytuvą. Kai sklandis yra pradinėje padėtyje, tepalas teka pro praleidžiamosios sekcijos stūmoklio droselių skylutę į valdymo liniją. Linija yra sujungta su galinio dangtelio kanalu, kuris sujungtas su tepalo grįžtamąja linija. Sklandį pakėlus aukštyn tepalas ima tekėti grįžtamąja linija ir per apsauginį vožtuvą grįžta į baką.

2. Šiaudų surinkimo mechanizmas
Šiaudai klavišiniais kratikliais slenka į šiaudų bunkerį. Virš kratiklio esanti užuolaida sumažina šiaudų slinkimo greitį klavišais, gale kratiklio esantys šiaudų kimštuvai stumia šiaudus į šiaudų bunkerį.
Pro kratiklių ardelius prabyrėję grūdai, pelai slenka kratiklio dugnu žemyn ir nubyra ant kratomosios lentos. Kratomajai lentai švytuojant visos kūlenos slenka šėtų link, grūdai ir priemaišos patenka ant viršutinio žvyninio sieto. Grūdai ir smulkios priemaišos prabyra pro viršutinį sietą ir patenka ant apatinio sieto. Prabyrėję pro apatinį sietą grūdai patenka ant valytuvo dugno. Valytuvo dugnu grūdai nuslenka į grūdų sraigę, kuri juos paduoda grandininiam elevatoriui. Elevatorius grūdus pakelia į bunkerį, iš kurio iškrovimo sraige grūdai išpilami į transporto priemonę.

LINŲ, CUKRINIŲ RUNKELIŲ IR BULVIŲ NUĖMIMO MAŠINOS

1. Linų nuėmimo mašinos
Linų auginimas, derliaus apdorojimas ir perdirbimas negalimi be linų nuėmimo ir perdirbimo technikos. Mokėjimas užauginti gerus linus garantuoja tik 30% galutinės sėkmės. Likę 70% priklauso nuo sugebėjimų nuimti derlių. Tam reikalingos patikimos ir kokybiškos linų rovimo, vartymo ir rulonavimo mašinos.
Mechanizuotai linus geriausiai rauti, prasidėjus geltonajai brandai. Nu¬rovus vėliau, blogesnis pluoštas ir jo būna mažiau. Išrautus linus galima rišti į pėdus ir į linų fabrikus vežti stiebeliais arba linai klojami linienoje klojėtis ir į fabrikus pristatomi šiaudeliais.

Linarovės yra su diržiniais ir diržiniais- skriemuliniais raunamaisiais aparatais. Vieną diržinio raunamojo aparato sekciją sudaro du besisukantys gumoti diržai, kurie susiliečia. Diržinį- skriemulinį aparatą sudaro vienas gumotas diržas ir keli gumoti horizontalieji skriemuliai.

1.1. Linarovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Linarovę sudaro: linarovės rėmai, pavara, kilnojamasis įrenginys, skirtuvai, raunamieji skriemuliai, raunamasis diržas.

Važiuojant linarovei, skirtuvai atskiria keturias linų juostas ir linai patenka į tarpą tarp skriemulių ir raunamojo diržo. Pagulusius linus skirtuvai palieka. Į tarpą tarp skriemulių patekę linai suspaudžiami ir važiuojant mašinai išraunami. Išrauti linai vertikalioje padėtyje nešami į kairę mašinos pusę. Prie nešamų linų iš kiekvieno raunamojo tarpo prisideda naujai išrauti linai, todėl juosta storėja. Linus pereinančius nuo vieno skriemulio į kitą, prilaiko ir nukreipia į tarpą tarp sekančio skriemulio ir diržo kreipiamieji virbalai. Linai nunešami į klojamąjį įrenginį. Jį sudaro begalinis diržas besiliečiantis su raunamuoju diržu. Linienoja pakloja linus nenutrūkstama juosta, galvutėmis į kairę pusę.

1.2. Linų kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Linų kombainais linus nurauna, galvutes nukaršia ir stiebelius suriša į pėdelius. Jie gali taip pat nerištus linus pakloti ištisa juosta linienoje.
Linų kombaine yra šios pagrindinės dalys: raunamasis aparatas, skersinis transporteris, suspaudžiamasis transporteris, karšiamasis būgnas, galvenų transporteris, rišamasis aparatas arba klojimo stalas padarytas iš skardos, kombaino pavaros ir važiuoklės.
4 pav. Linų kombinato LKV-4A darbo schema

1.3. Linų galvenų džiovinimas ir kūlimas. Kombainais nurautų ir nukarštų linų galvutės būna apie 60 proc. drėgnumo, todėl jas reikia nedelsiant džiovinti. Geriausia galvenas džiovinti priverstine ventiliacija. Galvenos džiovinamos ašiniais ventiliatoriais. Aruode ant medinių grotelių patiesiamas vielos tinklas, ant kurio pilamas 1,2 m storio linų galvenų sluoksnis. Galvenas į aruodą geriausia pilti pneumatiniu transporteriu. Jis jas vienodai paskirsto visame plote. Galvenos greičiau džiūsta, pučiant ne šaltą, bet pašildytą orą. Oras pašildomas oro šildytuvais, bet ne daugiau kaip iki 400C, nes linų kombainai nukaršia nesubrendusias galvutes, per greitai jos išdžiovintos nespėja subręsti.

2.Cukrinių runkelių nuėmimo mašinos

2.1. Rautuvai. Jais išraunami runkeliai. Po to jie surenkami į krūvas ir apdorojami rankiniu būdu. Naudojami dviejų tipų rautuvai: su vienpusiais noragais – letenomis ( SNŠ) ir su dvipusiais šakės formos noragais (SNS – 2M).

Rautuvas SNŠ – 3 kasa cukrinius runkelius iš apačios, kartu supurendamas dirvą apie šaknis. Todėl rautuvo noragai turi būti įleidžiami tiek , koks yra techninis runkelių šaknų ilgis. Didžiausias noragų įsmigimo į žemę gylis yra 28 cm.

2.2. Lapapjovės pagrindinės dalys ir darbo procesas. Lapapjovė sudaryta iš rėmų, lapų pjaunamojo įrenginio, išilginio transporterio, skersinio bei krovimo transporterių, pavaros mechanizmo, valdymo įrengimo ir važiuoklės.

Svarbiausia mašinos dalis yra pjaunamasis įrenginys. Agregatui judant lauku, priekyje esantys liestuvai kopijuoja runkelių eilutes. Jei dėl eilutės kreivumo liestuvas užkliuvęs už runkelio pasitraukia į šoną, jo svirtis perduoda judesį hidraulinės sistemos tepalo skirstytuvui. Pastarasis nukreipia suspaustą tepalą į hidraulinį cilindrą , kuris perstumia mašiną į reikiamą pusę. Pjaunamųjų aparatų kopijuotuvai šliaužia per runkelių galvutes, o už jų besisukantys peiliai nupjauna lapus nustatytame aukštyje.

2.3. Šaknų kasamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys: šešios poros diskinių noragų, valcinis šaknų valytuvas, transporteris, grumstų trupintuvas, krovimo elevatorius, pavarų mechanizmas.

Veikimas. Vairuotojas priekinius ratus vairuoja runkelių tarpueiliais. Kampu pastatyti noragų diskai, besisukdami išrauna runkelių šaknis iš dirvos ir biteriai numeta jas ant valcinio valytuvo, valytuvo velenai sukdamiesi skirtingu greičiu nuvalo nuo šaknų žemes, pašalina augalines priemaišas ir perneša jas ant išilginio elevatoriaus. Išilginis elevatorius sukrauna šaknis į bunkerį. Iš čia horizontaliu juostiniu transporteriu šaknys patenka ant grumstų trupintuvo, kurio kumšteliai apvalo jas, atskiria grumstus ir permeta ant iškrovimo elevatoriaus.

3. Bulvių nuėmimo mašinos
Bulvių nuėmimo mašinos būna bulvia¬kasės ir bulvių kasimo kombainai.
Pagal vienu metu kasamų vagų skaičių bulvia¬kasės būna vienaeilės ir dvieilės. Pagal darbinių dalių tipą, jos būna svaidytuvinės, grotelinės (vibracinės), verstuvinės ir elevatorinės. Šiuo metu plačiai naudojamos dvieilės elevatorinės bulviakasės.
Kombainai pagal darbines dalis žemėms atskirti būna elevatoriniai, švytuojančių grotelių, būgniniai ir elevatoriniai-švytuojančių grotelių. Pagal kasamų bulvių eilių skaičių būna vienaeiliai, dviei¬liai ir ketureiliai. Pagal agregavimą su traktoriumi būna pri¬kabinamieji, pusiau pakabinamieji ir pakabina¬mieji

3.1. Bulvienojų nuėmimas. Prieš kasant bulves reikia nuimti bulvienojus. Mechaninis nuėmimo būdas, kai bulvienojai nupjaunami ar nudaužomi, susmulkinami, surenkami ir išvežami iš lauko. Cheminis būdas – kai bulvienojai apipurškiami tam tikrais chemikalais, todėl sunyksta.
Kad būtų lengviau pašalinti bulvienojus, kartais taikomas mechaninis-cheminis būdas.

Mašinos bulvienojams nuimti mechaniniu būdu pagal darbinių dalių veikimo principą skirstomos su pjaunančiomis, trupinančiomis, raunančiomis ir kombinuotomis darbinėmis dalimis.

5 pav. Elevatorinė bulviakasė:
a—masinos vaizdas; b — veikino schema, l — kaskadinis ekvatorius; 2—pagrindinis elevatorius; 3 — ratuko aukSfio reguliavimo sraigtas; 4—kardaninis velenas; J— atra¬minis ratukas; 6 — kasikliai; 7 — greitaeigis elevatorius; 8 — rėmas; 9 — atraminiai ratai; 10—virbalinis skydelis; 11 —kratytuvai

3.2. Bulviakasių pagrindinės dalys ir darbo procesas. Pagrindinės dalys yra: du plokšti trikampi noragai, grandininis-virbalinis elevatorius, kaskadinis elevatorius, vibracinės grotelės, skydeliai, pavaros mechanizmas, rėmas, ratai.

Veikimas. Važiuojant lauku noragai kas dvi šalia esančias bulvių eiles ir paduoda pakastą masę ant pagrindinio elevatoriaus. Dalis žemių prabyra pro virbalus. Toliau pagrindinis elevatorius neša gumbus su likusiais grumstais ant kaskadinio elevatoriaus. Šis elevatorius papildomai iškrato žemes bei bulvienojus ir kitas priemaišas. Nuo šio elevatoriaus gumbai su priemaišų likučiais nešami ant vibracinių grotelių.

3.3. Bulvių kombaino pagrindinės dalys ir darbo procesas. Sudaro: aktyvusis noragas, aktyvūs skirtuvai, pagrindinis elevatorius, grumstų trupintuvas, antrasis elevatorius, bulvienojų šalinimo įtaisas, būgninis transporteris, perrinkimo stalas – transporteris, nuožulnusis transporteris, transporteris bulvėms į bunkerį nunešti, priemaišų transporteris, bunkeris, priekiniai ratai, ratai, rėmas, pavaros mechanizmas, bunkerio pakėlimo ir ratų stabdžių hidraulinis mechanizmas, rinkėjų aikštelės, kombainininko aikštelė.
Besisukantieji diskiniai noragai pakasą bulvių eilutes ir paduoda ant pirmojo elevatoriaus. Noragų eigos gylis keičiamas, hidrauliniu cilindru pakeliant ir nuleidžiant kombaino rėmą priekinių ratų ašies atžvilgiu. Pro pirmojo elevatoriaus virbalus prabyra pagrindinė žemių masė. Bulvės su likusiomis priemaišomis patenka tarp grumstų trupintuvo balionų. Jie sutrina grumstus ir nutraukia bulvienojų likučius. Po to masė patenka ant antrojo elevatoriaus, kur papildomai persijojama. Kratymo intensy¬vumas elevatoriuose reguliuojamas, keičiant kratomąsias žvaigždu¬tes arba atraminius ritinėlius

7 pav. Bulvių kombaino E 665/6 technologinio proceso schema

3.4. Bulvių rūšiavimo mašinos. Nukastos bulvės rūšiuojamos rūšiavimo mašinomis. Maistinės ir pašarinės rūšiuojamos tuoj pat nukastos, o sėklinės – dažniausiai pavasarį. Rūšiavimo mašinos bulves surūšiuoja į kelias rūšis ir atskiria iš jų žemes bei kitas prie¬maišas: bulvienojų liekanas, akmenis, grumstus, sugedusias bulves ir kt.
Bulvės rūšiuojamos rūšiuojamuosiuose punktuose. Punkto dalis yra bulvių rūšiuojamoji, ji gali dirbti atskirai. Jos skirstomos pagal darbines dalis. Būna ritinės, transportinės, su plokščiais švytuojančiais sietais, būgninės ir kombinuotos.

Bulvės iššrūšiuojamos pagal dydį, bei atskiriamos įvairios smulkios priemaišos.

8 pav. Bulvių rūšiuojamosios RKS-10M schema:
1 — bunkeris; 2 — krovimo elevatorius; 3 — cilindriniai ritinėliai; 4 — ritinėliai mažoms bulvėms, atskirti; 5 — ritinėliai vidutinėms bulvėms atskirti; 6 — variklis; 7 — didelių bulvių elevatorius;. 8 — vidutinių bulvių elevatorius; 9 — mažų bulvių elevatorius

VALOMOSIOS IR DŽIOVYKLOS
1. Sėklų suskirstymas pagal įvairias savybes
Valymas – tai priemaišų atskyrimas nuo pagrindinės kultūros sėklų. Pavyzdžiui, iš rugių grūdų atskiriami pelai. Tos pačios kultūros grūdų su¬skirstymas pagal dydį ar kitą savybę yra rūšiavimas.

Grūdai valomi ir rūšiuojami, naudojant jų ir priemaišų fizines ir mechanines savybes: matmenis, skrajumą, aerodinamines savybes, lyginamąjį svorį, paviršiaus šiurkštumą, formą, spalvą, standumą.

Pagrindiniai grūdų matmenys yra ilgis, storis ir plotis.

2.Grūdų valomosios
Pagrindiniai grūdų matmenys yra ilgis, plotis ir storis. Didžiausias grūdo matmuo b vadinamas ilgiu, o mažiausias d – storiu. Pagal storį ir plotį (b) grūdus skirsto sietai, o pagal ilgį – trijeriai.
Valomosios anksčiau buvo skirs¬tomos į paprastas, sudėtingas ir specialias. Tačiau, javus pjaunant kombainais, paprastos valomosios pasidarė nereikalingos, nes pelus dabar atskiria kombainai. Šiuo metu gaminamos valymo ir rūšiavimo mašinos skirsto¬mos į pirminio grūdų valymo, pagrindinio valymo ir rūšiavimo ir specialią¬sias valymo bei rūšiavimo mašinas.

2.1.Valomųjų pagrindinės dalys. Aspiracijos kanalai, sietai, ventiliatorius, pagalbiniai įrenginiai
Sietai. Sietai pailgomis skylutėmis grūdus skirsto pagal jų ma¬žiausią matmenį – storį. Ant sieto sulaikomi tik stori grūdai. Kiti prabyra pro sietą (2 pav.).
Sietai apvaliomis skylutėmis grūdus skirsto pagal jų plotį. Pro sietą prabyra grūdai, kurių plotis mažesnis už skylutės skersmenį. .
Sietai su kvadratinėmis ar trikampėmis skylutėmis atskiria sky¬lučių formą atitinkančius grūdus. Pavyzdžiui, per trikampes sietų skylutes prabyra grikiai, nes jų sėklos yra trikampės.

Aspiraciniai kanalai. Grūdų valymo mašinose būna pirmas ir antras aspiraciniai kanalai. Grūdai pakliuvę į aspiracijos pirmą kanalą išvalomi nuo lengvų priemaišų. Išvalyti grūdai ir sunkios priemaišos nukrenta ant sieto. Antrąjame aspiraciniame kanale oro greitis didesnis negu pirmąjame.
Trijeriai. Jie skiria ilgus grūdus nuo trumpų. Trijerių paviršiuje yra išgręžtos arba štampuotos duobutės. Valomi grūdai pilami ant trijerio paviršiaus. Trumpi grūdai telpa duobutėje, o ilgi netelpa. Judant trijeriniam paviršiui, ilgi grūdai persisveria per duobutės kraštą ir iškrinta. Trumpi pakyla aukš¬tai ir iškrinta tik pasvirus duobutei. Čia jie surenkamu lovelį ir taip atski¬riami nuo ilgų grūdų.
2.2. Valomosios pirminiam grūdų valymui darbo procesas. Kombainais iškulti grūdai valomi pirminio valymo mašinomis. Pirminio valymo mašinos paprastos: jas sudaro sietinė ir ventiliatorius su oro kanalais (aspiracijomis). Sietinėje būna dvejopi – stambių ir smulkių priemaišų atskyrimo sietai Stambių priemaišų sietai praleidžia visus grūdus ir smulkias piktžolių sėklas, o sulaiko piktžolių galvutes, šiaudgalius bei kitas stambias priemaišas. Pro smulkių priemaišų atskyrimo sietus prabyra tik smulkios piktžolių sėklos. Jie sulaiko grūdus. Aspiracijos iščiulpia lengvas priemaišas ir dalį neišsivysčiusių grūdų.
Pastaruoju metu pas mus dažniausiai naudojamos Vokietijoje pagamin¬tos valomosios. Jos sudarytos iš sietinės ir aspiracijų, tik skiriasi dydžiu bei našumu. Jomis galima išvalyti javus, žirnius, dobilus ir kitas sėklas.

2 pav. Valomoji K 527A:
1 – priimamoji dėžė; 2 – pirminės aspiracijos kanalas; 3 – pirmasis sietas; 4 – antrasis ir trečiasis sietai; 5 – trečiojo sieto valiklis; 6 – priemaišų kanalas; 7 – išvalyti grūdai; 8 – pagrindinis aspiracijos kanalas; 9 – grandiklinis transporteris; 10 – priemaišų sraigė

2.3. Valomosios antriniam grūdų valymui darbo procesas. Šių mašinų pagrindinės dalys: sietinė, ventiliatorius, oro kanalai ir trijeriai. Dažniausiai yra naudojama valomoji „ Petkus Gigant“ K531 skiriama preliminariai išvalytų ir sausų grūdų galutiniam valymui. Ją sudaro dvi aspiracijos, sietinė, trijeriai, ventiliatorius, rėmas ir pagalbinės dalys.

3. Specialios valomosios

Jos skiriamos vienai ar kelioms panašioms kultūroms valyti. Tai linų, dobilų, daržovių valomosios.
Elektromagnetinėmis arba magnetinėmis valomosiomis sėklos valomos, sumaišytos su geležies milteliais. Šiais milteliais aplimpa tik šiurkštų pavir¬šių turinčios sėklos. Taip paruoštas mišinys slysta besisukančio būgno pa¬viršiumi, kurio viduryje yra elektromagnetas arba magnetas. Sėklos slidžiu paviršiumi krinta arti. Aplipusios pritraukiamos prie būgno paviršiaus ir nunešamos į kitą būgno pusę . Būgno paviršius gaminamas iš spalvoto neįsimagnetinančio metalo.
Pneumatinis stalas. Kai priemaišų lyginamasis svoris yra skirtingas, jas galima atskirti nuo grūdų pamerkus į skystį ar kratant. Abiem atvejais lengvi grūdai ir priemaišos iškyla į paviršių ir juos galima atskirti. Taip veikia pneumatinis stalas.
Pneumatinio rūšiavimo stalo veikimo schema parodyta paveiksle. Grūdai paduodami ant švytuojančio tinklo kampo. Tinklas pasviręs tiek skersine (3-5°), tiek išilgine (0,5-3°) kryptimi. Iš apačios pučiamas oras. Grūdai ir priemaišos pasiskirsto pagal jų tankį. Arčiausiai lieka lengvos (I), o toliausiai nuslenka sunkios priemaišos (V).

Pneumatinio rūšiavimo stalo veikimo schema:
I – lengvos priemaišos ir neišsivysčiusios sėklos; II – lengvų priemaišų ir sėklų mišinys; III – sėklų antra rūšis; IV – sėklų pirma rūšis; V – sunkios priemaišos

Sėklos valymui pilamos į dėžę. Iš jos kratomąja lenta byra į pirmąją aspiraciją. Mašinos našumas reguliuojamas sklende. Kad byrėdamos sėklos pro siaurą plyšį neužsikimštų, įpylimo dėžėje yra maišiklis.
Ant kratomosios lentos sėklos susisluoksniuoja pagal tankį. Sunkes¬nės atsiduria sluoksnio apačioje, o į viršų iškyla lengvos priemaišos ir tuš¬čiavidurės neišsivysčiusios sėklos. Tokioje padėtyje jos patenka į pirmąją aspiraciją. Čia nusiurbiamos lengvos priemaišos, kurios pakyla kanalu į nusodintuvą. Sunkesnės sėklos ir priemaišos slenka kratomąja lenta ir nukrinta ant viršutinio sieto, kuris sulaiko stambias priemaišas. Kad neužsikimštų sieto skylutės ir greičiau judėtų masė, yra daužiklis.
Gyvatukas. Gyvatukas grūdus suskirsto pagal jų formą. Pavyzdžiui žirniai yra taisyklingos rutulio formos, o avižos plokščios. Taisyklingos formos grūdai nuožulnia plokštuma rieda greičiau už plokščius. Slystant grūdams sraigto paviršiumi, rutulio formos grūdai įgauna didelį greitį ir nušoka nuo jo. Plokšti grūdai slysta pamažu ir lieka sraigto viduje.

4. Grūdų džiovyklos
Maistiniai ir sėkliniai grudai džiovinami iki bazinio 14,5% drėgnumo. Pašariniai grūdai džiovinami arba konservuojami drėgni. Pagrindinę grūdo dalį sudaro hidrofilinės medžiagos – baltymai ir angliavandeniai. Šios medžiagos lengvai absorbuoja drėgmę iš aplinkos oro bei ją išgarina.. Tarp oro santykinio drėgnumo ir grūdų lygsvarinio drėgnumo išlaikoma tam tikra proporcija, kuri charakteringa kiekvienai grūdų rūšiai, ir priklauso nuo temperatūros. Grūdai džiovinami džiovyklose pučiant orą arba degimo dujų ir oro mišinį. Dabar yra gaminamos šachtinės ir būgninės džiovyklos.

Šachtinės džiovyklos darbo procesas. Džiovinimo procesas planuojamas taip, kad vienos rūšies grūdai būtų džiovinami pakankamai ilgą laiką. Negalima dažnai keisti kultūrų, nes džiovyklos išvalymas ir džiovinimo sureguliavimas reikalauja daug c arbu sąnaudų;
Pageidautina, kad džiovinamo vieno kiekio grūdu drėgnumas nesiskirtų daugiau kaip 4%, nes pasikeitus grūdų drėgnumui būtina keisti džiovinimo režimus. Geriausia, kad stipriai užteršti grūdai būtų išvalyti pirminio valymo mašina.
Džiovyklos paruošimas darbui. Prieš darbą džiovykla išvaloma nuo dulkių ir šiukšlių. Ypatingai kruopščiai reikėtų išvalyti praėjimus tarp latakų šachtinėje džiovykloje. Patikrinami ventiliatoriai, seperatoriai, vamzdynai, pavarų mechanizmai, transporteriai, svarstyklės, aspiracinė sistema, gaisro gesinimo priemonės, termometrai, šviesos ir garso signalizacija, apžiūrimos pertvaros ir pakura, sutepami guoliai.
Po to džiovykla užpildoma grūdais ir paleidžiama tuščia eiga. Ruošiant darbui džiovyklos pakurą patikrinami kuro padavimo vamzdžiai, purkštukai, forkameros, cilindrai, filtrai, slėgio ir kuro reguliatoriai, kuro kiekio skaitikliai, kuro uždegimo ir automatinio išjungimo sistemos.
Sausų grūdų drėgnumas reguliuojamas keičiant išleidžiamų grūdų kiekį ir reguliuojant išleidimo mechanizmą.

Džiovinimas aktyviąja ventiliacija lėtas džiovinimo būdas. Aktyviąja ventiliacija galima išdžiovinti grūdus, kurių pradinis drėgnumas neviršija 22 %. Aktyviąja ventiliacija džiovinant drėgnesnius grūdus dėl per ilgai trunkančio džiovinimo nukenčia grūdų kokybė.
Aktyviąja ventiliacija grūdai džiovinami specialiai įrengtuose aruoduose arba ventiliuojamose bokštuose. Pučiant neprisotinta drėgme orą per aruode supiltą grūdų sluoksnį iš apačios į viršų, oras absorbuoja iš grūdų drėgmę: pradžioje pradžius apatiniai grūdų sluoksniai, po kurio laiko džiūvimo zona prisislinks iki sluoksnio paviršiaus. Taip džiovinami grūdai labiau tinka maistui ir sėklai.

LITERATŪRA

1. Žemės ūkio mašinos / Sud. R.Petrauskas. – V.: Mokslas, 1981.
2. Žemės ūkio mašinos – V.: Mokslas, 1995.
3. Šarauskis, Sakalauskas A. Sėjamosios. – Akademija, 2004.
4. Žemės ūkio mechanizavimas ir elektrifikavimas – V.: 1978.
5. Janulevičius V., Jonaitis L., Špokas L. Javų kombainai. – V.: Mokslas, 1991.
6. http://www.zemuktechnika.lt/details.lt.php?id=67
7. http://www.miagrotinklas.lt/?lt=1118833751&item=1
8. http://www.laumetris.lt/index2.php?nuotraukos=produkcijos〈=lit

Leave a Comment