Praėjusią savaitę pradėjome interviu narpstydami temas apie lytį ir lytiškumą. Toliau interviu tęsiamas apie tai, kaip ta lytis įsilieja į santykius…
Primenu, kad savo nuomone apie lytiškumą dalinasi filosofas – teologas Ervinas Koršunovas.
K. Kaip vyras turi elgtis su moterimi? Su savo partnere, žmona, kolege?… E. Yra paprastas dalykas iš tikrųjų… Visą laiką bandoma šitą dalyką paaiškinti sudėtingai, bet visų pirma, ta draugė, žmona… turi būti tai, ko jis siekia. Čia yra esmė ir tai nėra taip paprasta. Vyras gali apsirikti. Ta prasme, gal moteris jį apgavo, kad ji yra jo siekinys, arba įteigė… o iš tikrųjų jis nežinojo, koks tas siekinys, tik norėjo jį turėti dar neturėdamas… Tas adekvatumas tarp vyro ir moters, čia ir moteris turi jausti atsakomybę ir panašiai. Ir jeigu jis sąžiningai suprato, kad tai jinai – jo gyvenimo moteris, tada visų pirma siekti jos ir tai daryti taip, kad jinai būtų vienavertus pasiekta, bet ne visai. Čia ir yra tas niuansas. Pačiam sau neleisti jos užkariauti… Čia gamta, čia tik vektorius…
K. O moterys, kurios šiaip pasitaiko pakelėje, praeina pro tavo gyvenimą?. Kaip su jomis?… E. Jisai (t.y. vyras) nelabai pastebi, o visų antra… tai priklauso nuo jo nuotaikos. Jeigu jo vektorius laimingas, jeigu jis pasiekė kažką, jis savaime yra draugiškas. Jeigu visdėlto nėra laimingas jo vyriškas išsipildymas, tada yra etiketas… Aš bet kuriuo atveju manau, jeigu vyrui siekinys yra brangus, tai tarp jo ir jį supančių žmonių įsivyrauja ramybė, tam tikras pasitikėjimas, iš kurio ir gaunasi gyvenimas, santykiai.
K. O mačio? Kazanovos? Riteriai??? Gyvenimo būdas? Siekis? Liga? Etiketės?… E. Macio svarbesnis yra jo siekinys, t.y. jisai – siekiantysis, o kazanova turi siekį – moterį, pasiektoji jo tikslas. Psichologija tokia – pusiausvyros išlaikymas, gali būti labai stiprus siekinio adresatas, o pats nuo jo prapuoli, t.y. praradimas savojo svorio… Juk vyras vektorius su rutuliuku ♂. Jeigu nėra svorio, o vektorius labai stiprus…
K. Moteris daugiau grobis ar partnerė? Vyro ir moters draugystė gali būti? Turiu omeny TIK daugiškus santykius. E. Ta prasme, mes esame mūsų prigimtis – kažkur gali, kažkur negali. Su vienom gal ir gali, o su kitom niekaip… Aš manau, čia priklauso nuo energetikos, nuo asmenybės bruožų… yra stiprių ir silpnų asmenybių, yra ekstra- ir intra-vertų, kažkurie gali sutarti tik kaip draugai, kažkurie tik kaip meilužiai… čia reikėtų atskirai kastis… Aš tai pavyzdžiui tokios nuostatos, kad tu iš principo pajunti tai, normaliai turi kažkas suveikti, tu supranti, kaip viskas klostysis… nebent vyksta kažkokie pokyčiai tavyje ar kitame žmoguje… bet šiaip būna visiškai aišku, kad tu geisi arba, kad negeisi, kad bendrausit draugiškai…
K. O kai peržengiama draugystės riba, galima sugrįžti atgal ar taip pastatomas kertinis akmuo, kurio jau nepajudinsi? E. Lengvai… visiškai stabiliuose santykiuose be geismo gali būti ”kaltas” apsvaigimas, bet išsiblaivęs supranti, kad tas suartėjimas faktiškas niekaip nepastumėjo vidinių dalykų…
K. Koks jūsų požiūris į draugystę tarp vyrų? Ar tokia yra? Kokia veikla ar užsiėmimai labiausiai patvirtina ir sustiprina vyrišką draugystę? Ar jūs turite artimų draugų vyrų? Jei turite, kaip jūs palaikote savo draugystę su jais? Ar gali egzistuoti meilė tarp vyrų? E. Suartina bendramintiškumas. Draugų vyrų yra. Yra bendra veikla, bendros nuostatos… visai nesvarbu, ką darytum…
K. O meilė tarp vyrų egzistuoja? E. Aš manau,kad taip.
K. Koks jūsų požiūris į seksualumą? Kokie seksualumo ar sekso dalykai patys svarbiausi vyrams? E.