Socialinės – ekonominės aplinkos poveikis viešajam sektoriui

TURINYS

ĮVADAS 3
SOCIALINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI 4
EKONOMINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI 6
VIEŠOJO SEKTORIAUS KEITIMOSI, INTEGRACIJOS PROBLEMATIŠKUMAS 8
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11ĮVADAS
Valstybinės valdžios vaidmuo yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Yra daug valdžios institucijų: vienos skirtos kontroliuoti teisines normas, jas vertinti ir taisyti, kitos prižiūri, jog visuomenė laikytųsi priimtų įstatymų ir kitų teisinių aktų bei skiria įvairias bausmes už nederamą elgesį. Tačiau galima teigti, kad „arčiausiai“ kiekvieno žmogaus esančios organizacijos – tai viešojo administravimo institucijos. Jos tiesiogiai tenkina visuomenės poreikius, t. y. teikia paslaugas. Todėl ypatingai svarbu, kad viešasis sektorius nuuolat atsižvelgtų į išorinę aplinką – besikeičiančius žmonių poreikius, kuriuos įtakoja socialiniai, ekonominiai, kultūriniai bei politiniai pokyčiai.
Šiame referate nagrinėjau socialinės, ekonominės aplinkos poveikį viešajam sektoriui, taip pat viešojo sektoriaus keitimosi, integravimosi problematiškumą. Rėmiausi šiais šaltiniais: B. G. Peters „Biurokratijos politika“, „Viešasis administravimas“ (monografija), taip pat M. Arimavičiūtės „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“ bei kitais.SOCIALINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI
Mūsų gyvenimus įtakoja ne tik fiziniai bei protiniai sugebėjimai, bet ir socialinė aplinka. Europos komisijos teigimu, žmonių socialinė aplinka – tai jų gyvenimo ir darbo sąlygos, paajamų lygis, išsilavinimas ir bendruomenės, kurioms jie priklauso. Viešasis sektorius yra atsakingas už nemažą dalį šių aspektų. Todėl natūralu, jog įvairūs socialiniai pokyčiai (besikeičiantys žmonių poreikiai, imigracija, emigracija) daro įtaką viešajam administravimui.
Galima teigti, jog mažiausiai kintantys socialinės aplinkos elementai, ku

uriuos kontroliuoja viešasis sektorius yra mokymo, sveikatos apsaugos, priežiūros ir panašaus pobūdžio įstaigos, taip pat viešojo transporto teikiamos paslaugos. Toks įspūdis susidaro dėl šių visuomenei teikiamų paslaugų pastovumo ir ilgaamžiškumo. Juk dažniausiai moksleivis, pradėjęs lankyti vieną mokyklą, neįtakojamas įvairių pašalinių priežasčių – gyvenimo vietos pakeitimo, mokyklos reorganizavimo, – ją ir pabaigs. Tačiau šis įspūdis klaidingas. Tenka atlikti įvairius tyrimus – nustatyti gyvenančių žmonių tankumą tam tikroje vietovėje, įvertinti jų poreikius pagal tautybę, amžių (didelis mokyklinio amžiaus asmenų kiekis įtakos didesnį mokymo įstaigų poreikį, pagyvenusių žmonių – sveikatos priežiūros įstaigų) ir kitus. Juos atlikus ir padarius išvadas viešasis sektorius turi numatyti reikalingą ligoninių, pirminės medicinos priežiūros įstaigų, lopšelių – darželių, mokyklų išdėstymo schemas, plėtros, reorganizavimo ir renovavimo programas. Tačiau šie tyrimai ir programos nuolat turi būti attnaujinamos, nes keičiasi žmonių sudėtis pagal amžių, plečiasi žmonių gyvenamieji plotai, tad ir jų poreikiai auga ir kinta.
Dar mažiau pastovesni socialinės aplinkos elementai – tai visuomenės poreikiai, susiję su piliečių laisvalaikio leidimu. Viešasis sektorius atsakingas ir už šią žmonių gyvenimo sritį. Žinoma, kiekvieno asmens individualių poreikių neįmanoma realizuoti, tačiau turi būti sukurtos sąlygos įgyvendinti bendriausius žmonių poreikius. Tai įvairūs kultūros renginiai, visuomenės informavimas – žiniasklaida, sporto ir pramogų infrastruktūra. Atitinkamai pagal žmonių poreikius turėtų būti reguliuojamas teatrų, muziejų, meno galerijų, koncertų sa
alių, bibliotekų, maldos namų skaičius.
Viešasis sektorius taip pat turi sudaryti galimybę žmonėms reikšti savo interesus. Daugumai socialinių ir ekonominių visuomenės grupių atstovauja suinteresuotos grupės, tačiau jokiu būdu ne visoms. Dėl visuomenės struktūros ir vyriausybei iškylančių problemų pokyčių daugėja įvairių socialinių sąjūdžių. Šios grupės paprastai būna trumpalaikės, siejamos su tokiais klausimais kaip aplinka, taika, žmogaus teisės. Tačiau kai kurie socialiniai sąjūdžiai tampa labiau suinstitucinti ir virsta suinteresuotomis grupėmis ar net politinėmis partijomis. Aplinkosaugos sąjūdis yra ryškiausias tokių ilgainiui įvykstančių pokyčių pavyzdys. Daugumoje šalių šie sąjūdžiai tapo vienomis iš normalių valdžią supančių suinteresuotų grupių, pvz., Vokietijoje (B. G. Peters, 2002, p. 262-263).
Žinoma, visuomenėje vyksta ir neigiamų pokyčių. Šiuo metu aktualiausi – demografiniai pokyčiai. Nustatyta, jog visuomenė senėja, tad dėl šios priežasties didėja valstybės išlaidos – didesnė dalis biudžeto turi būti skiriama pensijoms, kompensuojamiems vaistams, be to senyvi žmonės tampa ir tam tikrų institucijų – slaugos arba senelių namų – gyventojais, tad šioms įstaigoms skiriamos lėšos taip pat turi būti didinamos. Kita vertus, visuomenės senėjimą įtakoja žmonių vertybių sistemos pokyčiai. Daugumai aktualesnis tapo karjeros, pripažinimo siekimas nei šeimos kūrimas. Tad valstybė ir šioje situacijoje yra priversta imtis priemonių – didinamos pašalpos, suteikiamos įvairios lengvatos daugiavaikėms šeimoms. Šiuo metu aktuali, ypatingai pokomunistinėse šalyse, socialinių pokyčių sukelta problema yra emigracija. Vis da
augiau žmonių ryžtasi palikti savo Tėvynę ir išvažiuoja į užsienį „ieškoti geresnio gyvenimo“. Tad viešasis sektorius yra priverstas imtis įvairių priemoni.ų, siekiant išspęsti šią problemą: suteikti galimybes žmonėms kelti kvalifikaciją ar net įgyti kitą profesiją, jog jie galėtų būti potencialūs kandidatai į įvairias darbo vietas, mokėti bedarbiams pašalpas bei gerinti žmonių gyvenimo sąlygas.
Visuomenėje nuolat vyksta įvairūs socialiniai pokyčiai, įtakojantys viešąjį sektorių. Taigi nuolat turi keistis ir viešasis sektorius, kadangi jis yra įsipareigojęs visuomenės nariams garantuoti lygybę įgyvendinant jų poreikius, atsižvelgiant į amžių, tautybę, lytį, tikėjimą ir kitus aspektus.EKONOMINĖS APLINKOS POVEIKIS VIEŠAJAM SEKTORIUI
Įvairiose vietovėse ekonominė aplinka nėra vienoda. Ją lemia daugelis veiksnių: pramonės plėtra, žemės ūkio veikla, geografinė padėtis ir kiti. Atsižvelgiant į šiuos elementus viešasis sektorius turi parengti ir skatinti ekonomikos plėtros planą, taip pat kovoti su iškylančiais sunkumais ir problemomis.
Ekonomika plečiasi, yra internacionalizuojama. Iš dalies tai lemia laimėjimai technologijos srityje: elektronika, palydovinės telekomunikacijos, gamybos automatizavimas. Tai įtakoja ir tiesioginės užsienio investicijos, skatinančios ir plečiančios šalies pramonę. Tačiau viešasis sektorius turi sekti šį ekonomikos augimą, jį skatinti ir padėti privatiems verslininkams, pvz., teikti paskolas, finansuoti konsultavimo, mokymo, seminarų, parodų ir kitokių renginių išlaidas. Taip pat taikyti įvairias lengvatas, siekdamas paremti asmenis, pradedančius privatų verslą. Šios lengvatos turėtų būti suteiktos bedarbiams ar žmonėms su negalia. Vi
iešasis administravimas turi prižiūrėti ir statybų pramonę, sudaryti tinkamas sąlygas elektros teikimui naujuose pastatuose, taip pat atsižvelgti į naujus pasikeitimus sudarant kelių, geležinkelių, ar tiesiog pėsčiųjų ir dviratininkų takų išdėstymo schemą, plėtros programas, taip skatinant šios ekonomikos srities plėtrą.
Žemės ūkis taip pat yra ekonominės aplinkos elementas. Tad viešasis sektorius privalo domėtis ir šiuo aspektu, tirti vyraujančias tendencijas, skirti lėšas žemės ūkio plėtrai bei tikslingai jas panaudoti.
Dar vienas elementas, lemiantis ekonominę aplinką bei jos poveikį viešajam sektoriui, – bedarbystė. Šioje srityje viešasis sektorius privalo itin veiksmingai atlikti savo pareigas, siekiant išsaugoti ne tik materialinę, bet ir moralinę piliečių gerovę. Žmonėms turi būti mokamos bedarbystės pašalpos, sudaromos galimybės įsidarbinti naujoje vietoje ir, jei to reikalauja būsimos pareigos, kelti kvalifikaciją ar pakeisti specialybę.
Šalies ekonomikoje yra daug įvairių ekonominių objektų, turinčių vertę bei kainą. Tai nekilnojamas turtas, ištekliai, vartojamosios prekės bei kiti objektai. Bendras kainų kilimas šalies viduje ir piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas – infliacija – yra labai svarbus ekonomikos atžvilgiu. Infliacija griauna ekonomiką, skurdina žmones. Dėl šių priežasčių kyla įvairios ekonomikos krizės. Priemonių, skirtų kovoti su šiomis problemomis, privalo imtis viešasis sektorius. Net pastebėta tendencija, jog ekonomikos nuosmukio metu viešojo administravimo populiarumas išauga dėl teikiamo stabilumo. Įvairios valstybės skirtingai sprendžia infliacijos sukeltas problemas, susikaupė daugybė pasiūlymų, jau atsirado ir tam tikra praktika. Pavyzdžiui, Prancūzijoje – kapitalo realaus įvertinimo metodika, firmos funkcionavimo galimybės palaikymo metodas, JAV – realios aktualizuotos vertės metodas, Kanadoje – kapitalo realaus įvertinimo ir firmos funkcionavimo palaikymo metodas (A. Dzikevičius, finansai.tripod.com).
Taigi turi būti vykdomi nuolatiniai tyrimai, daromos prognozės, siekiant išvengti šalies ekonomikos krizių ir problemų, o joms atsiradus būtina imtis įvairių priemonių, kad jos būtų kuo greičiau pašalintos. Taip pat viešasis sektorius privalo įvairiomis lengvatomis bei teikiamomis paslaugomis skatinti bei prižiūrėti įvairių ekonomikos sričių plėtrą.VIEŠOJO SEKTORIAUS KEITIMOSI, INTEGRACIJOS PROBLEMATIŠKUMAS
Galima teigti, jog viešojo administravimo sistemos integracija į valstybės ir visuomenės raidos procesus – kompleksinė problema. Viešojo sektoriaus sistemos raida natūraliai yra integruota į valstybės ir visuomenės raidos procesus, tai reiškia, kad šie procesai tiesiogiai veikia viešąjį administravimą bei jo plėtotę. Viešojo sektoriaus sistemos adaptaciją prie išorinės aplinkos galima pavadinti šios sistemos prisitaikymu ir pritaikymu prie natūraliai ir objektyviai vykstančios politinės, socialinės, ekonominės, technologinės, informacinės, ekologinės bei kitokio pobūdžio raidos ir pažangos procesų bei situacijų. Ši adaptacija yra kompleksinis ir labai sudėtingas reiškinys, nes:
• orientuojamasi į labai daugialypę ir vidiniais skirtumais bei įvairove pasižyminčią išorinę aplinką;
• pasižymi adaptacijos tikslų ir su adaptacija susietų interesų įvairove;
• pasižymi adaptacijos metodų ir technologijų įvairove
(„Viešasis administravimas“, 1999, p. 372-373, 384-385).

Viešasis sektorius yra vienintelis tam tikrų paslaugų teikėjas, todėl organizacijoms būtina atsižvelgti į žmonių poreikius. Tačiau ne visada visuomenei yra sudarytos tinkamos sąlygos išreikšti savo norus. Todėl kai kurios valstybės įtraukia savo piliečius į viešojo sektoriaus sistemą ir suteikia jiems galių patiems tvarkyti kai kuriuos jų gyvenimo aspektus. Pavyzdžiui, Danijoje daugumą vietos mokyklų iš esmės valdo tėvai ir mokytojai, nors ir vadovaudamiesi valstybinės švietimo valdžios nustatytomis taisyklėmis (B. G. Peters, 2002, p. 444). Kita vertus, toks piliečių galių didinimas yra pavojingas dėl tos pačios priežasties, jog viešasis sektorius yra vienintelis tam tikrų paslaugų teikėjas, nes gali nukentėti teikiamų paslaugų kokybė.

Daugumos viešojo sektoriaus organizacijų valdymas yra strateginis. Tai reiškia, kad yra nagrinėjamos alternatyvios veiksmų kryptys, galimos ateityje, kad yra renkamasi iš jų, o pasirinkimas tampa pagrindu dabartiniams sprendimams priimti. Strateginis valdymas pagrindžia veiksmus nustatydamas tikslus, strategijas, veiklos kryptis, vertybes, pažangos rodiklius ir standartus (M. Arimavičiūtė, 2005, p. 17). Tokio pobūdžio valdymas yra labai perspektyvus ir tinkamas siekiant kuo geresnių rezultatų, tačiau negalima visiškai numatyti ateities ir jai pasiruošti, tad strateginis valdymo būdas taip pat privalo taikytis prie aplinkos pokyčių. Todėl galima teigti, kad išorinė aplinka, pasireiškianti kaip bendro pobūdžio jėgų visuma, yra pagrindinis elementas kuriant organizacijos strategiją. Tačiau daug problemų kyla dėl įvairių institucijų atvirumo išorinei aplinkai, dėl interesų grupių gausos. Problemų taip pat gali kilti ir dėl viešųjų bei privačių organizacijų sąveikos (kada ir kaip valdžia turi kištis į rinkos santykius). Be to viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų vartotojų ratas yra labai platus ir įvairus: jie gali būti pirkėjai, naudos gavėjai ar tiesiog „įpareigoti vartotojai“ (M. Arimavičiūtė, 2005, p.35, 80-81). Vis dėlto, nepaisant išorinės aplinkos sudėtingumo, nestabilumo viešasis sektorius privalo nuolat į ją atsižvelgti ir keisti savo valdymo strategiją.

Viešojo sektoriaus keitimosi bei integracijos į išorinės aplinkos pokyčius procesą sunkina žmonių požiūrio kaita, didėjantis jų skeptiškumas. Vis didėjantis nepasitikėjimas valdžia, tuo pačiu ir viešojo sektoriaus institucijomis, tikrai neskatina geresnio bei efektyvesnio rezultato. Priešingai, valstybės tarnautojai netenka motyvacijos, nes iš vartotojų nejaučia pasitenkinimo jų atliekamu darbu. Kadaise bendruomenė ir net patys klientai manė, kad jie turi teisę vien reikšti dėkingumą už gaunamas gėrybes. Dabar jie pradeda vis garsiau reikalauti geresnio aprūpinimo ir geresnio administratorių elgesio su jais. Pavyzdžiui, pagyvenę žmonės gali vis efektyviau spausti valdžią reikalaudami didesnių pensijų ir geresnio pensijų programų administravimo (B. G. Peters, 2002, p. 393). Taigi visuomenės nuomonę galima apibūdinti kaip tam tikrą viešojo sektoriaus kontrolės būdą.IŠVADOS
Taigi viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos išties svarbios kiekvienam visuomenės nariui. Viešasis sektorius garantuoja teises į išsilavinimą, sveikatos apsaugą, pramogas ir poilsį bei kitas teises, nepaisant žmonių lyties, tautybės, socialinės padėties, išsilavinimo ar kitų aspektų.
Visuomenėje nuolat vyksta įvairūs socialiniai pokyčiai: demografiniai, vertybių, gyvensenos, emigracijos ir kiti. Todėl natūralu, jog vyksta ir viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų paklausos kaita. Vienu ar kitu visuomenės raidos etapu gali būti reikalingas skirtingas švietimo įstaigų, ligoninių, pirminės medicinos priežiūros įstaigų, muziejų ar bibliotekų skaičius. Tačiau socialiniai pokyčiai sąlygoja ne tik kiekybinį aspektą – atsižvelgiant į juos viešasis sektorius privalo keisti ir paslaugas teikiančių organizacijų išdėstymo schemas, plėtros, reorganizavimo ir renovavimo programas.
Tačiau viešasis sektorius negali apsiriboti vien socialiniais pokyčiais. Siekdamas užtikrinti kuo geresnes piliečių gyvenimo sąlygas bei moralinę gerovę, jis turi atsižvelgti ir į ekonominės aplinkos pokyčius: šalies ūkio raidą, žmonių pragyvenimo lygį, jų užimtumą, veiklos sąlygas ir kita. Viešasis sektorius privalo skatinti ekonominės veiklos plėtrą įvairiomis programomis: privatiems verslininkams teikti paskolas, finansuoti konsultavimo, mokymo, parodų ir kitokių renginių išlaidas, taip pat taikyti įvairias lengvatas. Viešasis sektorius turi objektyviai ir greitai spręsti iškilusias problemas, siekti išvengti ekonominių krizių. Dėl šių priežasčių ekonominė aplinka, jos tendencijos bei pokyčiai turi būti nuolat stebimi, registruojami ir šių tyrimų pagalba daromos išvados.
Taigi viešojo sektoriaus institucijos privalo būti itin organizuotos, siekiant kuo efektyviau patenkinti visuomenės poreikius. Tačiau jų valdymas, numatytos programos turi keistis atsižvelgiant į nuolat vykstančius socialinius, ekonominius bei kitokius pokyčius. Taip išryškėja viešojo sektoriaus keitimosi bei integracijos į valstybės ir visuomenės raidos procesus problematiškumas. Vis dėlto šios problemos išvengti neįmanoma, nes vykstantys pokyčiai yra natūralus reiškinys ir viešasis sektorius tiesiog turi stengtis kuo greičiau adaptuotis naujoje aplinkoje bei kuo efektyviau vykdyti savo funkcijas.LITERATŪROS SĄRAŠAS
B. G. Peters. Biurokratijos politika. Vilnius, 2002.
Viešasis administravimas (Monografija). Kaunas, 1999.
M. Arimavičiūtė. Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. Vilnius, 2005.
Viešojo sektoriaus institucijų administravimas (Monografija). Vilnius, 2002.
A. Raipa. Tiltai (Humanitariniai ir socialiniai mokslai). 2001, 2 (15). Klaipėda, 2001.
Internetinės svetainės

Leave a Comment