Obuolių Eksportas ir Importas I ES šalis

Įvadas

Prieš priimdama sprendimą eksportuoti, įmonė turi išsiaiškinti, ko ji siekia eksportuodama savo produkciją, ar sprendimas eksportuoti yra susijęs su kitais įmonės tikslais. Reikia atsižvelgti į tai, jog sprendimas eksportuoti sukelia poreikį pertvarkyti personalo struktūrą, finansinių išteklių paskirstymą ir pan. Sprendimas eksportuoti susijęs su papildomais kaštais, todėl būtina įvertinti, ar numatomos papildomos pajamos padengs papildomus kaštus.
Mūsų darbo tikslas apžvelgti šviežių vaisių (obuolių) importą iš Europos Sąjungos šalių ir eksportą tų pačių obuolių į jas.
Kaip pakuoti produkciją, kokios turi būti etiketės, kokius techninius reikalavimus tuuri atitikti gaminamas produktas? Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare tai bus aktualu ne tik eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie savo produkciją parduoda tik Lietuvoje. Integruojantis į pasaulinę ekonomiką, kyla nauji reikalavimai maisto produktams ir žemės ūkio produkcijai, didėja kokybiško, ekologiško produkto poreikis.
ES narystė – ne tik naujos galimybės, bet ir naujos pareigos, reikalavimai bei standartai. Lietuvos įmonės, eksportuojančios savo produkciją į ES šalis, jau senokai susiduria su dalimi šių reikalavimų, kurių ateityje tik daugės.

Lietuvos sodininkystės būklė

Lietuvoje yra 40,5 tūkst. ha sodų ir uoogynų, kurių didžiąją dalį užima kolektyviniai ir sodybų sodai. Šalies versliniai sodai ir uogynai užima tik 4,4 tūkst. ha.
Versline sodininkyste užsiima 15 akcinių sodininkystės bendrovių. Šių bendrovių sodų plotai siekia nuo 30 iki 400 ha. Pažangiausiose sodininkystės bendrovėse verslinės sodininkystės plėtrai sukurta reikiama materialinė-techninė ba

azė.
Kita verslinių sodų kategorija – tai 5-40 ha dydžio ūkininkų sodai. Ūkininkai stato modernias vaisių saugyklas, nes žemaūgiuose soduose augina aukštos kokybės desertinius vaisius.
Versliniuose soduose didžiausią plotą užima obelys. Daugiausia suvartojama šviežių obuolių ir kai kurių uogų. Per pastaruosius šešerius metus obuolių importas išaugo daugiau kaip 5 kartus. Daugiausiai obuolių įvežama iš Lenkijos. Jie yra pigesni (kainuoja apie 0,65 Lt/kg), tačiau prastesnės kokybės. Desertiniai obuoliai importuojami iš Italijos, Vokietijos, Nyderlandų, kainuoja 1,2 – 2,4 Lt/kg. Prognozuojama, kad didėjant gyventojų perkamajai galiai, šviežių vaisių ir uogų didės ir 2006 m. turi pasiekti 60 kg vienam gyventojui per metus.
Plečiasi vaisių ir uogų eksportas. Žaliaviniai obuoliai eksportuojami į Lenkiją ir Vokietiją, o daugiausia – į Latviją, desertiniai – į Latviją, Estiją ir Rusiją. Šaldytos uogos ir koncentruotos obuolių sultys eksportuojamos į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis.
Lietuviški vaisiai irr uogos tarptautinėse rinkose turi pranašumų, nes jų gamybos sąnaudos yra ženkliai mažesnės negu ES narėse – valstybėse. Lietuviškų vaisių ir uogų savikaina yra panaši kaip ir lenkiškų, tačiau 2-4 kartus žemesnė negu tokiose ES šalyse, kaip Vokietija ir Švedija. Tačiau dėl nepakankamos vaisių laikymo bazės bei prasto prekinio paruošimo ir įpakavimo, lietuviški vaisiai ir uogos pralaimi konkurencijoje prieš importinius. Vaisių ir uogų kainos daug priklauso nuo kokybės ir pateikimo būdų bei sąlygų. Gerinant kokybę, galima tikėtis, kad vaisių ir uogų kainos di
idės. Esant palankioms rinkos sąlygoms, sodų ir uogų sektorius žemės ūkio ir kaimo plėtrai sektorius yra pripažintas prioritetiniu.
Kaina, kurią moka didmenininkai arba perdirbėjai už produkciją ūkininkui ES šalyse, yra maždaug 2 kartus didesnė negu Lietuvoje ir Lenkijoje.

Vaisių ir daržovių rinka

Šviežių vaisių ir daržovių rinka reguliuojama nuo 1962 metų. Nuo 1997 metų šviežių vaisių ir daržovių sektoriuje galioja naujas reglamentavimas. Jame atsižvelgiama, visų pirma, į tarptautinių susitarimų apibrėžtą būtinumą mažinti tiesioginį gamybos rėmimą ir naujus sprendimus užsienio prekyboje, besiremiančius rinkos apsauga nuo importo ne muitų priemonėmis bei eksporto subsidijų mažinimu. 1997 metais nustatyti šviežių vaisių rinkos bendro organizavimo pagrindai galioja iki šiol.
Iki numatomos narystės Europos Sąjungoje datos (2004 m. sausio 1 d.), Lietuva turi ne tik perimti visą Acquis communautaire (ES teisynas), tačiau ir besąlygiškai užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą.

Privalomoji šviežių vaisių ir daržovių kokybės inspekcija ES

Naudojant vieningus kokybės reikalavimus Europos Sąjungoje siekiama, kad į rinką nepatektų netinkamos kokybės produktai, vaisių ir daržovių kokybė atitiktų vartotojų reikalavimus, kad būtų palengvinti prekybos kontaktai. Reikalavimai galioja visuose vaisių ir daržovių sektoriaus segmentuose. Kokybės normos gali būti laikinai atšaukiamos atitinkamais komisijos reglamentais tuo laikotarpiu, kai atskirų produktų rinkose yra didelis trūkumas.
Norint kad į prekybą patektų atitinkamos kokybės produktas, atsiranda būtinybė klasifikuoti šviežius vaisius ir daržoves, turinčius žymų lyginamąjį svorį rinkoje. Šio klasifikavimo pagrindas yra ko

okybės reikalavimai, nustatyti reglamentų. Reglamentai ES yra aukščiausio rango teisės aktai, kurie galioja taip pat, kaip ir nacionalinė teisė.
ES kokybės reikalavimai galioja baklažanams, Briuselio kopūstams, svogūnams, cukinijoms, cikorijoms, česnakams, šparaginėms pupelėms, ankštiniams žirniams, žiediniams bei gūžiniams kopūstams, artišokams, morkoms, agurkams, saldžiajai paprikai, pomidorams, porams, salotoms, lapiniams salierams, šparagams, špinatams, o taip pat bananams, persikams, nektarinams, obuoliams, kriaušėms, abrikosams, citrusų vaisiams, kivi vaisiams, slyvoms, braškėms, vynuogėms, vyšnioms, trešnėms, arbūzams, avokadoms, melionams, migdolams, graikiškiems ir lazdynų riešutams.
ES prekių atitikimas kokybės reikalavimams galioja visose apyvartos etapuose nuo gamintojo iki didmeninės ir mažmeninės prekybos, o taip pat transportuojant. Tai galioja tiek vietinės gamybos, tiek ir importuotoms prekėms. Už šių reikalavimų laikymąsi atsakingas yra tas, kas disponuoja preke. Prekių negalima siūlyti pardavimui, jei jos šių reikalavimų neatitinka. Yra tam tikros šios taisyklės išimtys, tačiau tik specifinių arba paskirstymo grandinės pradžios operacijų atveju. Švieži vaisiai ir daržovės neprivalo atitikti kokybės reikalavimus, nustatytus ES teisės, jeigu:
a) yra pristatomi į didmenines rinkas gamybos teritorijoje arba yra transportuojami iš tų didmeninių rinkų į pirminio paruošimo ir pakavimo punktus arba į sandėlius toje pačioje gamybos teritorijoje;
b) yra gamintojų pristatomi į pirminio paruošimo ir pakavimo punktus bei sandėlius gamybos rajone;
c) yra skirti perdirbimui;
d) yra parduodami vartotojui jam pačiam tiesiogiai vartoti;
e) jų vartojimas susijęs su st
tipriomis vietinėmis tradicijomis (šiuo atveju vaisiai arba daržovės turi būti parduodami rajone, kuriame buvo pagaminti).
Būtina pabrėžti, kad ES šviežių vaisių ir daržovių kokybės reikalavimų pagrindas yra JTO EEK nustatytos normos.

Importas – eksportas

Norint sumažinti vaisių pasiūlą ES vidaus rinkoje buvo teikiamos dotacijos už sodų išnaikinimą. Dotacijos buvo taikomos gamintojams, nusprendusiems panaikinti dalį ar visą sodą. Šis instrumentas pritaikytas tik vieną kartą – 1997 m. Jo tikslas buvo sumažinti vaisių pasiūlą ES vidaus rinkoje. Dotacijas buvo galima gauti tik už sveikus sodus. Dotacijos dydis buvo 4000 eurų už hektarą, o jei buvo naikinamas visas sodas – 5000 eurų už hektarą. Buvo nustatytas sodų panaikinimo limitas – 10 tūkst. ha obelų ir kriaušių sodų.
ES yra savitas importo – eksporto reguliavimas. Eksportas skatinamas grąžinamosiomis eksporto išmokomis:
• šviežiems obuoliams, citrinoms, apelsinams, persikams, nektarinams, desertinėms vynuogėms, pomidorams ir kai kuriems riešutams;
• perdirbtiems produktams – vyšnių, riešutų produktams, natūralioms apelsinų sultims.
Kompensacija išmokama tik pateikus reikalingus dokumentus, kad produktai yra ES išauginti / pagaminti ir buvo eksportuoti iš ES teritorijos.
Reguliuojant vaisių ir daržovių importą, taikomi sezoniniai importo muitai bei įvežimo kainų sistema: jei deklaruojama kaina ne mažesnė už nustatytą Europos Sąjungoje, taikomas tik nustatytas mokestis. Jei ji mažesnė, produktai apmokestinami papildomu muitu. Kai kurių produktų importas į ES yra reguliuojamas licencijomis. Licencijos išduodamos trims mėnesiams. Licencija įpareigoja prekiautoją įvežti tą vaisių ir daržovių kiekį, kuris yra joje nurodytas. Pagal pateiktas licencijoms gauti paraiškas ES Komisija gali nustatyti, ar artimiausiu laikotarpiu nebus į ES įvežta pernelyg daug vaisių ir daržovių, kuriems taikomas importo licencijų režimas.

Ekologiški produktai

Ekologinio žemės ūkio taisyklės nustato ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus. Produktai, atitinkantys šių Taisyklių reikalavimus, gali būti vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.
Šios Taisyklės yra privalomos asmenims, auginantiems, perdirbantiems bei realizuojantiems ekologinę žemės ūkio produkciją, bei sertifikacijos įstaigoms, atliekančioms sertifikavimo ir kontrolės procedūras pagal šių Taisyklių reikalavimus.
Ekologiškai pagamintus žemės ūkio produktus, jų gamybos procesą sertifikuoja ir kokybę kontroliuoja specializuotos sertifikacijos įstaigos, patvirtintos Žemės ūkio ministro įsakymu.

Importuojamų, eksportuojamų ir teikiamų vidaus rinkai šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolė

Rinkos ribojimo priemonės pagal importuojamų, eksportuojamų ir teikiamų vidaus rinkai šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės taisykles pradedamos taikyti nuo 2002 m. Balandžio 1 d.
Atitikties įvertinimu siekiama užtikrinti, kad į vidaus rinką teikiami, importuojami bei eksportuojami vaisiai ir daržovės atitiktų privalomuosius kokybės reikalavimus.
Šių taisyklių nuostatomis privalo vadovautis fiziniai ir juridiniai asmenys, parduodantys ar kitaip teikiantys į rinką vaisius ir daržoves, juos importuojantys ir eksportuojantys, taip pat kompetentingos kontrolės institucijos, atlikdamos vaisių ir daržovių atitikties privalomųjų kokybės reikalavimų įvertinimą.

Teikimo į rinką reikalavimai

Atsižvelgiant į vartotojų poreikius pirkti ne tik saugius, bet ir geros išvaizdos bei gražiai supakuotus šviežius vaisius ir daržoves, Europos Sąjungos ir kitose šalyse daugeliui šių produktų nustatyti kokybės reikalavimai.
Vaisiai ir daržovės, kuriems yra nustatyti privalomieji kokybės reikalavimai, gali būti teikiami į vidaus rinką, importuojami ar eksportuojami, jeigu importuojančiose šalyse nenustatyta kitaip, kai jie atitinka minėtus reikalavimus.

Privalomieji kokybės reikalavimai taikomi ir importuojamiems, ir Lietuvoje užaugintiems surūšiuotiems ir supakuotiems vaisiams bei daržovėms.
Obuoliams yra taikomi privalomieji kokybės reikalavimai (prekės kodas – 0808.10.20; 0808.10.50; 0808.10.90).
Privalomaisiais kokybės reikalavimais apibrėžiama vaisių ir daržovių prekinė išvaizda bei jų kokybė, reglamentuojami rūšiavimo pagal dydžio bei kokybės klases, pakavimo bei ženklinimo reikalavimai. Visi, tiekiami į rinką švieži vaisiai ir daržovės, privalo atitikti jiems nustatytus minimalius kokybės reikalavimus, pagal kuriuos jie yra rūšiuojami į tris kokybės klases – ekstra, pirmą ir antrą. Neatitinkantys minimalių reikalavimų vaisiai ir daržovės negali būti tiekiami į rinką, bet gali būti naudojami perdirbimui arba kitiems tikslams.

Daugeliu atvejų ekstra ir pirmos kokybės klasių švieži vaisiai ir daržovės turi būti surūšiuoti pagal dydį, kurį būtina nurodyti ženklinat. Antros klasės vaisių ir daržovių rūšiuoti pagal dydį nebūtina, tačiau jie turi atitikti nustatytus minimalaus dydžio reikalavimus ir neviršyti maksimalaus dydžio ribų.

Pirmos ir antros klasių pakuotėse leidžiama iki 10 proc. viena pakopa žemesnės klasės vaisių ir daržovių, o ekstra klasės produktams tokių nukrypimų gali būti ne daugiau kaip 5 proc. Be to, visų klasių pakuotėse leidžiama ir iki 10 proc. dydžio nukrypimų.

Į rinką tiekiami vaisiai ir daržovės turi būti tinkamai supakuoti bei paženklinti. Skirtingiems produktams gali būti nustatyti specifiniai pakavimo būdai bei skirtingi reikalavimai pakuotėms, bet toje pačioje pakuotėje arba transporto priemonėje (jei vaisiais ir daržovės nesupakuoti) turi būti tik tos pačios kilmės šalies, rūšies, veislės, prekinio tipo, kokybės klasės bei dydžio (jei produkcija rūšiuojama pagal dydį) produktai. Ekstra ir pirmos klasių vaisiai ir daržovės turėtų būti vienodos spalvos bei sunokimo laipsnio. Europos Komisijos reglamentu nustatyta galimybė mažmeninėje prekyboje parduodamose iki 1 kg pakuotėse, pakuoti skirtingų veislių ir net tipų vaisius ir daržoves. Ši nuostata Lietuvoje įsigalios tik jai tapus Europos Sąjungos nare.

Ženklinant ant vaisių ir daržovių pakuočių, lydimuosiuose dokumentuose, kortelėse padėtose šalia vaisių ir daržovių, privaloma nurodyti: produkto pavadinimą, jo kilmės šalį, kokybės klasę, dydį arba dydžio klasę (jei rūšiuojama pagal dydį) bei veislę. Visais atvejais būtina užrašyti ir produktus į prekybą pateikusio bei juos supakavusio asmens pavardę (pavadinimą), adresą ir telefoną arba nurodyti jo identifikavimo kodą.

Kadangi perdirbimui skirtiems produktams privalomieji kokybės reikalavimai netaikomi, ant jų pakuočių arba lydimuosiuose dokumentuose būtina užrašyti ,,skirti perdirbti“. Tokiu būdu siekiama, kad minėti produktai nepatektų į šviežių vaisių ir daržovių rinką. Kokybės reikalavimai netaikomi ir tiems šviežiems vaisiams ir daržovėms, kuriuos išauginę ūkininkai patys parduoda tiesiogiai iš savo ūkio arba turguje. Minėti reikalavimai netaikomi ir kai augintojai, savo produkciją veža pakuoti į pakavimo centrus, didmeninės prekybos bazes arba sandėlius, šiuo atveju augintojai turi pateikti pakuotojui visą produktų ženklinimui reikalingą informaciją: produkto pavadinimą, veislę, prekinį tipą (jei produktai skirstomi į prekinius tipus), taip pat savo pavardę, adresą ir kitus ženklinimui reikiamus duomenis.
Obuolių pakavimo įmonėse stengiamasi kuo mažiau obuolius sudaužyti ir kitaip pažeisti, tuo tikslu obuoliai yra iškraunami iš didelių dėžių panardinant jas į vandenį. Didelį darbą padaro technika, o žmogaus darbas reikalingas tik išrinkti apipuvusius ar kitaip pažeistus vaisius, bei supakuoti ir sudėlioti vaisius į dėžes. Viena iš problemų susijusi su obuoliais ir kriaušėmis yra ta, kad augintojai nori kuo brangiau parduoti savo produkciją, todėl dažnai po derliaus nuėmimo ji yra ilgą laiką sandėliuojama laukiant geresnių kainų. Dėlto nukenčia ne tik pati vaisių kokybė, bet ir šalis yra priversta įsivežti vaisių iš kitų šalių. Norint tinkamai atlikti kriaušių ir obuolių patikrinimą būtina žinoti tipiškus kiekvienos veislės ypatumus bei spalvos reikalavimus.

Paruoštų realizuoti vaisių ir daržovių kokybės kontrolę pakavimo centruose, pas augintojus, didmeninės prekybos įmonėse bei pasienyje vykdo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, o parduodamų galutiniam vartotojui parduotuvėse ir kitose prekybos vietose – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Inspektoriai yra apmokyti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ir turi jų kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus. Kontroliuojančios institucijos pačios susiplanuoja įmonių tikrinimo dažnumą, atsižvelgdamos į tai, kokios kokybės buvo konkretaus savininko produktai paskutinių tikrinimų metu. Įmonės arba augintojai, kurių produkcija buvo geros kokybės tikrinamos rečiau už tuos, kurių produktams buvo nustatyti dideli kokybės reikalavimų pažeidimai.
Prekiaujant nesupakuotais vaisiais ir daržovėmis pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, prekių kilmė, kokybės klasė ir kita privalomuosiuose kokybės reikalavimuose nurodyta informacija turi būti pirkėjams matomoje vietoje pateiktoje kortelėje šalia vaisių ir daržovių.
Už teikiamų į vidaus rinką, importuojamų ir eksportuojamų vaisių ir daržovių atitikimą nustatytus privalomuosius kokybės reikalavimus atsakingas jų savininkas.

Šiose taisyklėse nustatyti reikalavimai netaikomi vaisiams ir daržovėms:
1. kuriuos augintojai parduoda rūšiavimo, pakavimo ar sandėliavimo įmonėms;
2. kai iš sandėliavimo patalpų ar įmonių siunčiami arba parduodami rūšiavimo ar pakavimo įmonėms;
3. kai fiziniai asmenys užaugina asmeniniame pagalbiniame ūkyje ar sodininkų bendrijos sklype ir parduoda galutiniam vartotojui prekybos vietoje, turėdami dokumentus, patvirtinančius žemės valdymą arba naudojimą;
4. kai fiziniai asmenys užaugina ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ir parduoda galutiniam vartotojui prekybos vietoje, turėdami ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą arba įgaliojimą, jei prekiauja ūkininko įgaliotas asmuo;
5. kuriuos užauginusios įmonės auginimo vietoje parduoda galutiniam vartotojui.
Vaisių ir daržovių atitikties įvertinimą jų rūšiavimo ir pakavimo vietose, taip pat juos eksportuojant bei importuojant atlieka kompetentinga kontrolės institucija – Valstybinė augalų apsaugos tarnyba pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą metodiką.
Pardavėjai privalo pateikti inspektoriams visą reikiamą informaciją, susijusią su vidaus rinkai teikiamų, importuojamų ir eksportuojamų vaisių ir daržovių atitikties įvertinimu.
Kiekvienai importuojamų vaisių ir daržovių, neskirtų perdirbti, siuntai, kuri atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus, turi būti išduotas sertifikatas pagal 2 priedą. Jeigu importo siunta sudaryta iš keleto dalių, jų atitiktis gali būti patvirtinta vienu sertifikatu, kuriame būtų aiškiai išvardytos visos į siuntą įeinančios dalys.
Tais atvejais, kai siunta padalijama, inspektorius pasilieka atitikties sertifikato originalą, o pardavėjui pateikia tiek sertifikato kopijų, į kiek dalių dalijama siunta. Sertifikato originalas saugomas jį išdavusioje atsakingoje kompetentingoje kontrolės institucijoje.
Kiekvienai eksportuojamų vaisių ir daržovių, neskirtų perdirbti, siuntai, kuri atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus, turi būti išduotas atitikties sertifikatas pagal 2 priedą. Jeigu eksporto siunta sudaryta iš keleto dalių, jų atitiktis gali būti patvirtinta vienu sertifikatu, kuriame būtų aiškiai išvardytos visos į siuntą įeinančios dalys.

Teikiant į vidaus rinką Lietuvoje užaugintus šviežius vaisius ir daržoves, augintojai, pakuotojai arba tiekėjai t.y. tie asmenys, kurie produkciją patiekia į prekybos centrus, būtinai turi nurodyti kokybės rodiklius pildomoje atitikties deklaracijoje, patvirtintoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.

Augintojai, kurie teikia į prekybos centrus savo pačių supakuotus produktus, prieš veždami juos turi kreiptis į regioninių augalų apsaugos karantino punktų kokybės inspektorius arba į Valstybinės augalų apsaugos tarnybos centrinę būstinę Vilniuje (Pelesos g. 8; tel. 8 5 2312729), kad būtų įvertinta jų produkcijos kokybę.
Vaisiai ir daržovės gali būti teikiami į vidaus rinką, importuojami bei eksportuojami tik įvykdžius kompetentingų kontrolės institucijų nurodymus ir turint sertifikatus.
Leistini nukrypimai, įpakavimo reikalavimai ir ženklinimo reikalavimai pateikti 3 priede.

Komercinė dokumentacija

Vežant per muitinę vaisius ir daržoves, reikalingi tokie dokumentai:

1.Transportavimo ir sandėliavimo dokumentai
o Nuosavybės dokumentai
• Konosamentas
• Sandėlio patvirtinimai
o Paprastieji dokumentai
• Geležinkelio važtaraščiai
• CMR važtaraštis
• Oro važtaraštis
• Siuntimo paštu kvitas
• Pakrovimą patvirtinantis pašto sertifikatas
• Ekspeditorių dokumentai (FCR, FCT)
• Kiti dokumentai
2.Draudimo dokumentai
o Vienkartinis polisas
o Generalinis polisas
• Draudimo sertifikatas
3.Sąskaitos
o Sąskaita-faktūra
o Konsulinė sąskaita
o Muitinės sąskaita
4.Kiti dokumentai
o Matmenų sertifikatas
o Pakavimo lapas
o Svorio sertifikatas
o Kokybės sertifikatas
o Analizės sertifikatas
o Gamintojo sertifikatas
o Sanitarinis sertifikatas
o Fitosanitarinis sertifikatas
o Kontrolės sertifikatas
o Kiti dokumentai

Išvados

1. ES yra savitas importo – eksporto reguliavimas. Eksportas skatinamas grąžinamosiomis eksporto išmokomis.
2. Lietuvoje daugelio produktų eksportas nėra ribojamas ir taikoma importo muito nuolaida.
3. Lietuviškos kilmės produktų konkurencingumo ES vidaus rinkoje didinimas visų pirma siejamas su produktų atitikimu ES privalomus reikalavimus, maisto produktų sauga, įmonių, gaminančių maisto produktus, sertifikavimu.
4. Lietuviškų prekių eksportą riboja nepakankamas žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumas bei prekybos patirties ir tradicijų stoka.
5. Svarbus veiksnys, nulemiantis produktų konkurencingumą pasaulio rinkoje, – eksportuojamų produktų gamybos sąnaudų mažinimas, gamybos intensyvinimas, produktų rinkodaros gerinimas. Lietuviškų vaisių ir uogų savikaina yra 2-4 kartus žemesnė negu tokiose ES šalyse, kaip Vokietija ir Švedija.
6. Taigi norėdamas išsilaikyti rinkoje gamintojas privalo derintis prie jos reikalavimų, ypač produkcijos kokybės, apimties bei tiekimo tolydumo požiūriu.

Naudota literatūra:

Prieiga per internetą:

1. Privalomieji obuolių ir kriaušių vaisių kokybės reikalavimai –

(žiūrėta 2003-05-15)
2. Kokybės reikalavimai į rinką teikiamiems šviežiems vaisiams ir daržovėms –

( žiūrėta 2003-05-15);
3. Viskas eksportuotojams –

(žiūrėta 2003-05-21)
4. Lietuvos vaisių ir daržovių sektoriaus integracija į ES –

(žiūrėta 2003-05-20)
5. Dėl importuojamų, eksportuojamų ir teikiamų vidaus rinkai šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės taisyklių patvirtinimo –

(žiūrėta 2003-05-21)

Leave a Comment