eksportas

ĮVADAS

Kiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Jie didele dalimi lemia ūkio proporcijas ir jų gerinimo galimybes, racionalų šalies išteklių naudojimą, šalies gyventojų gerovę. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių. Tarptautinė komercinė veikla paprastai nusakoma vienu terminu – tai užsienio prekyba. Užsienio prekyba yra labai sudėtingas procesas, kurio efektyvumą lemia daugelis mikro- ir makrolygmens veiksnių. Jau keletą metų Lietuvos prekybos balansas neigiamas, o gamintojai sunkiai skverbiasi į užsienio rinkas. Siekiant skatinti efektyvią užsienio prekybą reikia racionalių analizės metodų. Ekonominė statistika yra pagrindinė priemonė planuojant ekonominę politiką, analizuojant verslo tendencijas, todėl nuolat didėja šios statistikos paklausa. Užsienio prekybos analizės metodų yra pakankamai daug. Atsižvelgiant į tyrimo objektą, tikslus, esamų duomenų kiekį ir objektyvumą racionalu naudoti įvairius analizės metodus. Statistiškai eksporto analizė gali būti parengta atsižvelgiant į atskirus sektorius: bendrus eksporto dydžius, svarbiausius prekybos partnerius, pagrindines prekių grupes ar net detalią prekių klasifikaciją.Darbo tikslas: atlikti eksporto statistinę analizę. Darbo objektas:: Lietuvos Respublikos užsienio prekybaDarbo uždaviniai: išanalizuoti turimus eksporto statistinius duomenis nuo 1996metų iki 2003metų, apžvelgiant užsienio perkybos balansą, svarbiausius eksporto partnerius bei atskiras eksportuojamų prekių grupes.Darbo metodai: literatūros analizė, siekiant apžvelgti nagrinėjamą temą teoriniu aspektu bei lyginamoji statistinių duomenų analizė, siekiant įvertinti eksporto pokyčius nuo 1996 iki 2003 metų.

1. TEORINĖ DALIS1.1. UŽSIENIO PREKYBOS ESMĖ

Užsienio prekyba – tai tarptautiniai ekonominiai ryšiai, kurie yra įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių komercinių operacijų organizavimu ir technika. Nuo to priklauso materialinių gėrybių ir įvairiausių paslaugų tarptautiniai mainai. Kad jie vyktų, būtina atlikti tarpusavyje susijusius veiksmus:

• rasti pirkėją;• sudaryti su juo sandorio sutartį, kurioje numatomos visos tarptautinių komercinių mainų sąlygos;• įvykdyti sandorį, t.y. atlikti visus veiksmus, leidžiančius realiai įgyvendinti sandorio sutartyje numatytas sąlygas.Nurodyti veiksmai yra komercinio pobūdžio, o mainų operacijos yra komercinės operacijos. Iš esmės tai vadybinė veikla, apimanti planavimą, organizavimą ir kontrolę. Čia galioja bendrieji vadybos principai. Kadangi komercinės operacijos vyksta su užsienio partneriais, susiformuoja specifiniai veiklos bruožai, kurie vadinami įmonės tarptautine veikla. Ji skirta vykdyti įmonės eksporto operacijoms, valdyti tarptautinių įmonių kūrimą, gamybą, investicijas, pagamintos produkcijos realizavimą užsienyje ir pan. Taigi tarptautinė komercinė veikla – tai įvairios paskirties įmonių ir kitokių organizacinių struktūrų komercinės operacijos pasaulinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tarptautinių komercinių operacijų pobūdį, subjektus ir objektus, išskiriamos šios operacijų pagrindinės rūšys:1. tarptautiniai prekių mainai;2. tarptautiniai mokslo ir technikos produkcijos mainai, apimantys prekybą patentais, licencijomis ir panašia produkcija;3. tarptautiniai mainai techninės paskirties paslaugomis (konsultacinis ir statybinis inžineringas);4. įvairūs tarptautinės nuomos ryšiai;5. tarptautinio turizmo ryšiai;6. tarptautinės banko ir finansinės paslaugos7. informacijos, žiniasklaidos priemonių tarptautinės paslaugos.Tarptautinių komercinių operacijų įgyvendinimo priemonės:1. tarptautiniai krovinių pervežimai;2. transporto ekspedicinės paslaugos;3. gėrybių ir paslaugų draudimas;4. krovinių apsauga;5. tarptautiniai atsiskaitymai.

1.2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS PRIEŽASTYS

Daugelyje literatūros šaltinių tarptautinės prekybos priežastys nagrinėjamos, išskiriant viso ūkio ir įmonės spektrus. Liaudies ūkio (makroekonominis) aspektas svarbus visų pirma tada, kai kalbama apie teisinės prekybos sutarties sudarymą. Tarpvalstybinės sutartys pasirašomos, siekiant liberalizuoti tarptautinė prekybą, skatinti šalių bendradarbiavimą. Lietuvos Respublikos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes:• laisvosios prekybos sutartys. Prekiaujant su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, taikomas abipusis palankiausias tarptautinės prekybos režimas. Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su ES šalimis (nuo 1995.01.01), ELPA šalimis (nuo 1997.01.01), Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina, Vengrija.;

• sutartys, numatančios didžiausio palankumo tarptautinėje prekyboje statusą. Prekiaujant su šalimis, kurioms galioja didžiausio palankumo prekyboje statusas, taikomi abipusiai konvenciniai importo muitai, kurie yra didesni už preferencinius. Lietuvos Respublika suteikia didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims – visoms PPO narėms (nuo 2001.05.31), Baltarusijai, Kazachstanui, Kinijai, Rusijai, Uzbekistanui, Vietnamui. Tačiau konkreti tarptautinė prekyba vyksta tarp įmonių. Taigi tarpvalstybinės sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekyba vykdoma rinkos sąlygomis įmonės sprendžia savarankiškai, ar dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Vadinasi, turi būti svarios mikroekonominės (t.y. įmonių lygyje) tarptautinės prekybos priežastys.

EKSPORTO MOTYVAI

Užsienio paklausą mūsų šalies prekėms galima aiškinti jau nagrinėtais importo motyvais. Užsienio pirkėjai perka mūsų šalies prekes, nes:• Mūsų šalies įmonės gamina tas prekes, kurių užsienio įmonės negamina; • Mūsų įmonės gamina analogiškas prekes pigiau arba geresnės kokybės.Tačiau eksportą skatina dar ir kiti, papildomi motyvai:1. eksportuodama prekes, įmonė siekia padidinti apyvartą ar gauti didesnį pelną.2. eksportas padidina įmonės gamybinių pajėgumų apkrovimą ir kartu užimtumą įmonėje.3. didinant gamybą eksporto sąskaita, gali būti pasiektas kaštų sumažėjimas dėl gamybos masto ekonomijos, o tai padidina įmonės konkurencingumą užsienyje ir šalies viduje.4. eksportuojant vykdomas gamybos diversifikavimas ir kartu rizikos valdymas, nes įmonė tuomet nėra priklausoma tik nuo vienos rinkosspecialus eksporto atvejis yra vadinamas pasyvus apdorojimas, kai nebaigtos prekės papildomam apdorojimui „eksportuojamos“ į užsienį, kur mažesni gamybos kaštai, ypač darbo užmokestis, o paskui vėl reimportuojamos į šalį.

UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKA

Užsienio prekybos statistika rengiama, remiantis muitinės deklaracijomis (Bendrojo dokumento) duomenimis. Muitinės departamentas kiekvieną mėnesį pateikia Statistikos departamentui pirminius Bendrojo dokumento eksporto ir importo duomenis.Lietuvos užsienio prekybos apimtis apskaičiuojama, remiantis Jungtinių Tautų Statistikos tarnybos Bendrosios prekybos sistemos apibrėžimu. Eksportui: lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių ankščiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių.

Eksportuotos prekės klasifikuojamos, remiantis Lietuvos Respublikos kombinuotąja muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra, sudaryta Europos ekonominės bendrijos (EEB) Kombinuotosios prekių nomenklatūros pagrindu (KPN). Tačiau ekonominės analizės tikslams pateikiamos lentelės, kuriose prekės sugrupuotos pagal Standartinę tarptautinę prekybos klasifikaciją ir pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją (BEC).Eksportuotos prekės pagal valstybes paskirstytos pagal šalies gavėjo kodą. Eksportuotos prekeės įvertinamos FOB kainomis. FOB kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo ir draudimo išlaidos iki Lietuvos Respublikos muitų sienos. Prekės, neįtraukiamos į užsienio prekybos statistiką:1. piniginis auksas.2. apyvartoje esantys vertybiniai popieriai, banknotai ir monetos.3. laikinai išvežamos prekės skirtos nekomercinėms parodoms, mugėms, turizmo reklaminė medžiaga, tara ir prekių pavyzdžiai, profesinė įranga ir pan. 4. tranzitu gabenamos prekės.5. Lietuvoje įregistruotų ir su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų ne Lietuvos teritoriniuose vandenyse sugauta žvejybos produkcija.6. keleivių asmeniniai daiktai.7. prekės, nemokamai teikiamos vietoje brokuotų.

2. ANALITINĖ DALIS2.1. PAGRINDINIŲ STATISTINIŲ DUOMENŲ APŽVALGA

Tyrimui panaudota 1996 – 2003 metų medžiaga, kurią pateikė Lietuvos statistikos departamentas. Analizei pasirinktos kelios lentelės, kuriose esantys duomenys labiausiai atspindi esamą šalies užsienio prekybos būklę – tai užsienio perkybos balansas, eksportas pagal valstybių sąjungas bei eksporto struktūra pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją. 1 lentelė atspindi užsienio prekybos balansą. Duomenys lentelėje pateikti mln. Lt. bei mln. USD, tačiau tolesnei analizei naudosime duomenis, išreikštus mln. Lt. Svarbiausi eksporto partneriai

Sąjunga, 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003valstybė mln. Lt mln. Lt mln. Lt mln. Lt mln. Lt mln. Lt mln. Lt mln. LtIš viso 13419,6 15440,7 14842,4 12015,2 15237,5 18332 20290,7 22145,1Šveicarija 122,2 103,6 117,6 184,1 193,5 107,7 337,2 2580Rusija 3224,7 3776,2 2451,6 842,8 1083,7 2019,7 2469,9 2244,6Vokietija 1722,6 1754,6 1946,9 1927,7 2183,5 2303,1 2103,9 2196,1Latvija 1236,2 1329 1640,3 1535 2287,8 2316,3 1955 2139,6Didžioji Britanija 373,3 489 513,7 608 1185,9 2532,6 2727,2 1407,6Prancūzija 213,2 335,8 515,8 564,9 667,6 601,3 834,3 1119,4Danija 347,5 522,1 606,6 744,6 743,9 822,2 1037,9 1047,2Estija 336,4 389,2 390,3 282,4 343 595,2 773,9 954,5Švedija 231,2 300,2 384,3 506,5 667,5 671,3 853,3 889,9Nyderlandai 436,9 434,6 369,7 423,1 730,4 538,6 639,2 756,2Lenkija 426,8 359,6 448,5 545,4 832,3 1148,3 721,7 746,1Baltarusija 1366 1586,4 1314,3 710,1 442,8 714,5 650,8 702,8JAV 110,5 244,2 422,1 530 739,2 696,8 714,7 622Ukraina 1028,1 1365,8 1152,2 441,8 670,8 618,9 527,5 526,9Norvegija 62 71,7 75,5 134 170,6 239,1 485 516,5Italija 362,5 472,1 615,2 507,9 356,4 369,3 565,8 481,8Belgija 139,1 203,2 193,9 206,4 241,3 299,5 388,7 477,7Turkija 111,9 125,8 128,4 123,8 266,8 260,2 352,8 372,3Suomija 131 114,5 125,5 124,4 194,1 255,1 239,1 333,4Ispanija 133,3 140,5 169 174,7 182 247,4 220,5 194,8Kitos 1304,2 1322,6 1261 897,6 1054,4 974,9 1692,3 1835,6

• Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

Iš pateiktų duomenų matome, kaip kito Lietuvos eksporto rodikliai. Siekiant vaizdžiai pažvelgti į šiuos duomenis, juos pavaizduojame grafiškai (1 pav.)

1 pav. Užsienio prekybos balansas

Analizuojant 1 lentelės ir paveikslo duomenis pastebime, kad eksportas Lietuvoje nuo 1996 iki 2003 metų labai svyravo. Per aštuonerius metus eksportas daugiausiai buvo pakiles Rusijoje 1997, o mažiausias eksportas buvo 1999m.

1 ELPA: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija 2 CELPA: 1996: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija1997-1998: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrijanuo 1999: Bulgarija, Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, VengrijaRemiantis 2 lentele grafiškai pavaizduojame, kaip pasiskirsto importas pagal valstybių sąjungas. Tai pavaizduota 2 paveiksle. Iš jo matome, kad importas daugiau ar mažiau, tačiau didėjo. Žymus importo didėjimas pastebimas 1999 – 2000 metais iš NVS šalių, tačiau likusius keturis metus importo srautai buvo stabilūs. Iš ES šalių importas pradėjo žymiai didėti nuo 2000 metų ir didėjo iki pat 2003 metų. Mažiausiai ir be didelių pokyčių per analizuojamą laikotarpį buvo importuojama iš CELPA bei ELPA šalių.

2 pav. Importas pagal valstybių sąjungas3 lentelėje pateikti duomenys rodo eksportą pagal valstybių sąjungas. Analizuojant šios lentelės duomenis galima teigti, kad eksportas pagal valstybių sąjungas pasiskirsto panašiai kaip ir importas. Kad labiau tuo įsitikintume, 3 lentelėje esančius duomenis pavaizduojame grafiškai. 3 lentelėEksportas pagal valstybių sąjungas, mln.Sąjunga,valstybė 1996 1997 1998 1999 2000 mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt %ES 6020,6 50,1 7295,6 47,9 8755,2 47,8 9827,1 48,4 9252,9 41,9NVS 2186,4 18,2 2477,0 16,3 3614,3 19,7 3899,9 19,2 3734,6 16,9ELPA1 322,0 2,7 378,2 2,5 352,4 1,9 832,6 4,1 3107,4 14,1CELPA2 723,6 6,0 1060,0 7,0 1337,0 7,3 971,2 4,8 1063,8 4,8Kitos valstybės 3654,2 23 4125,6 26,3 4487,9 23,3 4897,2 23,5 5523,1 22,3

1 ELPA: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija 2 CELPA: 1996: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija1997-1998: Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrijanuo 1999: Bulgarija, Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Vengrija Taigi 3 paveikslas rodo eksporto pasiskirstymą pagal valstybių sąjungas. Iš grafiko matome, kad daugiausia eksportuojama buvo į ES šalis. Čia eksportas iki 2001metų augo, o nuo 2001 metų pradėjo mažėti. Taip pat pastebime, kad mažiausiai eksportuojama į CELPA ir ELPA šalis. Į ELPA šalis eksportas buvo mažiausias tik iki 2001 metų. Nuo 2001 metų eksportas į šias šalis labai žymiai išaugo.

3 pav. Eksportas pagal valstybių sąjungas4 lentelėje pateikiami duomenys, kurie atspindi eksportą ir importą pagal Makroekonomikos kategorjų klasifikaciją. Analizuojant šioje lentelėje pateiktus duomenis galima pasakyti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu importuojamų prekių (pagal Makroekonomikos klasifikaciją) buvo daugiau negu eksportuojamų. Tiek prekių importas, tiek eksportas visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo. 4 lentelėEksportas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją, mln.MAKROEKONOMIKOS KATEGORIJŲ KLASIFIKACIJA EKSPORTAS IMPORTAS 1999 2000 2001 2002 2003 1999 2000 2001 2002 2003Iš viso 14505,5 15237,5 18332 20290,7 21617 20715,4 21826 25413,2 28562,2 31263,2Investicinės prekės 798,6 840,6 1002,5 2218,8 2586,9 2556,1 2735,8 3589,3 5245,1 6587,2Tarpinio vartojimo prekės 7986,1 8198,6 9642,3 9973 10225,2 12654,5 13505,3 14923,8 15809 16453,1Vartojimo prekės 4156,8 4514,3 5145,5 5550,7 6123,5 3987,8 4084,9 4864,4 4943,7 5122,1Benzinas 1145,5 1256,5 1519,8 1195,3 1032,9 17,3 19,5 21,5 2,1 2,3Lengvieji automobiliai 398,8 405,2 973,2 1276,9 1564,2 845,6 877,2 1553 2034,7 2544,8Kita 19,4 22,3 48,7 75,9 84,3 654,1 603,3 461,2 527,6 553,7• Šaltinis: Lietuvos Statistikos DepartamentasRemiantis 4 lenetele grafiškai pavaizduuojame eksporto pasiskirstymą pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją. Tai pavaizduota 4 ir 5 paveiksluose.

4 pav. Eksportas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikacijąIš 4 paveikslo matome, kad 1999– 2003 metais daugiausia buvo eksportuojama tarpinio vartojimo prekių, o jų eksportas kiekvienais metais augo. Benzino eksportas didėjo iki 2001 metų, o paskui pradėjo mažėti. Taip pat analizuojamu laikotarpiu didėjo lengvųjų automobilių, vartojimo prekių bei investicinių prekių eksportas. 5 paveiksle pavaizduotas importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją. Iš grafiko matome, kad analizuojamu laikotarpiu daugiausia buvo importuojama tarpinio vartojimo prekių, jų importas buvo beveik du kartus didesnis negu kitų importuojamų prekių. 1999 – 2003 metais labai mažai buvo importuojama benzino. Šios prekės importas tesiekė vos 20 mln. Taip pat iš grafiko matome, kad didėjo ir kitų prekių importas.

5 pav. Importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją

SANTYKINIŲ DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMASStatistinės informacijos analizėje svarbią vietą užima išvestiniai apibendrinamieji rodikliai – santykiniai dydžiai ir vidurkiai. Santykiniai dydžiai svarbūs analizuojant socialinius ekonominius, verslo ar kitus reiškinius, nes absoliutinai dydžiai ne visuomet visapusiškai apibūdina reiškinį ir jo kitimą. Dažniausiai tik lyginant, t.y. skaičiuojant santykinį dydį, absoliutinis dydis parodo savo tikrąją reikšmę. Santykiniai dydžiai apibūdina nagrinėjamų reiškinių požymių tarpusavio santykius. Jie gaunami padalinus vieną dydį iš kito. Santykiniai dydžiai dažniausiai reiškiami procentais.

Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Šiems dydžiams apskaičiuoti panaudosime 1 lentelėje esančius duomenis. Pirmiausia išanalizuosime dinamikos bazinius santykinius dydžius naudojant šią formulę: S dinamikos bazinis = čia yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis; y0 – bazinio laikotarpio duomenys.

EKSPORTASBaziniais metais pasirenkami 1999 metai:

S dinamikos bazinis = S dinam. bazinis =

S dinamikos bazinis = S dinam. bazinis =

Palyginę gautus duomenis matome, kaip pasikeitė eksportas ir importas Lietuvoje nuo 1999 m. iki 2003 m. Eksportas palyginus su baziniais 1999 m., 2000m. padidėjo 26,8 %, 2001 m. padidėjo 52,6 %, 2002 m. padidėjo 68,9 %, o 2003 m. padidėjo 83,6 %. Dabar apskaičiuosime ir išanalizuosime santykinius dinamikos grandininius dydžius. Juos apskaičiuojame pagal formulę: S dinamikos grandininiai = čia: yi – esamojo laikotarpio duomenys; yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio duomenys.EKSPORTASS dinam. grandininiai = S dinam. grand. = S dinam. grandininiai = Sdinam. grand. =

Palyginę gautus duomenis pastebime, kad eksportas 2000 m. palyginus su 1999 m. padidėjo 26,8 %, 2001 m. palyginus su 2000 m. sumažėjo 20,3 %, 2002 m. lyginant su 2001 m. pastebime, kad eksportas sumažėjo 10,7 %, o 2003 m. lyginant su 2002 m. sumažėjo 8,7%. Apskaičiuoti santykiniai dinamikos dydžiai pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelėDinamikos santykiniai dydžiaiMETAI EKSPORTAS Baziniai, % Grandininiai, %1999 100 –2000 126.8 126.82001 152.6 120.32002 168.9 110.72003 183.6 108.7

2.3. DINAMIKOS EILUČIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMASSocialiniai ekonominiai reiškiniai nuolat vystosi ir kinta, todėl keičiasi ne tik reiškinių apimtis, bet ir jų sudėtis. Toks socialinių ekonominių reiškinių kitimas vadinamas dinamika, o skaitinė statistinių rodiklių seka laiko atžvilgiu vadinama dinamikos eilute, galime apskaičiuoti dinamikos eilučių analitinius ir apibendrintus (vidutinius) rodiklius.

2.3.1. Analitinių rodiklių apskaičiavimasPirmiausia apskaičiuosime absoliutinius pokyčius. Absoliutus lygio padidėjimas/sumažėjimas (prieaugis, pokytis) rodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą laikotarpį. Apskaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu: Bazinis ∆y = yi – y0 Grandininis ∆y = yi – yi-1

čia: yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis; yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio dinamikos eilutės lygis y0 – pradinio ar bazinio laikotarpio dinamikos eilutės lygis.Pagal pateiktas formules apskaičiuojame bazinius ir grandininius absoliutinius pokyčius. Gauti rezultatai pateikiami 6 lentelėje. EKSPORTAS:Kitimo tempai (baziniai analitiniai rodikliai)Td 2000/1999 = Td 2002/1999 = Td 2001/1999 = Td 2003/1999 = Pokyčio tempai (baziniai analitiniai rodikliai)Tp 2000/1999 = Td – 100 = 105.1 – 100 = 5.1%; Tp2002/1999 = 139.3 – 100 = 39.3%Tp2001/1999 = 126.4 – 100 = 26.4%; Tp2003/1999 = 149 – 100 = 49%Kitimo tempai (grandininiai analitiniai rodikliai)Td 2000/1999 = Td 2002/2001 = Td 2001/2000 = Td 2003/2002 = Pokyčio tempai (grandininiai analitiniai rodikliai) Tp 2000/1999 = Td – 100 = 105.1 – 100 = 5.1% Tp 2002/2001 = 110.7 – 100 = 10.7%Tp 2001/2000 = 120.3 – 100 = 20.3% Tp 2003/2002 = 106.5 – 100 = 6.5%Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė∆1% 2000/1999 = 0.01  14505.5 = 145.055 ∆1% 2002/2001 = 0.01  18332 = 183.32∆1% 2001/2000 = 0.01  15237.5 = 152.375 ∆1% 2003/2002 = 0.01  20290.7 = 202.9077 lentelė

2.4. EKSPORTO PROGNOZAVIMAS2.4.1.Dinamikos eilučių ekstrapoliacijaEkstrapoliacija – tai būsimų reiškinių lygių įvertinimas darant prielaidą, kad remiantis dinamikos eilutės duomenimis, nustatytas dėsningumas tam tikru laipsniu lieka ir už jos ribų. Ekstrapoliaciją galim atlikti su trendo fikcija, taip pat žinant vidutinį absoliutų dinamikos eilutės lygio padidėjimą (∆y) arba vidutinį didėjimo tempą (Td). L metų perspektyvą galima apskaičiuoti taip:a) yn+L = yn + L  ∆y b) yn+L = yn  (Td)LPagal vidutinį absoliutų padidėjimą apskaičiuosime prognozuojamą eksportą 2004 ir 2005 metams.a) y2004 = y2003 + 1  ∆y = 21617 + 1  1777.88 = 23394.88 mln. Y2005 = y2003 + 2  ∆y = 21617 + 2  1777.88 = 25172.76 mln.Atliekame prognozę dvejiems metams pagal vidutinį didėjimo tempą:b) y2004 = y2003  (Td)1 = 21617  1.105 = 23886.8 mln. y2005 = y2003  (Td )2 = 21617  (1.105)2 = 26394.91 mln. Atlikus prognozes matoma, kad prognozuojamais 2004 ir 2005 metais prekių eksportas augs. 2004 prognozuojama, kad eksportas išaugs apytiksliai iki 23000mln., o 2005 metais apytiksliai iki 26000 mln. Atlikus prognozes matoma, kad prognozuojamais 2004 ir 2005 metais eksportas augs2.4.2. Užsienio prekybos prognozavimas naudojant trendąAnalizuojant importo ir eksporto pokyčius, svarbu nustatyti bendrą užsienio prekybos kitimo kryptį (trajektoriją) bei ją kiekybiškai aprašyti, t.y. gauti jos modelį, kuris leistų įvertinti užsienio prekybos lygį ateityje. Prognozavimui pasirenkamas tiesinis trendas. Prognozuosime pagal formules: a = , b = METAI PREKĖS1 APSKAIČIUOTI DYDŽIAIPOKYČIO TEMPAI, %Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė, mln.

EKSPORTAS IŠ VISO t yt t2 yt

1999 14505,5 -2 -29011 4 14141,3 0,02512000 15237,5 -1 -15237,5 1 16068,92 0,05462001 18332 0 0 0 17996,54 0,01832002 20290,7 1 20290,7 1 19924,16 0,01812003 21617 2 43234 4 21851,78 0,0109Pirmiausiai atliksime eksporto prognozes 2004 ir 2005 metams. Apskaičiuojame koeficientus a ir b. a = b = Apskaičiuoti koeficientai lygūs: a = 17996.54, o b = 1927.62. tuomet lygtis yt = 17996.54+1927.62t. Pagal gautą formulę prognozuojame 2004 ir 2005 metų eksportą. Y2004 = 17996.54 + 1927.62 t = 17996.54 + 1927.62  3 = 23779.4 mln. Y2005 = 17996.54 + 1927.62 t = 17996.54 + 1927.62  4 = 25707.02 mln.Prognozuojama, kad eksportas 2004 m. sieks 23779,4 mln., 2005 m. – 25707,02 mln. prognozė rodo, kad eksportas augs. Rezultatų tikslumui įvertinti apskaičiuojame aproksimacijos. aproksimacijos = = %Paklaida neviršija 10%, todėl prognozavimo rezultatais galima pasitikėti. Dabar atliksime importo prognozes 2004 ir 2005 metams. A = b = Apskaičiuoti koeficientai lygūs: a = 25556, o b = 2783.18. tuomet lygtis yt = 25556+2783.18t. Pagal gautą formulę prognozuojame 2004 ir 2005 metų importą. Y2004 = 25556 + 2783,18 t = 25556 + 2783,18  3 = 33905,54 mln. Y2005 = 25556 + 2783,18 t = 25556 + 2783,18  4 = 36688,72 mln.Prognozuojama, kad importas 2004 m. sieks 33905,54 mln., 2005 m. – 36688,72 mln. prognozė rodo, kad importas augs. Rezultatų tikslumui įvertinti apskaičiuojame aproksimacijos. aproksimacijos = = %Paklaida neviršija 10%, todėl prognozavimo rezultatais galima pasitikėti.

IŠVADOS

Atlikus eksporto statistinę analizę, galima teigti, kad 1996 – 2003 metais:1. Eksportas Lietuvoje nevien didejo, bet ir mažėjo. Per aštuonerius metus eksportas buvo pakiles nuo 1996m iki 1997m., o paskui krito iki 1999m. nuo 1999m. eksportas pradejo sparciai kilti. 2. Eksportas nuo 1999m. iki 2003 metų augo, o nuo 1997 metų iki 1999m mažėjo. Taip pat pastebima, kad mažiausiai eksportuojama į CELPA ir ELPA šalis. 3. Daugiausia buvo eksportuojama tarpinio vartojimo prekių, o jų eksportas kiekvienais metais augo. Benzino eksportas didėjo iki 2001 metų, o paskui pradėjo mažėti. Taip pat analizuojamu laikotarpiu didėjo lengvųjų automobilių, vartojimo prekių bei investicinių prekių eksportas. 4. Eksportas palyginus su baziniais 1999 m., 2000m. padidėjo 26,8 %, 2001 m. padidėjo 52,6 %, 2002 m. padidėjo 68,9 %, o 2003 m. padidėjo 83,6 %. Importas palyginus su baziniais 1999 m. 2000 m. padidėjo 12,9 %, 2001 m. padidėjo 31,4 %, 2002 m. padidėjo 48,2 %, o 2003 m. padidėjo 54,9 %. 5. Nuo1996m. iki 2000m. prekių eksportas padidėjo 8725,5 mln. 2000 – 2001m. eksportas žymiai padidėjo, t.y. iki 2500,5 mln. 1997 – 1999m. sumažėjo iki 3365,5 mln. Nagrinėjamo laikotarpio absoliutinis pokytis rodo, kad prekių eksportas Lietuvoje per nagrinėjamą laikotarpį išaugo 8725,5 mln.

6. Nagrinėjamu laikotarpiu (1996 – 2003m.) vidutinis prekių eksportas apytiksliai buvo 13697,39 mln. kiekvienais metais.7. Nagrinėjamu laikotarpiu kiekvienais metais prekių eksportas vidutiniškai padidėdavo 10,5%