Lietuvos prekių importo dinamika

TURINYS
ĮVADAS 3
1. Lietuvos užsienio prekybos raida 4
2. Užsienio prekybos teorinis aspektas 7
3. Lietuvos prekių importo raida 12
3.1. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai 1995 – 2006 metais 12
3.1.1 Importo struktūra pagal prekių rūšis 13
3.1.2 Lietuvos prekių importo kitimas pagal pagrindines šalių grupes 14
3.2. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai 2006 – 2007 metais 16
3.2.1 Importas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją 18
3.2.2 Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 19
3.2.3 Svarbiausi užsienio prekybos partneriai 20
3.2.4 Importo prekinė struktūra pagal KN skyrius 22
3.2.5 Importo prekybos duomenys eliminavus sezono įtaką 24
Literatūros sąrašas: 27ĮVADAS
Užsienio prekyba yra seniausi ir labiausiai paplitę tarptautiniai santykiai. Jie stipriai įtakoja kiekvienos valstybės ekonomikos raidą. Ne išimtis ir Lietuva. Užsienio prekyba sttipriai lemia tokius svarbius rodiklius kaip bendrą nacionalinį produktą (BVP), mokėjimų balansą ir kitus, todėl jos praeities analizės jokiu būdu negalima atmesti.
Šalies užsienio ekonominė politika reguliuoja ekonominius santykius su kitomis šalimis. Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo ūkio būklę, kitus veiksnius, vykdo gana skirtingą užsienio prekybos politiką. Maža Lietuvos valstybė gali tapti didelė tik aktyviai vesdama užsienio prekybą. Šio ekonominio sektoriaus reikšmingumas ir nuolatinis žymus prekybos deficitas, neabejotinai rodo, kad jam reikia skirti didesnį dėmesį.
Lietuvos užsienio prekybą apibūdina 2 pagrindiniai rodikliai: eksportas ir immportas. Savo darbe daugiau dėmesio skyrėme importui ir jo sukeliamoms problemoms.
Pagrindinis mūsų darbo tikslas – atlikti Lietuvos prekių importo dinamikos ir pagrindinių problemų analizę, duomenis pateikti grafiškai ir juos išanalizuoti.
Importas – užsienio valstybės prekių, paslaugų ar kitų objektų, dažniausiai skirtų prekybai, įs

statymiškas įvežimas į valstybę.
Darydami darbą išsikėlėme sau pagrindinius uždavinius:
• Apibūdinti importo svarbą ir naudą šalies ekonomikai.
• Pateikti ir susipažinti su importo teorija.
• Atlikti šalies importo analizę 1996 – 2006 ir 2006 – 2007 metų, atskleisti duomenų specifiką ir problemas.

Darbas sudarytas keliais etapai. Pirmajame skyriuje pateikta Lietuvos užsienio prekybos raida nuo Lietuvos nepriklausomybės iki šių dienų. Antrame skyriuje pateikta Užsienio prekybos teorija, joje plačiau analizuojamas importas, importavimo į šalį prekių ir paslaugų priežastys, sukeliamos problemos, pagrindiniai importo partneriai. Daugiausiai dėmesio skyrėme prekių importo analizei, pateikėme grafikus, lenteles ir juos išsamiai analizavome. Darbo pabaigoje padarėme išvadas ir prognozavimą netolimai ateičiai.1. Lietuvos užsienio prekybos raida
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvoje pradėtos esminės politinės ir ekonominės reformos. Jų tikslas – sukurti demokratinę tvarką ir sąlygas rinkos ekonomikai. Viena iš pagrindinių ekonominės reformos priemonių buvo užsienio prekybos liiberalizavimas ir institucijų šalies užsienio prekybos politikai kurti bei vykdyti sukūrimas. Buvo priimta daug vienašalių ir sutartinių sprendimų, kuriais remiantis sukurtas dabartinis Lietuvos užsienio prekybos režimas ir prekybos politikos formavimo struktūra. Derybos dėl stojimo į Pasaulinę Prekybos Organizaciją (PPO) ir su tuo susiję įsipareigojimai atliko svarbų vaidmenį kuriant Lietuvos ekonominę politiką ir užsienio prekybos politikos režimą. Dvišaliai ir regioniniai laisvosios prekybos susitarimai, ypač su Europos Sąjunga (ES) ir kitomis dviem Baltijos šalimis, buvo kitas svarbus veiksnys kuriant Lietuvos užsienio prekybos politiką.

br />Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais.
Iki ekonominių reformų pradžios Lietuvos užsienio prekybą vykdė valstybinės įstaigos, ji buvo griežtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą. Kadangi „centrinis planavimas pats savaime buvo pagrindinis netarifinis prekybą slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelis žingsnis atviros ekonomikos link“. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus.
Lietuvos užsienio prekybos politika buvo liberalizuojama įgyvendinant tiek vienašales, tiek ir sutartines priemones. 1993 m. priimtas naujas prekybos įstatymas ir panaikinti dar likę kiekybiniai eksporto apribojimai. Importo srityje buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Buvo panaikinti specifiniai 10 % dydžio muito mokesčiai už importą tvirta valiuta ir statistinės prekybos rinkliavos, kurios buvo nustatytos informacijai apie prekybos srautus registruoti. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo. Per analizuojamą laikotarpį importo apimtys didėjo, bendras importo sumažėjimas buvo tik 1994 metais. Į Lietuvą importuojamų prekių apimtys didėjo sparčiau kaip eksporto, todėl per 19
993-1997 metus bendras prekybos balansas išliko neigiamas. Importas buvo skaičiuojamas pagal valstybes siuntėjas. Didžiausia dalis prekių buvo importuojama iš NVS ir ES integruotų prekybos sistemų. Tačiau jų dalis importe patyrė didelius pokyčius. Importas iš NVS šalių per 1993-1997 metų laikotarpį sumažėjo, o iš ES valstybių importas padidėjo. Sparčiai didėjantis eksportas ir importas buvo tiesioginis Lietuvos ekonomikos atvėrimo ir kliūčių mainams su kitomis šalimis šalinimo rezultatas. Kitos tendencijos, apibūdinančios Lietuvos prekybos srautų raidą, – tai ES ir Baltijos šalių dalies didėjimas ir NVS dalies mažėjimas Lietuvos užsienio prekybos apyvartoje. Nors NVS santykinė reikšmė Lietuvos eksporte sumažėjo, NVS, ypač Rusija, ir toliau liko svarbus importo šaltinis – 1999 m. importas iš jos sudarė beveik 20 % bendro Lietuvos importo. Apie pusę importo iš Rusijos sudarė mineralinės žaliavos, naudojamos Lietuvos naftos perdirbimo pramonės įmonėse.
2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulinės Prekybos Organizacijos nare. Taip buvo baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas.
Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos rėžimui stabilumą ir patikimumą – tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams. PPO šalims narėms taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva ta.mpa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių ta
aikymo, tiek verslo aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių ir prekybos santykius su PPO valstybėmis-narėmis, konkurencijos sąlygoms tampant vienodoms, daro lygiaverčiais. Lietuva tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius interesus.
Kol Lietuva šešerius metus derėjosi dėl stojimo į PPO sąlygų, per tą laiką buvo pasirašyta nemažai dvišalių laisvosios prekybos sutarčių ir sukurta gana giliai integruota trijų Baltijos šalių laisvosios prekybos erdvė.
Iki 2002 m. Lietuva buvo pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis su 27 šalimis. Pirmosios laisvosios prekybos sutartys pasirašytos 1992–1993 m. su kai kuriomis ELPA šalimis.
2003 m. Lietuva jau prekiavo su 169 pasaulio šalimis. Šalies užsienio prekybos apyvarta tais metais sudarė 52 413,8 mln. Lt. Eksportuota produkcijos už 22 145,1 mln. Lt., importuota – už 30 268,7 mln. Lt.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas yra deleguotas Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai.
Lietuva nuo šiol dalyvauja formuojant vieningą ES rinką ir bendrąją prekybos politiką (BPP) – pirmiausia – tai muitų sąjungos rėžimą: Lietuva trečiųjų šalių atžvilgiu taiko ES prekybos režimą ir trečiosios šalys Lietuvos atžvilgiu taiko tą patį prekybos režimą kaip ir kitoms ES šalims.

Lietuvos prekyba su dvidešimt penkiomis valstybėmis tapo visiškai liberalizuota – muitų sąjungos sąlygomis tarp ES šalių panaikinti visi muitai ir kiti prekybiniai apribojimai.

Lietuvos įstojimas į ES turi savo privalumus ir trūkumus. Pagrindiniai įstojimo į ES privalumai:
• Galimybė Europoje išplėsti prekių ir paslaugų realizaciją;
• Galimybė plačiau naudotis ES technine pagalba, sparčiau priartinti gamybos technologinį lygį prie Europos valstybių lygio;
• Galimybė sparčiau Lietuvoje įsisavinti šiuolaikinius verslo gamybos ir vadybos metodus;
• Importo iš ES valstybių apribojimo pašalinimas leis sumažinti prekių kainas;
• Galimybė įgyvendinti makroekonominę política, įgalinančią siekti greitesnio ekonominio augito, didesnio užimtumo, aukštesnio gyvenimo lygio ir socialices apsaugos lygmens.

Pagrindiniai įstojimo į ES trūkumai:
• Lietuvos ekonomikos savarankiškumo apribojimai;
• ES institucijų išlaidų dengimas iš Lietuvos valstybės biudžeto;
• Lietuvos valstybės papildomos išorinės funkcijos, susijusios su įstojimu į ES, ir tų funkcijų vykdytojų finansavimas;
• Neigiami darbo jėgos migracijos padariniai.2. Užsienio prekybos teorinis aspektas
Visos valstybės, neatsižvelgiant į jų dydį, ekonominę padėtį, technologinį išsivystymą bei kitas daugiau ar mažiau svarbias charakteristikas, yra pasaulinio ūkio dalis. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis prieš daugelį metų ir tai, visų pirma, vyko tarptautinių mainų, o vėliau prekybos dėka. Ilgainiui užsienio prekyba išsivystė iki globaliai ir masiškai paplitusio reiškinio, kuris tiesiogiai bei labai stipriai veikia kiekvienos valstybės gerovę.
Nė vienai valstybei nėra protinga bei naudinga atsiriboti nuo užsieninio pasaulio ir vystyti uždarą ekonomiką. Visų pirma, taip yra dėl to, kad nė viena šalis negali pasigaminti visų reikmenų ar paslaugų reikalingų įvairiems gyventojų poreikiams tenkinti. Ir antra, specializacijos dėka, kai kurias prekes ar paslaugas pirkti iš kaimyninių valstybių gali atsieiti pigiau nei jas gaminti šalies viduje. Taip jau civilizacijos vystymosi eigoje susiklostė, kad kiekviena valstybė gamina tas prekes ir paslaugas, kurias apsimoka gaminti.
Nė vienai valstybei nėra protinga bei naudinga atsiriboti nuo užsieninio pasaulio ir vystyti uždarą ekonomiką, todėl prekės yra importuojamos ir eksportuojamos. Užsienio prekyba taip pat sukelia tam tikrų prieštaravimų, nes jos poveikis yra nevienodas įvairioms šalies gyventojų socialinėms grupėms. Vartotojams yra naudingas importas, o ne eksportas. Tuo tarpu gamintojams naudinga eksportuoti prekes, o importas jiems nuostolingas. Pastarasis didina ir nedarbą šalyje.
Lietuva prekiauja su daugiau kaip 180 pasaulio valstybių. Tikslinga išskirti tokias pagrindines šalių grupes – prekybos partneres: ES šalys apimančios 25 valstybes ( Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekijos respublika, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, lenkija, Liuksemburgas, Malta ir kt.), NVS šalys ( Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Moldovos respublika, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina), Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (ELPA) šalys – Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija, bei likusios kitos šalys – Egiptas, Indika, Kinija ir t.t.. Išskirtos trys šalių grupės apima apie 90 proc. Lietuvos užsienio prekybos.

Importuojamos prekės į šalį yra dėl:
• priežasties, jog nė viena šalis negali pasigaminti visų reikmenų ar paslaugų reikalingų įvairiems gyventojų poreikiams tenkinti.
• specializacijos dėka, kai kurias prekes ar paslaugas pirkti iš kaimyninių valstybių gali atsieiti pigiau nei jas gaminti šalies viduje.
• nevienodas įvairių gamybos veiksnių bei išteklių pasiskirstymas šalyse. Kiekviena pasaulio šalis dėl skirtingos geografinės padėties, klimato, istorijos ir tradicijų pasižymi skirtingais ištekliais ir gaminamų produktų struktūra bei kokybe. Dėl šių natūralių skirtumų vienos valstybės negali pasigaminti reikiamų prekių ar paslaugų.
• Skonio skirtumo ir atsižvelgimo į jį, gaminant įvairias prekes bei teikiant paslaugas, skatina atskirų šalių įmones vykdyti tarptautinę prekybą. Tokiu būdu tarpusavyje prekiaujančios šalys gali patenkinti daugiau ir įvairesnių poreikių.

Pasaulinis ūkis patiria naudą, kai vyksta mainai tarp atskirų valstybių. Tačiau užsienio prekybos teikiami privalumai gali pavirsti trūkumais, o tuomet patiriama ir žala. Neribojant importo jis gali išaugti ir viršyti eksportą, tuomet prekybos balansas tampa neigiamas. Tai veikia šalies balansą ir išryškėja importo pasekmės:

• Didėjantis importas mažina valstybėje gaminamų prekių pirkimą; tai atsitinka dėl to, kad importuojamos prekės mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje pagamintų prekių kainos užkariauja prekių rinką ir vartotojai renkasi pigesnį variantą.

• Dėl importo iš šalies išplaukia daug pinigų; perkant prekes iš kitų valstybių, šalies pinigai atitenka kitai valstybei (Paul Wonnacott/Ronald Wonnacott, 1994).

• Esant didesniam importui nei eksportui mažėja BVP; vykdant užsienio prekybą atviroji ekonomikos sistema susideda iš 4 sektorių. BVP apskaičiuojant išlaidų būdu.:
BVP = C + I + G + NX.
čia:

C – namų ūkio vartojimo išlaidos,

I – investicijos,

G – vyriausybės išlaidos,

NX – grynasis eksportas.
NX = X – Z, kur X – eksportas, Z – importas.
Taigi importui (Z) viršijant eksportą (X), grynasis eksportas (NX) tampa neigiamas, tai jį reikia minusuoti iš BVP lygties, atitinkamai tai mažina BVP.

• Didėjantis importas mažina šalies gamintojų prekių paklausą, gamintojai patiria nuostolius;
• Didėjantis importas didina nedarbą šalyje, kadangi prekės įvežamos iš kitų užsienio valstybių, o ne gaminamos Lietuvoje, todėl nėra poreikio įkurti naujų gamybos įmonių ir įsteigti naujų darbo vietų(Paul Wonnacott/Ronald Wonnacott, 1994) .
• Didėjantis importas suteikia didesnę galimybę vartotojui rinktis iš prekių ir paslaugų gausos.

Užsienio prekybos padaryta vienai ar kitai šaliai, gyventojų sluoksniams žala išryškėja, vykdant neracionalią užsienio prekybos politiką. Užsienio prekybos politiką vykdo vyriausybė įvairiomis formomis. Galimos dvi pagrindinės užsienio prekybos formos:
– laisva prekyba,
– protekcionizmas.

Laisva prekyba – tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais. Ji padeda efektyviai paskirstyti pasaulinius resursus ir maksimalizuoti pasaulines pajamas. Laisvoji prekyba labai retai buvo kokios nors šalies praktikuojama, nekalbant jau apie visų šalių sandraugą. Valstybė gali kištis į užsienio prekybą dėl neekonominių priežasčių, pvz.: dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo arba dėl socialinių priežasčių, arba dėl ekonominių priežasčių.
Pastarosioms priskiriama:
– svarbiausių pramonės šakų apsauga nuo importo;
– jaunų šakų apsauga;
– palankių prekybos santykių sudarymas;
– importo iš šalių, kuriose mokami gyventojams maži mokesčiai, apsauga.
Laisvosios prekybos pagrindinis teiginys, kad kiekviena šalis turinti plėtoti tik tas gamybos sritis, kurios šaliai patogiausios palyginti su kitomis šalimis. Geriausias būdas plėtoti tarptautinius ryšius yra konkurencija. Tam reikalinga laisva, valstybių nevaržoma užsienio prekyba. Svarbiausi laisvosios prekybos privalumai yra šie:
– ji skatina konkurenciją ir apriboja monopolijų viešpatavimą;
– suteikia pasirinkimo laisvę vartotojams, nes praplečia produkcijos asortimentą, užtikrina pagamintų produktų gausą ir įvairovę;
– skatina abipusiškai naudingą tarptautinį darbo pasidalijimą,
– padeda daug efektyviau paskirstyti išteklius ir užtikrinti aukštesnį materialinės gerovės lygį tiek atskirose šalyse, tiek viso pasaulio mastu.
Todėl yra naudingiausia gaminti prekes, kurių sąnaudos yra palyginus su kitų gamintojų žemos, prekės yra paklausios toliau už valstybės ribų. Laisva prekyba pateisinama tik tuomet, kada nauda gaunama ne kitų sąskaita.
Laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos gamintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje.
Taigi, šalims yra naudinga laisvai prekiauti tarpusavyje, kadangi būtent šitaip efektyviausiai pasidalijama darbu ir specializuojamasi tose srityse, kuriose kiekvienos šalies įmonės turi santykinį pranašumą, o vartotojai turi didžiausią pigių prekių pasirinkimą

Protekcionizmas – valstybės formuojama politika, kurios tikslas  apsaugoti vidaus rinką nuo užsienio konkurencijos, panaudojant tarifinius ir netarifinius prekybos politikos metodus. Čia naudojami muitai, teikiamos subsidijos nacionalinio ūkio vystymuisi, kitais būdais apribojamas prekių judėjimas. Nors tokią apsaugą galima iš dalies pateisinti, vis dėlto protekcionalizmas, kaip svarbiausia nacionalinių interesų gy.nybos priemonė, apskritai nėra toleruotina.
Šiuo metu laisvai prekiaujama didele dalimi prekių ir paslaugų, Lietuvoje taikomų importo muitų aritmetinis vidurkis, neįskaitant prekybos žemės ūkio produktais, yra mažesnis nei 3%, dėl šios priežasties vykdant užsienio politiką dėl neigiamo balanso Lietuvoje dažnai pasigirsta raginimų įvairiais būdais riboti iš kitų šalių įvežamas prekes. Argumentai pateikiami patys įvairiausi:
• būtinybė subalansuoti eksportą ir importą,
• apsaugoti vartotojus nuo “nekokybiškų”, o gamintojus – nuo “neteisingai” konkuruojančių prekių,
• įvesti importo muitus arba kitokias apsaugos priemones,
• didinti importo muitus,
• importo muitus mažinti tik abipusiškai, t.y. jei už tai kita šalis atsilygina tuo pačiu, arba atsilyginti muito didinimu kitai šaliai, jei ji šitaip pasielgia Lietuvos eksporto atžvilgiu,
• atskiroms prekėms apriboti importą.

Šiuo metu Lietuvai esant ES nare yra stengiamasi mažinti importą ir didintį šalies konominį augima.

Taigi, galima daryti išvadą, jog bet kuri šalis, nevykdanti užsienio prekybos ir viską gaminanti pati bei neišvengiamai ko nors atsisakanti, tikrai patiria didelius nuostolius užuot importavę produkciją ar paslaugas iš situ valstybių. Užsienio prekybos dėka visą laiką esantys riboti gamtos, darbo bei kiti gamybos veiksnių ištekliai yra paskirstomi kiek galima efektyviau, ko pasekoje pasiekiama efektyvesnė gamyba ir padidinamas darbo našumas.3. Lietuvos prekių importo raida
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe įvyko gana ryškūs pokyčiai mūsų šalies užsienio prekyboje – pradėjo veikti rinkos dėsniai, pradėta kurti užsienio prekybos plėtros programa. Todėl svarbu išanalizuoti, kaip vystėsi mūsų šalies užsienio prekyba ir kas tam turėjo daugiausia įtakos. Ekonominė valstybių integracija formuoja kiekvienos šalies užsienio prekybą. Dėl savo geros geografinės padėties, Lietuva ilgus šimtmečius buvo užsienio prekybos kryžkelėje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dar labiau suaktyvėjo užsienio prekyba.
Norėdami atskleisti pagrindines importo dinamikos tendencijas, išanalizavome du laikotarpius: 1995 – 2006 ir 2006 – 2007 metų.3.1. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai 1995 – 2006 metais
1 pav. 1995 – 2006 eksporto ir importo balansas

Šiame grafike matome importo, eksporto ir jų skirtumų grafiką per eilę metų (1997 – 2006). Akivaizdžiai matosi jog importas visada mažesnis už eksportą, o tai sąlygoja neigiamą balansą. Priežastys neigiamo balanso yra šios:
• Lietuvos tam tikrų sričių gamybos nepajėgumas aprūpinti rinkos arba tų sričių prekių kurias importuojame nebuvimas.
• Susilpnėjimas pramonės šakų, kurios buvo stiprios Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
• Importuojamų žaliavų nebuvimo, Lietuvos teritorijoje( Metalo rūdžių, kitų naudingų iškasenų)
• Pigesnės importuojamos prekės už vietoj gaminamas ( Kiniečių gamybos prekių importas)
• Nepalankus klimatas ( tropinių vaisių importas
• Lietuvos prekių bei paslaugų nekokybiškumas, naujovių nebuvimas.
Grafike matome, jog importas išaugo beveik 5 kartus lyginant su pradiniu laikotarpiu, tačiau jo augimas nebuvo nuolatinis, 1999 metais jis buvo ir sumažėjęs lyginant su prieš tai buvusiais metais. Tai galėjo sąlygoti valstybės politika importo atžvilgiu, prekių paklausos kritimas, naujovių nebuvimas.3.1.1 Importo struktūra pagal prekių rūšis
1 lentelė
Importo struktūra procentais pagal prekių rūšis 2004 – 2007metais
Importo struktūra procentais 2004-2007 metais 2004 2005 2006 2007
Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai
ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas

ir perdirbti tabako pakaitalai 3,8 3,7 4 4,1
Mineraliniai produktai 19,7 25,5 23,4 17,1
Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės

šakų produkcija 8,4 7,8 8,4 9,7
Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai 5,5 5,6 5,2 5,3
Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 7,1 5,6 5 5
Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 7,2 6,9 7,1 8
Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros

įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir

atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo
ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai,
šių dirbinių dalys ir reikmenys 19 17,9 17,6 17,2
Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės

ir pagalbiniai transporto įrenginiai 13,2 11,7 13,9 16,6
Kiti 16,1 15,3 15,4 17

Šioje lentelėje pateiktos pačios svarbiausios ir didžiausią dalį užimančios importuojamų prekių sritys. Nuo 2004m. iki 2006m. didžiausią importuojamų prekių dalį sudarė mineraliniai produktai (t.y. mineralinės medžiagos, tokiu pavidalu, kuriame jos išgaunamos iš žemės arba iš jūros, kartu su ribotu produktų kiekiu, gaunamu iš mineralinių medžiagų, perdirbant palyginus paprastu būdu. Čia klasifikuojamos liekanos, gaunamos perdirbant šiuos mineralinius produktus arba bet kokias kitas medžiagas. Skirstomos į tris skirsnius: 1. “Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas”; 2. “Rūdos, šlakai ir pelenai”; 3. “Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai“. (http://www.mruni.lt/mru_lt_dokumentai/katedros/muitines_veiklos_katedra/Medziaga_Studentams/mineral-t.doc). 2004m. mineraliniai produktai sudarė 19,7 %, 2005m. išaugo iki 25,5 % ( padidėjimo prieaugis 5,8 %), o 2006m. sudarė 23,4 % visų importuojamų prekių. Tačiau 2007m. daugiausiai yra įvežama mašinų ir mechaninių įrenginių , elektros įrenginių, garso įrašymo ir atkūrimo aparatų ir pan. prekių gausa, kuri sudarė 17,2% visų importuojamų prekių (Siekiant modernizuoti ūkį į Lietuvą įvežama iš užsienio technikos, todėl kad patys sau beveik nieko negaminame. Kuo toliau, tuo labiau didėja materialinės investicijos į mašinas bei įrenginius. Tai reiškia, kad mūsų šalies ūkis sparčiau modernizuojamas ir turės tvirtą pagrindą plėstis). (http://www.buhalteris.lt/ index.php?cid=819&new_id=35938)

2 pav. Didžiausią dalį užimančių importuojamų prekių sričių trejetukas3.1.2 Lietuvos prekių importo kitimas pagal pagrindines šalių grupes
3 pav. Lietuvos prekių importo kitimas 1996 – 2007metais pagal pagrindines šalių grupes

Iš grafiko matome, kad didžiausią dalį prekių Lietuva importuoja iš Europos sąjungos šalių (sudaro apie 60% viso importo). Lietuvai tapus ES nare, prekių importas padidėjo. Prekių importo augimą skatino padidėjusi vidaus paklausa. Sparčiausiai didėjo vartojimo prekių importas ( ypač ilgalaikio vartojimo prekių: buitinės technikos, televizorių ir kt.) 2005m. vartojimo prekių importas sudarė 17,2% importo struktūroje. Lietuvai tapus ES nare buvo panaikinti muitai įvežamiems maisto produktams ir alkoholiniams gėrimams iš ES šalių, sumažėjo šių produktų kainos, padidėjo jų vartojimas, todėl šių prekių įvežimas didėjo. Didelią įtaką Lietuvos prekinei struktūrai turi ES prekybos politikos ir pagrindinių jos principų įgyvendinimas.
Antroje vietoje pagal importuojamų prekių kiekį yra įvežama iš NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandrauga) šalių. Didžiausią Lietuvos importo dalį sudarė mineraliniai produktai (maždaug 25% viso importo),įvairios žaliavos, o jie yra importuojami būtent iš NVS šalių. Matomas nuo 2005 iki 2007metų importo iš NVS šalių mažėjimas. To priežastis „Mažeikių naftos“ gamybos apimties sumažėjimas. Sumažėjus gamybai Lietuva mažiau importuoja mineralinių produktų, kurie ir sudaro pagrindinę importo dalį.
Toliau seka importas iš kitų šalių. Tai sudaro nemažą įvežamų prekių kiekį, todėl kad į „kitas valstybes“ įeina Kinija,o į mūsų šalį importuojama labai daug produktų būtent iš tos šalies. Taip yra todėl, kad kinietiškos prekės yra daug pigesnės nei Lietuvoje gamintos. Labai didelis pasikeitimas įvyko nuo 2003 iki 2004m. importuojamų prekių kiekis sumažėjo maždaug 20%. O tuo pačiu laikotarpiu importuojamų prekių kiekis į ES šalis išaugo tiek pat, kiek į NVS šalis sumažėjo (20%). Šių pasikeitimų priežastis: Lietuvos stojimas į Europos Sąjunga.
Mažiausiai prekių yra įvežama iš ELPA šalių (Europos laisvosios prekybos susitarimo šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija). Norvegija ir Islandija yra pagrindinės žuvų žaliavos tiekėjos Lietuvos žuvų perdirbimo pramonei. Importo kiekis iš šių šalių mūsų nagrinėjamu laikotarpiu galima sakyti nesikeitė (išliko pastovus).3.2. Bendri Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai 2006 – 2007 metais
1 lentelė
Užsienio prekybos balansas, mln. litų

Eksportas Importas Balansas
2007 m. sausis–rugsėjis 32165,9 44955,0 -12789,1
Sausis 3118,0 4303,8 -1185,8
Vasaris 2928,8 4456,0 -1527,2
Kovas 3601,6 4731,6 -1130,0
I ketvirtis 9648,5 13491,4 -3842,9
Balandis 3405,8 5039,2 -1633,4
Gegužė 3733,2 5455,4 -1722,2
Birželis 3806,3 5189,0 -1382,7
II ketvirtis 10945,3 15683,6 -4738,3
liepa** 3928,6 5352,1 -1423,5
rugpjūtis** 3937,7 5293,6 -1355,9
Rugsėjis 3705,8 5134,3 -1428,5
III ketvirtis 11572,1 15780,0 -4207,9

2006 m. 38888,3 53274,6 -14386,3
sausis–rugsėjis 29236,4 39142,2 -9905,8
I ketvirtis 9074,9 11860,6 -2785,7
II ketvirtis 10135,0 13352,8 -3217,8
rugsėjis 3461,3 4872,2 -1410,9
III ketvirtis 10026,5 13928,8 -3902,3
IV ketvirtis 9651,9 14132,4 -4480,5
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys
Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių ar stulpelių suma gali nesutapti su duomenimis „iš viso“.
** Patikslinti duomenys.

1 lentelėje pateikiami 2007 ir 2006 metų užsienio prekybos balanso duomenys. 2007 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2006 m. sausio–rugsėjo mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10 ir 14,9 procento. 2007 m. pirmąjį ketvirtį šalies prekių eksportas, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 6,5 procento, o palyginti su 2006 m. ketvirtuoju ketvirčiu, – 0,1 procento. Prekių importas, palyginti su 2006 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo13,8 procento, o, palyginti su ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 3,54,5 procento. Importas visą analizuojamą laikotarpį viršijo eksportą, todėl balansas buvo deficitinis.
Eksporto augimui įtakos turėjo plastikų ir jų dirbinių (86,8%), antžeminio transporto priemonių (28,5%), trąšų (44,2%), mašinų ir mechaninių įrenginių (24,6%) eksporto padidėjimas. Importo augimą lėmė antžeminio transporto priemonių (45,3%), organinių chemijos produktų (2,7 karto), elektros mašinų ir įrenginių (20,2%) importo padidėjimas. Kitus faktorius (prekybos partneriai, sezono įtaka ir t.t) lėmusius tokius rezultatus, paanalizuosime sekančiose pastraipose.
Nagrinėjant BVP augimą išlaidų metodu, pastebėta, kad palyginti su ankstesniaisiais šių metų ketvirčiais, pirmą kartą per 2007 m. grynojo eksporto poveikis BVP augimui liepos–rugsėjo mėn. buvo teigiamas. Prekių ir paslaugų eksportas 3,5 procentinio punkto viršijo prekių bei paslaugų importą (eksportas išaugo 13,0 proc., importas – 9,5 proc.).

1 pav.: 2006-2007 metų sausio-spalio mėnesių balansas

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2007 m. sausio–rugsėjo mėn. eksportuota 32,2 mlrd. litų vertės prekių, importuota prekių, kurių vertė 45 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 12,8 mlrd. litų ir buvo 29,1 procento didesnis nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Spartus prekių importo augimo tempas atspindėjo itin stiprią vidaus paklausą. Importinių vartojimo prekių įsigijimą didino kylanti gyventojų perkamoji galia, o investicinių – didėjančios įmonių investicijos, kurias savo ruožtu skatino rekordiškai aukštas įmonių pelningumas, pigūs kredito ištekliai ir Europos Sąjungos struktūrinė parama.3.2.1 Importas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją
2 lentelė
Importas pagal makroekonomikos kategorijų klasifikaciją
2007 m. sausio – rugsėjo mėnesiais
Makroekonomikos kategorijų klasifikacija 2007 m.

sausis–
rugsėjis
Iš viso 100
Investicinės prekės 17,2
Tarpinio vartojimo prekės 55,8
Vartojimo prekės 19
Benzinas 0,1
Lengvieji automobiliai 7,6
Kiti 0,4
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2076

Importo struktūroje investicinių prekių lyginamasis svoris 2007 m. sausio – rugsėjo mėnesiais yra 17,2 proc.(2 lentelė). Palyginus su tarpinio vartojimo prekėmis, kurioms būdingas mažas pridėtinės vertės lyginamasis svoris, jų dalis kol kas labai nedidelė, nes pastarosios sudaro daugiau kaip pusę Lietuvos importo – 2007 m. sausio – rugsėjo mėnesiais 55,8 proc. Benzinas, kurio didėjimo tempai praeityje nebuvę tokie dideli, šių metų pirmus keturis mėnesius taip pat išliko labai maži, ir pasiekė tik 0,1 proc. Tačiau pati eksporto struktūra pagal makroekonomikos kategorijų klasifikavimą išliko beveik tokia pati kaip ir praeityje.
3lentelė
Importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių
Makroekonomikos kategorijos Importas Palyginti su 2006 m. sausio–rugsėjo mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-), proc.

mln. Lt proc. importas
Iš viso 44955 100 14,9
Investicinės prekės 7715,7 17,2 23,3
Tarpinio vartojimo prekės 25069,4 55,8 6,3
Vartojimo prekės 8551,6 19 28,2
Benzinas 26,3 0,1 -78,8
Lengvieji automobiliai 3431,2 7,6 41,1
Kiti 160,8 0,4 –

Lyginant makroekonomikos kategorijų rūšis (3 lentelė) su 2006 metais, iš viso importas per šį laikotarpį padidėjo 14,9 procento. Didžiausias importo padidėjimas matosi lengvųjų automobilių kategorijoje, importas padidėjo net 41,1 procentu. Investicinių prekių, bei vartojimo prekių importas kito panašiai, lyginant su 2007 metus su 2006 importas atitinkamai padidėjo 23,3 ir 28,2 procento. Tarpinio vartojimo kategorijos importas padidėjo tik 6,3 procento, iš to galime spręsti, kurios kategorijos daro didžiausią įtaką balansui. Vienintelis sumažėjimas iš lentelės matomas benzino kategorijoj. Šios srities importas per metus sumažėjo, net 78,8 procento.3.2.2 Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai
4 lentelė
Pagrindinių paslaugų rūšių eksporto ir importo
pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2007 m. I ketv.,
palyginti su 2006 m. I ketv., %

Šaltinis: Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

4 lentelėje pateikiami įvairių paslaugų duomenys, kurie daugiausiai nulemia eksportą ir importą. 2007 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo tik 1,6 procento, o paslaugų importas – 11,4 procento. Todėl teigiamas paslaugų prekybos perviršis sumažėjo139,4 mln. litų. Palyginti su 2006 m. ketvirtuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 21,7 ir 13,1 procento . Kaip ir ankstesniais metais, bendrus paslaugų eksporto ir importo pokyčius daugiausia lėmė transporto ir kelionių paslaugų pokyčiai. Palyginti su 2006 m. pirmuoju ketvirčiu, šių paslaugų eksportas padidėjo atitinkamai 13 ir 11,4 procento, o importas – 19,3 ir 14,6 procento. Transporto paslaugos, palyginti su bendru paslaugų eksporto ir importo mastu, sudarė atitinkamai 58,5 ir 48,2 procento.
Iš visų transporto paslaugų rūšių sparčiausiai augo geležinkelių ir kelių transporto paslaugų eksportas ir importas. Kadangi dalies paslaugų prekybos balansas buvo deficitinis arba turėjo nedidelį teigiamą perviršį, minėtų dviejų transporto paslaugų rūšių balanso perviršis sudarė net 95,6 procento visų paslaugų teigiamo perviršio.
Iš kitų paslaugų sparčiausiai augo kompiuterinių ir informatikos bei finansinių paslaugų eksportas ir importas. Lietuvos banko duomenimis, 2007 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2006 m. pirmuoju ketvirčiu, į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo beveik ketvirtadaliu, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius – 17,3 procento. 2007 m. pirmojo ketvirčio kelionių pajamos sudarė 570,1 mln. litų (padidėjo 11,4%), o kelionių išlaidos – 555,7 mln. litų, arba padidėjo 14,6 procento. Bendras kelionių balanso perviršis sudarė 14,4 mln. litų, arba sumažėjo 46,2 procento. 2007 m. pirmąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES27 valstybes sudarė 56,5 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES27 valstybių – 61,1 procento. NVS šalių dalis sudarė atitinkamai 34,2 ir 26,7 procento bendro paslaugų eksporto ir importo.3.2.3 Svarbiausi užsienio prekybos partneriai
5 lentelė
Svarbiausi užsienio prekybos partneriai 2007 m. sausio–rugsėjo mėn.

Importas Mln. Lt Procentais

dalis palyginti su 2006 m. sausio–rugsėjo mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-)
Iš viso 44955 100 14,9
ES 30215,5 67,2 –
ES-25 30127,8 67 28,1
NVS 10303,2 22,9 -14
ELPA 475,7 1,1 26,9
Rusija 8521,5 19 -20
Vokietija 6687,3 14,9 18,3
Lenkija 4696,6 10,4 28,5
Latvija 2353,2 5,2 33,5
Nyderlandai 1900,2 4,2 38,9
Italija 1733,2 3,9 41,1
Švedija 1629,2 3,6 27,2
Estija 1583,6 3,5 37,8
Prancūzija 1535,9 3,4 30
Jungtinė Karalystė 1308,7 2,9 32,3
Danija 1264,6 2,8 16,7
Belgija 1257 2,8 39,5
Suomija 1236,7 2,8 12,6
Kinija 1229,6 2,7 37,6
Jungtinės Valstijos 988 2,2 64,3
Kitos 7029,7 15,7 –

2007 m. sausio – rugsėjo mėnesiais, palyginus su 2006 m. tais pačiais mėnesiais, bendras Lietuvos importas padidėjo 14,9 proc. Sausio – rugsėjo mėn. svarbiausias Lietuvos importo partnerių penketukas buvo Rusija (19%), importas iš šios šalies siekė 8521,5 mln. Lt., Vokietija (14,9%) – 6687,3 mln. Lt., Lenkija (10,4%), importas sudarė 4696,6 mln. Lt., Latvija (5,2%) – 2353,2 mln. Lt., ir Nyderlandai (4.2%) – 1900,2 mln. Lt..

Didžiausias Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo su Rusija, Vokietija, Lenkija, Suomija ir Kinija, o didžiausias prekybos perviršis – su Latvija, Estija, JAV ir Kanada.
Akivaizdu, jog 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. daugiausia prekių importuota iš ES valstybių – 67 procentai bendro Lietuvos importo (eksportas į stojančiąsias šalis sudarė 18 procentų). importas iš NVS 2007 m. sausio – rugsėjo mėn., palyginus su 2006 tų pačių mėn. laikotarpiu, sumažėjo net 14 %, tuo tarpu iš ELPA padidėjo 26,9%. Palyginti su 2006 m. sausio – rugsėjo mėn., eksportas į stojančiąsias šalis padidėjo 8,4 procento, į valstybes nares padidėjo 15,8 procento.
Rusija yra viena iš pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva iš šios šalies importuoja daugiausia prekių. Daugiausiai iš Rusijos importuojama mineralinio kuro, alyvų, netauriųjų metalų.
Pagal importo apimtis Vokietija yra 2 vietoje po Rusijos Federacijos. Daugiausiai įvežama įrengimų (20%), chemijos pramonės produkcijos (20%), automobilių (18%) ir tikslios mechanikos gaminių (11%).
Lietuvos importe iš Lenkijos dominuoja skalbikliai ir valikliai, fenolio dervos, polietilenas, polietileno teraftalatas, monosiūlai iš vinilchlorido polimerų, namų apyvokos reikmenys iš plastikų, kūdikių vystyklai ir vystymo įklotai bei panašūs higieniniai dirbiniai, sulankstomos dėžės iš negofruoto popieriaus arba kartono, valcavimo produktai iš nerūdijančio plieno, tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai, dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto žėručio, keramikos dirbiniai, stiklas ir jo dirbiniai, popierius, medienos bei jos gaminiai(baldai).3.2.4 Importo prekinė struktūra pagal KN skyrius
6 lentelė
Importo prekinė struktūra 2007 m. sausio–rugsėjo mėn.

KN skyriai, skirsniai Mln. Lt Procentais

dalis palyginti su 2006 m. sausio–rugsėjo mėn., padidėjimas, sumažėjimas (-)

Iš viso 44955,0 100 14,9
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas: 1796,8 4,0 18,6
22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 400,2 0,9 35,0
V Mineraliniai produktai: 8202,4 18,2 -20,2
27 Mineralinis kuras 7766,6 17,3 -21,6
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija: 4333,4 9,6 37,8
29 Organiniai chemijos produktai 1429,7 3,2 2,7 k.
VII Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai: 2348,7 5,2 18,0
39 Plastikai ir jų dirbiniai 1933,9 4,3 17,4
XI Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai: 2215,2 4,9 12,0
62 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 439,2 1,0 46,0
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai: 3570,4 7,9 36,6
72 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 1462,6 3,3 47,7
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai: 7553,5 16,8 15,0
84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 4317,8 9,6 11,4
XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai: 7334,7 16,3 39,9
87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis 6833,6 15,2 45,3

Kiti 7599,9 17,1 –

Analizuojant importo prekinės struktūros duomenis, iš 6 lentelės matome, jog 2007 m. sausio–rugsėjo mėn. beveik pusę bendro prekių importo prieaugio sudarė mineraliniai produktai (18,2%), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (16,8%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (16,3%). . Kitą pusę importo prieaugio lėmė chemijos pramonės produkcijos, netauriųjų metalų ir jų dirbinių bei mašinų ir mechaninių įrenginių importo augimas.

Importo didėjimą taip pat lėmė ir transporto priemonių, organinės chemijos produktų, geležies ir plieno įvežimas.
Daugiausiai per metus pakito geležies ir plieno importas, lyginant su 2006 importas padidėjo net 47,7 procentais. Didelis importo pasikeitimas pastebimas antžeminių transporto priemonių ir drabužių bei jų priedų srityse, atitinkamai įvežamų prekių kiekis padidėjo 45,3 ir 46 procentais.
Mineralinių produktų importas per metus sumažėjo 20,2 procento, tai vienintelė prekių sritis, kurios įvežamų prekių kiekis ne augo, o krito. Didžiausią įtaką turėjo mineralinio kuro importo nuosmukis (-21,6%). Tai lėmė 2 priežastys: sumenkusi “Mažeikių naftos” gamybos apimtis (dėl mažesnės gamybos, įmonė mažiau importuoja žalios naftos), bei 8,2 % mažesnės pasaulinės naftos kainos.

Eksporto ir importo dinamikai didžiausią įtaką padarė brangstantys mineralai ir naftos produktai.

2 pav.: importo prekinė struktūra 2007 m. sausio-rugsėjo mėn.
Didžiausią importo dalį pagal prekinę struktūrą sudaro mineraliniai produktai (2 pav.). Tai druska, siera, žemės akmenys, tinkavimo medžiagos, kalkės, cementas, rūdos, šlakai ir pelenai. Šie produktai sudaro tik 1 procento visų importuojamų mineralinių produktų. Visą kitą dalį (17%) sudaro mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, buitinės medžiagos ir mineraliniai vaškai.
Toliau pagal procentus seka mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, televizijos vaizdo ir garso įrašymo, atkūrimo aparatų importas, kuris siekia 17 procentų. Tokią pat dalį sudaro visos likusios prekių sritys kartu sudėjus, kurios buvo neišskirtos atskirai dėl ne tokios didelės įtakos ir populiarumo. Tai gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai (2,3%), augaliniai produktai (3%), gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas (0.5%), žalios (neišdirbtos) odos, išdirbta oda, kailiai ir jų dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) (0,6.%), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys; kamštiena ir kamštienos dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai (2.2%), medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei jų dirbiniai( 2%), avalynė, galvos apdangalai, skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys; paruoštos naudoti plunksnos ir jų dirbiniai; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų (0.7%), dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai (2%), gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos (0.3%), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; jų dalys ir reikmenys (1.4%), ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys (0.1%), įvairūs pramonės dirbiniai (2%), meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai (0%), prekės, kurioms taikomos specialiosios deklaravimo nuostatos (0.2%).
16% sudaro mineralinių produktų importas, 10% tenka chemijos pramonės ir jai giminigų pramonės šakų produkcijai. Tai yra vienos iš pagrindinių sričių, iš kurių daugiausiai importuojama prekių.3.2.5 Importo prekybos duomenys eliminavus sezono įtaką
Užsienio prekybos rodikliams yra būdingi sezoniniai svyravimai. Sezono įtaka pradėta eliminuoti 2002 m. Sezono įtaka eliminuojama dviejų rodiklių (Eksportas (bendri užsienio prekybos duomenys), tūkst. Lt, ir Importas (bendri užsienio prekybos duomenys), tūkst. Lt) agreguotose laiko eilutėse. Laiko eilučių periodiškumas yra mėnuo arba ketvirtis.

Sezoniniam rodiklių išlyginimui yra naudojama „Demetra“ programinė įranga. Naudojamas parametrinis TRAMO/SEATS metodas. Eksporto ir importo laiko eilutės aprašomos multiplikatyviu modeliu. Glodinant laiko eilutes atsižvelgiama į darbo dienų įtaką. Sezono įtakos eliminavimo modelis paprastai yra keičiamas kartą per metus (Užsienio prekybos statistinės apskaitos metodika – http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/230_metodika.doc?PHPSESSID=3dce5cd62ea48c1815c41103e7b8ff73)
7 lentelėje matome pateiktus duomenis faktinėmis ir eliminavus sezono įtaką reikšmėmis.

7 lentelė
Užsienio prekybos duomenys
Laikotarpis Importas

faktinės reikšmės mln. litų eliminavus sezono įtaką

mln. Lt palyginti su praėjusiu mėnesiu, proc.
2006 09 4872,2 4562,7 99,3
2006 10 4728,3 4591,2 100,6
2006 11 4847,4 4637,5 101
2006 12 4556,7 4695,7 101,3
2007 01 4303,8 4858 103,5
2007 02 4456 4909,8 101,1
2007 03 4731,6 4835 98,5
2007 04 5039,2 5046,7 104,4
2007 05 5455,4 5048,1 100
2007 06 5189 5102,1 101,1
2007 07 5352,1 5262,6 103,1
2007 08 5293,6 5253,4 99,8
2007 09 5134,3 4830,2 91,9

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys – http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2135
Sezono įtaka buvo nustatyta ir eliminuota, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, ypač į šventinius periodus, kai į šalį atvežama be galo daug sezoninių prekių, ir darbo dienų skaičių. 2007 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 5,9 ir 3 procentais. Eliminavus sezono įtaką eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 3,6 ir 8,1 procento.

3 pav.: Užsienio prekybos duomenys
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys – http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2135

Nagrinėjant (3 pav.) užsienio prekybos duomenis faktinėmis reikšmėmis ir eliminavus sezono įtaką, pastebime, jog didžiausi sezoniniai svyravimai pasireiškia metų gale, kai yra švenčiamos didžiosios metų šventės. Šiuo laikotarpiu labai daug prekių importuojama iš kitų šalių, ypač iš Kinijos.

Sezono eliminavimas reikalingas tam, kad būtų neiškraipomi šalies importo rodikliai, eliminavimas padeda nustatyti kiek prekių ir paslaugų buvo importuota tradiciškai, o ne dėl šventinio bumo ar metų laiko.Literatūros sąrašas:
1. Dalia Bernatonytė „Tarptautinė prekyba“, 2007m.
2. Vytautas Vengrauskas, Neringa Langvinienė „Tarptautinis verslas“ 1 knyga, 2005m.
3. Paulavičius K. Navickas V. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. I dalis, V., 2000.
4. Patalavičius R., Žiaunys H. Užsienio prekyba: tendencija, efektyvumas ir problemos. Lietuvos ūkio institutas, Vilnius: Mokslo aidai, 2001, P. 70.
5. McGrath P. T. Tarptautinės ekonomikos pagrindai. Vertimas iš angl.k., Vilnius: Margi raštai. 1999, P. 125.
6. Mankiw N.G. Maicroeconomic. Fourth edition. Word Publischers, 2000.
7. Paul Wonnacott/Ronald Wonnacott „Makroekonomika“, vertimo mokslinis redaktorius VDU docentas Zigmas Lydeka, 1994
8. Verslo žinios (dienraštis).
9. Lietuvos rinka (žurnalas) – www.lrinka.lt
10. Lietuvos statistikos metraštis 1999; 2000; 2001; 2002; 2003; 2004; 2005. http://www.stat.gov.lt

Leave a Comment