tarptautinis verslas

1. Įvadas ........................ 3
2. Japonija ....................... 4
3. Japonijos ekonomika ................ 5
4. Japonų biudžeto apokalipsė .............. 5
5. Japonijos finansų struktūra šiais laikais ........ 6
6. Ekonomika patiria recesiją .............. 8
7. Susitraukęs eksportas ................ 8
8. Modelio trūkumai ir pranašumai ........... 9
9. Prarastas dešimtmetis ................ 10
10. Atsigavimas ir nauja duobė ............ 11
11. Japonija be kokybės ženklo ............ 11
12. Skirtingos sąlygos .............. 13
13. Japonijos ekonominė krizė .......... 14
14. Japonijos stimuliavimo planas ........... 15
15. Išvados ....................... 16
16. Literatūros sąrašas ................. 17

Įvadas

Šiandien daug kalbama apie pasaulinę ekonominę krizę, kas ją sukėlė, ieškoma kaltų. Tačiau pasaulis matė ne vieną tokią krizę – didesnę ar mažesnę. Dažnai krizės priežastys būna tos pačios: nepagrįstas skolinimas(-is) ir per didelis vartojimas. Pasaulio ekonominė krizė, kuri prrasidėjo 2008 m. ir pasireiškė BVP mažėjimu. Krizę sukėlė ilgalaikių pokyčių naftos rinkos kainodaroje bei su ja susijusiose sferose. Japonijoje staigus ekonomikos nuosmukis 2008 m. pabaigoje daug kam buvo didelė ir nemaloni staigmena, sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui.
Darbo objektas – tinklalapiai www.ekonomika.atn.lt; www.pinigukarta.lt; www.archyvas.veidas.lt; www.civis.lt; www.traders.lt; www.wikipedia.org. Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulinę ekonominę krizę ir Japonijos atgaivinimo planą 2006 – 2009 metų laikotarpyje. Darbo uždaviniai: darbe siekiama susipažinti su krizės Japonijoje priežastimis; išsiaiškinti šio proceso pasekmes; stengiamasi atskleisti kokių buvo imtasi pagrindinių priemonių, kad butų pašalinta krizė. Daarbo struktūra – darbą padalinome į trylika potemių: 1. Japonija; 2. Japonijos ekonomika; 3. Japonų biudžeto apokalipsė; 4. Japonijos finansų struktūra šiais laikais; 5. Ekonomika patiria recesiją; 6. Susitraukęs eksportas; 7. Modelio trūkumai ir pranašumai; 8. Prarastas dešimtmetis; 9. Atsigavimas ir nauja duobė;10. Japonija be kokybės ženklo; 11. Skirtingos sąlygos; 12. Japonijos ekonominė kr

rizė; 13. Japonijos stimuliavimo planas – kiekvienoje potemėje stengiamasi atskleisti tam tikrus Japonijos krizės aspektus. Darbe plačiai aprašoma Pasaulinė ekonominė krizė ir Japonijos atgaivinimo planas, todėl naudojamas aprašomasis metodas.

Japonija

Japonija yra Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.
Pagal 1947 m. išleista šalies konstituciją, Japonija yra unitarinė konstitucinė monarchija, su imperatoriumi ir išrinktu Japonijos parlamentu. Imperatorius yra formali valstybės galva, tačiau jis neturi aukščiausios valdžios. Didžiausia politinę galią turi Ministras Pirmininkas ir kiti į parlamentą išrinkti nariai, tuo tarpu aukščiausioji vaaldžia priklauso japonų liaudžiai.
Japonija yra antra pagal nominalųjį BVP ir penkta pagal ginklavimosi biudžetą. Tai taip pat ketvirta didžiausia eksportuotoja ir šešta didžiausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra JTO, OECD, G4 ir APEC narė.
Japonijoje labai gerai išvystyti tokie kaip bankininkystė, draudimas, nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos. Itin stipri Japonijos pramonės galia – čia įsikūrusios didžiausios ir pažangiausios automašinų, elektronikos prietaisų, plieno, spalvotų metalų, laivų, cheminių medžiagų, tekstilės bei apdoroto maisto įmonės.
Japonijoje įsikūrusios didžiausios kompanijos, – tai Toyota Mo

otor, NTT DoCoMo, Canon, Takeda, Sony, Japonijos Plienas, Tepco, Mitsubishi Estate ir Seven & I Holding.
Pagrindiniai eksporto partneriai yra JAV, Europos Sąjunga, Kinijos Liaudies Respublika, Pietų Korėja, Taivanas ir Honkongas. Iš Japonijos daugiausiai eksportuojama transporto įranga, motorinės transporto priemonės, elektronika, elektriniai mechanizmai ir cheminės medžiagos. Dėl labai ribotų išteklių pačioje Japonijoje, šalis yra labai priklausoma nuo žaliavų importo iš kitų šalių. Japonijos pagrindiniai importo partneriai yra Kinijos Liaudies Respublika, JAV, Europos Sąjunga, Saudo Arabija, JAE, Australija, Pietų Korėja ir Indonezija. Į šalį daugiausiai importuojama mašinų detalės ir įranga, kuras, maisto produktai (ypatingai jautiena), cheminės medžiagos, tekstilė ir įvairios žaliavos pramonei.
Japonijos ekonomika

Japonija yra laisvos rinkos ekonomikos šalis. Atskirais aspektais Japonijoje tebėra pastebimi ankstesnės valstybės reguliuojamos ekonomikos požymiai, tačiau pastaraisiais metais Japonijos ekonomika vis labiau dereguliuojama ir privatizuojama, paskutinis svarbus žingsnis šia linkme buvo Japonijos pašto privatizavimas.
Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose. 2003 m. Japonijos eksportas siekė 363 milijardus eurų. Šiuo požiūriu Japonija yra trečioje vietoje tarp stambiausių eksporto valstybių po Vokietijos ir JAV. Tokiose srityse kaip žemės ūkis ir paslaugos jos produktyvumas yra žemesnis. Žemės ūkis yra stipriai subsidijuojamas.
Mažėjančios akcijų ir nekilnojamojo turto kainos devintojo dešimtmečio pabaigoje sukėlė ekonomikos stagnaciją. BVP augimas su

umažėjo iki vidutiniškai 1.5% 1991-1999 m. tai buvo lėtesnis augimas, nei tai buvo būdinga kitoms didžiosioms pramoninėms valstybėms tuo pačiu laikotarpiu, tačiau jis atitiko Prancūzijos ir Vokietijos augimą. Amžių sandūroje Japonija patyrė recesiją, kurią skatino ir recesiją JAV, tačiau nuo 2003 m. vėl prasidėjo stabilus ūkio augimas BVP didėjant po 2.0% 2003 – 2004 m. 2005 m. pirmoje pusėje Japonija pasiekė 5% augimą.

Japonų biudžeto apokalipsė

Japonijos biudžeto deficitas kasmet tampa vis didesnis ir vis daugiau japonų mano, kad šalies biudžetas pamažu patirs krizę.
Japonai visada žavėjosi Europa: savo vyriausybės valdymo, sveikatos apsaugos, kelių valdymo sistemomis kūrė pagal Didžiosios Britanijos modelį; geležinkelių išplanavimai panašūs į Prancūzijos; bankai reformuojami pagal Vokietijos „madą“. Bet dabar Japonija aidžiai stebi kitą šalį, į kurią nekreiptos visos Europos akys – tai Graikija.
Kuomet Atėnai apkarpė savo skylėtas biudžeto išlaidas, japonai pradėjo baimintis panašaus krizės scenarijaus. O ir statistika nekalba nieko gero: kaip ir Graikijos, Japonijos grynoji skola artėja prie 120 proc. BVP. Deficitas kiekvienais metais eina prie pavojingos ribos. Šalies kreditų reitingas vis karpomas, vis labiau tolstant nuo AAA reitingo. Japonijos eksportas per 2008 m. sumažėjo 50 proc. Nors Japonijos ekonomika nėra visiškai priklausoma nuo eksporto, bet ilgalaikė eksporto koncentracija vos į kelis regionus ir kelias šalis (JAV, ES, Kinija, Azijos šalis), labiausiai paveiktas krizės, nulėmė jos eksporto kritimą.
Pasak Liberalų demokratų partijos atstovo Shigeru Ishiba, į

šalį pamažu ateina krizė. „Japonų vyriausybė skolą laiku sustabdė ir taip išgelbėjo šalies žmones, – teigia S. Ishiba. – Ir kai skola priartės prie pavojingos ribos – Japonija sužlugs. Ir norėčiau pabrėžti, kad tokia diena ateis tikrai greitai“.
Japonijai ypač pagelbėjo kreditoriai, kurie skolino Japonijai pinigų su labai mažomis palūkanomis, kurios siekė tik 1 – 2 proc. Tuo tarpu Europoje kreditorių paskolos suteikiamos su 4 proc., o Graikijoje – net su 6 proc. palūkanomis. Kodėl taip yra? Todėl, kad dauguma Japonijos kreditorių yra japonai. Tačiau pasak Keio universiteto profesoriaus Naoyuki Yoshino, šalis turi tik kokius ketverius metus. Tuomet jai gresia Graikijos dalia.
Tad Japonija sugebėjo atitolinti galimą biudžeto krizę daugelį metų. Tačiau dabar, kuomet daugumos šalių finansai yra stebimi po didinamuoju stiklu, Japonijos biudžeto skyles bus vis sunkiau užkaišyti ir apokalipsė gali ateiti tikrai greitai.

Japonijos finansų struktūra šiais laikais

Japonijoje šiuo metu yra trijų tipų finansinės institucijos; centrinis bankas (Japonijos bankas), privačios finansinės institucijos ir visuomeninės finansinės institucijos. Privačios finansinės institucijos gali būti sugrupuotos į du tipus:
• Institucijos kurios priima depozitus;
• Kitos privačios institucijos.
Institucijos, kurios priima depozitus dar yra skirstomos į:
• Bankus;
• Kooperatines finansines institucijas;
• Kooperatinių finansinių institucijų federacijos.
Japonijos finansų sistemą galima skirstyti į: komerciniai bankai; ilgalaikės finansų institucijos; smulkaus verslo finansų institucijos; žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės finansų institucijos ir valstybinės finansų institucijos. Komerciniai bankai gali būti miestų bankai, regioniniai bankai ir užsienio bankų filialai. Regioniniai bankai yra tokie bankai, kurie licencijuojami pagal Japonijos bankų įstatymą. Tuo tarpu, kai miestų bankai didžiausią dalį finansinių paslaugų skiria reliatyviai didiesiems komercinėms įmonėms, regioniniai bankai labiausiai koncentruojasi ties mažmenine bankininkyste.
Japonijos finansų struktūra:

1 pav.
Ekonomika patiria recesiją

Staigus Japonijos ekonomikos nuosmukis 2008 m. pabaigoje daug kam buvo didelė ir nemaloni staigmena. Tačiau Japonija kur kas seniau jautė problemas. Teigiama, kad recesija Japonijoje prasidėjo 2007 m. lapkritį, tačiau Japonijos valdžia išsaugojo ramybę ir, matyt, tikėjosi, kad viskas susitvarkys savaime.
Kitaip nei JAV, prasidėjus krizei Japonijos bankų sistema beveik nenukentėjo, nes prieš vienuolika metų ji buvo pradėta reformuoti iš esmės, tačiau kiti rodikliai nedžiugino – pramonės apimtys mažėjo, buvo fiksuojamas privačių ir vidaus investicijų nuosmukis.
Iš pradžių buvo tik spėliojama, ar iš tiesų Japonijos ekonomika traukiasi, tačiau 2008 metų duomenys patvirtino visas spėliones, kad po ilgiausio augimo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Japonijos ekonomiką apėmė recesija. Dar vėliau, sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui, Japonijos ekonomika sumažėjo rekordiniu tempu – 2009 m. pirmo ketvirčio Japonijos BVP krito 15,2 proc. Tai gerokai prastesni nei 2008 m. šešto ketvirčio rezultatai, kuriuos Japonijos valdžia pripažino prasčiausiais nuo 1974 m., kai šios šalies ekonomikai skaudžiai krito naftą eksportuojančių šalių embargas.
Tiesa Japonijos valdžia nedemonstruoja panikos – šalies premjeras Taro Asio net pažadėjo, kad Japonija pirmoji pakils iš duobės, Pirmoji įveiks recesiją.

Susitraukęs eksportas

Pagrindinė Japonijos BVP kryčio priežastis – apie 14 proc. susitraukęs eksportas. Japonijai labai didelės įtakos turėjo sumažėjusi japoniškos produkcijos paklausa JAV ir Europoje. Tai iš esmės lėmė, kad Japonijos automobilių ir elektronikos pramonės koncernams teko staiga mažinti gamybos apimtis ir atleisti darbuotojus.
2006 m. pasauliniu automobilių pramonės lyderių tapo „Toyota Motor Corp“. Vėliau šis Japonijos automobilių gamintojas pranešė 2008 m. planuojantis pagaminti daugiau kaip 10 mln. automobilių 6 proc. daugiau nei 2007 m. Tačiau 2008 m. pasauliniai “Toyota” pardavimai krito 4 proc., kompanija buvo priversta mėnesiui uždaryti visas JAV esančias gamyklas. Japonijos rinkoje padėtis buvo dar prastesnė – 2008 m. pardavimai, palyginti su 2007 m., krito 23,4 proc., „Toyota“ buvo priversta savo gimtinėje uždaryti dvylika gamyklų. Tokio kritimo „Toyota“ nebuvo patyrusi beveik pusę amžiaus.
Kodėl kalbam apie „Toyota“? Kad būtų lengviau suprasti tą grandininę reakciją, kuri prasideda tada, kai japonų gigantas keliais procentais sumažina savo gamybos apimtis. Jei Japonijos ekonomiką palygintume su milžinišku ledkalniu, tai šios šalies automobilių pramonė būtų šio didelio ledkalnio viršūnė. Tokios kompanijos kaip „Toyota“ – tik tos viršūnės dalis, tačiau ją aprūpina milžiniškas kiekis įvairaus dydžio kompanijų, gaminančių ir tiekiančių automobilių komponentus, detales ir t.t., taigi tai labai didelė, po vandeniu esanti ir nematoma ledkalnio dalis. Kai mažėja „Toyota“ ar kito gigantiško koncerno gamybos apimtys ir įmonei tenka uždaryti gamyklas, visos kitos kompanijos, kurios glaudžiai susijusios su šiuo automobilių pramonės gigantu, taip pat priverstos mažinti savo gamybą ar net ją stabdyti.
Taigi Japonija labiausiai nukentėjo dėl to, kad sumažėjo jos eksportas. O juk eksportas 2000 – 2008 m. ir lėmė iš krizės XX a. pabaigoje išbridusios Japonijos ekonomikos augimą.

Modelio trūkumai ir pranašumai

Šiuolaikinio Japonijos ekonomikos modelio pagrindai buvo padėti po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu priimta šalies atstatymo ir vystymo koncepcija rėmėsi keliomis pagrindinėmis idėjomis. Visų pirma Japonija siekė tapti pilnateise Vakarų šalių partnere, todėl jai teko remtis laisvos rinkos principais. Antra, Japonija nusibrėžė, kad spartus ekonomikos vystymas įmanomas įdiegiant modernias technologijas, užtikrinančias didelių apimčių masinę gamybą. Trečia, Japonija daug dėmesio skyrė eilinių žmonių motyvacijai. Gražu, bet ne viskas teisinga, nes Japonija į kai kuriuos reiškinius turi labai savitą požiūrį. Pavyzdžiui, japoniškos motyvacijos tema dažnai yra aršiai kritikuojama, nes uždarbis dažnai priklauso ne nuo kvalifikacijos, o nuo išdirbtų metų, o tokia sistema tikrai neskatina jaunimo pasilikti gimtinėje.
Pagrindinis vaidmuo vystant ekonomiką Japonijoje buvo skirtas stambioms korporacijoms ir valstybei, kuri turėjo kontroliuoti kapitalo srautus, užtikrinti, kad milžiniškos investicijos pasiektų prioritetines sritis. Valstybė griežtai kontroliavo ir Japonijos pramonę kredituojančių šalies bankų darbą. Tokia sistema taip pat sulaukia kritikos dėl klestinčio protekcionizmo, kuris atsiranda tuomet, kaip valstybė per daug kišasi į verslo reikalus.
Spartų ekonomikos judėjimą į priekį po Antrojo pasaulinio karo užtikrino ir gan pažangi mokesčių sistema, fiksuotas ir dirbtinai sumažintas jenos kursas – tai vidaus rinką turėjo apsaugoti nuo užsienio konkurentų ir gerinti eksporto sąlygas. Japonai mielai pirko japoniškas prekes, vadinasi dar labiau suko Japonijos ekonomikos variklį. Specialistai mano, kad būtent vidinis vartojimas, kai japonas perka tik japonišką prekę, ilgą laiką buvo pagrindinė šios šalies ekonomikos varomoji jėga ir padėjo Japonijos ekonomikai pasiekti neregėtus augimo tempus.
Eksporto indėlis iš pradžių, t.y. pirmus du dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, buvo gana kuklus, tačiau nuo 1970 metų staiga šovė į viršų – pasaulio rinkos pradėjo masiškai „ryti“ japonišką elektroniką ir automobilių pramonės produkciją. Eksportas buvo ne tik Japonijos ekonomikos varomoji jėga, bet ir savotiškas gelbėjimo ratas, kuris padėdavo tada, kai Japonijos ekonomikai tekdavo išgyventi sunkesnius laikus.
Tačiau dabar šis ratas pradėjo grimzti į dugną ir paskui save tempti Japonijos ekonomiką.

Prarastas dešimtmetis

Vidaus rinkos persisotinimą Japonija pajuto apie 1980 metus. Tuo metu Japonijai sekėsi labai gerai, nes pasaulinė ekonomika vystėsi, atsivėrė naujos rinkos, kuriose Japonija galėjo realizuoti savo prekes, tačiau vidaus rinkoje, kurią daugelis laiko vienu pagrindiniu Japonijos ekonomikos variklių, dėl padidėjusios išorinės konkurencijos ir sustiprėjusio jenos kurso jau buvo juntamos problemos. Nepaisant to, Japonijai vis tik pavyko išsaugoti didelius (apie 4 proc. per metus) ekonomikos augimo tempus. Ir toks augimas buvo fiksuojamas beveik dešimtmetį. Tačiau kokiomis priemonėmis tai buvo pasiekta? Dirbtinai skaitant vidaus vartojimą panaudojus kreditavimo sistemą.
Tuo metu jau pūtėsi Japonijos ekonomikos burbulas. Pavyzdžiui, Japonijos nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimasis truko apie 7 – 8 metus, o jo sprogimo pasekmės buvo juntamos 15 metų. 2004 m. Tokijuje nekilnojamojo turto kainos buvo net dešimt kartų mažesnės nei 1990 m., kaip sprogo vienas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. 1990 – 2000 m. periodas yra vadinamas Japonijos prarastuoju dešimtmečiu – stabtelėjus ekonomikos augimui sparčiai krito nekilnojamojo turto kainos, žemyn pradėjo ristis vertybinių popierių birža, prasidėjo bankrotai ir apie dešimtmetį trukusi recesija.
Japonijos valdžia bandė gelbėti situaciją skatindama vartojimą vidaus rinkoje, kad Japonijos pramonės variklis ir toliau galėtų sparčiau suktis, tačiau teigiamų rezultatų tai nedavė. 1997 m. Japoniją ištiko bankų krizė.

Atsigavimas ir nauja duobė

Vis tik XXI a. Japonijos ekonomika pradėjo atsigauti. Atsigavimas iš dalies siejamas su po 1997 m. ištikusios bankų krizės Japonijoje priimtais tam tikrais įstatymais ir sukurtomis reguliacinėmis institucijomis, kurios Japoniją turėjo apsaugoti nuo tokių įvykių pasikartojimo. Nors liberalios to meto Japonijos valdžios reformos vertinamos teigiamai, tačiau pagrindiniu Japonijos ekonomikos augimo kriterijumi XXI a. pradžioje laikomos naujos eksporto galimybės, kurios susijusios su naujų didelių rinkų, tokių kaip Kinija, atsivėrimu, kuris reikalavo didelių prekių srautų. 2002 – 2008 m. eksporto dalis Japonijos BVP padidino nuo 10,6 iki 16,5proc, ir būtent eksporto didėjimas laikomas to meto Japonijos ekonomikos varikliu. Todėl kai 2008 m. Japonijos eksporto paklausa krito, šalies ekonomiką tai palietė labai skaudžiai.

Japonija be kokybės ženklo

„Toyota“ yra vienas paskutiniųjų Japonijos korporacijų simbolis, tačiau pastaruoju metu pagiriamųjų žodžių apie šią kompanija vis mažiau. Automobilių gamintoja dėl akseleratorių gedimų masiškai atšaukia automobilius iš Europos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Buvęs pasididžiavimas – Japonijos avialinijos – palaužtos milijardinių skolų paskelbė bankrotą.
Kompanijai „Sony“ lyderystę teko perleisti „Apple“. Antra pagal dydį Japonijos automobilių gamintoja „Honda“ dėl neveikiančio langų jungiklio atšaukia 646 tūkst. automobilių iš viso pasaulio.
Pastarieji įvykiai rodo, jog „pagaminta Japonijoje“ toli gražu ne visada pažymėta kokybės ženklu. Antrąja ekonomika pasaulyje veržiasi tapti Kinija, o kylančios Pietų Korėjos kompanijos nusiteikusios kovoti dar agresyviau. Kas nutiko po Antrojo Pasaulinio karo iš pelenų pakilusiam ekonomikos gigantui?
Problemos, su kuriomis susiduria „Toyota“, „Sony“ it Japonijos avialinijos skiriasi, tačiau pasak ekspertų, bendrų sąlyčio taškų yra. Pasaulinė ekonomikos krizė atskleidė šios tautos silpnąsias vietas: polinkį laikytis status quo, aroganciją ir galvoseną, jog yra per dideli pralaimėti.
Siekdami išlikti konkurencingi „Toyota“, „Sony“ ir kitos Japonijos kompanijos ėmė mažinti išlaidas ir atsainiau žiūrėti į kokybę.
„Toyota“ įsigudrino tą pačią detalę dėti į skirtingus automobilių modelius. Taip koncernas sutaupė didžiuliu pinigus, nepaisydamas grėsmės, jog net menkiausias defektas gali sukelti sąmyšį visame pasaulyje. Rezultatas: iš Jungtinių Valstijų, Europos ir Kinijos atšaukta milijonai automobilių.
„Sony“ problemas lėmė trumparegystė – kompanija nespėjo koja kojon su rinkos tendencijomis. Ji per vėlai susizgribo, kai žmonės ėmė rinktis LCD televizorius. Tuo pasinaudojąs Pietų Korėjos „Samsung Electronics“ šovė į priekį ir dabar yra šios rinkos lyderis. Tas pats nutiko su „Walkman“ – nešiojamu muzikos grotuvu, kuris devintame dešimtmetyje buvo be galo populiarus. „Sony“ ir vėl pražiopsojo posūkį, už kurio laukė ateitis – skaitmeniniai grotuvai. Kompaniją aplenkė „Apple“, pristačiusi „iPod“.
„Sony“ imperijai plečiantis į finansų, kino industriją ir kitus verslus, kai kurie analitikai jau tada kalbėjo, kad korporacija praranda aštrų žvilgsnį. 2006 m. užsidegus kelioms, teko išimti iš rinkos beveik 10 milijonų baterijų, skirtų nešiojamiems kompiuteriams.
Japonijos avialinijų problemos brendo dešimtmečius, tačiau buvo nuolatos dangstomos, nes japonai nenoriai leidžia didžiosioms kompanijoms nuskęsti.
Pastarieji įvykiai verčia abejoti Japonija, kaip kokybiškų technologijų kalvę. Pietų Korėja ar Kinija jau siūlo tokius pačius kokybiškus produktus pigiau.

Skirtingos sąlygos

Be abejo, Japonija pradėjo gelbėtis: parėjusių metų pabaigoje buvo pasiūlyti net trys ekonomikos stimuliavimo planai, kurių paskutinis siūlo tam skirti apie 205 mln. JAV dolerių, tačiau ekonomistai teigia, kad nė vienas planas neduos reikiamų rezultatų, jei Japonijos valdžia nemažins valstybės išlaidų, kurios yra labai didelės, jei nebus kovojama su protekcionizmu. 2009 m. Japonijos biudžeto deficitas turėjo pasiekti 133 mlrd. JAV dolerių ribą, nors 2008 m. jis buvo kur kas mažesnis – 51 mlrd. JAV dolerių. Šie skaičiai aiškiai sako, kad Japonija išgyvena sunkius laikus.
Ekonomikos ekspertai kritikuoja Japonijos vyriausybės veiksmus ir pasirinktą taktiką. Jų teigimu, vyriausybė, didindama savo įtaką šalies ekonomikai palaikydama neefektyvias gamybos įmones, tik dabar labiau blogina padėtį. Teigiama, kad Japonija antrą kartą lipa ant to paties grėblio, ant kurio buvo užlipusi paskutinį XX a. Dešimtmetį, tik šis grėblys per kaktą gali smogti daug skaudžiau, nes kitaip nei XX a. pabaigoje, dabar ekonominė krizė apėmusi visą pasaulį. Vienas žymus JAV ekonomistas sakė: „XX a. Pabaigoje Japonijai tiesiog pasisekė, nes kai 1990 m. Japoniją apėmė krizė, pasaulyje, o ypač JAV, prekybos apimtys kilo labai sparčiai, todėl japonai turėjo idealias sąlygas ekonomikai gelbėti. Dabar jie kartoja tas pačias klaidas pamiršdami, kad tokių gerų sąlygų, kokios buvo tada jau nebėra.“ Su tokia nuomone sutinka nemažai ekonomikos ekspertų, tačiau nemaža jų dalis priduria, kad Japonijos vyriausybė paprasčiausiai neturi jokios išeities, nes ji gali tik du dalykus: maitinti ekonomiką valdiškais pinigais arba mažinti mokesčius, ir daugelis sutinka, kad dabar Japonijos ateitis priklauso ne nuo šios šalies vyriausybės žingsnių, o nuo išorinių veiksnių, kurių vienas svarbiausių – JAV ekonomikos atsigavimas.
Kas toliau? Kas gali tiksliai pasakyti, kada JAV ekonomika atsigaus ir padidės japoniškų gaminių paklausa? To tiksliai niekas nežino. Į Kiniją žiūrėti kaip į šalį, į kurią Japonija gali eksportuoti didelius kiekius savo produkcijos taip pat neverta, nes Kinija irgi jaučia krizę, todėl stengiasi išsiversti su savo resursais – Kinija gamina daug visko, ko reikia. O gal Japonijai laikinai gali padėti didelės investicijos į šalies infrastruktūros objektus? Kažkas panašaus Japonijoje buvo esant 1990 – 2000 m. krizei: milžiniškos lėšos buvo skiriamos kelių tiesimui ir tiltų statybai, po to paaiškėjo, kad nemažos dalies tų tiltų niekam nereikia, nes jie niekur neveda.
Bandymai skatinti japonų vartojimą rezultatų taip pat neduoda. Japonai be reikalo nesiskolina, be to, jiems nėra reikalo tai daryti, nes japonai santaupų turi tiek, kiek neturi nė vienos šalies gyventojai. Kaip japonus priversti atverti savo pinigines? „Niekaip nepriversi, – sako kai kurie ekspertai, – japonai yra taupūs, jokios priemonės jų nepriverčia pirkti daugiau nei jiems šiuo sunkmečiu reikia.“
Tai kas Japonijos laukia? Nemaža dalis ekspertų teigia, kad jei Japonija imtųsi liberalių reformų ir savo gana archaišką ekonominę sistemą padarytų modernesne, atitinkančią dabartines sąlygas, jei sumažintų valstybės įtaką ekonomikai, krizės padariniai būtų švelnesni. Tačiau neatrodo, kad Japonija ką nors norėtų keisti. Japonija elgiasi taip, lyg krizė būtų pats blogiausias metas reformoms. Ji nieko nedaro, kad pamatytu šviesą tunelio galia, todėl japonai tos šviesos greitai turbūt ir nepamatys, nebent rudenį per rinkimus dabartinę Japonijos valdžią pakeistų kita, liberalesnių pažiūrų.

Japonijos ekonominė krizė

Japonijos einamosios sąskaitos deficitas pasiekė rekordinę 172,8 mlrd. jenų (1,8 mlrd. JAV dolerių) ribą. Tai ne tik didžiausias, bet apskritai pirmasis deficitas per 13 metų. Japonijos vyriausybės skelbiama statistika rodo, kad per sausio mėnesį šalies eksportas sumažėjo kone dvigubai, o importas smuko trečdaliu.
Palyginti su praėjusių metų sausiu, Japonijos eksportas per pirmąjį šių metų mėnesį sumažėjo 46,3 proc., o eksportas i JAV – net 52,9 proc. Bene skaudžiausiai eksportą paveikė merdinti prekyba automobiliais, nes vien jų eksportas į užsienį smuko 66,1 proc.
Kad palygintų prekių eksportą, o kartu ir visą šalies ekonomiką, Japonija pristatys naują ekonomikos stimuliavimo priemonių paketą. Šalies vyriausybės atstovai atsisakė nurodyti jo vertę, tačiau kai kurie įtakingi politikai ragina šiam reikalui skirti daugiau nei 20 trln. jenų (205 mlrd. dolerių).

Japonijos stimuliavimo planas

Japonijos pirmininkas pristatė Japonijos ekonomikos stimuliavimo planą. Pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje Japonijos Vyriausybė ketina padidinti savo išlaidas 5 trilijonais Japonijos jenų (51 milijardų JAV dolerių). Apie 20 milijardų JAV dolerių bus skirti mokestinėms lengvatoms, kuriomis bus siekiama remti namų ūkius. Tai jau antras mėginimas paremti šalies ekonomiką: rugpjūčio mėnesį Vyriausybė šiam tikslui skyrė 11,7 trilijono jenų (119 milijardų JAV dolerių).
Vis dėl to kai kurie finansų analitikai tokį gelbėjimo planą vadina ekonomiškai nepagrįstu priešrinkiminiu triuku arba politiniu, o ne ekonominiu mąstymu, kadangi Japonija, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, ir taip turi didžiausią vyriausybės skolą – ji siekia net 180% šalies BVP.

Mūsų nuomone, Japonija yra labai didelė ir stipri šalis. Nors šiuo metu Japonijos ekonomika ir yra silpna, tačiau šios šalies ekonomikė krizė priklauso ne vien nuo jos pačios. Pagėrėjus padėčiai kitose šalyse, Japonija ims po truputi atsigauti, nes padidės eksportas, ir Japonijos ekonomika šiek tiek atsigaus.

Japonijos stimuliavimo planas mūsų nuomone nėra, pats geriausias, nes jis yra siūlomas jau antrą kartą. Jei jau pirmą karta įgyvendinus šį planą šalis nepasiekė norimų rezultatų, nemanome, jog tas pats planas antrą kartą pasiteisins šalies lūkesčius.

Išvados

Japonija yra viena iš didžiausių pasaulio šalių kuriose yra gerai išvystyta pramonė, bankininkystė, draudimas, nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos, Japonijoje įsikūrusios didžiausios kompanijos – todėl ši šalis yra viena didžiausių eksportuotojų ir importuotojų pasaulyje.
• Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose.
• Recesija Japonijoje prasidėjo 2007 m. lapkritį, tačiau Japonijos valdžia išsaugojo ramybę, tačiau 2008 metų duomenys patvirtino visas spėliones sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui, Japonijos ekonomika sumažėjo rekordiniu tempu – 2009 m. pirmo ketvirčio Japonijos BVP krito 15,2 proc.
• Pagrindinė Japonijos BVP kryčio priežastis – apie 14 proc. susitraukęs eksportas.
• Japonijos ateitis priklauso ne nuo šios šalies vyriausybės žingsnių, o nuo išorinių veiksnių, kurių vienas svarbiausių – JAV ekonomikos atsigavimas.
• Jei Japonija imtųsi liberalių reformų ir savo gana archaišką ekonominę sistemą padarytų modernesne, atitinkančią dabartines sąlygas, jei sumažintų valstybės įtaką ekonomikai, krizės padariniai būtų švelnesni.

Literatūros sąrašas

• www.ekonomika.atn.lt
• www.pinigukarta.lt
• www.archyvas.veidas.lt
• www.civis.lt
• www.traders.lt
• www.wikipedia.org

1. Įvadas ........................ 3
2. Japonija ....................... 4
3. Japonijos ekonomika ................ 5
4. Japonų biudžeto apokalipsė .............. 5
5. Japonijos finansų struktūra šiais laikais ........ 6
6. Ekonomika patiria recesiją .............. 8
7. Susitraukęs eksportas ................ 8
8. Modelio trūkumai ir pranašumai ........... 9
9. Prarastas dešimtmetis ................ 10
10. Atsigavimas ir nauja duobė ............ 11
11. Japonija be kokybės ženklo ............ 11
12. Skirtingos sąlygos .............. 13
13. Japonijos ekonominė krizė .......... 14
14. Japonijos stimuliavimo planas ........... 15
15. Išvados ....................... 16
16. Literatūros sąrašas ................. 17

Įvadas

Šiandien daug kalbama apie pasaulinę ekonominę krizę, kas ją sukėlė, ieškoma kaltų. Tačiau pasaulis matė ne vieną tokią krizę – didesnę ar mažesnę. Dažnai krizės priežastys būna tos pačios: nepagrįstas skolinimas(-is) ir per didelis vartojimas. Pasaulio ekonominė krizė, kuri prasidėjo 2008 m. ir pasireiškė BVP mažėjimu. Krizę sukėlė ilgalaikių pokyčių naftos rinkos kainodaroje bei su ja susijusiose sferose. Japonijoje staigus ekonomikos nuosmukis 2008 m. pabaigoje daug kam buvo didelė ir nemaloni staigmena, sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui.
Darbo objektas – tinklalapiai www.ekonomika.atn.lt; www.pinigukarta.lt; www.archyvas.veidas.lt; www.civis.lt; www.traders.lt; www.wikipedia.org. Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulinę ekonominę krizę ir Japonijos atgaivinimo planą 2006 – 2009 metų laikotarpyje. Darbo uždaviniai: darbe siekiama susipažinti su krizės Japonijoje priežastimis; išsiaiškinti šio proceso pasekmes; stengiamasi atskleisti kokių buvo imtasi pagrindinių priemonių, kad butų pašalinta krizė. Darbo struktūra – darbą padalinome į trylika potemių: 1. Japonija; 2. Japonijos ekonomika; 3. Japonų biudžeto apokalipsė; 4. Japonijos finansų struktūra šiais laikais; 5. Ekonomika patiria recesiją; 6. Susitraukęs eksportas; 7. Modelio trūkumai ir pranašumai; 8. Prarastas dešimtmetis; 9. Atsigavimas ir nauja duobė;10. Japonija be kokybės ženklo; 11. Skirtingos sąlygos; 12. Japonijos ekonominė krizė; 13. Japonijos stimuliavimo planas – kiekvienoje potemėje stengiamasi atskleisti tam tikrus Japonijos krizės aspektus. Darbe plačiai aprašoma Pasaulinė ekonominė krizė ir Japonijos atgaivinimo planas, todėl naudojamas aprašomasis metodas.

Japonija

Japonija yra Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.
Pagal 1947 m. išleista šalies konstituciją, Japonija yra unitarinė konstitucinė monarchija, su imperatoriumi ir išrinktu Japonijos parlamentu. Imperatorius yra formali valstybės galva, tačiau jis neturi aukščiausios valdžios. Didžiausia politinę galią turi Ministras Pirmininkas ir kiti į parlamentą išrinkti nariai, tuo tarpu aukščiausioji valdžia priklauso japonų liaudžiai.
Japonija yra antra pagal nominalųjį BVP ir penkta pagal ginklavimosi biudžetą. Tai taip pat ketvirta didžiausia eksportuotoja ir šešta didžiausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra JTO, OECD, G4 ir APEC narė.
Japonijoje labai gerai išvystyti tokie kaip bankininkystė, draudimas, nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos. Itin stipri Japonijos pramonės galia – čia įsikūrusios didžiausios ir pažangiausios automašinų, elektronikos prietaisų, plieno, spalvotų metalų, laivų, cheminių medžiagų, tekstilės bei apdoroto maisto įmonės.
Japonijoje įsikūrusios didžiausios kompanijos, – tai Toyota Motor, NTT DoCoMo, Canon, Takeda, Sony, Japonijos Plienas, Tepco, Mitsubishi Estate ir Seven & I Holding.
Pagrindiniai eksporto partneriai yra JAV, Europos Sąjunga, Kinijos Liaudies Respublika, Pietų Korėja, Taivanas ir Honkongas. Iš Japonijos daugiausiai eksportuojama transporto įranga, motorinės transporto priemonės, elektronika, elektriniai mechanizmai ir cheminės medžiagos. Dėl labai ribotų išteklių pačioje Japonijoje, šalis yra labai priklausoma nuo žaliavų importo iš kitų šalių. Japonijos pagrindiniai importo partneriai yra Kinijos Liaudies Respublika, JAV, Europos Sąjunga, Saudo Arabija, JAE, Australija, Pietų Korėja ir Indonezija. Į šalį daugiausiai importuojama mašinų detalės ir įranga, kuras, maisto produktai (ypatingai jautiena), cheminės medžiagos, tekstilė ir įvairios žaliavos pramonei.
Japonijos ekonomika

Japonija yra laisvos rinkos ekonomikos šalis. Atskirais aspektais Japonijoje tebėra pastebimi ankstesnės valstybės reguliuojamos ekonomikos požymiai, tačiau pastaraisiais metais Japonijos ekonomika vis labiau dereguliuojama ir privatizuojama, paskutinis svarbus žingsnis šia linkme buvo Japonijos pašto privatizavimas.
Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose. 2003 m. Japonijos eksportas siekė 363 milijardus eurų. Šiuo požiūriu Japonija yra trečioje vietoje tarp stambiausių eksporto valstybių po Vokietijos ir JAV. Tokiose srityse kaip žemės ūkis ir paslaugos jos produktyvumas yra žemesnis. Žemės ūkis yra stipriai subsidijuojamas.
Mažėjančios akcijų ir nekilnojamojo turto kainos devintojo dešimtmečio pabaigoje sukėlė ekonomikos stagnaciją. BVP augimas sumažėjo iki vidutiniškai 1.5% 1991-1999 m. tai buvo lėtesnis augimas, nei tai buvo būdinga kitoms didžiosioms pramoninėms valstybėms tuo pačiu laikotarpiu, tačiau jis atitiko Prancūzijos ir Vokietijos augimą. Amžių sandūroje Japonija patyrė recesiją, kurią skatino ir recesiją JAV, tačiau nuo 2003 m. vėl prasidėjo stabilus ūkio augimas BVP didėjant po 2.0% 2003 – 2004 m. 2005 m. pirmoje pusėje Japonija pasiekė 5% augimą.

Japonų biudžeto apokalipsė

Japonijos biudžeto deficitas kasmet tampa vis didesnis ir vis daugiau japonų mano, kad šalies biudžetas pamažu patirs krizę.
Japonai visada žavėjosi Europa: savo vyriausybės valdymo, sveikatos apsaugos, kelių valdymo sistemomis kūrė pagal Didžiosios Britanijos modelį; geležinkelių išplanavimai panašūs į Prancūzijos; bankai reformuojami pagal Vokietijos „madą“. Bet dabar Japonija aidžiai stebi kitą šalį, į kurią nekreiptos visos Europos akys – tai Graikija.
Kuomet Atėnai apkarpė savo skylėtas biudžeto išlaidas, japonai pradėjo baimintis panašaus krizės scenarijaus. O ir statistika nekalba nieko gero: kaip ir Graikijos, Japonijos grynoji skola artėja prie 120 proc. BVP. Deficitas kiekvienais metais eina prie pavojingos ribos. Šalies kreditų reitingas vis karpomas, vis labiau tolstant nuo AAA reitingo. Japonijos eksportas per 2008 m. sumažėjo 50 proc. Nors Japonijos ekonomika nėra visiškai priklausoma nuo eksporto, bet ilgalaikė eksporto koncentracija vos į kelis regionus ir kelias šalis (JAV, ES, Kinija, Azijos šalis), labiausiai paveiktas krizės, nulėmė jos eksporto kritimą.
Pasak Liberalų demokratų partijos atstovo Shigeru Ishiba, į šalį pamažu ateina krizė. „Japonų vyriausybė skolą laiku sustabdė ir taip išgelbėjo šalies žmones, – teigia S. Ishiba. – Ir kai skola priartės prie pavojingos ribos – Japonija sužlugs. Ir norėčiau pabrėžti, kad tokia diena ateis tikrai greitai“.
Japonijai ypač pagelbėjo kreditoriai, kurie skolino Japonijai pinigų su labai mažomis palūkanomis, kurios siekė tik 1 – 2 proc. Tuo tarpu Europoje kreditorių paskolos suteikiamos su 4 proc., o Graikijoje – net su 6 proc. palūkanomis. Kodėl taip yra? Todėl, kad dauguma Japonijos kreditorių yra japonai. Tačiau pasak Keio universiteto profesoriaus Naoyuki Yoshino, šalis turi tik kokius ketverius metus. Tuomet jai gresia Graikijos dalia.
Tad Japonija sugebėjo atitolinti galimą biudžeto krizę daugelį metų. Tačiau dabar, kuomet daugumos šalių finansai yra stebimi po didinamuoju stiklu, Japonijos biudžeto skyles bus vis sunkiau užkaišyti ir apokalipsė gali ateiti tikrai greitai.

Japonijos finansų struktūra šiais laikais

Japonijoje šiuo metu yra trijų tipų finansinės institucijos; centrinis bankas (Japonijos bankas), privačios finansinės institucijos ir visuomeninės finansinės institucijos. Privačios finansinės institucijos gali būti sugrupuotos į du tipus:
• Institucijos kurios priima depozitus;
• Kitos privačios institucijos.
Institucijos, kurios priima depozitus dar yra skirstomos į:
• Bankus;
• Kooperatines finansines institucijas;
• Kooperatinių finansinių institucijų federacijos.
Japonijos finansų sistemą galima skirstyti į: komerciniai bankai; ilgalaikės finansų institucijos; smulkaus verslo finansų institucijos; žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės finansų institucijos ir valstybinės finansų institucijos. Komerciniai bankai gali būti miestų bankai, regioniniai bankai ir užsienio bankų filialai. Regioniniai bankai yra tokie bankai, kurie licencijuojami pagal Japonijos bankų įstatymą. Tuo tarpu, kai miestų bankai didžiausią dalį finansinių paslaugų skiria reliatyviai didiesiems komercinėms įmonėms, regioniniai bankai labiausiai koncentruojasi ties mažmenine bankininkyste.
Japonijos finansų struktūra:

1 pav.
Ekonomika patiria recesiją

Staigus Japonijos ekonomikos nuosmukis 2008 m. pabaigoje daug kam buvo didelė ir nemaloni staigmena. Tačiau Japonija kur kas seniau jautė problemas. Teigiama, kad recesija Japonijoje prasidėjo 2007 m. lapkritį, tačiau Japonijos valdžia išsaugojo ramybę ir, matyt, tikėjosi, kad viskas susitvarkys savaime.
Kitaip nei JAV, prasidėjus krizei Japonijos bankų sistema beveik nenukentėjo, nes prieš vienuolika metų ji buvo pradėta reformuoti iš esmės, tačiau kiti rodikliai nedžiugino – pramonės apimtys mažėjo, buvo fiksuojamas privačių ir vidaus investicijų nuosmukis.
Iš pradžių buvo tik spėliojama, ar iš tiesų Japonijos ekonomika traukiasi, tačiau 2008 metų duomenys patvirtino visas spėliones, kad po ilgiausio augimo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Japonijos ekonomiką apėmė recesija. Dar vėliau, sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui, Japonijos ekonomika sumažėjo rekordiniu tempu – 2009 m. pirmo ketvirčio Japonijos BVP krito 15,2 proc. Tai gerokai prastesni nei 2008 m. šešto ketvirčio rezultatai, kuriuos Japonijos valdžia pripažino prasčiausiais nuo 1974 m., kai šios šalies ekonomikai skaudžiai krito naftą eksportuojančių šalių embargas.
Tiesa Japonijos valdžia nedemonstruoja panikos – šalies premjeras Taro Asio net pažadėjo, kad Japonija pirmoji pakils iš duobės, Pirmoji įveiks recesiją.

Susitraukęs eksportas

Pagrindinė Japonijos BVP kryčio priežastis – apie 14 proc. susitraukęs eksportas. Japonijai labai didelės įtakos turėjo sumažėjusi japoniškos produkcijos paklausa JAV ir Europoje. Tai iš esmės lėmė, kad Japonijos automobilių ir elektronikos pramonės koncernams teko staiga mažinti gamybos apimtis ir atleisti darbuotojus.
2006 m. pasauliniu automobilių pramonės lyderių tapo „Toyota Motor Corp“. Vėliau šis Japonijos automobilių gamintojas pranešė 2008 m. planuojantis pagaminti daugiau kaip 10 mln. automobilių 6 proc. daugiau nei 2007 m. Tačiau 2008 m. pasauliniai “Toyota” pardavimai krito 4 proc., kompanija buvo priversta mėnesiui uždaryti visas JAV esančias gamyklas. Japonijos rinkoje padėtis buvo dar prastesnė – 2008 m. pardavimai, palyginti su 2007 m., krito 23,4 proc., „Toyota“ buvo priversta savo gimtinėje uždaryti dvylika gamyklų. Tokio kritimo „Toyota“ nebuvo patyrusi beveik pusę amžiaus.
Kodėl kalbam apie „Toyota“? Kad būtų lengviau suprasti tą grandininę reakciją, kuri prasideda tada, kai japonų gigantas keliais procentais sumažina savo gamybos apimtis. Jei Japonijos ekonomiką palygintume su milžinišku ledkalniu, tai šios šalies automobilių pramonė būtų šio didelio ledkalnio viršūnė. Tokios kompanijos kaip „Toyota“ – tik tos viršūnės dalis, tačiau ją aprūpina milžiniškas kiekis įvairaus dydžio kompanijų, gaminančių ir tiekiančių automobilių komponentus, detales ir t.t., taigi tai labai didelė, po vandeniu esanti ir nematoma ledkalnio dalis. Kai mažėja „Toyota“ ar kito gigantiško koncerno gamybos apimtys ir įmonei tenka uždaryti gamyklas, visos kitos kompanijos, kurios glaudžiai susijusios su šiuo automobilių pramonės gigantu, taip pat priverstos mažinti savo gamybą ar net ją stabdyti.
Taigi Japonija labiausiai nukentėjo dėl to, kad sumažėjo jos eksportas. O juk eksportas 2000 – 2008 m. ir lėmė iš krizės XX a. pabaigoje išbridusios Japonijos ekonomikos augimą.

Modelio trūkumai ir pranašumai

Šiuolaikinio Japonijos ekonomikos modelio pagrindai buvo padėti po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu priimta šalies atstatymo ir vystymo koncepcija rėmėsi keliomis pagrindinėmis idėjomis. Visų pirma Japonija siekė tapti pilnateise Vakarų šalių partnere, todėl jai teko remtis laisvos rinkos principais. Antra, Japonija nusibrėžė, kad spartus ekonomikos vystymas įmanomas įdiegiant modernias technologijas, užtikrinančias didelių apimčių masinę gamybą. Trečia, Japonija daug dėmesio skyrė eilinių žmonių motyvacijai. Gražu, bet ne viskas teisinga, nes Japonija į kai kuriuos reiškinius turi labai savitą požiūrį. Pavyzdžiui, japoniškos motyvacijos tema dažnai yra aršiai kritikuojama, nes uždarbis dažnai priklauso ne nuo kvalifikacijos, o nuo išdirbtų metų, o tokia sistema tikrai neskatina jaunimo pasilikti gimtinėje.
Pagrindinis vaidmuo vystant ekonomiką Japonijoje buvo skirtas stambioms korporacijoms ir valstybei, kuri turėjo kontroliuoti kapitalo srautus, užtikrinti, kad milžiniškos investicijos pasiektų prioritetines sritis. Valstybė griežtai kontroliavo ir Japonijos pramonę kredituojančių šalies bankų darbą. Tokia sistema taip pat sulaukia kritikos dėl klestinčio protekcionizmo, kuris atsiranda tuomet, kaip valstybė per daug kišasi į verslo reikalus.
Spartų ekonomikos judėjimą į priekį po Antrojo pasaulinio karo užtikrino ir gan pažangi mokesčių sistema, fiksuotas ir dirbtinai sumažintas jenos kursas – tai vidaus rinką turėjo apsaugoti nuo užsienio konkurentų ir gerinti eksporto sąlygas. Japonai mielai pirko japoniškas prekes, vadinasi dar labiau suko Japonijos ekonomikos variklį. Specialistai mano, kad būtent vidinis vartojimas, kai japonas perka tik japonišką prekę, ilgą laiką buvo pagrindinė šios šalies ekonomikos varomoji jėga ir padėjo Japonijos ekonomikai pasiekti neregėtus augimo tempus.
Eksporto indėlis iš pradžių, t.y. pirmus du dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, buvo gana kuklus, tačiau nuo 1970 metų staiga šovė į viršų – pasaulio rinkos pradėjo masiškai „ryti“ japonišką elektroniką ir automobilių pramonės produkciją. Eksportas buvo ne tik Japonijos ekonomikos varomoji jėga, bet ir savotiškas gelbėjimo ratas, kuris padėdavo tada, kai Japonijos ekonomikai tekdavo išgyventi sunkesnius laikus.
Tačiau dabar šis ratas pradėjo grimzti į dugną ir paskui save tempti Japonijos ekonomiką.

Prarastas dešimtmetis

Vidaus rinkos persisotinimą Japonija pajuto apie 1980 metus. Tuo metu Japonijai sekėsi labai gerai, nes pasaulinė ekonomika vystėsi, atsivėrė naujos rinkos, kuriose Japonija galėjo realizuoti savo prekes, tačiau vidaus rinkoje, kurią daugelis laiko vienu pagrindiniu Japonijos ekonomikos variklių, dėl padidėjusios išorinės konkurencijos ir sustiprėjusio jenos kurso jau buvo juntamos problemos. Nepaisant to, Japonijai vis tik pavyko išsaugoti didelius (apie 4 proc. per metus) ekonomikos augimo tempus. Ir toks augimas buvo fiksuojamas beveik dešimtmetį. Tačiau kokiomis priemonėmis tai buvo pasiekta? Dirbtinai skaitant vidaus vartojimą panaudojus kreditavimo sistemą.
Tuo metu jau pūtėsi Japonijos ekonomikos burbulas. Pavyzdžiui, Japonijos nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimasis truko apie 7 – 8 metus, o jo sprogimo pasekmės buvo juntamos 15 metų. 2004 m. Tokijuje nekilnojamojo turto kainos buvo net dešimt kartų mažesnės nei 1990 m., kaip sprogo vienas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. 1990 – 2000 m. periodas yra vadinamas Japonijos prarastuoju dešimtmečiu – stabtelėjus ekonomikos augimui sparčiai krito nekilnojamojo turto kainos, žemyn pradėjo ristis vertybinių popierių birža, prasidėjo bankrotai ir apie dešimtmetį trukusi recesija.
Japonijos valdžia bandė gelbėti situaciją skatindama vartojimą vidaus rinkoje, kad Japonijos pramonės variklis ir toliau galėtų sparčiau suktis, tačiau teigiamų rezultatų tai nedavė. 1997 m. Japoniją ištiko bankų krizė.

Atsigavimas ir nauja duobė

Vis tik XXI a. Japonijos ekonomika pradėjo atsigauti. Atsigavimas iš dalies siejamas su po 1997 m. ištikusios bankų krizės Japonijoje priimtais tam tikrais įstatymais ir sukurtomis reguliacinėmis institucijomis, kurios Japoniją turėjo apsaugoti nuo tokių įvykių pasikartojimo. Nors liberalios to meto Japonijos valdžios reformos vertinamos teigiamai, tačiau pagrindiniu Japonijos ekonomikos augimo kriterijumi XXI a. pradžioje laikomos naujos eksporto galimybės, kurios susijusios su naujų didelių rinkų, tokių kaip Kinija, atsivėrimu, kuris reikalavo didelių prekių srautų. 2002 – 2008 m. eksporto dalis Japonijos BVP padidino nuo 10,6 iki 16,5proc, ir būtent eksporto didėjimas laikomas to meto Japonijos ekonomikos varikliu. Todėl kai 2008 m. Japonijos eksporto paklausa krito, šalies ekonomiką tai palietė labai skaudžiai.

Japonija be kokybės ženklo

„Toyota“ yra vienas paskutiniųjų Japonijos korporacijų simbolis, tačiau pastaruoju metu pagiriamųjų žodžių apie šią kompanija vis mažiau. Automobilių gamintoja dėl akseleratorių gedimų masiškai atšaukia automobilius iš Europos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Buvęs pasididžiavimas – Japonijos avialinijos – palaužtos milijardinių skolų paskelbė bankrotą.
Kompanijai „Sony“ lyderystę teko perleisti „Apple“. Antra pagal dydį Japonijos automobilių gamintoja „Honda“ dėl neveikiančio langų jungiklio atšaukia 646 tūkst. automobilių iš viso pasaulio.
Pastarieji įvykiai rodo, jog „pagaminta Japonijoje“ toli gražu ne visada pažymėta kokybės ženklu. Antrąja ekonomika pasaulyje veržiasi tapti Kinija, o kylančios Pietų Korėjos kompanijos nusiteikusios kovoti dar agresyviau. Kas nutiko po Antrojo Pasaulinio karo iš pelenų pakilusiam ekonomikos gigantui?
Problemos, su kuriomis susiduria „Toyota“, „Sony“ it Japonijos avialinijos skiriasi, tačiau pasak ekspertų, bendrų sąlyčio taškų yra. Pasaulinė ekonomikos krizė atskleidė šios tautos silpnąsias vietas: polinkį laikytis status quo, aroganciją ir galvoseną, jog yra per dideli pralaimėti.
Siekdami išlikti konkurencingi „Toyota“, „Sony“ ir kitos Japonijos kompanijos ėmė mažinti išlaidas ir atsainiau žiūrėti į kokybę.
„Toyota“ įsigudrino tą pačią detalę dėti į skirtingus automobilių modelius. Taip koncernas sutaupė didžiuliu pinigus, nepaisydamas grėsmės, jog net menkiausias defektas gali sukelti sąmyšį visame pasaulyje. Rezultatas: iš Jungtinių Valstijų, Europos ir Kinijos atšaukta milijonai automobilių.
„Sony“ problemas lėmė trumparegystė – kompanija nespėjo koja kojon su rinkos tendencijomis. Ji per vėlai susizgribo, kai žmonės ėmė rinktis LCD televizorius. Tuo pasinaudojąs Pietų Korėjos „Samsung Electronics“ šovė į priekį ir dabar yra šios rinkos lyderis. Tas pats nutiko su „Walkman“ – nešiojamu muzikos grotuvu, kuris devintame dešimtmetyje buvo be galo populiarus. „Sony“ ir vėl pražiopsojo posūkį, už kurio laukė ateitis – skaitmeniniai grotuvai. Kompaniją aplenkė „Apple“, pristačiusi „iPod“.
„Sony“ imperijai plečiantis į finansų, kino industriją ir kitus verslus, kai kurie analitikai jau tada kalbėjo, kad korporacija praranda aštrų žvilgsnį. 2006 m. užsidegus kelioms, teko išimti iš rinkos beveik 10 milijonų baterijų, skirtų nešiojamiems kompiuteriams.
Japonijos avialinijų problemos brendo dešimtmečius, tačiau buvo nuolatos dangstomos, nes japonai nenoriai leidžia didžiosioms kompanijoms nuskęsti.
Pastarieji įvykiai verčia abejoti Japonija, kaip kokybiškų technologijų kalvę. Pietų Korėja ar Kinija jau siūlo tokius pačius kokybiškus produktus pigiau.

Skirtingos sąlygos

Be abejo, Japonija pradėjo gelbėtis: parėjusių metų pabaigoje buvo pasiūlyti net trys ekonomikos stimuliavimo planai, kurių paskutinis siūlo tam skirti apie 205 mln. JAV dolerių, tačiau ekonomistai teigia, kad nė vienas planas neduos reikiamų rezultatų, jei Japonijos valdžia nemažins valstybės išlaidų, kurios yra labai didelės, jei nebus kovojama su protekcionizmu. 2009 m. Japonijos biudžeto deficitas turėjo pasiekti 133 mlrd. JAV dolerių ribą, nors 2008 m. jis buvo kur kas mažesnis – 51 mlrd. JAV dolerių. Šie skaičiai aiškiai sako, kad Japonija išgyvena sunkius laikus.
Ekonomikos ekspertai kritikuoja Japonijos vyriausybės veiksmus ir pasirinktą taktiką. Jų teigimu, vyriausybė, didindama savo įtaką šalies ekonomikai palaikydama neefektyvias gamybos įmones, tik dabar labiau blogina padėtį. Teigiama, kad Japonija antrą kartą lipa ant to paties grėblio, ant kurio buvo užlipusi paskutinį XX a. Dešimtmetį, tik šis grėblys per kaktą gali smogti daug skaudžiau, nes kitaip nei XX a. pabaigoje, dabar ekonominė krizė apėmusi visą pasaulį. Vienas žymus JAV ekonomistas sakė: „XX a. Pabaigoje Japonijai tiesiog pasisekė, nes kai 1990 m. Japoniją apėmė krizė, pasaulyje, o ypač JAV, prekybos apimtys kilo labai sparčiai, todėl japonai turėjo idealias sąlygas ekonomikai gelbėti. Dabar jie kartoja tas pačias klaidas pamiršdami, kad tokių gerų sąlygų, kokios buvo tada jau nebėra.“ Su tokia nuomone sutinka nemažai ekonomikos ekspertų, tačiau nemaža jų dalis priduria, kad Japonijos vyriausybė paprasčiausiai neturi jokios išeities, nes ji gali tik du dalykus: maitinti ekonomiką valdiškais pinigais arba mažinti mokesčius, ir daugelis sutinka, kad dabar Japonijos ateitis priklauso ne nuo šios šalies vyriausybės žingsnių, o nuo išorinių veiksnių, kurių vienas svarbiausių – JAV ekonomikos atsigavimas.
Kas toliau? Kas gali tiksliai pasakyti, kada JAV ekonomika atsigaus ir padidės japoniškų gaminių paklausa? To tiksliai niekas nežino. Į Kiniją žiūrėti kaip į šalį, į kurią Japonija gali eksportuoti didelius kiekius savo produkcijos taip pat neverta, nes Kinija irgi jaučia krizę, todėl stengiasi išsiversti su savo resursais – Kinija gamina daug visko, ko reikia. O gal Japonijai laikinai gali padėti didelės investicijos į šalies infrastruktūros objektus? Kažkas panašaus Japonijoje buvo esant 1990 – 2000 m. krizei: milžiniškos lėšos buvo skiriamos kelių tiesimui ir tiltų statybai, po to paaiškėjo, kad nemažos dalies tų tiltų niekam nereikia, nes jie niekur neveda.
Bandymai skatinti japonų vartojimą rezultatų taip pat neduoda. Japonai be reikalo nesiskolina, be to, jiems nėra reikalo tai daryti, nes japonai santaupų turi tiek, kiek neturi nė vienos šalies gyventojai. Kaip japonus priversti atverti savo pinigines? „Niekaip nepriversi, – sako kai kurie ekspertai, – japonai yra taupūs, jokios priemonės jų nepriverčia pirkti daugiau nei jiems šiuo sunkmečiu reikia.“
Tai kas Japonijos laukia? Nemaža dalis ekspertų teigia, kad jei Japonija imtųsi liberalių reformų ir savo gana archaišką ekonominę sistemą padarytų modernesne, atitinkančią dabartines sąlygas, jei sumažintų valstybės įtaką ekonomikai, krizės padariniai būtų švelnesni. Tačiau neatrodo, kad Japonija ką nors norėtų keisti. Japonija elgiasi taip, lyg krizė būtų pats blogiausias metas reformoms. Ji nieko nedaro, kad pamatytu šviesą tunelio galia, todėl japonai tos šviesos greitai turbūt ir nepamatys, nebent rudenį per rinkimus dabartinę Japonijos valdžią pakeistų kita, liberalesnių pažiūrų.

Japonijos ekonominė krizė

Japonijos einamosios sąskaitos deficitas pasiekė rekordinę 172,8 mlrd. jenų (1,8 mlrd. JAV dolerių) ribą. Tai ne tik didžiausias, bet apskritai pirmasis deficitas per 13 metų. Japonijos vyriausybės skelbiama statistika rodo, kad per sausio mėnesį šalies eksportas sumažėjo kone dvigubai, o importas smuko trečdaliu.
Palyginti su praėjusių metų sausiu, Japonijos eksportas per pirmąjį šių metų mėnesį sumažėjo 46,3 proc., o eksportas i JAV – net 52,9 proc. Bene skaudžiausiai eksportą paveikė merdinti prekyba automobiliais, nes vien jų eksportas į užsienį smuko 66,1 proc.
Kad palygintų prekių eksportą, o kartu ir visą šalies ekonomiką, Japonija pristatys naują ekonomikos stimuliavimo priemonių paketą. Šalies vyriausybės atstovai atsisakė nurodyti jo vertę, tačiau kai kurie įtakingi politikai ragina šiam reikalui skirti daugiau nei 20 trln. jenų (205 mlrd. dolerių).

Japonijos stimuliavimo planas

Japonijos pirmininkas pristatė Japonijos ekonomikos stimuliavimo planą. Pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje Japonijos Vyriausybė ketina padidinti savo išlaidas 5 trilijonais Japonijos jenų (51 milijardų JAV dolerių). Apie 20 milijardų JAV dolerių bus skirti mokestinėms lengvatoms, kuriomis bus siekiama remti namų ūkius. Tai jau antras mėginimas paremti šalies ekonomiką: rugpjūčio mėnesį Vyriausybė šiam tikslui skyrė 11,7 trilijono jenų (119 milijardų JAV dolerių).
Vis dėl to kai kurie finansų analitikai tokį gelbėjimo planą vadina ekonomiškai nepagrįstu priešrinkiminiu triuku arba politiniu, o ne ekonominiu mąstymu, kadangi Japonija, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, ir taip turi didžiausią vyriausybės skolą – ji siekia net 180% šalies BVP.

Mūsų nuomone, Japonija yra labai didelė ir stipri šalis. Nors šiuo metu Japonijos ekonomika ir yra silpna, tačiau šios šalies ekonomikė krizė priklauso ne vien nuo jos pačios. Pagėrėjus padėčiai kitose šalyse, Japonija ims po truputi atsigauti, nes padidės eksportas, ir Japonijos ekonomika šiek tiek atsigaus.

Japonijos stimuliavimo planas mūsų nuomone nėra, pats geriausias, nes jis yra siūlomas jau antrą kartą. Jei jau pirmą karta įgyvendinus šį planą šalis nepasiekė norimų rezultatų, nemanome, jog tas pats planas antrą kartą pasiteisins šalies lūkesčius.

Išvados

Japonija yra viena iš didžiausių pasaulio šalių kuriose yra gerai išvystyta pramonė, bankininkystė, draudimas, nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos, Japonijoje įsikūrusios didžiausios kompanijos – todėl ši šalis yra viena didžiausių eksportuotojų ir importuotojų pasaulyje.
• Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose.
• Recesija Japonijoje prasidėjo 2007 m. lapkritį, tačiau Japonijos valdžia išsaugojo ramybę, tačiau 2008 metų duomenys patvirtino visas spėliones sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui, Japonijos ekonomika sumažėjo rekordiniu tempu – 2009 m. pirmo ketvirčio Japonijos BVP krito 15,2 proc.
• Pagrindinė Japonijos BVP kryčio priežastis – apie 14 proc. susitraukęs eksportas.
• Japonijos ateitis priklauso ne nuo šios šalies vyriausybės žingsnių, o nuo išorinių veiksnių, kurių vienas svarbiausių – JAV ekonomikos atsigavimas.
• Jei Japonija imtųsi liberalių reformų ir savo gana archaišką ekonominę sistemą padarytų modernesne, atitinkančią dabartines sąlygas, jei sumažintų valstybės įtaką ekonomikai, krizės padariniai būtų švelnesni.

Literatūros sąrašas

• www.ekonomika.atn.lt
• www.pinigukarta.lt
• www.archyvas.veidas.lt
• www.civis.lt
• www.traders.lt
• www.wikipedia.org

1. Įvadas ........................ 3
2. Japonija ....................... 4
3. Japonijos ekonomika ................ 5
4. Japonų biudžeto apokalipsė .............. 5
5. Japonijos finansų struktūra šiais laikais ........ 6
6. Ekonomika patiria recesiją .............. 8
7. Susitraukęs eksportas ................ 8
8. Modelio trūkumai ir pranašumai ........... 9
9. Prarastas dešimtmetis ................ 10
10. Atsigavimas ir nauja duobė ............ 11
11. Japonija be kokybės ženklo ............ 11
12. Skirtingos sąlygos .............. 13
13. Japonijos ekonominė krizė .......... 14
14. Japonijos stimuliavimo planas ........... 15
15. Išvados ....................... 16
16. Literatūros sąrašas ................. 17

Įvadas

Šiandien daug kalbama apie pasaulinę ekonominę krizę, kas ją sukėlė, ieškoma kaltų. Tačiau pasaulis matė ne vieną tokią krizę – didesnę ar mažesnę. Dažnai krizės priežastys būna tos pačios: nepagrįstas skolinimas(-is) ir per didelis vartojimas. Pasaulio ekonominė krizė, kuri prasidėjo 2008 m. ir pasireiškė BVP mažėjimu. Krizę sukėlė ilgalaikių pokyčių naftos rinkos kainodaroje bei su ja susijusiose sferose. Japonijoje staigus ekonomikos nuosmukis 2008 m. pabaigoje daug kam buvo didelė ir nemaloni staigmena, sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui.
Darbo objektas – tinklalapiai www.ekonomika.atn.lt; www.pinigukarta.lt; www.archyvas.veidas.lt; www.civis.lt; www.traders.lt; www.wikipedia.org. Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulinę ekonominę krizę ir Japonijos atgaivinimo planą 2006 – 2009 metų laikotarpyje. Darbo uždaviniai: darbe siekiama susipažinti su krizės Japonijoje priežastimis; išsiaiškinti šio proceso pasekmes; stengiamasi atskleisti kokių buvo imtasi pagrindinių priemonių, kad butų pašalinta krizė. Darbo struktūra – darbą padalinome į trylika potemių: 1. Japonija; 2. Japonijos ekonomika; 3. Japonų biudžeto apokalipsė; 4. Japonijos finansų struktūra šiais laikais; 5. Ekonomika patiria recesiją; 6. Susitraukęs eksportas; 7. Modelio trūkumai ir pranašumai; 8. Prarastas dešimtmetis; 9. Atsigavimas ir nauja duobė;10. Japonija be kokybės ženklo; 11. Skirtingos sąlygos; 12. Japonijos ekonominė krizė; 13. Japonijos stimuliavimo planas – kiekvienoje potemėje stengiamasi atskleisti tam tikrus Japonijos krizės aspektus. Darbe plačiai aprašoma Pasaulinė ekonominė krizė ir Japonijos atgaivinimo planas, todėl naudojamas aprašomasis metodas.

Japonija

Japonija yra Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.
Pagal 1947 m. išleista šalies konstituciją, Japonija yra unitarinė konstitucinė monarchija, su imperatoriumi ir išrinktu Japonijos parlamentu. Imperatorius yra formali valstybės galva, tačiau jis neturi aukščiausios valdžios. Didžiausia politinę galią turi Ministras Pirmininkas ir kiti į parlamentą išrinkti nariai, tuo tarpu aukščiausioji valdžia priklauso japonų liaudžiai.
Japonija yra antra pagal nominalųjį BVP ir penkta pagal ginklavimosi biudžetą. Tai taip pat ketvirta didžiausia eksportuotoja ir šešta didžiausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra JTO, OECD, G4 ir APEC narė.
Japonijoje labai gerai išvystyti tokie kaip bankininkystė, draudimas, nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos. Itin stipri Japonijos pramonės galia – čia įsikūrusios didžiausios ir pažangiausios automašinų, elektronikos prietaisų, plieno, spalvotų metalų, laivų, cheminių medžiagų, tekstilės bei apdoroto maisto įmonės.
Japonijoje įsikūrusios didžiausios kompanijos, – tai Toyota Motor, NTT DoCoMo, Canon, Takeda, Sony, Japonijos Plienas, Tepco, Mitsubishi Estate ir Seven & I Holding.
Pagrindiniai eksporto partneriai yra JAV, Europos Sąjunga, Kinijos Liaudies Respublika, Pietų Korėja, Taivanas ir Honkongas. Iš Japonijos daugiausiai eksportuojama transporto įranga, motorinės transporto priemonės, elektronika, elektriniai mechanizmai ir cheminės medžiagos. Dėl labai ribotų išteklių pačioje Japonijoje, šalis yra labai priklausoma nuo žaliavų importo iš kitų šalių. Japonijos pagrindiniai importo partneriai yra Kinijos Liaudies Respublika, JAV, Europos Sąjunga, Saudo Arabija, JAE, Australija, Pietų Korėja ir Indonezija. Į šalį daugiausiai importuojama mašinų detalės ir įranga, kuras, maisto produktai (ypatingai jautiena), cheminės medžiagos, tekstilė ir įvairios žaliavos pramonei.
Japonijos ekonomika

Japonija yra laisvos rinkos ekonomikos šalis. Atskirais aspektais Japonijoje tebėra pastebimi ankstesnės valstybės reguliuojamos ekonomikos požymiai, tačiau pastaraisiais metais Japonijos ekonomika vis labiau dereguliuojama ir privatizuojama, paskutinis svarbus žingsnis šia linkme buvo Japonijos pašto privatizavimas.
Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose. 2003 m. Japonijos eksportas siekė 363 milijardus eurų. Šiuo požiūriu Japonija yra trečioje vietoje tarp stambiausių eksporto valstybių po Vokietijos ir JAV. Tokiose srityse kaip žemės ūkis ir paslaugos jos produktyvumas yra žemesnis. Žemės ūkis yra stipriai subsidijuojamas.
Mažėjančios akcijų ir nekilnojamojo turto kainos devintojo dešimtmečio pabaigoje sukėlė ekonomikos stagnaciją. BVP augimas sumažėjo iki vidutiniškai 1.5% 1991-1999 m. tai buvo lėtesnis augimas, nei tai buvo būdinga kitoms didžiosioms pramoninėms valstybėms tuo pačiu laikotarpiu, tačiau jis atitiko Prancūzijos ir Vokietijos augimą. Amžių sandūroje Japonija patyrė recesiją, kurią skatino ir recesiją JAV, tačiau nuo 2003 m. vėl prasidėjo stabilus ūkio augimas BVP didėjant po 2.0% 2003 – 2004 m. 2005 m. pirmoje pusėje Japonija pasiekė 5% augimą.

Japonų biudžeto apokalipsė

Japonijos biudžeto deficitas kasmet tampa vis didesnis ir vis daugiau japonų mano, kad šalies biudžetas pamažu patirs krizę.
Japonai visada žavėjosi Europa: savo vyriausybės valdymo, sveikatos apsaugos, kelių valdymo sistemomis kūrė pagal Didžiosios Britanijos modelį; geležinkelių išplanavimai panašūs į Prancūzijos; bankai reformuojami pagal Vokietijos „madą“. Bet dabar Japonija aidžiai stebi kitą šalį, į kurią nekreiptos visos Europos akys – tai Graikija.
Kuomet Atėnai apkarpė savo skylėtas biudžeto išlaidas, japonai pradėjo baimintis panašaus krizės scenarijaus. O ir statistika nekalba nieko gero: kaip ir Graikijos, Japonijos grynoji skola artėja prie 120 proc. BVP. Deficitas kiekvienais metais eina prie pavojingos ribos. Šalies kreditų reitingas vis karpomas, vis labiau tolstant nuo AAA reitingo. Japonijos eksportas per 2008 m. sumažėjo 50 proc. Nors Japonijos ekonomika nėra visiškai priklausoma nuo eksporto, bet ilgalaikė eksporto koncentracija vos į kelis regionus ir kelias šalis (JAV, ES, Kinija, Azijos šalis), labiausiai paveiktas krizės, nulėmė jos eksporto kritimą.
Pasak Liberalų demokratų partijos atstovo Shigeru Ishiba, į šalį pamažu ateina krizė. „Japonų vyriausybė skolą laiku sustabdė ir taip išgelbėjo šalies žmones, – teigia S. Ishiba. – Ir kai skola priartės prie pavojingos ribos – Japonija sužlugs. Ir norėčiau pabrėžti, kad tokia diena ateis tikrai greitai“.
Japonijai ypač pagelbėjo kreditoriai, kurie skolino Japonijai pinigų su labai mažomis palūkanomis, kurios siekė tik 1 – 2 proc. Tuo tarpu Europoje kreditorių paskolos suteikiamos su 4 proc., o Graikijoje – net su 6 proc. palūkanomis. Kodėl taip yra? Todėl, kad dauguma Japonijos kreditorių yra japonai. Tačiau pasak Keio universiteto profesoriaus Naoyuki Yoshino, šalis turi tik kokius ketverius metus. Tuomet jai gresia Graikijos dalia.
Tad Japonija sugebėjo atitolinti galimą biudžeto krizę daugelį metų. Tačiau dabar, kuomet daugumos šalių finansai yra stebimi po didinamuoju stiklu, Japonijos biudžeto skyles bus vis sunkiau užkaišyti ir apokalipsė gali ateiti tikrai greitai.

Japonijos finansų struktūra šiais laikais

Japonijoje šiuo metu yra trijų tipų finansinės institucijos; centrinis bankas (Japonijos bankas), privačios finansinės institucijos ir visuomeninės finansinės institucijos. Privačios finansinės institucijos gali būti sugrupuotos į du tipus:
• Institucijos kurios priima depozitus;
• Kitos privačios institucijos.
Institucijos, kurios priima depozitus dar yra skirstomos į:
• Bankus;
• Kooperatines finansines institucijas;
• Kooperatinių finansinių institucijų federacijos.
Japonijos finansų sistemą galima skirstyti į: komerciniai bankai; ilgalaikės finansų institucijos; smulkaus verslo finansų institucijos; žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės finansų institucijos ir valstybinės finansų institucijos. Komerciniai bankai gali būti miestų bankai, regioniniai bankai ir užsienio bankų filialai. Regioniniai bankai yra tokie bankai, kurie licencijuojami pagal Japonijos bankų įstatymą. Tuo tarpu, kai miestų bankai didžiausią dalį finansinių paslaugų skiria reliatyviai didiesiems komercinėms įmonėms, regioniniai bankai labiausiai koncentruojasi ties mažmenine bankininkyste.
Japonijos finansų struktūra:

1 pav.
Ekonomika patiria recesiją

Staigus Japonijos ekonomikos nuosmukis 2008 m. pabaigoje daug kam buvo didelė ir nemaloni staigmena. Tačiau Japonija kur kas seniau jautė problemas. Teigiama, kad recesija Japonijoje prasidėjo 2007 m. lapkritį, tačiau Japonijos valdžia išsaugojo ramybę ir, matyt, tikėjosi, kad viskas susitvarkys savaime.
Kitaip nei JAV, prasidėjus krizei Japonijos bankų sistema beveik nenukentėjo, nes prieš vienuolika metų ji buvo pradėta reformuoti iš esmės, tačiau kiti rodikliai nedžiugino – pramonės apimtys mažėjo, buvo fiksuojamas privačių ir vidaus investicijų nuosmukis.
Iš pradžių buvo tik spėliojama, ar iš tiesų Japonijos ekonomika traukiasi, tačiau 2008 metų duomenys patvirtino visas spėliones, kad po ilgiausio augimo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Japonijos ekonomiką apėmė recesija. Dar vėliau, sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui, Japonijos ekonomika sumažėjo rekordiniu tempu – 2009 m. pirmo ketvirčio Japonijos BVP krito 15,2 proc. Tai gerokai prastesni nei 2008 m. šešto ketvirčio rezultatai, kuriuos Japonijos valdžia pripažino prasčiausiais nuo 1974 m., kai šios šalies ekonomikai skaudžiai krito naftą eksportuojančių šalių embargas.
Tiesa Japonijos valdžia nedemonstruoja panikos – šalies premjeras Taro Asio net pažadėjo, kad Japonija pirmoji pakils iš duobės, Pirmoji įveiks recesiją.

Susitraukęs eksportas

Pagrindinė Japonijos BVP kryčio priežastis – apie 14 proc. susitraukęs eksportas. Japonijai labai didelės įtakos turėjo sumažėjusi japoniškos produkcijos paklausa JAV ir Europoje. Tai iš esmės lėmė, kad Japonijos automobilių ir elektronikos pramonės koncernams teko staiga mažinti gamybos apimtis ir atleisti darbuotojus.
2006 m. pasauliniu automobilių pramonės lyderių tapo „Toyota Motor Corp“. Vėliau šis Japonijos automobilių gamintojas pranešė 2008 m. planuojantis pagaminti daugiau kaip 10 mln. automobilių 6 proc. daugiau nei 2007 m. Tačiau 2008 m. pasauliniai “Toyota” pardavimai krito 4 proc., kompanija buvo priversta mėnesiui uždaryti visas JAV esančias gamyklas. Japonijos rinkoje padėtis buvo dar prastesnė – 2008 m. pardavimai, palyginti su 2007 m., krito 23,4 proc., „Toyota“ buvo priversta savo gimtinėje uždaryti dvylika gamyklų. Tokio kritimo „Toyota“ nebuvo patyrusi beveik pusę amžiaus.
Kodėl kalbam apie „Toyota“? Kad būtų lengviau suprasti tą grandininę reakciją, kuri prasideda tada, kai japonų gigantas keliais procentais sumažina savo gamybos apimtis. Jei Japonijos ekonomiką palygintume su milžinišku ledkalniu, tai šios šalies automobilių pramonė būtų šio didelio ledkalnio viršūnė. Tokios kompanijos kaip „Toyota“ – tik tos viršūnės dalis, tačiau ją aprūpina milžiniškas kiekis įvairaus dydžio kompanijų, gaminančių ir tiekiančių automobilių komponentus, detales ir t.t., taigi tai labai didelė, po vandeniu esanti ir nematoma ledkalnio dalis. Kai mažėja „Toyota“ ar kito gigantiško koncerno gamybos apimtys ir įmonei tenka uždaryti gamyklas, visos kitos kompanijos, kurios glaudžiai susijusios su šiuo automobilių pramonės gigantu, taip pat priverstos mažinti savo gamybą ar net ją stabdyti.
Taigi Japonija labiausiai nukentėjo dėl to, kad sumažėjo jos eksportas. O juk eksportas 2000 – 2008 m. ir lėmė iš krizės XX a. pabaigoje išbridusios Japonijos ekonomikos augimą.

Modelio trūkumai ir pranašumai

Šiuolaikinio Japonijos ekonomikos modelio pagrindai buvo padėti po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu priimta šalies atstatymo ir vystymo koncepcija rėmėsi keliomis pagrindinėmis idėjomis. Visų pirma Japonija siekė tapti pilnateise Vakarų šalių partnere, todėl jai teko remtis laisvos rinkos principais. Antra, Japonija nusibrėžė, kad spartus ekonomikos vystymas įmanomas įdiegiant modernias technologijas, užtikrinančias didelių apimčių masinę gamybą. Trečia, Japonija daug dėmesio skyrė eilinių žmonių motyvacijai. Gražu, bet ne viskas teisinga, nes Japonija į kai kuriuos reiškinius turi labai savitą požiūrį. Pavyzdžiui, japoniškos motyvacijos tema dažnai yra aršiai kritikuojama, nes uždarbis dažnai priklauso ne nuo kvalifikacijos, o nuo išdirbtų metų, o tokia sistema tikrai neskatina jaunimo pasilikti gimtinėje.
Pagrindinis vaidmuo vystant ekonomiką Japonijoje buvo skirtas stambioms korporacijoms ir valstybei, kuri turėjo kontroliuoti kapitalo srautus, užtikrinti, kad milžiniškos investicijos pasiektų prioritetines sritis. Valstybė griežtai kontroliavo ir Japonijos pramonę kredituojančių šalies bankų darbą. Tokia sistema taip pat sulaukia kritikos dėl klestinčio protekcionizmo, kuris atsiranda tuomet, kaip valstybė per daug kišasi į verslo reikalus.
Spartų ekonomikos judėjimą į priekį po Antrojo pasaulinio karo užtikrino ir gan pažangi mokesčių sistema, fiksuotas ir dirbtinai sumažintas jenos kursas – tai vidaus rinką turėjo apsaugoti nuo užsienio konkurentų ir gerinti eksporto sąlygas. Japonai mielai pirko japoniškas prekes, vadinasi dar labiau suko Japonijos ekonomikos variklį. Specialistai mano, kad būtent vidinis vartojimas, kai japonas perka tik japonišką prekę, ilgą laiką buvo pagrindinė šios šalies ekonomikos varomoji jėga ir padėjo Japonijos ekonomikai pasiekti neregėtus augimo tempus.
Eksporto indėlis iš pradžių, t.y. pirmus du dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, buvo gana kuklus, tačiau nuo 1970 metų staiga šovė į viršų – pasaulio rinkos pradėjo masiškai „ryti“ japonišką elektroniką ir automobilių pramonės produkciją. Eksportas buvo ne tik Japonijos ekonomikos varomoji jėga, bet ir savotiškas gelbėjimo ratas, kuris padėdavo tada, kai Japonijos ekonomikai tekdavo išgyventi sunkesnius laikus.
Tačiau dabar šis ratas pradėjo grimzti į dugną ir paskui save tempti Japonijos ekonomiką.

Prarastas dešimtmetis

Vidaus rinkos persisotinimą Japonija pajuto apie 1980 metus. Tuo metu Japonijai sekėsi labai gerai, nes pasaulinė ekonomika vystėsi, atsivėrė naujos rinkos, kuriose Japonija galėjo realizuoti savo prekes, tačiau vidaus rinkoje, kurią daugelis laiko vienu pagrindiniu Japonijos ekonomikos variklių, dėl padidėjusios išorinės konkurencijos ir sustiprėjusio jenos kurso jau buvo juntamos problemos. Nepaisant to, Japonijai vis tik pavyko išsaugoti didelius (apie 4 proc. per metus) ekonomikos augimo tempus. Ir toks augimas buvo fiksuojamas beveik dešimtmetį. Tačiau kokiomis priemonėmis tai buvo pasiekta? Dirbtinai skaitant vidaus vartojimą panaudojus kreditavimo sistemą.
Tuo metu jau pūtėsi Japonijos ekonomikos burbulas. Pavyzdžiui, Japonijos nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimasis truko apie 7 – 8 metus, o jo sprogimo pasekmės buvo juntamos 15 metų. 2004 m. Tokijuje nekilnojamojo turto kainos buvo net dešimt kartų mažesnės nei 1990 m., kaip sprogo vienas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. 1990 – 2000 m. periodas yra vadinamas Japonijos prarastuoju dešimtmečiu – stabtelėjus ekonomikos augimui sparčiai krito nekilnojamojo turto kainos, žemyn pradėjo ristis vertybinių popierių birža, prasidėjo bankrotai ir apie dešimtmetį trukusi recesija.
Japonijos valdžia bandė gelbėti situaciją skatindama vartojimą vidaus rinkoje, kad Japonijos pramonės variklis ir toliau galėtų sparčiau suktis, tačiau teigiamų rezultatų tai nedavė. 1997 m. Japoniją ištiko bankų krizė.

Atsigavimas ir nauja duobė

Vis tik XXI a. Japonijos ekonomika pradėjo atsigauti. Atsigavimas iš dalies siejamas su po 1997 m. ištikusios bankų krizės Japonijoje priimtais tam tikrais įstatymais ir sukurtomis reguliacinėmis institucijomis, kurios Japoniją turėjo apsaugoti nuo tokių įvykių pasikartojimo. Nors liberalios to meto Japonijos valdžios reformos vertinamos teigiamai, tačiau pagrindiniu Japonijos ekonomikos augimo kriterijumi XXI a. pradžioje laikomos naujos eksporto galimybės, kurios susijusios su naujų didelių rinkų, tokių kaip Kinija, atsivėrimu, kuris reikalavo didelių prekių srautų. 2002 – 2008 m. eksporto dalis Japonijos BVP padidino nuo 10,6 iki 16,5proc, ir būtent eksporto didėjimas laikomas to meto Japonijos ekonomikos varikliu. Todėl kai 2008 m. Japonijos eksporto paklausa krito, šalies ekonomiką tai palietė labai skaudžiai.

Japonija be kokybės ženklo

„Toyota“ yra vienas paskutiniųjų Japonijos korporacijų simbolis, tačiau pastaruoju metu pagiriamųjų žodžių apie šią kompanija vis mažiau. Automobilių gamintoja dėl akseleratorių gedimų masiškai atšaukia automobilius iš Europos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Buvęs pasididžiavimas – Japonijos avialinijos – palaužtos milijardinių skolų paskelbė bankrotą.
Kompanijai „Sony“ lyderystę teko perleisti „Apple“. Antra pagal dydį Japonijos automobilių gamintoja „Honda“ dėl neveikiančio langų jungiklio atšaukia 646 tūkst. automobilių iš viso pasaulio.
Pastarieji įvykiai rodo, jog „pagaminta Japonijoje“ toli gražu ne visada pažymėta kokybės ženklu. Antrąja ekonomika pasaulyje veržiasi tapti Kinija, o kylančios Pietų Korėjos kompanijos nusiteikusios kovoti dar agresyviau. Kas nutiko po Antrojo Pasaulinio karo iš pelenų pakilusiam ekonomikos gigantui?
Problemos, su kuriomis susiduria „Toyota“, „Sony“ it Japonijos avialinijos skiriasi, tačiau pasak ekspertų, bendrų sąlyčio taškų yra. Pasaulinė ekonomikos krizė atskleidė šios tautos silpnąsias vietas: polinkį laikytis status quo, aroganciją ir galvoseną, jog yra per dideli pralaimėti.
Siekdami išlikti konkurencingi „Toyota“, „Sony“ ir kitos Japonijos kompanijos ėmė mažinti išlaidas ir atsainiau žiūrėti į kokybę.
„Toyota“ įsigudrino tą pačią detalę dėti į skirtingus automobilių modelius. Taip koncernas sutaupė didžiuliu pinigus, nepaisydamas grėsmės, jog net menkiausias defektas gali sukelti sąmyšį visame pasaulyje. Rezultatas: iš Jungtinių Valstijų, Europos ir Kinijos atšaukta milijonai automobilių.
„Sony“ problemas lėmė trumparegystė – kompanija nespėjo koja kojon su rinkos tendencijomis. Ji per vėlai susizgribo, kai žmonės ėmė rinktis LCD televizorius. Tuo pasinaudojąs Pietų Korėjos „Samsung Electronics“ šovė į priekį ir dabar yra šios rinkos lyderis. Tas pats nutiko su „Walkman“ – nešiojamu muzikos grotuvu, kuris devintame dešimtmetyje buvo be galo populiarus. „Sony“ ir vėl pražiopsojo posūkį, už kurio laukė ateitis – skaitmeniniai grotuvai. Kompaniją aplenkė „Apple“, pristačiusi „iPod“.
„Sony“ imperijai plečiantis į finansų, kino industriją ir kitus verslus, kai kurie analitikai jau tada kalbėjo, kad korporacija praranda aštrų žvilgsnį. 2006 m. užsidegus kelioms, teko išimti iš rinkos beveik 10 milijonų baterijų, skirtų nešiojamiems kompiuteriams.
Japonijos avialinijų problemos brendo dešimtmečius, tačiau buvo nuolatos dangstomos, nes japonai nenoriai leidžia didžiosioms kompanijoms nuskęsti.
Pastarieji įvykiai verčia abejoti Japonija, kaip kokybiškų technologijų kalvę. Pietų Korėja ar Kinija jau siūlo tokius pačius kokybiškus produktus pigiau.

Skirtingos sąlygos

Be abejo, Japonija pradėjo gelbėtis: parėjusių metų pabaigoje buvo pasiūlyti net trys ekonomikos stimuliavimo planai, kurių paskutinis siūlo tam skirti apie 205 mln. JAV dolerių, tačiau ekonomistai teigia, kad nė vienas planas neduos reikiamų rezultatų, jei Japonijos valdžia nemažins valstybės išlaidų, kurios yra labai didelės, jei nebus kovojama su protekcionizmu. 2009 m. Japonijos biudžeto deficitas turėjo pasiekti 133 mlrd. JAV dolerių ribą, nors 2008 m. jis buvo kur kas mažesnis – 51 mlrd. JAV dolerių. Šie skaičiai aiškiai sako, kad Japonija išgyvena sunkius laikus.
Ekonomikos ekspertai kritikuoja Japonijos vyriausybės veiksmus ir pasirinktą taktiką. Jų teigimu, vyriausybė, didindama savo įtaką šalies ekonomikai palaikydama neefektyvias gamybos įmones, tik dabar labiau blogina padėtį. Teigiama, kad Japonija antrą kartą lipa ant to paties grėblio, ant kurio buvo užlipusi paskutinį XX a. Dešimtmetį, tik šis grėblys per kaktą gali smogti daug skaudžiau, nes kitaip nei XX a. pabaigoje, dabar ekonominė krizė apėmusi visą pasaulį. Vienas žymus JAV ekonomistas sakė: „XX a. Pabaigoje Japonijai tiesiog pasisekė, nes kai 1990 m. Japoniją apėmė krizė, pasaulyje, o ypač JAV, prekybos apimtys kilo labai sparčiai, todėl japonai turėjo idealias sąlygas ekonomikai gelbėti. Dabar jie kartoja tas pačias klaidas pamiršdami, kad tokių gerų sąlygų, kokios buvo tada jau nebėra.“ Su tokia nuomone sutinka nemažai ekonomikos ekspertų, tačiau nemaža jų dalis priduria, kad Japonijos vyriausybė paprasčiausiai neturi jokios išeities, nes ji gali tik du dalykus: maitinti ekonomiką valdiškais pinigais arba mažinti mokesčius, ir daugelis sutinka, kad dabar Japonijos ateitis priklauso ne nuo šios šalies vyriausybės žingsnių, o nuo išorinių veiksnių, kurių vienas svarbiausių – JAV ekonomikos atsigavimas.
Kas toliau? Kas gali tiksliai pasakyti, kada JAV ekonomika atsigaus ir padidės japoniškų gaminių paklausa? To tiksliai niekas nežino. Į Kiniją žiūrėti kaip į šalį, į kurią Japonija gali eksportuoti didelius kiekius savo produkcijos taip pat neverta, nes Kinija irgi jaučia krizę, todėl stengiasi išsiversti su savo resursais – Kinija gamina daug visko, ko reikia. O gal Japonijai laikinai gali padėti didelės investicijos į šalies infrastruktūros objektus? Kažkas panašaus Japonijoje buvo esant 1990 – 2000 m. krizei: milžiniškos lėšos buvo skiriamos kelių tiesimui ir tiltų statybai, po to paaiškėjo, kad nemažos dalies tų tiltų niekam nereikia, nes jie niekur neveda.
Bandymai skatinti japonų vartojimą rezultatų taip pat neduoda. Japonai be reikalo nesiskolina, be to, jiems nėra reikalo tai daryti, nes japonai santaupų turi tiek, kiek neturi nė vienos šalies gyventojai. Kaip japonus priversti atverti savo pinigines? „Niekaip nepriversi, – sako kai kurie ekspertai, – japonai yra taupūs, jokios priemonės jų nepriverčia pirkti daugiau nei jiems šiuo sunkmečiu reikia.“
Tai kas Japonijos laukia? Nemaža dalis ekspertų teigia, kad jei Japonija imtųsi liberalių reformų ir savo gana archaišką ekonominę sistemą padarytų modernesne, atitinkančią dabartines sąlygas, jei sumažintų valstybės įtaką ekonomikai, krizės padariniai būtų švelnesni. Tačiau neatrodo, kad Japonija ką nors norėtų keisti. Japonija elgiasi taip, lyg krizė būtų pats blogiausias metas reformoms. Ji nieko nedaro, kad pamatytu šviesą tunelio galia, todėl japonai tos šviesos greitai turbūt ir nepamatys, nebent rudenį per rinkimus dabartinę Japonijos valdžią pakeistų kita, liberalesnių pažiūrų.

Japonijos ekonominė krizė

Japonijos einamosios sąskaitos deficitas pasiekė rekordinę 172,8 mlrd. jenų (1,8 mlrd. JAV dolerių) ribą. Tai ne tik didžiausias, bet apskritai pirmasis deficitas per 13 metų. Japonijos vyriausybės skelbiama statistika rodo, kad per sausio mėnesį šalies eksportas sumažėjo kone dvigubai, o importas smuko trečdaliu.
Palyginti su praėjusių metų sausiu, Japonijos eksportas per pirmąjį šių metų mėnesį sumažėjo 46,3 proc., o eksportas i JAV – net 52,9 proc. Bene skaudžiausiai eksportą paveikė merdinti prekyba automobiliais, nes vien jų eksportas į užsienį smuko 66,1 proc.
Kad palygintų prekių eksportą, o kartu ir visą šalies ekonomiką, Japonija pristatys naują ekonomikos stimuliavimo priemonių paketą. Šalies vyriausybės atstovai atsisakė nurodyti jo vertę, tačiau kai kurie įtakingi politikai ragina šiam reikalui skirti daugiau nei 20 trln. jenų (205 mlrd. dolerių).

Japonijos stimuliavimo planas

Japonijos pirmininkas pristatė Japonijos ekonomikos stimuliavimo planą. Pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje Japonijos Vyriausybė ketina padidinti savo išlaidas 5 trilijonais Japonijos jenų (51 milijardų JAV dolerių). Apie 20 milijardų JAV dolerių bus skirti mokestinėms lengvatoms, kuriomis bus siekiama remti namų ūkius. Tai jau antras mėginimas paremti šalies ekonomiką: rugpjūčio mėnesį Vyriausybė šiam tikslui skyrė 11,7 trilijono jenų (119 milijardų JAV dolerių).
Vis dėl to kai kurie finansų analitikai tokį gelbėjimo planą vadina ekonomiškai nepagrįstu priešrinkiminiu triuku arba politiniu, o ne ekonominiu mąstymu, kadangi Japonija, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, ir taip turi didžiausią vyriausybės skolą – ji siekia net 180% šalies BVP.

Mūsų nuomone, Japonija yra labai didelė ir stipri šalis. Nors šiuo metu Japonijos ekonomika ir yra silpna, tačiau šios šalies ekonomikė krizė priklauso ne vien nuo jos pačios. Pagėrėjus padėčiai kitose šalyse, Japonija ims po truputi atsigauti, nes padidės eksportas, ir Japonijos ekonomika šiek tiek atsigaus.

Japonijos stimuliavimo planas mūsų nuomone nėra, pats geriausias, nes jis yra siūlomas jau antrą kartą. Jei jau pirmą karta įgyvendinus šį planą šalis nepasiekė norimų rezultatų, nemanome, jog tas pats planas antrą kartą pasiteisins šalies lūkesčius.

Išvados

Japonija yra viena iš didžiausių pasaulio šalių kuriose yra gerai išvystyta pramonė, bankininkystė, draudimas, nekilnojamasis turtas, mažmeninė prekyba, transportas, telekomunikacijos, Japonijoje įsikūrusios didžiausios kompanijos – todėl ši šalis yra viena didžiausių eksportuotojų ir importuotojų pasaulyje.
• Japonijos ekonomikai būdingas aukštas efektyvumas, ji ypatingai stipri tarptautinėje prekyboje ir intensyvių tyrimų reikalaujančiose aukštosiose technologijose.
• Recesija Japonijoje prasidėjo 2007 m. lapkritį, tačiau Japonijos valdžia išsaugojo ramybę, tačiau 2008 metų duomenys patvirtino visas spėliones sumažėjus eksporto apimtims ir vartojimui, Japonijos ekonomika sumažėjo rekordiniu tempu – 2009 m. pirmo ketvirčio Japonijos BVP krito 15,2 proc.
• Pagrindinė Japonijos BVP kryčio priežastis – apie 14 proc. susitraukęs eksportas.
• Japonijos ateitis priklauso ne nuo šios šalies vyriausybės žingsnių, o nuo išorinių veiksnių, kurių vienas svarbiausių – JAV ekonomikos atsigavimas.
• Jei Japonija imtųsi liberalių reformų ir savo gana archaišką ekonominę sistemą padarytų modernesne, atitinkančią dabartines sąlygas, jei sumažintų valstybės įtaką ekonomikai, krizės padariniai būtų švelnesni.

Literatūros sąrašas

• www.ekonomika.atn.lt
• www.pinigukarta.lt
• www.archyvas.veidas.lt
• www.civis.lt
• www.traders.lt
• www.wikipedia.org

Leave a Comment