TURIZMAS IR JO RŪŠYS
Referatas
Turizmo samprata
Žodis „turizmas“ (lot. Turu – sukutis,vilkutis) reiškia keliavimą iš vienos vietos į kitą. Pagal 1998 m. priimtą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą jis apibrėžiamas taip:Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje.
Turizmo procese dalyvauja turizmo paslaugų naudotojas – turistas ir paslaugų teikėjas.Turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitais tikslais keliauja po šalį ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų.
VEIKSNIAI DARANTYS ĮTAKĄ TURIZMUI. Žmonės keliauja siekdami:o pažinti gamtą, kultūras, tradicijas;o patirti nuotykių, emocingų įspūdžių;o naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;o išbandyti organizmo galimybes ekstremaliomis sąlygomis;o pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą;o pakeisti nuolatinės darbinės veiklos pobūdį;Veiksniai, turintys įtakos turizmui, pagal pobūdį skirstomi taip:o skatinamieji;o paremiantieji;o stabdomieji;o keliantieji pavojų. Turizmas skirstomas į rūšis pagal šiuos kriterijus:· kelionės tikslą – kultūrinis pažintinis, sanatorinis, verslinis, kaimo, profesinis, etninis, sportinis, religinis, nuotykių, poilsio;· turistų skaičių – masinis, grupinis, individualus;· kelionės trukmę – trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis;· metų laiką – vasaros, žiemos;· keliavimo būdą – dviračiu, pėsčiųjų, vandens.
Sporto turizmas
Sportinis turizmas – tai kelionės dalyvauti sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „sirgalių“ klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugų – pradedant nuo nuo informacijos ir baigiant su renginiu susijusiomis sporto prekėmis – teikimu rūpinasi ir tos šalies sporto renginių organizatoriai.Šimtai tūkstančių žmonių keliauja į Olimpines žaidynes, pasaulio taurės varžybas ar nacionalinius čempionatus. Sportiniai renginiai šiuolaikiniame pasaulyje, pakeitę senąją piligrimystę, tampa ritualinėmis kelionėmis.
Sportinio turizmo įtaka tiek visuomenės, tiek ir individualiu lygmeniu yra neabejotina. Daugelis visuomenės gyvenimo sferų – žmonių socialinis statusas, rasių bendravimas, verslas, gyvenimo stilius, etinės vertybės, kalba ir herojų („žvaigždžių“) įvaizdis – yra tiesiogiai veikiamos sporto.Valdžios institucijos naudoja sportinius renginius siekdamos politinių tikslų, formuojant palankesnę žmonių nuomonę. Sportas ir sportinis turizmas yra puikus patriotizmo generatorius, kai sirgaliai keliauja palaikyti sportininkų tėvynainių. Ekonominė sportinio turizmo reikšmė pasireiškia paslaugų ir prekių atnaujinimu, darbo vietų kūrimu, specifinių paslaugų teikimu, komercine veikla. Sportiniai renginiai stiprina bendruomenės tradicijas ir vertybes ir yra stimulas vietinių verslininkų, remėjų, bendruomenės lyderių veiklai.Svarbi sportinio turizmo funkcija yra „sveikos visuomenės“ idėjos skleidimas. Nemažesnė sportinio turizmo nauda įžvelgiama individualiu lygmeniu. Specialistai pateikia šiuos sportinio turizmo naudingumo asmenybei argumentus:· Tenkina sportinius interesus.· Keičia kasdienių sportinių pratymų rutiną.· Pakeičiama aplinka.· Geriau susipažįstama su nauja vietove, kurioje užsiimama specifine sporto šaka (burlenčių sportas Australijoje).· Galimybė pakelti sportinę kvalifikaciją.· Galimybė intensyviai sportuoti.· Buvimas gamtoje.· Galimybė užmegsti naujus kontaktus ir bendrauti (žaidimai airių smuklėse)/· Galimybė sportuoti naujose, neįprastose arba geresnėse sąlygose.· Galimybė pradėti sportuoti.Sportinis turizmas dažniausiai yra susijęs su dideliais žmonių srautais, todėl gamtinei aplinkai padaroma žala. Tradicinių masinių renginių vietose dėl aktyvios keliautojų veiklos ir žemos elgesio kultūros gali sutrikti ekosistemos pusiausvyra. Tačiau neigiamus bruožus šiek tiek kompensuoja teigiami bruožai – sportinis turizmas yra puiki priemonė ekologiniam švietimui. Sportinio turizmo ypatumų apibūdinimasPagal mastą sportinis turizmas gali būti tiek vidaus, tiek ir užsienio. Ši turizmo rūšis gali būti organizuota (keliaujama pagal turizmo įstaigos parengtą ir pasiūlytą programą) ir neorganizuota, kai keliaujama individualiai. Sportinis turizmas, panašiai kaip ir pramoginis, gali būti susijęs su turistų dalyvavimu sportinėje veikloje, kai keliaujama dalyvauti sporto varžybose, arba tiesiog sportuoti laisvalaikio, atostogų metu. Sportiniam turizmui būdingas ir stebėjimo (žiūrovinis) elementas, kai keliaujama ne sportuoti, bet stebėti varžybų, sporto renginių.XX amžiaus sporto turizmo plėtrai įtaką darė specifinių sporto rūšių populiarėjimas, atsiradusių kartu su technikos priemonių masiniu naudojimu bei ypatingu potyriu poreikiu. Pateikiamos naujomis vadinamos sportinio turizmo rūšys:· Kalnų turizmas.· Autoturizmas, mototurizmas.· Dviračių turizmas.· Speleo turizmas· Oreivių turizmas ir kt.Dar vienas požymis,skiriantis šiuolaikinį sporto turizmą nuo ankstesnių amžių – tai prieštaringi reiškiniai, vykstantys keliautojų ir turistų sportinių interesų formavimosi procese. Iš vienos pusės, vyksta sportinių interesų diversifikacija – didėja jų įvairovė, atsiranda naujos sporto šakos ir interesai. Iš kitos pusės, daugelis žmonių turi tuos pačius interesus – jie unifikuojasi. Specialistai pateikia keturis pagrindinius sporto įvykius, kurių trauka daugumai europiečių yra neginčijama, tai:· Europos futbolo čempionatas ir pasaulio futbolo čempionatas.· Olimpinės žaidynės.· Vimbldono ir kiti „didžiojo kirčio“ teniso turnyrai.· Grand Prix automobilių lenktynės. Sporto turistų keliavimo motyvacijaSportinį turizmą turistas pasirenka skatinamas sporto pomėgio, kartu žmogus pakliūna į kiek kitokią „erdvę“ nei turistai, tiesiog keliaujantys į svečias šalis. Ši skirtinga erdvė yra nulemta elgsenos taisyklių, metodų, veikimo būdų ir fizinės įtampos, nesvarbu ar tai futbolas, ar kopimas į kalnus, varžybų stebėjimas. Tačiau ši erdvė leidžia išreikšti stiprias emocijas, pojūčius, siekimus. Keliaudamas sportiniais tikslais keliautojas tapatinasi su veikla, emocijų išraiška ir vykdymu. Žiūrovui-keliautojui taip pat būdingas troškimas save išreikšti ir integruotis į bendrą veiklą.LITERATŪRA
1. A. Armaitienė, P. Grecevičius, A. Urbis, I. Vainienė Kaimo turizmas2. Kauno kolegija, Klaipėdos universitetas Turizmas3. Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė Kelionių sudarymas4. www.tourism.lt