Kauno apskrities vandens telkinių tinkamumo rekreacijai ir turizmui vertinimas

KAUNO APSKRITIES VANDENS TELKINIŲ TINKAMUMO REKREACIJAI IR TURIZMUI VERTINIMAS

Anotacija

Straipsnyje analizuojami vandens ištekliai Kauno apskrityje, jų savybės, tinkamumas ir pritaikymas rekreacijos ir turizmo veiklai. Aiškinamasi, kokios konkrečios veiklos gali būti vystomos šioje teritorijoje, kokių vandens parametrų reikia įgyvendinti atskirai veiklai.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: rekreacija, turizmas, vandens telkiniai, Kauno apskritis, tyrimai.

Įvadas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, taigi, savo gamtiniais ištekliais, šiuo atveju vandens telkiniais, jis turi didelį potencialą rekreacijos ir turizmo plėtrai. Skirtingomis savybėmis pasižymintys vandens telkiniai bei jų priekrantės gali duoti skirtingą naudą žmmogui kaip vartotojui rekreacijos ir turizmo srityje.

Nors turizmas kaip industrija yra gana naujas pasaulyje, tačiau jau turi nemažai trūkumų bei problemų. Ne išimtis ir turizmas, susijęs su vandeniu. Tiek viso pasaulio, tiek Lietuvos, tiek ir Kauno apskrities vandens telkiniuose galima susidurti su tokiomis problemomis kaip: vandens užterštumas, stačių šlaitų nepritaikymas turisto poreikiams, vandens gylio nepakankamumas tam tikroms rekreacijos ir turizmo veikloms ir kita.

Taigi, šiuo tyrimu norima parodyti, kokiomis rekreacijos ir turizmo veiklomis galima užsiimti Kauno apskrities telkiniuose, nepaisant vyraujančių problemų beei kokie vandens telkiniai yra tinkamiausi tai daryti.

Taigi, šio tyrimo:

Tyrimo objektas – Kauno apskrities vandens telkiniai.

Tyrimo tikslas – ištirti Kauno apskrities vandens telkinių tinkamumą rekreacijai ir turizmui.

Hipotezė – Kauno apskrities vandens telkiniai yra tinkami rekreacijos ir turizmo plėtrai.

Straipsnio tikslas – pristatyti, kokie vandens ištekliai yr

ra tinkami rekreacijos ir turizmo plėtrai Kauno apskrityje.

Uždaviniai:

Išsiaiškinti, kokioms rekreacijos ir turizmo rūšims yra pritakyti Kauno apskrities vandens telkiniai bei kokiomis savybėmis jie turi pasižymėti.

Įvertinti, kokie ir kokioms rekreacijos ir turizmo rūšims Kauno apskrities vandens telkiniai yra tinkami rekreacijos ir turizmo vystymui.

Metodai – lietuvių ir užsienio kalbų mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas; atliktų tyrimų analizė, kartografinių duomenų analizė.

Straipsnyje analizuojami konkrečios teritorijos vandens telkiniai – Kauno apskrities. Pirmajame žemėlapyje vaizduojama Kauno apskritis Lietuvos mastu, o antrajame žemėlapyje pavaizduotas būtent Kauno apskrities hidrologinio tinklo žemėlapis, su pagrindiniais vandens telkiniais.

 

1 pav. Kauno apskrities hidrologinis tinklas

Tiriamojo objekto metodologija ir charakteristikos

Norint tinkamai atlikti tyrimą buvo būtina išsiaiškinti ir suvokti kertines tiriamojo objekto sąvokas, tokias kaip: “vandens telkinys – bet koks žymesnis vandens susikaupimas žemės paviršiuje“, „rekreacija – žmogaus fizinių, psicchinių ir dvasinių jėgų, sveikatos atgavimas, atgaiva; ypatinga laisvalaikio forma ar veikla įskaitant keliavimą ir turizmą“ (Turizmo terminų žodynas, 2009, p78), „turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje“ (LR turizmo įstatymas, 1998). Taigi, išanalizavus ir suvokus šias sampratas, galima daryti prielaidas, jog tyrimas yra daromas tinkama linkme.

Siekiant kuo išsamiau ir plačiau išsiaiškinti tyrimo tikslą ir galimus rezultatus buvo suformuluotos kelios hipo

otezės, kurias buvo bandoma patvirtinti arba paneigti. Štai keletas jų: Kauno apskrityje yra daug vandens išteklių, pritaikytų su turizmu ir rekreacija susijusia veikla; vandens telkiniai savo savybėmis gali būti pritaikyti skirtngo pobūdžio veiklai (nuo sportinės iki poilsinės); nors ir turintys daug trūkumų, Kauno apskrities vandens telkiniai yra tinkami rekreacijos ir turizmo plėtrai.

Kalbant apie klasifikaciją, šio tyrimo objektą, Kauno apskrities vandens telkinius, galima skirstyti pagal skirtingus tipus, tačiau šiam tyrimui tinkamiausia klasifikacija yra skirstymas pagal telkinių tipą. Galima išskirti pagrindinius vandens objektų tipus, kuriuose galima plėtoti su rekreacija ir turizmu susijusią veiklą.

 

2pav. Vandens telkinių tinkamumas veiklai, susijusiai su rekreacija ir turizmu.

 

Antrame paveikslėlyje yra pateikta schema su pagrindiniais vandens telkiniais. Raudona linija yra pažymėti telkiniai, kurie savo gylio, pločio, ilgio parametrais atitinka rekreacijos ir turizmo veiklų parametrų normas.

Vandens telkiniuose galima vystyti skirtingą rekreacinę veiklą, tokią kaip:

Plaukiojimas/maudymasis. Ši veikla priklauso nuo vandens telkinių gylio, užterštumo lygio nustatymo, prieinamumo prie vandens, reljefo esančio po vandeniu. „Šiuo metu dėl didelio vandens užterštumo Kauno vandens telkiniai netinka maudymuisi. Didžiųjų upių – Nemuno ir Neries vanduo yra labiausiai užterštas. Vieni iš tinkamiausių vandens telkinių – Lampėdžių ir Vaišvydavos žvyro karjeruose“. (Kauno miesto bendrasis planas, Esamos būklės analizė, 2011). Vandens užterštumas yra vienas iš neigiamų rodiklių, kurie daro didelę įtaką rekreacinės veikl

los vystymui. Būtent dėl jos daugelyje tvenkinių negalima maudytis, juose nesiveisia žuvys, skursta augalija.

Metai iš metų yra atliekami įvairūs bakteriologiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kurie vandens telkiniai yra tinkami naudoti žmonėms, nuo kurių nebūtų galima užsikrėsti įvairiomis infekcijomis ar kitomis ligomis.

2009-2011 metais buvo atliktas tyrimas su labiausiai lankomais Kauno miesto vandens telkiniais, norint nustatyti jų tinkamumą maudynėms bei žmonių sveikatai. Rodmenys pateikti lentelėje.

 

Kokybės rodiklis 2009 2010 2011
Lapėdžių karjero paplūdimys
Žarniniai enterokokai (ksv/100ml) Atitiko normą Neatitiko 1 kartą Atitiko normą
Žarninės lazdelės (ksv/100ml) Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Salmonelių kiekis 1l Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Atliekos, nuolaužos Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Panemunės senasis paplūdimys
Žarniniai enterokokai (ksv/100ml) Neatitiko 3 kartus Neatitiko 3 kartus Atitiko normą
Žarninės lazdelės (ksv/100ml) Atitiko normą Neatitiko 1 kartą Atitiko normą
Salmonelių kiekis 1l Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Atliekos, nuolaužos Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Vaišvydavos karjeras
Žarniniai enterokokai (ksv/100ml) Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Žarninės lazdelės (ksv/100ml) Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Salmonelių kiekis 1l Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Atliekos, nuolaužos Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Kauno marių I-asis paplūdimys
Žarniniai enterokokai (ksv/100ml) Neatitiko 2 kartus Atitiko normą Neatitiko 2 kartus
Žarninės lazdelės (ksv/100ml) Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Salmonelių kiekis 1l Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą
Atliekos, nuolaužos Atitiko normą Atitiko normą Atitiko normą

 

1 lentelė. Maudyklų kokybės 2009-2011m. Kauno mieste vertinimas. (Bendrasis miesto planas).

Taigi, remiantis lentelės rodmenimis, galima daryti išvadas, kad labiausiai tinkami žmogaus sveikatai bei rekreacinei veiklai vystyti yra Vaišvydavos bei Lampėdžių karjerai, nes jų bakteriologiniai tyrimai mažiausiai kartų neatitiko žmogaus sveikatai kenknčia normas, o labiausiai netinkamas Panemunės senasis paplūdimys. Nors žmonės neretai maudosi visuose šiuose telkiniuose, tačia

au rūpindamiesi poilsiautojų sveikata, patartina atidžiai rinktis poilsiavimo vietą. (Kauno miesto bendrasis planas. 2011).

Kempingai. Šiai veiklai vystyti reikia specialiai įrengtų aikštelių prie vandens telkinių, gero prieinamumo prie vandens.

Vandens sportas. *Nardymas. Jis reikalauja tam tikro vandens gylio, reljefo esančio po vandeniu, užterštumo lygio nustatymo. *Buriavimas. Šiai veiklai reikia pakankamo ploto bei gylio vandens telkinių, gero prieinamumo prie vandens. *Plaukiojimas vandens slidėmis. Jis reikalauja pakankamo vandens gylio bei pakankamo ploto.

Plaukiojimas vandens transportu. *Baidarės/kanojos. Šiai veiklai, priklausomai nuo žmonių poreikių, reikia tinkamo srovės greičio, kliūčių ruožo, tinkamo prieinamumo prie vandens, nestačių šlaitų sustojimams. *Jachtos/kateriai/vandens motociklai. Norint užsiimti šia veikla reikia pasirinkti vandens telkinį, kurio gylis būtų tinkamas (ne per seklu), pakankamo ploto (kad būtų galima apsisukti esant būtinybei). „Laivyba didesniais laivais galima Nemune ir Kauno mariose. Neryje galima plaukioti tik mažais laiveliais. Buriuoti yra tinkama Kauno marių akvatorija“. (Kauno miesto bendrasis planas, Esamos būklės analizė, 2011). Kadangi Kauno apskritis yra vandeninga, taigi, galima daryti išvadas, kad šios vietovės vandenys yra pritaikyti vandens transportui.

Žūklė. Priklausomai nuo žūklės pobūdžio (dugninė, povandeninė ir kt.) reikia skirtingo pobūdžio vandens telkinių, kurie būtų tinkamo gylio, gėlumo, augalijos įvairove.

Vandens paukščių stebėjimas. Šiai veiklai turi būti pakankamai švarus vanduo, tam kad į jį galėtų atskristi paukščiai, tai pat patogiai prieinami krantai stebėtojams. „Nemažai gražių ir palyginus nebaikščių vandens paukščių būriuojasi Nemune nuo Kauno HE iki santakos su Nerimi“. (Kauno miesto bendrasis planas, Esamos būklės analizė, 2011). Lietuvoje nėra daug vietų, palankių paukščių stebėjimui, tačiau ši vieta Kaune yra gana plati ir čia renkasi gana charizmatiški paukščiai.

Tyrimo rezultatų apžvalga

Nagrinėjant mokslinę literatūrą, Lietuvos Respublikos įstatymus, kartografinę medžiagą buvo bandoma išsiaiškinti, koks Kauno apskrities vandens telkinių potencialas ploto atžvilgiu, kokie vandens telkiniai yra labiausiai tinkami rekreacinei veiklai.

Kalbant apie Kauno apskrities vandens telkinių potencialą ploto atžvilgiu galima teigti, jog ši teritorija yra tinkama turizmo ir rekreacijos veiklai, nes beveik dešimtadalis teritorijos užima vandens telkiniai. Duomenys pateikti 3 pav.

 

3pav. Sausumos ir vanden telkinių santykis Kauno apskrityje

 

Kalbant apie Kauno apskrities tinkamumą vystyti rekreacinę veiklą vandens telkiniuose ir prie jų, galima teigti, jog būtent tokia ji ir yra, nes čia susikerta didžiausios Lietuvos upės Nemunas ir Neris ir šiame regione yra didžiausias dirbtinis Lietuvos vidaus telkinys – Kauno marios. Tačiau dėl vandens kokybės reikalavimų tinkamiausias rekreacinei veiklai galima išskirti 3 pagrindinius vandens telkinius.

 

Vandens telkinys Apibūdinimas
Nemunas Nemuno ilgis Kauno miesto ribose yra apie 25 km, plotis 175–400 m. Nemunas, kaip didžiausia Kauno miesto upė, turi visokeriopą įtaką miesto planavimui bei jo gyventojams. Nemunas yra senas vandens kelias, o taip pat yra svarbus rekreaciniu požiūriu (plaukiojimas laivais, buriavimas, maudynės, žūklė).
Kauno marios Didžiausias Lietuvos vidaus vandens telkinys. Jos suformuotos 1960 m. patvenkus Nemuną. Dabartinis marių plotas yra 63,5 km2. Marios – svarbi Kauno miesto rekreacinė teritorija. Čia galima žvejoti, buriuoti, maudytis. Kauno marių pakrantėje veikia du Kauno miesto paplūdimiai
Lampėdžių karjeras Dirbtinis vandens telkinys atsiradęs iškasus žvyro karjerą Nemuno slėnyje tarp Lampėdžių ir Žemutinių Kaniūkų. Karjeras dar tebėra eksploatuojamas šiaurinėje Lampėdžių pakrantėje. Lampėdis ir jo pakrantės turi didelę rekreacinę reikšmę. Čia veikia vienas didesnių Kauno miesto paplūdimių, todėl karjeras naudojamas poilsiui prie vandens (kaitinimasis saulėje, maudymasis, žaidimai), o taip pat vandens pramogoms ir sportui (irklavimas, irstymasis).

 

2 lentelė. Kauno miesto vandens telkinių reikšmingumo poilsio ir rekreacijos turizmui įvertinimas (Kauno turizmo infrastruktūros plėtros studija).

Šie vandens telkiniai yra svarbūs ne tik miesto kraštovaidžiui, bet ir turizmo infrastruktūros plėtrai. Didelis skaičius apsilankiusiųjų skatina vyriausybę tvarkyti aplinką bei atnaujinti inventorių, taip skatinant apsilankyti kuo daugiau žmonių, o žmonės rinkdamiesi vandens telkinį atkreipia dėmesį į daugelį aspektų, tokių kaip: vandens kokybė, prieinamumas prie vandens, krantų būklė, aplinkos tvarka, leidžiama rekreacinė veikla ir kita.

Kauno apskrities vandens telkinių pritaikymas rekreacijai ir turizmui

Žmonės vandens telkinius dažnai renkasi pagal savo gyvenamosios vietos lokalizaciją – tai yra, renkasi arčiausiai namų esantį telkinį, taip pat įtakos turi populiarumo reitingai, aplinkinių atsiliepimai ir kiti aspektai, tačiau vandens telkinių pasirinkimui ir panaudojimui didelės įtakos turi ir tai, kokią veiklą juose galima plėtoti.

Šį tyrimą galima klasifikuoti pagal veiklas, kuriomis dažniausiai užsiima turistai būdami prie vandens telkinių:

Plaukiojimas. Kaip jau buvo minėta pirmojoje dalyje žmonių pasirinkimui vykti prie tam tikro vandens telkinio didelės įtakos turi vandens kokybė. Populiariausi šiuo atveju yra Lampėdžių bei Viašvydavos karjerai, kadangi priešingai nei kiti vandens telkiniai jų užterštumas yra mažiausias.

Kempingai. Kauno apskrityje yra ne vienas populiarus kempingas, kuriame apsistoja nemažai turistų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, tačiau vienas iš labiausiai lankomų kempingų yra įsikūręs pačiame Kaune. „ 2010-aisiais metais Kauno kempinge buvo apsistoję 261 ekipažas, daugiausia – 192 – birželį. 2009-aisiais per metus kempinge buvo 602 turistų ekipažai, 2008-aisiais nuo birželio, kada kempingas įsikūrė, iki metų pabaigos jame buvo apsistoję 332 keliautojų ekipažai“. (Prieiga internetu: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-kempingas-oficialiai-sertifikuotas-56-105668#ixzz2jisVE8tR) [žiūrėta 2013.11.03]. Tai leidžia daryti prielaidas, kad, nors Kaunas yra nėra itin išplėtojęs kempingų infrastruktūros, tačiau pagrindiniu miesto kempingu sugeba pritraukti turistų ir taip prisidėti prie miesto turizmo plėtros.

Paukščių stebėjimas. Žemiau HKE yra įsteigtas Kauno ornitologinis draustinis, kurio teritorija apima 78,5 ha. Žiemą šio draustinio teritorijoje susirenka iki kelių tūkstančių vandens paukščių. Taigi, yra keletas pagrindinių vietų, Nemuno pakrantėse, kuriose metai iš metų būriuojasi gausi įvairovė paukščių.

4pav Pagrindinės žiemojančių vandens paukščių stebėjimo vietos.

Žemėlapyje skaitmenimis sužymėtos gausiausiai lankomos Nemuno pakrantės vietos: 1. Kauno ornitologinis draustinis. Čia renkasi ilsėtis tokie paukščiai kaip didieji kormoranai, pilkieji garniai, jūriniai ereliai, sidabriniai, kaspijiniai, paprastieji ar poliariniai kirai ir pan. 2. Nemunas ties Panemunės šilu. Čia galima aptikti cyplių, rudagalvių ančių, mažųjų kragų ar pilkųjų žąsų. 3. Nemuno ruožas tarp Kauno geležinkelio tiltu ir Vytauto bažnyčios. Čia lankosi rudagalviai krykliai, mažieji dančiasnapiai, įvairiarūšiai kirai. 4.Neris tarp P. Vileišio tilto ir santakos su Nemunu. Čia žiemomis apsilanko įvairiarūšių kirų bei mažųjų gulbių.

Taigi, galima daryti išvadą, jog Kaunas yra palankus miestas stebėti vandens paukščius šaltuoju sezonu, nes čia susirenka ne vienos rūšies paukščiai, kai kurie iš jų yra labai reti. (Prieiga internetu: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis-10577/straipsnis/Ziemojanciu-vandens-pauksciu-stebejimas-Kaune?l=2&p=1) [žiūrėta 2013.11].

Vandens sportas. Kauno mieste galima užsisakyti pramoginius plaukiojimus (pagrindinė pramoginio plaukiojimo laivais pasiūla sutelkta Kauno marių prieplaukose) įvairių rūšių vandens transportu (jachtos, kateriai, laivai). Taip pat mieste galima užsisakyti pramoginį plaukimą baidarėmis, išsinuomoti vandens motociklus, užsiimti buriavimo sportu. Populiariausi baidarių maršrutai Kaune: plaukimas Nemunu, kelionę pradedant nuo Kauno hidroelektrinės ir baigiant ties Vytauto bažnyčia; plaukimas Jiesia, kelionę pradedant nuo Garliavos geležinkelio stotelės ir baigiant ties Rokais (Jiesios ir Nemuno santakoje) arba prie Čiurlionio tito. Visi pramoginio plaukiojimo maršrutai Kauno mieste organizuojami vasaros sezono metu.

Vandens transportas. Nors Kaune nėra puikiai išvystyta vandens trasporto infrastruktūra, tačiau šis miestas turi net 5 keleivines prieplaukas: 2 prieplaukos veikė Kauno mariose ir 3 Nemuno upėje.

Prieplaukos pavadinimas Adresas Apibūdinimas
Kauno marių keleivinė prieplauka T.Masiulio g. 21 Kaunas Prieplauka yra keleivinė, jos pagrindinė paskirtis – keleiviniams laivams aptarnauti. Taip pat prieplauka gali būti naudojama mažųjų, pramoginių, sportinių laivų aptarnavimui. Krovininiams laivams ji gali būti naudojama tik išskirtiniais atvejais.
Kauno „Žalgirio“ jachtklubo prieplauka M.Gimbutienės

g. 35, Kaunas

Prieplauka yra keleivinė, naudojama mažųjų, pramoginių, sportinių laivų aptarnavimui. Prieplaukoje organizuojami pramoginiai plaukiojimai Kauno mariomis, švartuojami ir

laikomi laivai ir kateriai.

Kauno katerinė prieplauka Raudondvario

pl.107 c, Kaunas

Pastatyta 2008 m. ant Nemuno kranto, ties restoranu–klubu “Combo”. Pagal ES iš dalies finansuotą projektą įrengta 104 metrų ilgio ir 60 metrų pločio prieplauka su stovėjimo aikštele 37 automobiliams, 2 autobusams, 4 neįgaliųjų automobiliams. Į prieplauką atvesti elektros, vandentiekio ir nuotėkų tinklai. Čia sustojusiems laivams teikiamos visos reikalingos paslaugos. Dėka įrengto specialaus slipo laivų savininkai gali be vargo prieplaukoje į vandenį nuleisti ar pakelti savo laivus. Vienu metu prie krantinės gali prisišvartuoti apie dešimt vidutinio dydžio keleivinių laivų.
Prieplauka prie Vytauto bažnyčios Kaunas Prieplauka išsidėsčiusi prie Vytauto Didžiojo bažnyčios ir yra centrinė vieta prie Nemuno. Prieplauka – patraukli vandens turizmo vieta senamiestį lankantiems turistams. Mobilioje prieplaukoje gali švartuotis maži laiveliai. Prie prieplaukos įrengta krantinė.
Kauno žiemos uostas Raudondvario

pl. 113, Kaunas

Uosto pagrindinė paskirtis – Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau –VVKD) gamybiniams poreikiams užtikrinti. Uostas gali būti naudojamas kitų (nepriklausančių VVKD) keleivinių, krovininių laivų bei mažųjų, pramoginių, sportinių laivų aptarnavimui

 

3 lentelė. Kauno mieste veikiančios keleivinės prieplaukos 2012m. pr duomenys. (Kauno turizmo infrastruktūros plėtros studija).

3-oje lentelėje yra parodytos visos Kaune veikiančios prieplaukos. Iš apibūdinimo skilties galima daryti išvadas, kad šiame mieste yra pakankamai veikiančių prieplaukų, gebančių aptanauti vietinių gyventojų bei turistų poreikius.

Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, kauno vidaus vandens keliais (Nemuno upe ir Kauno mariomis) pe metus pervežama iki 20 000 keleivių. Didžioji dalis keleivių vežimų vykdomi iš Kauno marių keleivinės bei Kauno keleivinės prieplaukų, dalis keleivių vežimų vykdomi nuo krantinės, prie Vytauto Didžiojo bažnyčios. Didžiąją keleivių vežimų dalį sudaro keleivių vežimas pramoginiais-pažintiniais tikslais.

2011m. Kauno miesto gyventojams ir turistams buvo siūlomi keturi pramoginio-pažintinio plaukiojimo reguliarūs maršrutai: maršrutas Nemunu Kaunas-Kulautuva-Kaunas ir pramoginė-apžvalginė kelionė UAB „Bernelių užeigos“ laivu „Aitra“, maršrutai Kauno mariomis Kaunas-Kruonis-Kaunas ir Kaunas-Rumšiškės-Kaunas.

„ Kadangi Kauno marios patenka į Kauno marių regioninio parko ribas, čia egzistuoja tam tikri laivybos apribojimai. Draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo Kauno marių prieplaukos iki įlankos Samylų k. arčiau kaip 200 m nuo kranto, išskyrus plaukimą vidaus vandenų keliu. Šiame ruože savaeigių plaukiojimo priemonių iškėlimas ir nuleidimas leistinas tik tam skirtose prieplaukose, prie aikštelės Grabučiškėse ir krantinės Samyluose. Draudžiama tvenkinio dalyje nuo Samylų k. įlankos iki Arlaviškių pusiasalio (ties Kruonio HAE) savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis priplaukti prie kranto ne prieplaukose, poilsiavietėse ar stovyklavietėse“. (Kauno turizmo infrastruktūros plėtros studija 2012, 27psl).

 

Vandens maršrutas Prieplauka/laivas Apibūdinimas
Pramoginės –

apžvalginės kelionės

laivu „Aitra“

Prieplauka prie Vytauto

bažnyčios / laivas

restoranas „Aitra“

Kelionė laivu organizuojama vasaros sezono metu. Plaukiama Nemuno upe stebint gražų Kauno miesto kraštovaizdį ir istorinius paminklus. Yra galimybė paragauti lietuvių virtuvės patiekalų ir kitų užkandžių. Laivas „Aitra“ atitinka visus techninius reikalavimus keliamus tokių laivų eksploatacijai.
Kaunas–Kulautuva–

Kaunas

Prieplauka prie

Vytauto bažnyčios /

laivas „Tolstojaus“

Kelionė laivu organizuojama vasaros sezono metu. Plaukiant laivu galima grožėtis Nemuno pakrančių kraštovaizdžiu, laivui sustojus yra galimybė aplankyti Kulautuvos miestelį. Laivas „Tolstojus“ yra 1950 m. statybos. Laivas atitinka visus techninius reikalavimus keliamus tokių laivų eksploatacijai.
Kaunas –Kruonis –

Kaunas

Kauno marių keleivinė

prieplauka / laivas

„Nemunas“

Kelionė laivu organizuojama vasaros sezono metu. Plaukiant laivu galima grožėtis Kauno marių pakrančių kraštovaizdžiu. Kelionės metu sustojimai nėra numatyti. Laivas „Nemunas“ yra 1959 m. statybos. Laivas atitinka visus techninius reikalavimus keliamus tokių laivų eksploatacijai.
Kaunas–

Rumšiškės–Kaunas

Kauno marių keleivinė

prieplauka / laivas

„Algirdas

Kelionė laivu organizuojama vasaros sezono metu. Plaukiant laivu galima grožėtis Kauno marių pakrančių kraštovaizdžiu, laivui sustojus yra galimybė aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų ir Rumšiškių gyvenvietę. Laivas „Algirdas“ yra 1954 m. statybos. Laivas atitinka visus techninius reikalavimus keliamus tokių laivų eksploatacijai
Pramoginiai

plaukiojimai

Kauno „Žalgirio“

jachtklubo prieplauka

/ Įvairūs privatūs laivai ir jachtos

Pramoginiai plaukiojimai Kauno mariose organizuojami vasaros sezono metu. Jų metu galima poilsiauti, pramogauti ar švęsti įvairias šventes grožintis Kauno marių pakrančių kraštovaizdžiu. Sustojimai planuojami pagal užsakovų pageidavimus.
Kruizas Nemunu

ir Kuršių mariomis

Prieplauka prie

Vytauto bažnyčios /

laivas „Perlas“

Kruizinis plaukiojimas Nemuno upe ir Kuršių mariomis, aplankant istorines ir kultūrines vietas. Plaukiojimas organizuojamas 2012 m. rekonstruotu laivu su 13 miegamų vietų.

 

4 lentelė. Pramoginės laivybos maršrutai Kaune 2011m. Kauno turizmo infrastruktūros plėtros studija).

Taigi, remiantis 4 lentelės duomenimis, matome, kad daugiausiai vandens maršrutų vykdomi nuo prieplaukos, esančios prie Vytauto bažnyčios, 4 maršrutai vykdomi Nemunu ir 2 Kauno mariomis, tai leidžia poilsiautojui rinktis, kokio pobūdžio kelionės jis nori – ar sraunia upe, ar ramiu dirbtiniu vandens telkiniu. Taigi, galima daryti prielaidą, kad Kauno teritorijos vandens telkiniai yra tinkami plėtoti turizmą.

Išvados

Kauno apskritis yra turtinga vandens telkiniais, jie sudaro beveik dešimtadalį visos teritorijos, tačiau, nors telkinių ir daug, bet ne visi jie yra tinkami rekreacinei veiklai. Vieniems telkiniams neužtenka gylio, kitiems pločio vystyti su turizmu susijusią veiklą, tačiau didžiausia Kauno apskrities vandens telkinių problema – užterštumas. Atlikus bakteriologinius tyrimus buvo išsiaiškinta, kad tinkamiausios žmonių sveikatai vandens teritorijos – Nemunas, Kauno marios ir Lampėdžių karjeras. Juose galima vystyti tokią veiklą kaip: plaukiojimas, naudojimasis kempingais, vandens sporto propagavimas, naudojimasis vandens transportu, žūklė, vandens paukščių stebėjimas. Nors kiekviena iš šių veiklų nėra tobulai išplėtota, tačiau daugelis žmonių jas renkasi kaip tinkamą būdą praleisti laisvą laiką, tokiu būdu skatindami ne tik vandens telkinių lankymą, bet ir jų priežiūrą, o taipogi ne tik Kauno apskrities vandens telkinių, bet ir visos teritorijos turizmo gaivinimą.

Literatūros sąrašas

Kauno miesto bendrasis planas. (2011). Esamos būklės analizė : gamtinė aplinka. T:1. Kaunas. Prieiga internetu: (https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=3&cad=rja&ved=0CDsQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.kaunoplanas.lt%2Fdownload.php%3Ffile%3Dc2l0ZXMvZGVmYXVsdC9maWxlcy9kdW9tZW55cy9iZW5kcmllamktcGxhbmFpLzE2Ny9kb2t1bWVudGFpL2dhbXRpbmVfYXBsaW5rYS5wZGY%3D&ei=5UhAUsGHNMTftAadw4CABA&usg=AFQjCNGqLJ5IAGFBWQgUqkQbBIwp2xz9Og&sig2=v22kAl7NGy8pFHEtZ5tAA&bvm=bv.52434380,d.Yms). [žiūrėta 2013.10.13].

Kauno miesto bendrasis planas. (2011). Esamos būklės analizė : miesto struktūra. T:2. Kaunas. Prieiga internetu: (https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&ved=0CCwQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.kaunoplanas.lt%2Fdownload.php%3Ffile%3Dc2l0ZXMvZGVmYXVsdC9maWxlcy9kdW9tZW55cy9iZW5kcmllamktcGxhbmFpLzE2Ny9kb2t1bWVudGFpLzIuMV9taWVzdG9fc3RydWt0dXJhLnBkZg%3D%3D&ei=BHlcUvXbCMqJ0AWC6YCACw&usg=AFQjCNHCAuOGQVFFJGEQz-M1cas0IxTONQ&bvm=bv.53899372,d.Yms) [žiūrėta 203.10.14].

Kauno turizmo infrastruktūros plėtros studija. (2012). Prieiga internetu: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_Kauno_turizmo_infrastrukturos_pletros_studija.pdf [žiūrėta 2013.11.04].

LR turizmo įstatymas. (1998). Valstybės žinios. Nr. VIII-667.

Mikalčiūtė, R. (2010). Oficialiai sertifikuotas Kauno kempingas labiausiai mėgstamas Vokietijos turistų. Prieiga internetu: (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-kempingas-oficialiai-sertifikuotas-56-105668#ixzz2jisVE8tR) [žiūrėta 2013.11.03].

Vitkienė, E. (2002). Rekreacija. Klaipėda: S. Jokužio leidykla – spaustuvė.

Žiemojančių vandens paukščių stebėjimas Kaune. (2009). Prieiga internetu: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis-10577/straipsnis/Ziemojanciu-vandens-pauksciu-stebejimas-Kaune?l=2&p=1 [žiūrėta 2013.11.03].

 

Leave a Comment