Turizmo teorija mokslinėje literatūroje

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Sveikatos mokslų fakultetas

Rekreacijos ir turizmo katedra

TURIZMO TEORIJA MOKSLINĖJE LITERATŪROJE

Rekreacijos ir turizmo įvadas

Referatas

Darbo autorius: RT-12, 2gr. Aida Varanauskaitė

Vadovas: lekt. R. Rupulevičienė

Klaipėda, 2012

TURINYS

ĮVADAS 2

1.TURIZMO SAMPRATA 3

1.1Turizmo sąvoka 3

1.2Turizmo formos 4

2. TURIZMO NAUDA IR PROBLEMOS 7

2.1 Turizmo nauda 7

2.2Turizmo problemos 8

IŠVADOS 10

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Turizmas jau nuo senų laikų yra žmonijos gyvenimo dalis. Daugelis šiuolaikinių valstybių, pasiekusios aukštą gyvenimo lygį, patenkina svarbiausias savo piliečių reikmes ir vis daug laiko skiria dvasiniams jų poreikiams. Emocinė žmonių padėtis ypač priklauso nuo aplinkos, kurioje jie būna, žmonių, su kuriais jiie bendrauja ar įspūdžių, kuriuos jie patiria. Turizmo industrija yra būtent tokia paslaugų sritis, kuri gali pagerinti visus šiuos aspektus, būtinus gerai individo savijautai.

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų, o ateityje jo apimtys ir užimama dalis ekonomikoje turėtų dar labiau padidėti. WTO (World Tourism Organization (Tarptautinė turizmo organizacija) duomenimis po skausmingo nuosmūkio 2009-aisiais metais., kurio priežastį galima įvardinti kaip pasaulinę krizę, internacionalinis turizmas atsigavo 2010-aisiais metais, daug greičiau nei tikėtasi. Turistų atvažiavimas į kitas šalis išaugo iki 6%, tuo metu tuurizmo industrijos darbuotojų atlyginimai kilo kiek lėčiau – 5%. 2011- aisiais metais turistų įvažiavimas vis dar kilo, kiek lėčiau – 4,6%, 2012 -aisiais metais kilimas siekė tarp 3-4%. (5) Taigi, matomas akivaizdus turizmo industrijos augimas visame pasaulyje, nepaisant įvairių ekonominių, politinių pakitimų ar stichinių nelaimių.

Taigi, šio referato :

Objektas –

turizmas.

Tikslas – parodyti, kaip turizmo teorija suprantama skirtingoje mokslinėje literatūroje.

Uždaviniai – išsiaiškinti turizmo industrijos verslo esmę.

Metodai – lietuvių ir užsienio kalbų mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas.

TURIZMO SAMPRATA Turizmo sąvoka

Skirtingose kalbose nuo senų laikų vartojamas žodis „turizmas“ (tourism, tourisme, tourismo), kilęs iš posakio didysis turas (Grand tour). Didysis turas yra žinomas kaip pažintinė kelionė. Į jas XVII-XVIIIa. vykdavo jauni bajorų luomo atstovai, o XIXa. Tokios kelionės tapo populiarios ir tarp kitų gyventojų sluoksnių. Tiek anuomet, tiek ir dabar pagrindinė turizmo paskirtis – susipažinti su kitomis šalimis, tautomis, su jomis bendrauti. Turizmas – tokia industrijos dalis, kuri yra netasiejama nuo žmonių poreikio bendrauti, tobulėti dvasiškai, gebėjimo pažinti.

Turizmui, kaip reiškiniui apibūdinti ypač svarbūs šie kriterijai. Jie formuoja dabartinio turizmo apibrėžimą:

Vietos pakeitimas – išvykimas iš įprastos gyvenamos vietos.

Buvimas kitoje vietoje – svarbiausia, kad naujojoje gyvenamoje vietoje nebūtų praleista daugiau kaip metus laiko, nes tuomet keliautojas bus vadinamas ne turistu. Taip pat svarbu, jog apsistojus veikla nebūtų susijusi su darbu, nes turisto ir dirbančio žmogaus veikla skiriasi.

Pagrindinis kelionės tikslas negali būti veikla, už kurią moka ta šalis, nes kitaip keliaujantysis bus vadinamas ne turistu, o migrantu.

Turizmo sąvoka kito per šimtmečius, tačiau neturi vieningai pripažinto varianto. Akivaizdus šios industrijos klestėjimas prasidėjo nuo 1950-ųjų. Taigi, 1954-aisiais Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) priėmė nutarimą, kuriame turizmas įv

vardijamas kaip „ aktyvus poilsis už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, padedantis gerinti sveikatą, fiziškai lavinti žmogų“. (1; p. 26) Vėliau šis apibrėžimas kito ne vieną kartą – JTO nutarimą keitė Pasaulio Turizmo Deklaracijos priėmimas, šį keitė Pasaulio Turizmo Organizacijos (PTO) pateikta turizmo išraiška, vėliau pasirodė Hagos turizmo deklaracija, po jos sekė JTO Statistikos komisija. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių turizmo sampratos aiškinimų (Bernecheris P., Genevičius J., Mertinas J., Brooke‘as M.Z. ir kt.), tačiau šiuo metu yra vartotinas PTO pasiūlytas apibrėžimas „Turizmas – visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo gyvenimo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla“. (1; p. 27) Panašiai turizmas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme: „ Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje“. (2) Akivaizdžiai pastebėta, jog skirtumas nuo pirmojo apibrėžimo iki dabartinio nėra labai didelis, bet jis yra itin reikšmingas turizmo industrijos vystimuisi.

Turizmo formos

Ekonominį turizmo funkcionavimo efektyvumą daugeliu atvejų lemia jo formų klasifikavimas. Pats turizmo formų klasifikavimas suprantamas kaip turizmo formų grupavimas pagal požymius, priklausančius praktiniams tikslams. Turizmo sektorius yra suskirstytas į daugelį formų. Priklausomai nuo kelionės tikslo turizmas yra skirstomas taip:

Pažintinis (kultūrinis) tu

urizmas – jo siekis susipažinti su kitomis kultūromis, gamta bei tradicijomis; aplankyti įvairius gamtos bei kultūros objektus bei, žinoma, patirti nuotykių.

Rekreacinis turizmas – tai turizmo sritis poilsio, sveikatingumo ir ugdymo tikslais. Jo uždavinys pakiesti nuolatinę aplinką, pailsėti nuo darbų, pasimėgauti svečio krašto teikiamomis paslaugomis.

Tarnybinis turizmas – tai išvyka verslo tikslais, , taip pat išvykstama į užsienyje vykstančius seminarus, kvalifikacijos kėlimo kursus ar stažuotes.

Religinis turizmas – jo siekis leisti žmonėms aplankyti šventas vietas, patirti dvasinius, fizinius ir emocinius išgyvenimus, pažinti save bei aplinką.

Mokslinis turizmas – kongresų, simpoziumų su ekskursijomis lankymas.

Visos šios rūšys įgyvendina svarbiausią turizmo industrijos siekį – bendravimą bei savęs lavinimą tiek fizine, tiek dvasine prasme. Kiekvienai turzimo formai būdingi individualūs bei ypatingi turistų poreikiai, kuriuos gali patenkinti tik tam tikrų paslaugų rinkiniai. Į šiuos rinkinius galima įtraukti turizmą, kuris yra skirstomas pagal kelionių organizavimo pobūdį. Tai yra:

„Individualusis – kai keliauja vienas asmuo pagal savo planą, kur nurodyti lankytini rajonai, trukmė, nakvynės sąlygos ir pan.

Grupinis – tai kėlionė grupėje pagal turistinės firmos planą. Kiekviena šalis turi savo firmų, kurios padeda klientams pagerinti savo atostogas“. (4; p. 9) Lietuvoje didžiausio pripažinimo sulaukė tokios firmos kaip Teztour ir Novaturas. Teztour – tai tarptautinė organizacija, kuri platina savo vardą ne tik Lietuvoje, todėl yra itin mėgiama tiek vietinių sumanytojų keliauti, tiek užsienio atstovų. Novaturas – Lietuvos kelionių operatorius, ku

uris turi mažesnį pasisekimą, lyginant su Teztour operatoriumi, tačiau pritraukia nemažai vietinių (Lietuvos) klientų siūlydami paklausias keliones bei akcijas.

„Organizuotas – tai vieno arba grupės turistų kelionė pagal maršrutą ir reglamentą, kurį patvirtina turizmo ūkinis subjektas.

Saviveiklinis (neorganizuotas) – tai kelionė asmenų, jokiais įsipareigojimais nesusijusi su turizmo ūkiniu subjektu“. (4; p. 10) Tokios kelionės yra bene labiausiai mėgstamos Lietuvoje šiltuoju sezonu. Dažniausiai grupės žmonių keliauja pailsėti prie jūros, pastovyklauti į miškus, paplaukioti baidarėmis Lietuvos upėmis, pavažinėti dviračiais po savo krašto apylinkes ir kt.

„Kilnojamasis – tai turizmas, susijęs su kelionėmis (pramogų laivai, turai).

Socialinis – tai kelionės, už kurias mokama iš profsąjungų lėšų, skiriamų socialinėms reikmėms“. (4; p.10)

Ši, aptartoji, forma yra ypač susijusi su forma pagal keliautojų amžių. Jis skirstomas į vaikų, jaunimo ir brandujį. XXI-jame amžiuje šios dvi formos yra bene aktualiausios visame pasaulyje, kadangi pasikeitė šiuolaikinis gyvenimo tempas, žmonių propaguojamos vertybės bei pats požiūris į keliones. Kadangi neseniai prasidėjęs šimtmetis yra įvardijamas kaip skubėjimo ir naujovių šimtmetis, o turizmo industrija tampa vis paklausesnė, taigi, ji turi vis labiau prisitaikyti prie savo klientų poreikių. Pastaruoju metu žmonės itin nori keliauti kuo mažesnėmis grupėmis bei su savo amžiaus kategorijos bendrakeleiviais, tarkime jaunimas tik su savo amžiaus grupe, senjorai tik su senjorais ir pan., kadangi jaunimą labiau domina pramogos, o senjorai noriai domisi istorija bei neskubėdami apžvelgia kultūrinius ar gamtinius objektus, nesvarbu kokį turizmą jie propaguotų – savoje šalyje ar užsienyje. Taigi, turizmas taip pat yra skirstomas pagal šalies sienų kirtimą į:

„Vidaus turizmą – kelionės savo šalies ribose.

Tarptautinį turizmą – kelionės į kitą šalį. Jis būna atvykstamasis (tai kelionės, pvz., Lietuvos ribose, asmenų nuolat negyvenančių Lietuvoje) ir išvykstamasis (tai asmenų, nuolat gyvenančių, pvz., Lietuvoje, išvažiavimas į kitą šalį)“. (4; p. 8)

Akivaizdžiai pastebėta, jog užsienio lankytojai savo išleidžiamais pinigais žymiai labiau remia turizmo industrijos verslą Lietuvoje nei vietiniai gyventojai. Nors ir yra organizuojamos ekskursijos po savo šalies apylinkes, tačiau vadinamieji vidaus turistai mieliau renkasi saviveiklinę keliavimo formą, kadangi taupymo sumetimais daugelis keliauja sava transporto priemone ir tikisi daug pažinti ir be gido paslaugų. Kalbant apie užsieniečius, jiems tokios negandos nebaisios, nes kitų šalių ekonominė padėtis yra akivaizdžiai stabilesnė ir aukštesnio lygio. Atvykę į svečią šalį užsieniečiai leidžia sau papramogauti, lankytis brangiai apmokamose vietose. Taigi, tokiu būdu yra skatinamos turizmo rūšys susijusios su finansiniais rezultatais šalies arba regiono biudžete. Šiuo požymiu skiriami:

„Aktyvusis turizmas – užsienio turistų atvykimas į šalį arba piliečių nuvykimas iš vieno šalies regiono į kitą. Tai – valiutos įvežimo į šalį, regioną veiksnys.

Pasyvusis turizmas – šalies turistų išvykimas į kitas valstybes arba piliečių išvykimas į kitą šalies regioną. Tai – valiutos išvežimo iš šalies, regiono veiksnys”. (4; p. 9)

Taikant šiuos kriterijus galima pastebėti, jog, vis dėlto, pati dinamiškiausia forma, atnešanti didžiausią pelną turizmo industrijos sektoriui yra verslininkų kelionės dalykiniais tikslais, dar labiau sukonkretinant – koferencijų turizmas. www.vilnius.lt duomenimis, Vilniuje, pirmajame iš Baltijos jūros regionų, kitų metų vasarį vyks specializuota konferencijų turizmo kontaktų mugė „Convene”, kurioje dalyvaus apie 120 užsienio įmonių, kurios domisi tarptautinių renginių organizavimo galimybėmis. (6) Tokio tipo renginys Lietuvoje yra tikra atgaiva turizmo industrijai taip pat ir mūsų šalies ekonominei sistemai. Tokiu būdu yra skatinamas aktyvusis turizmas be to turtingi verslininkai skleidžia gerus atsiliepimus po visą pasaulį ir pritraukia naujų klientų Lietuvai.

2. TURIZMO NAUDA IR PROBLEMOS 2.1 Turizmo nauda

Šiais laikais yra pripažįstama, kad turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis natūralią ir dirbtinę aplinką, nors labai sudėtinga tiksliai įvertinti, ar jis yra esminis pokyčių veiksnys, ar tik veiksnys plačiau apimančio proceso, ar nepelnytai kaltinamas sukeltais pokyčiais, kurie egzistavo dar iki jo pasireškimo. Turizmo poveikis gali būti didelio masto ir apčiuopiamas, arba nedidelio masto ir neryškus, teigiamas ir neigiamas. Taigi, pagrindiniai teigiamo turizmo bruožai yra šie:

Poveikis kultūrai. Įvairios turizmo organizacijos teikia apsaugą kultūros vertybėms. Viena žymiausių tokio tipo organizacijų pasaulyje – UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization). Ji įtraukia į savo sąrašus itin retus objektus, skiria tam tikrą finansavimą ir prižiūri, kad jie būtų kokybiški dar ilgą laiką. Lietuva turi net 5 objektus, įtrauktus į UNESCO paveldo sąraša (Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija, Kernavė, Lietuvos kryždirbystė ir kryžiaus simbolika, dainų švenčių tradicija ir simbolika). Taip pat prie teigiamo poveikio yra priskiriamas kultūros žinių kaupimas ir sisteminimas kalboje, liaudies menų vystimas, architektūrinė įvairovė.

Poveikis aplinkai. Įvairios turizmo organizacijos skirtingose šalyse skiria daug dėmesio aplinkosaugai bei stengiasi išsaugoti ir restauruoti senovės paminklus, vietoves ir istorinius statinius, kuria nacionalinius ir augalijos bei gyvūnijos parkus, saugo paplūdimius bei rifus, prižiūri miškus. Lietuvoje taip pat yra nemažai saugomų teritorijų skirtingomis kategorijomis, tokių kaip nacionaliniai parkai, draustiniai ir kt.

Poveikis ekonomikai. Šalies ekonomikai teigiamą poveikį turi tiek tarptautinis, tiek ir vidaus turizmas. Labai reikšmingas atvykstamasis turizmas, teikiantis naudą vietiniam biudžetui, skatinantis verslą. Tai leidžia tobulėti ne tik turizmo industrijai, bet ir visai šaliai. Tačiau ekonominei raidai įtakos turi ir vidaus turizmas, kadangi kuriasi naujos įmonės. Taigi, šis aspektas yra daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis, nes atsiranda naujų darbo vietų.

Poveikis socialinei terpei. Tai akivaizdi nauda, kadangi turizmas stimuliuoja žmonių didžiavimasi vietos paveldu, kultūra, ritualais, tradicijomis. Be to tai plečia žinojimo ribas bei suvokimą apie kitas kultūras. To pasekmė – didesnis supratingumas, pritarimas ir žavėjimasis kitomis visuomenėmis, puosėlėjama taika tarp bendruomenių. Trumpiau tariant, skatinama bendravimo plėtra.

Poveikis asmenybei. Dalyvavimas kultūrinėse, pažintinėse ir mokomosiose programose didina keliautojų intelektualinį lygį, daro didelį auklėjamąjį poveikį jaunimui. Kelionės metu užsimezgę kontaktai su žmonėmis sąlygoja kultūrinius mainus, skatina užsienio kalbų mokymąsi”. (1; p. 30)

Turizmo problemos

Kaip jau minėta turizmas daro daugiaplanę įtaką žmonėms, bendruomenėms, regionams, valstybėms. Ne išimtis, jog ši industrija, be teikiamos didelės naudos, tuti nemažai ydų, kurios teikia nemenką žalą. Taigi, pagrindiniai neigiamo turizmo bruožai yra šie:

Poveikis kultūrai. Kad ir kaip bebūtų apmaudu turizmas daro neigiamą įtaką kultūrai. Atsirado architektūros niveliacija, kultūros objektai vis labiau niokojami vandalizmo išpuoliais, be to nuolatinis tam tikrų kultūrinių objektų lankymas, nuolatinis lietimas skatina greitesnį jų susidėvėjimą bei dūlėjimą.

Poveikis aplinkai. Ypač didelį neigiamą poveikį gamtai turi jūrų ir sausumos transportas, kurie savo išmetamomis atliekomis sukelia tokias problemas kaip pakrančių eroziją, gėlo vandens sūrėjimą, nešvarumų patekimą į paviršinius vandenis, koralų rifų nykimą, laukinės gamtos naikinimą, aplinkos užterštumo didėjimą, pakrančių užterštumą, poveikį gruntiniams vandenims ir kt. Aplinkai taip pat kenkia vis sparčiau auganti urbanizacija. Kadangi miestai vis labiau plečiasi, automatiškai lieka vis mažiau gamtinių vietų, kurios yra ypač svarbios gyvūnijai bei populiacijos plėtimui. Taigi, urbanizacija naikina gyvūniją. Be to, gamtinių teritorijų užėmimas sukelia tokius pavojus kaip gaisrai, kurie daro ypatingą neigiamą poveikį tiek augmenijai, tiek ir gyvūnijai.

Poveikis ekonomikai. Viena iš didžiausių ekonominių problemų yra kainų kėlimas. Akivaizdžiai pastebima, jog kuo didesnė prekių ar paslaugų paklausa, tuo, tiek tiekėjai, tiek ir pardavėjai, kelia kainas pirkėjams. Ne išimtis ir turizmo industrijos verslas. Kai įmonės mato akivaizdų technikos ar paslaugų pirkimą, tuomet jos bando pasipelnyti ir pakelia kainas, tačiau tokiu būdu jos praranda dalį klientų, kadangi šie pereina į konkurentų zoną, kurioje tas pačias paslaugas ir techniką galima įsigyti žymiai pigiau.

Poveikis socialinei terpei. Vienas iš neigiamų aspektų trizmo versle – disbalansas tarp turtingesnių turistų ir mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių šeimininkų. Taip atsitinka tuomet, kai tam tikros ekonomiškai nestabilios šalies turizmo sektoriaus darbuotojai nesugeba aptarnauti atvykėlių iš itin išsivysčiusios ir turtingos šalies, turistai lieka nepatenkinti neįgyvendintais įnoriais, nerekomenduoja tos šalies kitiems žmonėms. Kita ne ką mažiau svarbi problema – nepatrauklios darbo sutartys, tokios kaip vaikų darbas ar laikinos sutartys. Su tokiomis situacijomis dažnai susiduria darbdaviai iš turizmo sektoriaus. Paklausumus ypač išauga šiltuoju metų laiku – vasarą. Žinoma, papildomas darbo jėga visuomet praverčia, tačiau darbdaviai nėra linkę įdarbinti nepilnamečių bei darbuotojų be stažo, nes praėjus sezoninio darbo įkarščiui tenka iš naujo ieškoti darbuotojų bei juos apmokyti. Dar viena itin aktuali problema socialinėje terpėje – seksualinis išnaudojimas (kai kuriose šalyse išplitęs sekso turizmas) ir to pasekmė – įvairios prostitucijos formos, pedofilija, prekyba žmonėmis, lytiškai plintančios ligos, nusikalstamumas, vagystės, lošimų verslo augimas.

Poveikis asmenybei. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau turizmas gali sukelti žmonėms priklausomybę, tai yra naudojimasis tam tikromis paslaugomis – nuolatinis nakvojimas įvairiose viešnagę siūlančiose įstaigose, keliavimas tam tikromis agentūromis ir kt. Kalbant apie neįprastą turizmą, jis taip pat gali sukelti neigiamą poveikį asmenybei. Tarkim naktinis turizmas – keliaujant naktį gali tekti susidurti su pavojingais žmonėmis ar tiesiog pasiklysti nepažįstamame mieste. Kitas ne itin racionalus neįprasto turizmo keliavimo būdas – atsitiktinis turizmas. Jo metu žmogus atstiktinai keliaudamas į kokį nors meistą ar šalį, nežinodamas gali atsidurti teroro išpuolių centre ir pan.

IŠVADOS

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra pripažinimas, kad šis sektorius yra sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai – žmogus turizmui. Šį veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti žmogaus, kaip turisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavimą, jo elgseną bei emocinę būseną.

Pati turizmo samprata yra labai plačiai suvokiama. Turizmas kaip industrija yra gana nauja ir jos aktualumas juntamas visai neseniai, tačiau šiuolaikinei visuomenei, nors ir netobula – turinti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį aplinkai ir pačiam žmogui, tai tapo neatsiejama gyveno sritis. Akivaizdu, kad su kiekvienais metais šios industrijos paklausa vis labiau auga.

Taigi, norint išgyventi šioje itin konkurencingoje industrijoje, reikia suvokti, kaip veikia turizmo verslas, kokius poreikius turi klientai, kaip turizmo sektoriuje vertėtų dirbti personalui.

Negandos ištinka visus darbo sektorius, tarp jų, ne išimtis, yra ir turizmas, tačiau vis greitėjantis žmonių kasdienio gyvenimo tempas šiandieniniame pasaulyje ir atsirandančios naujos technologijos, kuo toliau, tuo labiau skatins laisvalaikio ir poilsio poreikį, tai yra – skatins turizmo verslo paklausumą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Kauno kolegija, Klaipėdos universitetas. (2002). Turizmas. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras.

LR turizmo įstatymas. (2002). Valstybės žinios. Nr. 123-5507.

LR turizmo įstatymas. (1998). Valstybės žinios. Nr. VIII-667.

Žalienė I., Sabaliauskaitė A. (2002). Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida. Kaunas: LKKA.

http://dtxtq4w60xqpw.cloudfront.net/sites/all/files/pdf/annual_report_2011.pdf

http://www.vilnius.lt/index.php?3885923939

 

Leave a Comment