Kruizinis turizmas

Kruizinio turizmo plėtros tendencijos Klaipėdoje

Kruizinio turizmo paslaugos samprata, elementai ir struktūra

Turizmas yra plati ir daugialypė sąvoka, egzistuoja daug turizmo sampratų (1.1.1. lentelė).

1.1.1 lentelė

Turizmo sampratų įvairovė

Šaltinis: sudaryta autorės pagal Banytę J., 1996, p. 34

Suvokiant turizmą socialiniu aspektu, akcentuojama, jog keliaudami žmonės susipažįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu ir lygiu, daro poveikį socialiniams procesams; bendrauja tarpusavyje ir su vietiniais gyventojais, dalijasi įspūdžiais ir kartu veikia (žaloja ar gerina) jų socialinę aplinką.

Turizmo kaip ūkio šakos samprata itin plati, turizmas apima įvairias ūkines paslaugas:

transportavimo- orlaiviai, autobusai, traukiniai, laivai, automobiliai;

apgyvendinimo- viešbučiai, moteliai, kurortai, stovyklos, kempingai ir kt.;

pramogų- atrakcionų ir teminiai parkai, unikalūs gamtos paminklai, kurortai, istorinės vietos, miestai, kultūriniai renginiai ir kt.;

maitinimo ir gėrimų- maitinimo įmonės, maisto produktų parduotuvės;

tarpininkavimo – kelionių agentai, brokeriai, susitikimų (konferencijų, simpoziumų, seminarų) ir turtų organizatoriai, paslaugų realizavimo įmonės;

rinkodaros- miestų kelionių biurai, konsultantai, turizmo rinkodaros formos.

Petrilovskaja K., Miškinis A. (2007, p. 143) nurodo, jog 1980 metais Maniloje priimtoje pasaulio turizmo deklaracijoje turizmas apibūdinamas kaip veikla, turinti svarbią reikšmę tautų gyvenimui, nes tiesiogiai lemia socialinę, kultūrinę, švietimo bei ekonominę šalių gyvenimo sritis ir jų tarptautinius santykius.

Europos Komisijos (EK) 1998 m. gruodžio 9 d. sprendime dėl Tarybos direktyvos 95/57/EB dėl Statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo įgyvendinimo tvarkos turizmas apibrėžiamas kaip „asmenų, kurie laisvalaikio, verslo ir kitais tikslais keliauja į vietas už savo įprastos aplinkos ribų ir ten būna ne ilgiau kaip vienerius nepertraukiamus metus, veikla“. Taigi turizmas – kelionių, atostogų, ekskursijų rūšis, kai žmogus palieka savo nuolatinę gyvenamąją vietą ilgiau nei vienai parai ir trumpiau nei dvylikai mėnesių.

Damulienė A. (1996, p. 14) apibendrindama įvairias turizmo sampratas, nurodo, jog turizmas apima visas kelionių, atostogų, ekskursijų rūšis, kai žmogus palieka savo nuolatinę gyvenamąją vietą ilgiau negu vieną parą ir trumpiau negu dvylika mėnesių, o kelionės tikslas nėra samdoma veikla. Kelionės tikslai gali būti labai įvairūs: pažintinės-kultūrinės kelionės, atostogos kurorte ar gydymasis sanatorijose, verslo, konferencijų kelionės, giminių lankymas ir kita.

Turizmo paslaugas teikia daugybė nepriklausomų skirtinga veikla užsiimančių įmonių (turo operatoriai, turizmo agentūros, restoranai, viešbučiai, turizmo informaciniai centrai ir pan.), siekiančių savo tikslų (Tourism: 2020 Vision, 1999, p. 28). Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (3 straipsnis) numato penkias turizmo verslo paslaugų rūšis:

kelionių organizavimo;

turizmo informacijos teikimo;

apgyvendinimo;

maitinimo;

pramogų ir kitos specializuotos paslaugos.

Turizmas skirstomas į vidaus ir užsienio, individualų ir grupių, organizuotą ir neorganizuotą, pagal naudojamas transporto priemones, taip pat pagal tikslą (Petrilovskaja K., Miškinis A., 2007, p. 143). Tokiu būdu kruizinis turizmas – tai viena iš turizmo rūšių, charakterizuojama pagal specifines ir ribotas šio turizmo priemones.

Kruizinis turizmas – tai jauna turizmo verslo sritis, kadangi tik aštuntajame dešimtmetyje į kruizinius laivus imta žiūrėti ne tik kaip į transporto priemonę, bet kaip į pasilinksminimo, pramogų ir turizmo vietą (Goeldner Ch., 2003, p. 142).

Cooper Ch. (2005, p. 396) teigia, jog kruiziniai laivai yra labai sena transporto rūšis; šiuo metu kruiziniai laivai skirti pramogoms, o XX amžiaus pirmojoje pusėje jie buvo vienintelė transatlantinių kelionių priemonė. Tuo metu dideli keleiviniai laivai apjungė kelias paslaugas – ne tik transportavimo (t.y. gabeno keleivius), bet ir teikė apgyvendinimo kelionės metu paslaugas, maitinimo paslaugas. Tiesa, paslaugos buvo teikiamos tik turtingesniems keleiviams, o kitiems apgyvendinimo vietos nebuvo įkurtos. Kai kuriuose laivuose pirmos klasės keleiviams buvo teikiamos ir pramoginėms paslaugos – restoranas, kavinė, įvairūs renginiai. Vis tik tuo metu laivai teikė ribotas paslaugas.

Apgyvendinimo paslaugų plėtra laineriuose siejama ir su jūrinio verslo etikos augimu – augo suvokimas, jog saugiai gabenti keleivius jiems turi būti sudarytos sąlygos turėti savo vietas, kajutes – t.y. miegamąsias vietas, jeigu keliaujama ilgiau nei vieną dieną, turi būti sudarytos sąlygos keleiviams pasimaitinti arba lainerio kavinėje , arba savo turimu maistu, taip pat turi būti užtikrinti higieniniai patogumai (Cooper Ch., 2005, p. 396).

Kaip teigia Wood R. E. (2000, p. 249), šiuo metu kruiziniame turizme svarbiausia yra pramogos, o ne kelionė, netgi jūra ir jūros vaizdas yra antraeilis dalykas. Todėl kaip nurodo Hannam K. (2002, p. 228), jog šiuo metu pagrindinis kruizinio turizmo kompanijų konkurentas yra viešbučiai bei pramogų kompleksai. Taigi kruizinio turizmo paslauga savo koncepcija nutolo nuo tradicinės sampratos kaip pervežimo verslo, tai tik iš dalies kelionių turizmas.

McCarthy J. (2003, p. 342) teigimu, kruizinių laivų turizmas yra svarbi ūkinė veikla. Tai ne tik kruizinių laivų operatorių, bet ir uosto veikla. Būtent per uostų veiklą pasireiškia kruizinio turizmo nauda valstybėms, į kurias užsuka kruiziniai laivai. Tokią naudą ir akcentuoja ir Rogerson Ch. M., Visser G. (2005, p. p. 63) akcentuodami, jog sėkmingai vystomas kruizinis turizmas gali būti valstybės ekonomikos augimo veiksnys.

Taigi galima daryti išvadą, jog kruizinis turizmas pagal modernią sampratą gali būti apibūdinamas kaip pramoginis turizmas, apimantis kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, pramogų, pažintinio turo paslaugas, kuriam naudojama transporto priemonė – kruizinis laivas.

Petrilovskojos, K., Miškinio A. (2007, p. 144) teigimu, turizmas gali būti skirstomas į išvykstamąjį, atvykstamąjį, turizmą šalies mastu, tarptautinį, vidaus ir nacionalinį, o Europos Komisijos 1998 m. gruodžio 9 d. sprendime skiriamos trys turizmo formos: vietinis turizmas, atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas. Vadovaujantis šia klasifikacija sudėtinga apibūdinti kruizinį turizmą. Dažniausiai kruizo metu aplankomos kelios šalys, taigi jis yra tarptautinis. Tų turistų, kurie keliauja kruiziniu laivu atžvilgiu, kruizinis turizmas yra išvykstamasis. Ne visais atvejais valstybės,į kurią užsuka kruizinis laivas atžvilgiu tai yra atvykstamasis turizmas, nes kartais tos valstybės uoste kruizinis laivas tepraleidžia kelias valandas.

Kruizinis turizmas yra daugiaprasmė sąvoka ir tuo, jog jis apima įvairių paslaugų visumą – apgyvendinimo, maitinimo, kelionės, prekybos, laisvalaikio organizavimo, pramogų, pažintinio turo ir kitas paslaugas. Taigi kruizinis turizmas suvokiamas kaip kompleksinė paslauga.

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinis turizmas yra pramoginis turizmas, apimantis kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, pramogų, pažintinio turo paslaugas, kuriam naudojama transporto priemonė – kruizinis laivas. Tai tarptautinis turizmas, susidedantis iš viso komplekso paslaugų.

Kruizinio turizmo plėtra pasaulyje ir esamos situacijos analizė

Kruizinio turizmo atsiradimas, plėtra sąlygota bendrų procesų turizmo rinkoje.

Page S., Connell J. (2006, p. 36) nurodo, jog nuo maždaug 1970 metų turizmo populiarumas augo visame pasaulyje, ypatingai vakarų šalyse – Šiaurės Amerika, Europa. Šių šalių gyventojai ėmėm daug keliauti, vystėsi įvairių turizmo paslaugų sektorius. Tai lėmė keletas svarbiausių sąlygų:

Didesnė turizmo internacionalizacija ir globalizacija;

Technologiniai pokyčiai;

Teisinės aplinkos pokyčiai;

Turizmo ekonominio poveikio politinis pripažinimas;

Vartotojų išlaidų augimas;

Naujų vartotojų atsiradimas;

Prekių pokyčiai;

Rinkodaros, tyrimų ir informacijos vystymasis.

McCarthy J. (2003, p. 342) teigimu, kruizinio turizmo rinka pradėjo formuoti nuo 1960-ųjų, o ypatingai išsiplėtė 1980-1990-aisiais, kai buvo įgyvendinta kruizinio turizmo paslaugų standartizacija, šios paslaugos tapo prieinamos plačiajai visuomenei tiek dėl paslaugų pobūdžio, orientacijos į masinį klientą, tiek dėl paslaugų prieinamos kainos.

Wood R. E. (2000, p. 247) teigia, jog kruizinio turizmo plėtrai didelę įtaką padarė bendri globalizacijos procesai, užsienio valstybių uostų prieinamumas kruiziniams laivams, didėjantis tarptautinio turizmo populiarumas visuomenėje.

Kruizinis turizmas – tai vakarų visuomenės,,išradimas“.

Kruizų į Europos ir Šiaurės Amerikos uostų augimas septintajame dešimtmetyje sąlygotas naujų modelių laivų naudojimo, teiktos kiek platesnės apgyvendinimo paslaugos lainerių keleiviams, vis tik tuo metu dar nebuvo plečiamas laineriuose teikiamų paslaugų keleiviams kompleksas (Cooper Ch., 2005, p. 396).

Kruizinio turizmo plėtrai įtakos turėjo ir kruizinių laivų operatorių vykdoma rinkodaros veikla.

Wood R. E. (2000, p. 249) nurodo, jog sėkminga kruizinio turizmo operatorių rinkodaros strategija buvo įvardinti sausumos kurortus ir pramogų miestus, tokius kaip Orlando ar Las Vegasą Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip savo pagrindinius konkurentus ir atsižvelgiant į tai formuoti kruizinio turizmo paslaugų kompleksą. Tokia rinkodaros strategija suformavo potencialių klientų požiūrį į kruizinį turizmą kaip alternatyvą turizmui ir poilsiui sausumoje, viešbučiuose, kurortiniuose miesteliuose.

Johnson D. (2006, p. 43) teigia, jog kruizinio turizmo plėtrai pastaruosius dešimtmečius didžiausios įtakos turėjo sėkmingas įmonių, vykdančių šios rūšies turizmą, į vartotojus orientuotas marketingas. Rinkodaros pastangos lėmė, jog kruizinio turizmo paslaugos buvo pasiūlytos ir pritaikytos įvairių tiksliniams segmentams, jų poreikiams; kruizinio turizmo keliones šiuo metu gali įsigyti tiek vidutines pajamas turintys, tiek labai turtingi keleiviai, rinkoje siūlomos įvairios trukmės, skirtingų maršrutų kruizai.

Kitas sėkmingas rinkodaros sprendimas – siūlomo paslaugų asortimento išplėtimas.

Maždaug aštuntajame dešimtmetyje buvo imti plačiai statyti ir naudoti specialiai ilgiems kruizams skirti laivai. Juose buvo pradėta teikti kuo įvairiausias paslaugas, kadangi pagrindinis tokių laivų tikslas – pramoginių, turistinių paslaugų teikimas, taigi buvo siekiama ne tik užtikrinti, kad keleivis būtų nugabentas iš vienos vietos į kitą, bet ir kad jo kelionė būtų maloni, patogi, užtikrinami reikiami patogumai bei pramogos. Populiarėjant kruizinėms kelionėms, patiems kruiziniams laivams (šiuos laivus valdančioms kompanijoms) ėmus konkuruoti tarpusavyje, paslaugų mastas išsiplėtė, pradėta siekti, kad paslaugos būtų kuo kokybiškesnės, patrauklesnės keleiviams (Cooper Ch., 2005, p. 396).

Istoriškai daugelis kruizinių laivų kompanijų savo rinkodaros veiklą orientavo į Šiaurės Amerikos klientūrą (Goeldner Ch., 2003, p. 142). Pirmiausiai kelionės kruiziniu laivu imtos rengti Karibuose. Tik apie 1990-uosius imtis rengti kruizai ir Viduržiemio jūroje, vėliau – kituose Europos regionuose. 1998 metų duomenimis Karibuose vyko 46 proc. visų kruizų, Viduržiemio jūros regione 11 proc., Aliaskoje ir Šiaurės Europoje 8 proc., Bahamų salose 6 proc., kanale ir Meksimoje – 5 proc.. Vis dar nepopuliarūs yra Kruizai palei Afrikos krantus (Goeldner Ch., 2003, p. 142).

Dwyer L., Forsyth P. (1998, p. 393) nurodo, jog šiuo metu kruizinio turizmo sektoriuje akivaizdžiai dominuoja trys regionai: JAV, Didžioji Britanija ir Norvegija. Daugeliu atvejų šiose valstybėje buvo įgyvendinta iš anksto suplanuota strategija, kaip išplėsti savo rinkos dalį pasaulinėje kruizinio turizmo rinkoje.

Kruizinis turizmas domina ir kitas valstybes – jeigu ne kruizinio turizmo organizavimu, tai galimybe tos valstybės jūriniams uostams priimti kruizinius laivus. Valstybės deda pastangas pritraukiant kruizinio turizmo laivus į savo uostus, iš to gaunama nemaža ekonominė nauda – kruiziniai laivai perka ne tik uosto, bet ir kitas paslaugas toje valstybėje, tai įgalina kurti naujas darbo vietas, taigi tai turi tiek lokalų poveikį, tiek poveikį visos valstybės ekonomikoje. Poveikio mastas priklauso nuo to, kiek kruizinių laivų atplaukia į šalies uostus ir kokias bei kokiais kiekiais jie perka paslaugas toje šalyje (Dwyer L., Forsyth P., 1998, p. 393).

Valstybių palankumas kruizinio turizmo atžvilgiu nulemiamas ekonominių, valstybės įvaizdžio gerinimo, turistų pritraukimo interesų; svarbiausia yra ekonominiai interesai, t.y. galimybė gauti pajamas iš kruizinių laivų.

Dwyer L., Forsyth P. (1996, p. 36) teigia, jog kruizinius laivus priimančios valstybės ūkio subjektai pajamas gauna iš dviejų pagrindinių šaltinių – kruizinių laivų keleivių ir kruizinių laivų operatorių (1.2.1. paveikslas).

1.2.1. pav. Kruizinius laivus priimančių valstybių pajamų šaltiniai

Šaltinis: sudaryta pagal Dwyer L., Forsyth P., 1996, p. 38

Paslaugų plėtra ir paklausos augimas lėmė pokyčius tarp kruizinio turizmo rinkos dalyvių – kompanijos siekia užimti didesnę rinkos dalį, dėl to šioje rinkoje būdingi kompanijų susiliejimai, didelė koncentracija, rinkoje dominuoja stambiausi kruizinių laivų operatoriai.

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinis turizmas yra labai jauna turizmo šaka, jos plėtra prasideda nuo aštuntojo dešimtmečio. Kruizinis turizmas pradėtas vystyti JAV rinkoje, šiuo metu įgavo tarptautinį pobūdį, kruizinio turizmo rinkoje svarbų vaidmenį atlieka ir Europos rinka. Svarbiausia veiksniai, lėmę kruizinio turizmo populiarėjimą pastaruosius dešimtmečius – tai bendri globalizacijos procesai, turizmo augantis populiarumas, augantys vartotojų poreikiai turizmo paslaugų įvairovei, technologijos galimybės (galimybė pastatyti didžiulius laivus ir įrengti juose įvairių paslaugų kompleksą).

Pastarąjį dešimtmetį kruizinis turizmas apibūdinamas kaip sparčiausiai auganti turizmo rūšis (Goeldner Ch. (2003), Cooper Ch. (2005), McCarthy J. (2003)).

McCarthy J. (2003, p. 342) teigia, jog kruizinio turizmo augimas pastebimas iš šių rodiklių: keliautojų srautai; pastatytų kruizinių laivų skaičius; jų dydžio, vietų augimas; siūlomų kelionių skaičius, pradėtų ir pabaigtų kruizinių laivų terminalų skaičius; veikimo laikotarpio trukmė; kruizinio turizmo svarbos valstybės ekonomikai mastas.

1.3.2. lentelė

Populiariausi JAV kruizinių laivų uostai pagal maršrutus

Šaltinis: Goeldner Ch. (2003), p. 144

Pasaulinėje kruizinio turizmo rinkoje stambiausios kompanijos yra: Carnival, Royal Caribbean Cruises, Star Cruizes. Visos šios kompanijos turi 70 proc. kruizinio turizmo pajėgumų pasaulinėje kruizinio turizmo rinkoje ir užima apie 70 proc. rinkos. Carnival turi dominuojančią poziciją, jų padėtį sustiprino perimta kompanija P&O cruises (Cooper Ch., 2005, p. 497).

Beveik 65 proc. visų kruizinių laivų keleivių būna amerikiečiai. Europos šalių rinkoje kruizinių laivų kelionių paklausoje dominuoja Didžioji Britanija, antroje vietoje – Vokietija, taigi Europoje kruiziniais laivais daugiausia keliauja šių šalių piliečiai (Cooper Ch., 2005, p. 497).

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinio turizmo rinkoje pastebimos koncentracijos tendencijos – apie 80 proc.pasaulinės kruizinio turizmo rinkos kontroliuoja trys kompanijos. Kruizinio turizmo rinkoje dominuoja JAV kruizinių laivų operatoriai ir JAV vartotojai. Kruizinis turizmas turi geras vystymosi perspektyvas, nes pastaruoju dešimtmečiu tai buvo sparčiausiai auganti turizmo paslauga.

Rinkodaros komplekso elementai tarptautinio kruizinio turizmo veikloje

Kruizinio turizmo marketingą galima apibūdinti penkiais pagrindiniais elementais: paslauga, kaina, paskirstymas, rėmimas, aptarnavimas.

Kruizinio turizmo paslauga

Kruizinio turizmo paslauga – tai paslaugų kompleksas. Kruizinių laivų esminis bruožas- derinama kelionė su apgyvendinimu ir įvairiapusiškomis kurortinėmis paslaugomis tiesiog laive. Pastebima tendencija, jog prabangos kruiziniuose laivuose vis daugėja; jeigu kruizinių laivų atsiradimo metu (apie 1920 -1930 metus) tai buvo elitinė pramoga, perinama tik turtingiesiems, šiuo metu kruizinio turizmo paslaugos pagal pobūdį ir kainą orientuojamas į vidutinį sluoksnį (Page S., Connell J., 2006, p. 161).

Kruizinio turizmo paslaugos apima pagrindinę paslaugą – kelionę laivu ir apgyvendinimą, ir daugybė papildomų paslaugų: maitinimas, kambarių kondicionavimas, tvarkymas; maudymosi baseinai su pramogine įranga; telefono, interneto ryšys; žaidimų aikštelės vaikams; sporto aikštelės suaugusiems (pvz., teniso), naktiniai klubai, restoranai, kazino, barai ir kavinės; kranto ekskursijų biurai; skambino ir valymo paslaugos; parduotuvės; grožio salonai, liftai; golfo aikštelės, sauga i masažai, bibliotekos; ištisą parą veikianti kambarių tarnyba ir kt. (Swarbrooke J., Horner S., 2007, p. 326).

Cooper Ch. (2005, p. 396) nurodo, jog šiuolaikiniai kruiziniai laivai turi daugiau bendro su išskirtiniais kurortais, viešbučiais ant vandens, negu su transporto priemone, kuri tiesiog nugabena keleivį iš vienos vietos į kitą. Patys laivai, jų įranga ir juose siūlomos paslaugos yra svarbiausi turistams, o ne tik tai, kur jie plaukia, dažnai keleiviai visos kelionės metu net neišlipa į krantą.

Taigi kruiziniame turizme labai svarbios yra papildomos paslaugos. Pastebima tendencija – siūloma mažiau sustojimo taškų, kadangi pats kruizinis laivas tampa poilsio ir pramogų vieta, be to, tai daroma ir ekonominiais sumetimais – mažesni uostų mokesčiai, ne visi uostai gali priimti tokius milžiniškus laivus ir kt. Tokiu būdu papildomos paslaugos tampa tokios pačios svarbios kaip ir pagrindinės.

Šiuo metu siūloma kruizinio turizmo paslaugų įvairiems vartotojų segmentams, o pati rinka laikoma labai diferencijuota (Dwyer L., Forsyth P., 1996, p. 41).

Dauguma kruizinio turizmo linijų tenkina specializuotus arba nišinių segmentų poreikius. Page S., Connell J. (2006, p. 161) teigimu, kruizinio turizmo paslauga gali būti labai įvairi, turėti daug įvairių formų – nuo itin specifinių nišinių kelionių, pavyzdžiui,į Antarktiką arba Galapagų salas, arba ekoturizmo kelionė, arba išskirtinai į lošimus orientuotų kruizų (jie vadinami ,,keliaujančiais niekur“) iki itin masinių, orientuotų į pasilinksminimą kruizų, kuriuose pats kruizas yra svarbiausias tikslas, o ne maršrutas.

Kruizinio turizmo paslaugos diferencijuotos ne tik pagal kelionės pobūdį, bet ir pagal trukmę.

Cooper Ch. (2005, p. 497) teigimu, kruizinių laivų keleiviai priklauso įvairioms socio-ekonominėms, pajamų ir amžiaus grupėms. Didesnė kruizinių laivų kelionių paklausa esti trumpesniems kruizams; 2-5 dienų kruizai yra sarčiausiai augantis kruizinių kelionių segmentas Šiaurės Amerikoje, lyginant 1980 ir 2002 metus, pardavimai šiame segmente išaugo 680,9 proc. Pastebima, jog kuo ilgesni kruizai, tuo mažesnę rinkos dalį jie užima ir tuo lėčiau augo pardavimai šiame rinkos segmente lyginant 1980 ir 2002 metus, pavyzdžiui, 6-8 dienų kruizų pardavimai nuo 1680 m. iki 2002 m. išaugo 384 proc., 9-17 dienų – 364,2 proc., 9-17 dienų 76,4 proc., daugiau nei 18 dienų – 33,8 proc.

Intensyviai konkuruodamos, kruizinių laivų kompanijos stengiasi užtikrinti kuo aukštesnę kruizinio turizmo paslaugų kokybę.

Kruizinių laivų paslaugų kompleksas formuojamas vadovaujantis keliais pagrindiniais principais (Cooper Ch., 2005, p. 396) :

Patogumas;

Papildomos paslaugos;

Paslaugų atitikimas aukščiausiems turistams skirtų paslaugų ,,žemėje“ kriterijams.

Dwyer L., Forsyth P. (1996, p. 42) teigimu, kruizinio turizmo paslaugų kokybė priklauso nuo trijų svarbiausių veiksnių:

Geresni įrengimai;

Platesnė infrastruktūra;

Geresnis klientų aptarnavimas.

Paslaugų patrauklumas gali būti kuriamas šiomis priemonėmis:

Didinant paslaugų įvairovę;

Didinant maršrutų įvairovę.

Qu H., Wong Yee Ping E. (1999, p. 238) nurodo, jog turizmo paslaugų kokybė – tai atitikimas tarp kliento poreikių tai paslaugai (lūkesčių) ir to, kokią paslaugą klientas gavo. Tuo didesnis atotrūkis tarp kliento lūkesčių ir paslaugos savybių, tuo prastesne laikoma paslaugos kokybė. Paslaugų kokybę, pasak šio autoriaus, lemia dešimt pagrindinių paslaugų aspektų:

Fiziniai aspektai (įranga ir kita);

Patikimumas;

Atsakingumas;

Komunikacija;

Saugumas;

Paslaugumas;

Kompetencija;

Laukiamų lūkesčių patenkinimas;

Klientų supratimas;

Prieinamumas.

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinio turizmo rinkoje paslauga yra itin kompleksiška, sunku atskirti pagrindine ir papildomas paslaugas; kadangi kruizinis turizmas konkuruoja su viešbučių ir laisvalaikio centrų turizmu, pati kelionė nebėra svarbiausias kruizinio turizmo objektas.

Kruizinio turizmo paslaugos įkainavimas

Kruizinio turizmo paslaugos įkainavimą lemia kruizinių laivų operatorių galimybės gauti pajamas. Kruizinių laivų pajamų šaltinius galima suskirstyti į kelias grupes (1.4.2. paveikslas): tai pagrindiniai pajamų šaltiniai – bilietų pardavimai ir papildomi pajamų šaltiniai.

Weaver A. (2005, p. 172) teigia, jog kruiziniuose laivuose siūloma daug įvairių paslaugų už tą pačią kainą, t.y. kruizo bilieto kainą. Pagrindinės paslaugos, kurios jau būna įskaičiuotos į bilieto kainą – tai kelionė, apgyvendinimas, maitinimas, pagrindinės pramogos. Bilietų kainos skirtingos, priklausomai nuo šių paslaugų derinio – pigesnio arba brangesnio apgyvendinimo, atitinkamai pigesnio arba brangesnio maitinimo.

Teikiamos paslaugos priklauso nuo bilieto kainos, kuo kruiziniame laive teikiama įvairesnių paslaugų, tuo didesnė bilietų kainų diferenciacija.

1.3.2. pav. Kruizinių laivų pajamų šaltiniai

Šaltinis: sudaryta pagal Weaver A. (2005)

Swarbrooke J., Horner S. (2007, p. 323) teigia, jog daugeliu atvejų į kelionės kruiziniu laivu kainą būna įskaičiuotas apgyvendinimas, maitinimas, vakarėliai, pasirodymai, įvairios kitos paslaugos, todėl tai laikoma tinkama kelione asmenims, kurie nori tiksliai susiplanuoti savo kelionės išlaidas.

Cooper Ch. (2005, p. 499) teigimu, didžiausias pajamas kruiziniai laivai gauna iš kelių pagrindinių šaltinių:

Kelionės kruiziniu laivu įmokos;

Keleivių išlaidos laivo baruose;

Mokamos ekskursijos krante;

Keleivių išlaidos laivo kazino.

Dažnai keleivis, mažiau sumokėjęs už kelionę, daugiau išleidžia bare, kazino arba už mokamas ekskursijas, todėl kruizinio turizmo srityje yra veiksmingos kainų nuolaidų sistemos. Tiesa, susiduriama su problema, jog pastovios nuolaidos mažina pelnus, kuriuos kruizinio turizmo kompanijos gauna už kruizines keliones.

Kruizinių laivų operatoriai, nustatydami bilietų kainas, vadovaujasi bendrais paslaugų kainodaros principais.

Paslaugų įmonė, rinkdamasi paslaugų kainą, turi atsakyti į tokius klausimus: a) ar gali įmonė konkuruoti kaina; b) kaip kainos strategija gali padidinti paklausą.

Kaip pažymi Masson (1987, p. 733), paslaugų įmonės priverstos laviruoti kainomis panašiai kaip ir apčiuopiamų prekių gamintojai/pardavėjai –naudoti jas kaip konkurencinį veiksnį, didinti paklausą mažindamos kainas.

Paslaugų kainą nustatyti yra kur kas sunkiau nei apčiuopiamų produktų, nes sunkiau yra apskaičiuoti jos teikimo kaštus, ypač kai kalbame apie paslaugų paketą. Be to, daugumoje paslaugų įmonių pastovieji kaštai yra kur kas aukštesni nei kintamieji kaštai, tose veiklos srityse, kur reikalinga didelė ir brangi įranga. Lovelock (1999, p. 353) siūlo tris kainų nustatymo strategijas paslaugų įmonėms :

Kaštais grįsta kaina;

Į konkurentus orientuota kaina;

Vartotojo vertės kaina.

Papildomai naudotinos tokios priemonės: orientacija į pelną (gauti kuo didesnį pelną, pasiekti tam tikrą pardavimų lygį, bet nesiekti maksimizuoti pelno; pilnai parengti kaštus), orientacija į operacijas (varijuoti kainas laikas nuo laiko užtikrinant jog paklausa atitinka įmonės poreikius kiekvienu momentu); orientacija į vartotojų skirtumus (padidinti vartotojų skaičių, suvokti, jog skirtingi segmentai gali mokėti skirtingus pinigus už paslaugą; įdiegti skirtingus mokėjimo – atsiskaitymo būdus).

Apibendrinant galima teigti, jog kruiziniai laivai siūlo gana lanksčią kainodarą, taigi keleivis gali susiplanuoti savo kruizo išlaidas. Kainodaros lankstumą lemia tai, jog kruiziniuose laivuose egzistuoja eilė pajamų šaltinių, taigi bilietų pardavimai yra tik vienas iš pajamų šaltinių.

Kruizinio turizmo paslaugų paskirstymas ir rėmimas

Kelionės kruiziniu laivu parduodamos įvairiais paskirstymo kanalais (Cooper Ch., 2005, p. 497):

Tiesiogiai pardavimo kanalai: kruizinių laivų kompanijos tiesiogiai parduoda keliones kruiziniu laivu vartotojams; pavyzdžiui, taip daro Carnival Cruise Line klientams JAV ir vakarų Europoje.

Netiesioginiai pardavimo kanalai: kelionės kruiziniu laivu parduodamos per kelionių agentūras.

Kruizinio turizmo versle svarbus yra paslaugų rėmimas. Kruizinių laivų operatoriai naudoja įvairias rėmimo priemones:

Reklamą;

Asmeninius pardavimus (taip pat ir per kelionių agentūras);

Pardavimų skatinimas –nuolaidos, akcijos; papildomos nemokamos paslaugos;

Viešieji ryšiai.

Kaip nurodo Horner S., Swarbrook J. (1996, p. 176), pagrindiniai turizmo pasaugas teikiančio organizacijų rėmimo tikslai yra šie:

informuoti vartotoją apie paslaugas;

informuoti vartotoją apie teikiamų paslaugų kokybę;

įtikinti vartotoją nusipirkti paslaugą;

informuoti apie kompaniją;

įdiegti naujas technologijas:

pratęsti produkto gyvavimo ciklą;

įtikinti vartotoją pasinaudoti šiomis paslaugomis, o ne konkurentų.

Svarbiausia kruizinio turizmo paslaugų rėmimo priemonė yra reklama. kruizinio turizmo srityje yra naudojamos kuo įvairiausios reklamos rūšys. Svarbiausios yra skirstomos į šias rūšis (Horner S., Swarbrook J., 1996, p. 176):

informacinė reklama – intensyviai naudojama įdiegiant į rinką naują paslaugą ir sudarant sąlygas pirminei paklausai;

įtikinamoji reklama – ypač svarbi konkurencijos kėlime. Ši reklamos rūšis tampa palyginamoji kai galima sulyginti vieną paslaugų teikėją su kitu;

tiesioginė – palyginamoji reklama. Nemažai rinkodaros specialistų mano, kad palyginamieji reklaminiai skelbimai nėra efektyvūs, kadangi jie atkreipia dėmesį į konkurentą, bei formuoja abejotiną kliento nuomonę reklamos tikrume.

Prieinamoji reklama – priverčia vartotoją nepamiršti apie tam tikrą paslaugo teikėją (kruizinį laivą). Net jeigu klientai yra patenkinti aptarnavimu, jiems vis tiek reikia priminti apie tam tikrą kruizą ir kruizinį laivą.

Priklausomai nuo objekto, skiriami du reklamos tipai , t.y. komercinė reklama ir reklama, sukurianti įvaizdį.

Komercinės reklamos pagrindinis tikslas – paslaugų paklausos formavimas ir stimuliavimas. Įvaizdžio reklama išskiria vieno paslaugos teikėjo privalumus iš konkurentų. Galimybių reklama – tai reklamos rūšis, informuojanti tikslinę auditoriją apie teikiamų paslaugų galimybes. Tokios reklamos adresatai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Galimybių reklama turi ne tik informuoti, bet ir sudominti klientus, įtikinti juos, kad buvimas kruiziniame laive yra saugus, garantuoti aukštos kokybės aptarnavimą. Poreikių reklama – tai informacinė reklamos rūšis, kuri informuoja verslo partnerius apie kruizinio laivo egzistavimą. Šios reklamos pagalba kruizinis laivas išsprendžia šias užduotis.

Kita labai svarbi kruizinio turizmo paslaugų rėmimo priemonė – pardavimų skatinimas siūlant įvairias nuolaidas. Kruiziniai laivai susiduria su problema, jog privalo būti užpildyti, kad nepatirtų nuostolių. Tai lemia milžiniškos investicijos į pačius lainerius, didelis personalo skaičius, brangus paslaugų teikiamas kruiziniuose laivuose (Cooper Ch., 2005, p. 499)

Pastebėta, jog kruizinio turizmo rinka stimuliuojama pasiūlos, o mažiau nulemiama realios paklausos, t.y. keleiviai perka kruizų keliones dėl siūlomų paslaugų, nuolaidų, naujovių. Pavyzdžiui, pastebėta, jog apie 75 proc. Šiaurės Amerikos kelečių ir 45 proc. Europos šalių keleivių keliauja tuomet, kai siūlomos nuolaidos (Cooper Ch., 2005, p. 497).

Dwyer L., Forsyth P. (1996, p. 42) teigia, jog kruizinio turizmo paslaugų rėmimo gausa rūpi ne tik kruizinių laivų operatoriams, bet ir turizmo agentūroms, kadangi jos gauna didelį pelną nuo kruizinio turizmo paketo pardavimų.

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinio turizmo paslaugos parduodamos dažniausiai per kelionių agentūras (netiesioginiai kanalai), rečiau ir tik kai kuriose rinkose (pavyzdžiui, JAV), parduodamos tiesiogiai kruizinių laivų operatorių. Kruizinio turizmo paslaugų rėmime svarbiausią vaidmenį atlieka reklama ir pardavimų skatinimas, o kainų nuolaidos (pardavimo skatinimo priemonė) yra itin plačiai taikoma priemonė, kadangi kruizinių laivų operatoriai susiduria su poreikiu užpildyti kruizinį laivą.

Kruizinio turizmo keleivių aptarnavimas

Kalbant apie aptarnavimą kruiziniame laive galima taikyti apgyvendinimo paslaugoms taikomą ,,svetingumo modelį” (J. Banytė, 2000, p. 62). Ši koncepcija susijusi su klientų aptarnavimo procesu. Ši koncepcija išreiškia pagrindinius akcentus kruizinių laivų administravime – kaip padaryti, jog kliento poreikiai būtų aptarnaujami kuo geriau, kas kartu užtikrintų sėkmingą kruizinio laivo veiklą. Taigi svetingumo modelis – tai koncepcija, kurioje apimami visi kruizinių laivų administravimo aspektai, kuriuos valdant sukuriamas svetingumas klientams. Pagrindiniai šio modelio komponentai yra tokie (1.3.1. lentelė):

1.3.1. lentelė

Svetingumo modelio komponentai

Šaltinis: sudaryta autorės pagal J. Banytę (2000, p. 62)

Kruiziniuose laivuose stengiamasi patenkinti kuo įvairiausius poreikius, jie orientuoti į paslaugų diversifikuotumą ir gausą, todėl dažniausiai juose atostogauti yra patogiau nei viešbučiuose.

Kruiziniuose laivuose aptarnavimą ir jo kokybę lemia du pagrindiniai veiksniai:

Kruizinio laivo įranga;

Personalas.

Kruizinio laivo įranga. Patys kruiziniai laivai statomi vis didesni, tai lemia jų atsipirkimą – didesnis laisvas geriau atsiperka, nes talpina daugiau keleivių. 1999 metais buvo pradėti eksploatuoti megalaineriai tokie kaip ,,Royal Caribbean Lines“, jie gali gabenti 3 900 keleivius. ,,Queen Mary II“ gali gabenti 2 620 keleivių, pradėta eksploatuoti 2004 m. – šis laisvas dar didesnis nei ,,Royal Caribbean Lines“, bet daugiau vietos užima papildomi įrengimai ir bendrojo naudojimo patalpos. Dauguma megalainerių naudojami Karibų kruizuose, be to, kai kurios kruizinių laivų kompanijos turi savo neapgyvendintas salas Karibuose, taigi juose teikia papildomas paslaugas kruizinių laivų keleiviams (Cooper Ch., 2005, p. 497).

Teikiant kruizinio turizmo paslaugas svarbų vaidmenų atlieka personalas – personalo funkcijos didžia dalimi prisideda prie keleivių patogumo (Swarbrooke J., Horner S., 2007, p. 326).

Weaver A. (1998, p. 176) nurodo, jog kruizinių laivų personalą galima skirstyti į kelias grupes:

Kruizinių laivų darbuotojai, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai aptarnauja klientus;

kruizinių laivų darbuotojai, kurie atsakingi už kruizinių laivų valdymą` ir veiklą.

Kruizinių laivų personalo ypatumas lyginant su kitose turizmo ir aptarnavimo sferoje dirbančiais darbuotojais yra tas, jog kruizinių laivų darbuotojai ne tik dirba šiuose laivuose, bet ir gyvena – dažniausia nepertraukiamai gyvena visą darbo sezoną, užtrunkantį nuo 6 iki 12 mėnesių. Kruiziniuose laivuose personalas gyvena atskirai nuo turistų, jie negali maitintis ar leisti laisvo laiko tose pačiose vietose kaip keleiviai; personalui įrengtos atskiros apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio vietos. Taigi kruizinių laivų personalas tampa kruizinių laivų gyventojais.

Apibendrinant galima teigti, jog siekiant patenkinti kruizinių laivų keleivių poreikius, turi būti taikomas svetingumo modelis, siekiant valdyti svarbiausius aspektus, lemiančius vartotojų pasitenkinimą. Kruiziniuose laivuose keleivių komfortą labiausiai lemia teikiamos paslaugos, laivo įranga ir personalo darbo kokybė.

Kruizinio turizmo paslaugų vartotojų segmentai

Kruizinio turizmo marketingas priklauso nuo tikslinės auditorijos – vartotojų segmentų ir jų poreikių.

Johnson D. (2006, p. 43) teigia, jog dažniausiai kruizinių laivų keleivius pagal jų poreikius galima skirstyti į kelias kategorijas (1.4.1. lentelė):

1.4.1. lentelė

Kruizinio turizmo paslaugų klientų grupės pagal poreikius

Šaltinis: sudaryta autorės pagal Johnson D. (2006, p. 43)

Weaver A. (2005, p. 168) pastebi, jog kruiziniame laive susidaro specifinis ryšys tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo. Vartotojas tampa visiškai priklausomu nuo paslaugos teikėjo – būdamas laive jis negali pasirinkti jokio kito apgyvendinimo, maitinimo ar pramogų teikėjo, visas šias paslaugas teikia kruizinio laivo komanda.

Swarbrooke J., Horner S. (2007, p. 333) nurodo, jog dažniausiai vartotojų motyvai rinktis keliones kruiziniu laivu būna šie:

Poilsio ir malonus laiko praleidimo poreikis;

Noras pamatyti naujas vietas;

Specialios progos (jubiliejai, medaus mėnuo ir pan.);

Pramogų ir lošimų poreikis;

Siekis atsipalaiduoti nuo kasdienybės.

Kruizinių laivų keleivius galima segmentuoti ir pagal amžių. Pastebėta, jog kelionės kruiziniu laivu paklausiausios brandaus mažiaus žmonių segmente. Carnival Cruise Line kompanijos pavyzdžiu galima išskirti tokius kelionių kruiziniu laivu vartotojų segmentus (1.5.1. pav.):

1.4.1 pav. Kelionių kruiziniu laivu tiksliniai vartotojų segmentai pagal amžių kompanijos Carnival Cruise Line pavyzdžiu, 1996 metų duomenimis

Šaltinis: Swarbrooke J., Horner S., 2007, p. 330

Taigi gausiausias yra 36-54 m. amžiaus keleivių segmentas. Šios kelionės dažnai patrauklesnės vyresniems žmonėms, virš 55 asmenų nei kelionės lėktuvu arba autobusus, kadangi kruiziniame laive užtikrinami visi patogumai vienoje vietoje. Pastebima, jog daugelis suaugusiųjų keliauja be vaikų.

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinių laivų keleiviai segmentuojami pagal amžių, pagal pomėgius ir poreikius. Šiuolaikiniai kruiziniai laivai stengiasi patenkinti kuo įvairesnių keleivių segmentų poreikius, dėl to siūlomas didelis paslaugų asortimentas.

Tarptautinio kruizinio turizmo plėtros ateityje tendencijos

Kruizinio turizmo rinkai prognozuojamos teigiamos augimo tendencijos. Esant ekonominei krizei visame pasaulyje, kruizinio turizmo paslaugų pirkimas turėtų mažėti, tačiau vėliau vėl augti.

Kruizinio turizmo rinka dar nėra persotinta, tai viena iš priežasčių, kodėl jai žadamas augimas ateityje. Kaip nurodo Cooper Ch. (2005, p. 498), paskaičiuota, jog tik apie 15 proc. JAV gyventojų yra kada nors keliavę kruiziniais laivais, panašus skaičius ir Didžiojoje Britanijoje, o kitose valstybėje keliavusių kruiziniais laivais skaičius dar mažesnis. Tikimasi, jog ateinančius 20 metų ši rinka stabiliai augs.

Probleminė kruizinio turizmo sektoriaus sritis – tai kruizų maršrutų prisisotinimas, mažai siūloma unikalių kelionių, neieškoma įdomesnių maršrutų.

Karibuose veikia 24 kruizinio turizmo kompanijoms, jos valdo apie 70 laivų. 2001-2005 metais Karibų maršrutą papildė 30 megalainerių. Toks augimas duoda didelės naudos uostams, kadangi jie gauna pajamas už prisišvartavusius laivus ir laivams teikiamas paslaugas uoste (Cooper Ch., 2005, p. 499).

Tokia užpildyta rinka lemia, jog uostai vis didina mokesčius, o regionai gali imtis reguliuoti kruizinių laivų skaičių uostuose.

Kruizinių laivų kompanijos problemą sprendžia įsigijusios neapgyvendintas salas Karibuose, taigi nereikia mokėti uosto mokesčių, tačiau tai neneša naudos regionui.

Kruizinių laivų skaičius augimas teikia naudą ne tik pačiam uostui, į kurį laisvas užsuka, bet ir regionui – laivai dažai uostuose papildo šviežio maisto, vandens, kitų reikmenų atsargas, tai sukuria papildomas darbo vietas regione. Keleiviai išlipantys į krantą taip pat išleidžia tam tikras, nors ir ženkliai mažesnes, sumas. Visa tai sudaro papildomas išlaidas laivams.

Kruizinio turizmo augimui kliūtis yra ir aplinkosauginiai reikalavimai. Augantis kruizinio turizmo mastas lemia, jog didėja įvairių atliekų iš laivų skaičius; pavyzdžiui, didelis kruizinis laivas sugeneruoja apie 210 000 galonų atliekų, milijonus galonų panaudoto vandens per savaitę. Laivų atliekų panaudojimas, valymas yra aktuali problema. Tai didina užterštumą gausiai kruizinių laivų lankomuose regionuose, kaip ir Karibuose (Cooper Ch., 2005, p. 499). Gali būti, jog ateityje bus ribojamas kruizinių laivų maršrutų skaičius kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Karibuose.

Apibendrinant galima teigti, jog kruizinis turizmas yra labai svarbi, vis didesnę reikšmę įgaunanti turizmo sritis, daranti didelę teigiamą ekonominį poveikį šaliai, kurios uostai priima kruizinius laivus – šalis ir regionas gauna pajamas, įdarbinami dirbantieji, kuriamos papildomos paslaugos, kuriasi infrastruktūra. Kruiziniame turizme labai svarbus yra jo skatinimas, tinkamos rinkodaros priemonės – ne tik iš kruizinio turizmo operatorių pusės, bet ir iš regionų, kurie siekia pritraukti kruizinius laivus, pusės. Kruizinis turimas yra svarbus ir Lietuvai, kurios turistinių paslaugų potencialas šiai dienai nėra pakankamai išnaudotas. Būtina atlikti detalesnius tyrimus, kokia yra kruizinio turizmo Lietuvoje esama situacija ir perspektyvos ateičiai.