Esate skaičiusi ne vieną laimingą istoriją, kai lietuvaitės išteka už užsieniečių ir gyvena kaip pasakoje, o šie jas nešioja ant rankų ir dievina už darbštumą ir supratingumą? Ir jūs svajojate sutikti tokį tobulą vyrą?
Su draugu bendraujame trejus metus. Po kelių mėnesių draugystės jis man pasipiršo. Jis važinėja į užsienį, aš lieku Lietuvoje. Jis per metus užsienyje praleidžia 9 mėnesius, o čia tik tris.
Pradėjote susirašinėti su puikiu vyru ar nuostabia moterimi, tačiau jus skiria keli šimtai kilometrų? Žinoma, santykius per atstumą išlaikyti nėra lengva, tačiau jei turite rimtų planų kada nors apsigyventi kartu, verta puoselėti šiltus jausmus.
Laikui bėgant įprantama miegoti vienam ir leisti vakarus vienam.
Atstumas skiria mane ir mano tinklaraščio skaitytojus, mus ir mūsų gimines, o galbūt ir Jus bei Jūsų gyvenimo meilę.
Pirmiausiai kankiniesi – „jau niekad nebebus tokie ryškūs sapnai, kai miegi šiltai ramiai minkštai” o paskiau pripranti prie vienatvės arba užmiršti, kad mylėjai.
Gal dekabristų žmonos į pasaulio kraštą vyko paskui savo vyrus ne iš pasiaukojimo? „Atstumas — porų artumo testas“, — nieko gera nežadančiu tonu perspėja psichologas.
Meilė per atstumą – tam tikro saugumo garantas. Tokiai draugystei pasiryžę žmonės emocijų lygmeny linksta į paviršutinišką bendravimą.