Henrikas Radauskas – Kaštonas pradeda žydėt

Henrikas Radauskas – vienas žymiausių XXa. lietuvių poetų, nuoseklus estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje, priskiriamas išeivijos rašytojų kartai antrojo Pasaulinio karo metais. Tačiau nors ir būdamas toli nuo Lietuvos, jis kūrė artimą ir puikiai suprantamą to meto lietuviui lyriką, kurią

A.Vaičiulaičio “Rogės”

Antanas Vaičiulaitis- XXa. rašytojas. Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Tai meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais. Rašytojas daug dėmesio skiria ir r

H.Radauskas “Mirties Angelas”

Henrikas Radauskas – lietuvių poetas, modernistas. Jo kūryba yra nauja ir savita. Poeto eilėraščių negalime priskirti konkrečiai srovei, jo poezija yra tarsi įvairių srovių mišinys. H. Radausko kūrybai būdingas nusivylimas tikrove, nusikėlimas į pasakų pasaulį, nuodugnus gilinimasis į žmogaus emocij

Protistų karalystė

Barsukas (lot. Meles meles, angl. Eurasian Badger, vok. Der Dachs) – stambiausias kiauninių šeimos atstovas, nors į kiaunę mažai panašus. Paplitęs Europoje ir Azijoje.

Turinys
1 Išvaizda
2 Gyvenamoji aplinka ir žiemos miegas
3 Bendruomeniškumas
4 Urvų kolonijos
5 Mityba
6 Dauginimasis

Chemija

chemija tai yra geras mokslo darbas:D joje yra daug nesamoniu kurios spaudzia gal ir skauda rankas nuo ilgo bei nuobaodaus dar su rasykliu asdhjkhasjkaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaasssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

Maironis, „Išnyksiu kaip dūmas“

Maironis

„Išnyksiu kaip dūmas“

Maironis – žymiausias XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių poetas, priklausęs romantizmo epochai. Maironis kūrė spaudos draudimo, tautinio sąstingio laikotarpiu, todėl pagrindinės poeto kūrybos temos — meilė tėvynei, tautos ir atskiro žmogaus likimas, tautinio at

katre

Lietuvių rašytoja Žemaitė savo apsdakyme “ Marti“ pavaizdavo kaime gyvenančios šeimos santykius, jų buitį, moters vietą šeimoje. Apsakyme išryškėja moters padėtis tuometiniame Lietuvos kaime. Ji beteisė, vyro ujama ir išnaudojama, susitaikiusi su likimu arba priėmusi vyrišką toną. Garb