Žiedadulkės ir alergija

578 0

Alergija – tai labai klastinga liga, pasireiškianti įvairiomis formomis (dermatozėmis, virškinamojo ir kvėpavimo trakto ligomis, poodžio ir gleivinių paburkimais, nervų sistemos sutrikimais ir kt.). Viena dažniausių alerginių ligų pavasarį yra sezoninė epizodinė alerginė sloga, kuri labai sutrikdo gyvenimo kokybę ir veja ligonį pas gydytoją prašyti pagalbos.

Epizodinį alerginį rinitą (EAR) sukelia natūralūs gamtoje sutinkami alergenai, kurie įsijautrinusiam žmogui gali sukelti čiaudulį, nosies ir akių niežėjimą, ašarojimą, kosulį, net dermatozes. Dažniausi alergenai, sukeliantys EAR, yra žiedadulkės bei pelėsių grybelių sporos.

Žiedadulkės – tai augalų vyriškos lytties ląstelės, vidutiniškai nuo 10 iki 100 mikronų dydžio, įvairių aerodinaminių formų (dažniau rutulio ar cilindro), padengtos apvalkalėliu. Žiedadulkės susikaupia prieš 2 sav. iki augalo žydėjimo.

Žiedadulkės ir alergija esti kone neatskiriama porelė. Klinikinių tyrimų metu mokslininkai ištyrė, kad žiedadulkės gali sukelti alergiją tada, jei jos pasižymi šiomis savybėmis:

  • agresyvumu ir antigeniškumu,
  • lengvumu ir geba plisti oru (vėjo išnešiojamos, jų produkuojama dideli kiekiai ir areale paprastai yra daug tos rūšies augalų).

Agresyviosios žiedadulkės

Kai kurių augalų žiedadulkės pasižymi itin dideliu agresyvumu: sugeba prasiskverbti pro mechaninius barjerus (odą, nosies, akiių, gerklų, bronchų gleivines) ir stipriai antigeniškai veikti žmogaus imuninę sistemą. Iki visiškos žiedadulkių brandos jų antigeniškumas vis didėja. Po to žiedadulkių antigeniškumas palaipsniui silpnėja.

Šviežių žiedadulkių antigeniškumas būna daug stipresnis ir dar labiau sustiprėja drėgnoje terpėje. Šviežios žiedadulkės – labai veiklios. Pak

kliuvusios ant nosiaryklės ir akių gleivinių, nuo drėgmės jos išburksta ir sprogsta, išliedamos ląstelės citoplazmą, pasižyminčią antigeninėmis savybėmis. Pastaroji rezorbuojasi į kraują ir limfą. Organizmo imuninė sistema identifikuoja alergeną – svetimkūnį, vyksta sensibilizacija.

Liga pasireiškia ne iš karto, pastebimi ligos simptomai kartais prasideda tik praėjus 2–3 žydėjimo sezonams. Esant sausam orui, žiedadulkės išlieka gyvybingos ilgai: grūdinių kultūrų – 3–5 dienas, tulpių – iki 100 dienų, vaismedžių – iki 200, o finikinės palmės – net iki 10 metų.

Žiedadulkių lengvumas

Žiedadulkių lengvumą ir jų gebą lengvai plisti oru nulemia jų rutulinė forma bei dydis (nuo 20 iki 40 mikronų). Pušys gamina ypač daug žiedadulkių, pasižyminčių ir lengvumu, ir geba skristi (vėjo nunešama labai toli – šimtus kilometrų), tačiau jų antigeniškumas yra gana silpnas ir retai sukelia alergines ligas.

Augalai (alksnis, lazdynas, grūdinės kultūros ir varpinės žolės), apdulkinami vėjo, pasižymi gauusia žiedadulkių gamyba ir geba lengvai skraidyti. Jos gali pakenkti įsijautrinusiam individui, esančiam nuo jų šaltinio už kelių šimtų kilometrų. Vienok pacientui, esančiam arčiau žiedadulkių šaltinio, ligos simptomai bus daug ryškesni ir savijauta bus daug blogesnė. Būtent minėtų augalų žiedadulkės dažniausiai sukelia alerginį rinitą.

Augalų, apdulkinamų vabzdžių, žiedadulkės yra mažiau pavojingos žmogui (sunkesnės, mažesnė geba lengvai skraidyti). Kai kurios žiedadulkės, vabzdžiui skrendant, atsipalaiduoja nuo jų antenų, nukrinta ir negausiai paplinta aplinkoje. Žmonės, esantys arti šių žiedadulkių šaltinių, dažniausiai žemdirbiai, gėlininkai ir pan

n., tiesiogiai kontaktuoja ir įsijautrina.

Oda – barjeras alergenams

Moksliniai tyrimai įrodė, kad oda, kuri netenka pro epidermį daugiau drėgmės, yra prastesnis barjeras įvairiems aplinkos dirgikliams ir alergenams. Pro ją lengviau praeina tiek lauko, tiek vidaus patalpų oro alergenai ir vystosi asmens įsijautrinimas.

Yra nedaug išimčių, kai augalų (saulėgrąžų), apdulkinamų vabzdžių, žiedadulkės yra labai stiprūs alergenai. Beje, mūsų krašte šių žiedadulkių nėra daug, ir įsijautrinusių joms žmonių skaičius nėra didelis. Be to, yra augalų (kiaulpienė), kurie yra apdulkinami ir vėjo, ir va. . .

Join the Conversation

×
×