Kartais pakeitus šampūną gali imti niežėti galvą, atsirasti išbėrimų. Ar tai reiškia, kad esate alergiškas? Į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis šampūną?
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus vyr. specialistė Ieva Kisielienė:
– Organizmo reakcija į kiekvieną kosmetikos gaminį yra individuali. Vieniems tas pats gaminys gali būti tinkamas, o kitiems – sukelti alergiją. Kosmetikos priemones būtina naudoti saikingai.
Į šampūnų sudėtį, siekiant didesnio priemonės putojimo, dedama sintetinių medžiagų – alkyl benzeno sulfonatų, vadinamųjų detergentų, pavyzdžiui, Ammonium Lauryl sulfate, Sodium Laureth Sulfate, kurios gali dirginti galvos odą.
Sodium laureth sulfate randamas apie 90 proc. šampūnų. Dėl šios cheminės medžiagos vyrauja dvi priešingos nuomonės. Vieni mokslininkai teigia, kad ši cheminė medžiaga, naudojama kosmetikoje, yra visiškai saugi. Kitų mokslininkų nuomone, tai ne tik alergenas, bet medžiaga, sukelianti galvos odos problemų – dermatitą, seborėją, plaukų plonėjimą ir net slinkimą. Be detergentų, šampūnuose naudojami konservantai, kuriems vartotojas taip pat gali būti alergiškas.
Šampūnų pasirinkimas parduotuvėse yra tikrai labai gausus. Jie dažniausiai skirstomi pagal plaukų tipą, taip pat yra skirti vaikams. Pagal skirtingą plaukų tipą gali būti naudojamos skirtingos sudedamosios dalys. Šampūnų konservantai, jų pagrindas gali būti vienodi, bet veikliosios medžiagos skiriasi. Pavyzdžiui, šampūnuose, skirtuose riebiems plaukams, naudojamas arbatmedis, citrusinių vaisių ekstraktai ir pan. Jei šampūnas sukėlė odos sudirgimą, niežėjimą geriau jo daugiau nebenaudoti.
Šampūnus pirkite tik parduotuvėse ar vaistinėse. Beje, kaina šampūno kokybei ne visada turi įtakos. Kartais sąlyginai nebrangių šampūnų sudėtis yra tikrai gera, o pasitaiko, kad ypač brangių šampūnų cheminė sudėtis net neatitinka reikalavimų.
Draudimas
Nuo birželio pabaigos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, kosmetikos gaminiuose uždraustas naudoti konservantas metildibromo gliutaronitrilas. Šis konservantas uždraustas po to, kai Europos Komisija nenustatė jokio saugaus šio konservanto naudojimo būdo kosmetikoje. Europoje sparčiai daugėja žmonių, alergiškų šiam konservantui. Metildibromo gliutaronitrilas sukelia odos niežėjimą, gali prasidėti ir egzema, bėrimas.
Kadangi draudimas prekiauti kosmetikos gaminiais, kurių sudėtyje yra minėtos medžiagos, įsigaliojo neseniai, vartotojai, rinkdamiesi šampūną ar dušo želė, būtinai turėtų įsitikinti, ar sudėtyje nėra šio konservanto.
Faktai:
- Vilniaus visuomenės sveikatos centras, išanalizavęs informaciją apie į Lietuvos rinką tiekiamus šampūnus, 2007 m. registravo tik vieną pranešimą apie šampūno tiekimą į rinką, kurio sudėtyje buvo nurodyta kosmetikoje draudžiamos medžiagos.
- Šiemet nustatyta 13 tokių pranešimų: visuose šampūnuose rasta ta pati draudžiama cheminė medžiaga – metyldibromo gliutaronitrilas.
