Alerginė astma

Daugelis alerginės ir nealerginės astmos simptomų yra tie patys, tačiau alerginė astma sukeliama įkvepiamų alergenų, tokių kaip dulkių erkės, žiedadulkės ar juodžemis ir pan. Pavasarį ir vasarą sergantieji alergine astma turi ypač saugotis, – manoma, kad 40 proc. europiečių yra alergiški įvairioms žiedadulkėms.

Alerginė astma: alergija ir astma – kartu

Alergija kyla, kai padidėja organizmo jautrumas genetiškai svetimoms medžiagoms po pakartotinio sąlyčio su jomis. Manoma, kad taip yra dėl sutrikusios pusiausvyros tarp T-limfocitų. Paveikus alergenui, alergiško žmogaus kraujyje esantys antikūnai alergiją sukeliančiai medžiagai (alergenui) gali sukelti tokius alergijos simptomus, kaip nosies užgulimas, akių niežėjimas, paraudimas, ašarojimas ar odos reakcijos, daugeliui – ir kvėpavimo takų uždegimas.

Astma sergantiems alergiškiems žmonėms ta pati medžiaga, kuri sukelia alergiją, gali sukelti ir kvėpavimo takų uždegimą, sukeldama astmos simptomus – dusulį, švokštimą ir kt. Daugeliui astma sergančių žmonių astmą sukelia žiedadulkės, dulkių erkės ar naminių augintinių kailis. Kai kuriems žmonėms astmą gali net odos alerginė reakcija ar alergija maistui, rūkymas.

Beje, ne tik aktyvus rūkymas, bet ir cigarečių dūmai, buvimas prirūkytoje aplinkoje skatina alerginių ligų išsivystymą ar paūmėjimą. Pvz., jei vaikas daug laiko yra veikiamas pasyvaus rūkymo (t.y. būna prirūkytoje patalpoje), didelė tikimybė, kad jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam labai anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas, kuris skatina bronchinės astmos išsivystymą.

Kvėpavimo takų ligų rizika didėja net gaminant maistą ant dujinės viryklės, nes sudegusių dujų liekamosios dalelės erzina kvėpavimo takus.

Sergant astma kvėpavimo takų uždegimas gali užsitęsti po pradinio kontakto su alergenu ar dėl nuolatinio kontakto su mažomis alergeno dozėmis, pavyzdžiui, namų dulkių erkių alergenais patalpų ore. Žydint augalams polinozės sezono metu nuo 6 iki 24 proc. sergančiųjų diagnozuojama ir sezoninė bronchų astma, daliai sergančiųjų nuolatine astma liga paūmėja per augalų žydėjimą. Iš tiesų pakartotinės, net ir mažos, alergeno dozės daugeliui sergančiųjų alergine astma sukelia ligos simptomus, padidina bronchų obstrukciją.

Kita vertus, pakartotinis nedidelis įkvėpto alergeno, pavyzdžiui, namų dulkių, kiekis gali nesukelti astmos simptomų ir išlikti nejaučiamas, bet visada padidina kvėpavimo takų uždegimą, kurio, beje, galima išvengti vartojant mažas įkvepiamųjų gliukokortikosteroidų dozes.

Mitai ir faktai

  • Inhaliuojamieji vaistai nuo astmos yra pavojingi sveikatai.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad inhaliuojamieji vaistai yra saugūs ir efektyvūs gydant astma sergančius pacientus. Astma sergantys pacientai, tik tinkamai vartodami inhaliuojamuosius vaistus, gali gyventi visavertį gyvenimą.

  • Vaikai „išauga“ astmą.

Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų liga. Dalis vaikų, kurie tinkamai gydomi, suaugę gali ilgą laiką nejausti jokių astmos požymių. Tačiau, būnant užterštoje aplinkoje, kontaktuojant su alergenais, rūkant ar persirgus virusine infekcija, liga gali atsinaujinti.

  • Astma – išgydoma liga.

Šios ligos išgydyti iki šiol nėra įmanoma, tačiau, tinkamai gydant, pacientai gyvena visavertį gyvenimą.

  • Astmos simptomams pagerėjus, galima nutraukti gydymą.

Nepakankamas gydymas ne tik skatina ligos progresavimą bei nebeišnykstamų pokyčių bronchuose susidarymą, bet ir didina mirties dėl sunkaus paūmėjimo riziką. Kaip rodo tyrimai, „lengvų“ pacientų astma kontroliuojama blogiausiai. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams, sergantiems lengva persistentine astma, kurie buvo nuolat gydomi inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais, per 10 metų pavyko bene dvigubai geriau išsaugoti plaučių funkciją negu tiems, kurie inhaliuojamųjų gliukokortikoidų nevartojo.

Skaičiai ir faktai

  • Lietuvoje bronchų astma serga daugiau nei 15 tūkst. vaikų ir daugiau nei 24 tūkst. suaugusiųjų.
  • Su astma susiję ekonominiai kaštai yra didesni nei su tuberkulioze ir ŽIV/AIDS drauge sudėjus.
  • Alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių pasaulyje daugėja. Centrinėje Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20-30 proc. vaikų. Dažniausiai paplitusios alerginės ligos – bronchų astma ir alerginė sloga.
  • Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šia liga sergančiųjų skaičius kinta nuo kelių iki 30 proc. Kas dešimt metų sergančiųjų skaičius padvigubėja visose šalyse.
  • Kasdien Amerikoje dėl astmos.
  • 40 000 žmonių praleidžia pamokas ar darbą.
  • 30 000 žmonių patiria astmos priepuolį.
  • 5 000 žmonių kreipiasi skubiosios pagalbos.
  • 1 000 žmonių paguldomi į ligoninę.
  • 11 žmonių miršta.