Krūties vėžys

Europos Sąjungoje kasmet nustatoma apie 350 000 naujų krūties vėžio atvejų, Lietuvoje – apie 1500. Nuo krūties vėžio ES miršta apie 130 000 moterų, Lietuvoje – apie 600 arba 11 moterų per savaitę.

Europoje, taip pat ir Lietuvoje nuolat dedamos didžiulės pastangos, kad šie skaičiai būtų sumažinti ir išgelbėta kuo daugiau moterų. Svarbiausia – prevencinės priemonės ir pažangios tyrimų technologijos, nustatančios pačias ankstyviausiais krūties vėžio stadijas, taip pat kvalifikuoti, kompetentingi medikai ir, žinoma, pačių moterų sąmoningumas.

Krūties vėžys – ne mirties nuosprendis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė Birutė Ale eknavičienė pasakojo, kad Lietuvos moterų sergamumas krūties vėžiu, lyginant su kitomis Europos šalimis, nėra pats didžiausias, tačiau mirtingumas yra didesnis. Tai reiškia, kad būtina daugiau dėmesio skirti ankstyvajai diagnostikai. „Džiugu tai, kad vis dažniau nustatomas ankstyvųjų stadijų krūties vėžys, tai reiškia, kad galime išgelbėti daugiau moterų gyvybių“, – sakė B. Aleknavičienė.

Jai antrina ir projekto „Nedelsk“ iniciatorė Agnė Zuokienė. „Net 90 proc. laiku diagnozuotų krūties vėžio atvejų yra išgydomi. Gaila, tačiau Lietuvos moterys vis dar dažnai apie klastingą ligą sužino per vėlai – apie 5–6 6 tūkst. Lietuvos moterų ir dabar gyvena sirgdamos krūties vėžiu apie tai nežinodamos“, – sakė A. Zuokienė.

Tyrimai prieinami visoms moterims

Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė džiaugiasi Lietuvoje jau pradėta įgyvendinti atrankine mamografinės patikros programa. Mamogramose matomi krūtyje esantys patologiniai dariniai, šis tyrimas lei

idžia aptikti net labai mažą, 2 – 3 milimetrų, pirštais dar neapčiuopiamą naviką. „Tačiau gaila, kad šioje programoje dalyvauja tik nedidelė dalis moterų, todėl negalime tikėtis, kad mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje artimiausiu metu labai sumažės. Būtina kuo plačiau informuoti visuomenę apie vykdomų atrankinių patikros programų tikslą ir naudą bei vykdyti organizuotą programą visos šalies mastu“, – kalbėjo B. Aleknavičienė. Prieš penkerius metus pradėta mamografinės patikros programa suteikia galimybę mamografijos tyrimą atlikti kiekvienai moteriai, nupirkta daug diagnostinės įrangos, Lietuvoje yra apie 30 mamografų, todėl norinčioms pasitikrinti moterims nebereikia toli važiuoti.

Dar vienas svarbus projektas, skatinantis Lietuvos moteris labiau rūpintis savo sveikata, yra prieš aštuonerius metus pradėtas projektas „Nedelsk“. Geriausiai jis atpažįstamas iš kasmetinių „Rožinio kaspino“ autobusiuko kelionių, kuriame Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojos gali pasitikrinti dėl l krūties vėžio, pasikonsultuoti su šalies geriausiais krūtų onkologais, radiologais, mamologais bei sužinoti naudingos informacijos. „Per aštuonerius projekto gyvavimo metus „Rožinio kaspino“ autobusėlyje buvo nemokamai patikrinta apie 63 tūkst. moterų ir rasta apie 600 krūties vėžio įtarimų“, – sakė projekto iniciatorė A. Zuokienė.

ES remia tobuliausių technologijų kūrimą

„Vėžys yra liga, su kuria kovoti visame pasaulyje skiriamas vis didesnis dėmesys, vienijamos mokslininkų, medikų bei įvairių organizacijų pastangos. Taigi, ir visuomenė, ir mes, medikai, džiaugiamės kiekvienu pasiekimu, galinčiu padėti diagnozuoti kuo daugiau ankstyvųjų stadijų vėžio, sėkmingai pag

gydyti juo sergančius pacientus“, – sakė Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė, paminėdama pastaruoju metu Lietuvoje įgyvendinamą ES remiamą projektą ,,Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas”, kurio metu įsigyjama reikalinga diagnostinė ir gydomoji aparatūra.

Be to, šiais metais ES paskyrė daugiau nei tris milijonus eurų šiuolaikiškiausiai diagnostinei įrangai kurti. Su naująja įranga, kuriama projekto HAMAM lėšomis, gydytojai galės vienu metu lyginti daugiasluoksnius vaizdus ir kartu matyti paciento ligos istoriją, jam atliktus medicininius tyrimus. Naujoji priemonė bus išbandoma Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ligoninėse ir, jai pasiteisinus, tikimasi, atsiras visų ES šalių ligoninėse. Kada įrangą matysime Lietuvoje dar nėra aišku, tačiau B. Aleknavičienė tikisi, kad projekto rezultatų sulauks ir Lietuvos specialistai bei pacientai.

Svarbiausia – kuo anksčiau ligą „užklupti“

Deja, bet net ir naujausios technologijos, kad ir kokios jos bebūtų, negali padėti, jeigu savimi nesirūpina pats žmogus – moterys turėtų nuolat rūpintis savo sveikata ir reguliariai tikrintis. Dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau tirtis patariama ir jauname amžiuje.

„Jau nuo 20 metų rekomenduojama kiekvieną mėnesį apžiūrėti krūtis veidrodyje ir prausiantis duše muiluota ranka viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą. Kiekviena moteris geriausiai žino, kokios jos krūtys, todėl sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų pastebėjus pakitimų. Taip pat ir ginekologas, ir bendrosios praktikos gydytojas, net ir

moters neprašomas, privalo moteriai tikrinti krūtis čiuopdamas – kasmet“, – sakė A. Zuokienė.

Projekto „Nedelsk“ iniciatorė taip pat ragino moteris, sulaukusias keturiasdešimties, pasidaryti mamografiją – krūties tyrimą rentgenu. Ir kartoti jį kas 2–3 metus. Moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus pagal atrankinę mamografijos programą šis tyrimas kas dvejus metus atliekamas nemokamai. Ankstyvos diagnozės nereikėtų bijoti, kadangi, laiku diagnozavus krūties vėžį, išgelbėti galima daugiau nei 90 proc. moterų. Nustačius 0 ir I stadijos krūties vėžį, pasveiksta 95 proc. susirgusių, II stadijos – 85 proc.