FOTODERMAITAS
Fotodermatitas – tai atvirų odos vietų uždegimas, atsiradęs dėl išoriškai ant odos ar į organizmo vidų patekusių medžiagų sąveikos su ultravioletiniais spinduliais. Gali būti ūminis ir lėtinis.
SIMPTOMAI
– Pūslelės ant odos
– Odos niežėjimas
– Odos nukasymai
– Odos paraudimas
Fotodermatitas gali pažeisti bet kurią kūno dalį, kuri yra atvira saulės spinduliams arba dirbtinei UV spinduliuotei. Dažniausiai pažeidžiamas veidas, kaklo sritis, rankos, kojos. Toje vietoje oda parausta, patinsta, tampa skausminga. Atsiranda įvairūs bėrimai, pūslytės. Pažeistą odą labai niežti. Jei pažeidžiamas didesnis odos plotas, kartu gali pasireikšti ir sisteminiai reiškiniai, tokie kaip pykinimas, karščiavimas bei galvos skausmai. Ūmiam periodui pasibaigus, bėrimų vietoje gali likti tamsesnės ar šviesesnės dėmelės.
PRIEŽASTYS
Svarbiausia fotodermatito atsiradimo sąlyga yra odos kontaktas su ultravioletiniais spinduliais.
Paprastasis dermatitas prasida po vienkartinio kontakto su stipriu dirgikliu arba po pakartotinio kontakto su vidutinio stiprumo dirgikliu. Lėtinis dermatitas susiformuoja po pakartotinių, ilgiau trunkančių kontaktų su dirgikliu. Dėl to oda sustorėja (apsauginė reakcija), pleiskanoja, kartais ryškiai infiltruojasi, smarkiau ragėja (hiperkeratozė).
Į alergologus besikreipiančių pacientų padaugėja kas vasarą. Daugelis jų prisipažįsta manę, kad sunegalavo persikaitinę saulėje. Atviros jų kūno vietos būna nusėtos pūslių, odą smarkiai niežti. Šių negalavimų priežastis – ne per ilgas buvimas saulėje, o alerginė reakcija į saulės spindulius arba nusideginimas augalais arba dėl saulės šviesos ir išgertų vaistų reakcijos (pav.: amiodaronas, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, tetracikliniai, sulfonamidai gali sukelti fototoksines reakcijas). Dažniausiai beria itin jautrios odos žmones, žydraakius, šviesiaplaukius, strazdanotus. Neretai pasitaiko, kad į medikus vasarą kreipiasi ir tie, kurie vartoja įvairių vaistų, naudoja nemažai kosmetikos ir parfumerijos priemonių.
Fotodermatitą gali sukelti ir deginimasis soliariume.
Pagal fotodermatitą sukeliančias priežastis, jis grupuojamas į keturias stambias grupes:
Idiopatinį – tokį fotodermatitą, kurio atsiradimo kilmė nėra žinoma.
Išorinių cheminių medžiagų ar vaistų sukeltą – tokį fotodermatitą, kurį sukelia UV spindulių reakcija į organizme esančius vaistus ar kitas chemines medžiagas.
Metabolinį, genetinį – genetinių ar medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltą fotodermatitą.
Sisteminių ar odos ligų paskatintą fotodermatitą.
Dažniausiai kyla išorinių cheminių medžiagų ir vaistų sukeltas fotodermatitas. Jis pasireiškia tada, kai žmogus vartoja tam tikras medžiagas, kurios reaguoja su UV spinduliais. Šioms medžiagoms priklauso kai kurie vaistai (tam tikros antibiotikų, raminamųjų, hormoninių preaparatų rūšys), dažai bei kitos cheminės medžiagos, su kuriomis galima susidurti darbe ar net buityje. Pasklidusios po organizmą, šios medžiagos susikaupia odoje ir sąveikaudamos su odą veikiančiais UV spinduliais odoje sukelia alerginę-uždegiminę reakciją.
LIGOS EIGA
Fotodermatitą išprovokuoja saulės šviesa ar dirbtinė UV spinduliuotė. Šiai alergijai susiformuoti yra būtinas ankstesnis kontaktas su saulės šviesa ar dirbtine UV spinduliuote bei gali būti pažeista bet kuri odos sritis. Dažniausiai išberia niežtinčiomis raudonomis papulėmis saulei atvirose vietose, taip pat gali susidaryti pūslės ir patinimai. Išbėrimai gali atsirasti po keletos valandų ar net keletos dienų po buvimo saulėje.
Fototoksiškumas primena saulės nudegimą, tačiau iš tikrųjų išsivysto dėl reakcijos tarp saulės šviesos ir išgertų vaistų ar odos absorbuotų cheminių medžiagų. Oda parausta, jaučiamas diskomfortas, sunkiais atvejais formuojasi pūslelės saulės paveiktoje vietoje. Kai fototoksiškumas pasireiškia dėl vaisto, pažeidimas gali atsirasti bet kokioje saulės apšvitintoje srityje. Ūmiai reakcijai nurimus dažnai lieka ryškesnė odos pigmentacija.
KOMPLIKACIJOS
Atsiradus odos bėrimamas visuomet kyla grėsmė, jog per pažeistą odą į organizmą pateks infekcija. Visas pratrūkusias odos pūsleles reikėtų tepti dezinfekciniais tirpalais, laikytis odos higienos. Pastebėjus, jog toje vietoje oda pradėjo pūliuoti, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis paskirs reikiamą odos infekcijos gydymą.
TYRIMAS
Fotodermatitą gali diagnozuoti ir gydyti bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai. Pacientai siunčiami pas alergologą, dermatologą, kai reikia specialaus diagnostinio ištyrimo, kai neveiksmingas bendrosios praktikos gydytojo skirtas gydymas, atsiradus komplikacijoms, kai reikia ilgalaikio vietiško ar sisteminio gydymo gliukokortikoidais, jei reikalinga hospitalizacija. Tuomet dermatitas gali būti diagnozuojamas remiantis išsamia paciento ligos anamneze, lopo aplikaciniais mėginiais. Retai atliekama odos biopsija ir histologinis tyrimas, tik kai reikia dermatitą atskirti nuo kitų dermatozių.
Pastebėjus aukščiau minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei simptomai kartojasi ir paskyrus gydymą, pacientai dažniausiai yra siunčiami pas odos ligų gydytoją (dermatologą) ar gydytoją alergologą. Šie specialistai gali skirti įvairius tyrimus, skirtus fotodermatito diagnozei patvirtinti. Pacientas apklausiamas, stengiamasi išsiaiškinti, ar prieš buvimą saulėje ligonis neturėjo kontakto su odos reakcijas galėjusiomis sukelti cheminėmis medžiagomis, ar nėra gydomas jokiais fotodermatitą sukelti galėjusiais vaistais. Taip pat atliekami įvairūs alerginiai odos mėginiai (dažniausiai odos lopo mėginys). Kai ligos priežasties tokiu būdu nustatyti nepavyksta, gali būti atliekama odos biopsija – paimamas mikroskopinio dydžio odos mėginys, kuris vėliau specialistų ištiriamas po mikroskopu.
MEDICININIS GYDYMAS
Vengti kontakto su fotosensibilizuojančiu ar fototoksiniu poveikiu pasižyminčiomis
medžiagomis. Būtina naudoti fotoapsaugą: sumažinti UV spindulių poveikio trukmę, dėvėti specialius drabužius, naudoti specialius fotoapsauginius preparatus.
Gydomi vaistais nuo alergijos ir tepalais. Skiriami antihistaminininiai prepratai ( pav.: loratadinas) Jei jie nepadeda – skiriamas gydymas hormonais- gliukokortikoidais, tačiau jų efektyvumas šios ligos atžvilgiu nėra iki galo patvirtintas tyrimų. Fotodermatito gydymas trunka apie mėnesį. Bėrimai nuo augalų praeina greičiau, tačiau ant odos tamsios augalų dėmės gali išlikti net keletą mėnesių
PROFILAKTIKA
Sergant fotodermatitu nemažiau nei gydymas svarbi yra ligos profilaktika. Labai savrbu, jog pacientai vengtų odos reakcijas sukėlusių medžiagų vartojimo.
Jei dėl svarių priežasčių to padaryti neįmanoma, pacientai turėtų vengti ilgo buvimo saulėje, naudoti visas priemones skirtas apsisaugoti nuo UV spindulių (teptis apsauginiais kremais, dėvėti specialius drabužius), jokiu būdu nesilankyti soliariumuose. Prieš vartojant bet kokius vaistus, reikėtų perskaityti vaisto dėžutėje esantį informacinį lapelį. Jame dažniausiai yra nurodyta, jog vartojant šį vaistą reikėtų riboti buvimo saulėje trukmę ir imtis visų atsargumo priemonių, skirtų fotodermatitui išvengti.
Literatūros sąrašas:
http://www.sos03.lt/Ligos/Odos/Fotodermatitas
http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/odos_ligos/fotodermatitas
https://en.wikipedia.org/wiki/Photodermatitis (przetlumaczyc)
http://www.sveikaszmogus.lt/Dermatologines_ligos-4742
Fotodermatitas – tai patologiška odos reakcija į saulės spindulius (ultravioletines saulės skleidžiamas šviesos bangas). Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. Ligos atsiradimo procese svarbi organizmo imuninės sistemos veikla, kuri, sergant fotodermatitu, pernelyg suaktyvėja. Ant odos atsiranda bėrimai, ji ima pleiskanoti, išsausėja.
Ligos intensyvumo laipsnis varijuoja priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos jautrumo saulės spinduliams. Odos jautrumą nulemia keletas faktorių: tai paveldimas polinkis fotojautrumui, tam tikrų medikamentų vartojimas, kontaktas su kai kuriais augalais (piktžolėmis, morkomis, pastarnokais, krapais, pankoliais, salierais, anyžiais).
Pagrindinės ligos priežastys yra: kitos ligos (sisteminė raudonoji vilkligė (tai imuninės sistemos liga), alerginis dermatitas); genetiniai ar metabolizmo faktoriai (paveldimos ligos, pavyzdžiui, pelagra (nekaupiamas vitaminas B3); cheminių medžiagų ir vaistų reakcijos.
Kontaktuojant su ultravioletiniai spinduliais, tam tikri medikamentai ir chemikalai gali lemti nudegimus, bėrimus ar net dilgėlinę (alerginė odos reakcija – staiga atsirandantis ir greitai išnykstantis niežintis bėrimas linkusiomis išplisti pūslėmis). Reakcijos gali būti alerginio tipo ir dėl tiesioginio toksinio efekto. Pastarąjį poveikį sukelia: antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai, anglies medžiagos ir psoralenai (vaistai žvynelinei gydyti), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, šlapimą varantys medikamentai, antidepresantai, nerimą malšinantys vaistai. Alergines reakcijas sukelia aromatinės medžiagos, kremai su parabenais, cheminiai valikliai.
Skiriami rizikos faktoriai, kurie padidina tikimybę susirgti fotodermatitu: šviesi ir labai šviesi oda, raudoni ar šviesūs plaukai, šviesios akys; ligos – sisteminė raudonoji vilkligė, porfirijos (organizmo baltymų apykaitos sutrikimai); riziką didina ilgesnis nei 30 minučių buvimas saulėje.
Fotodermatitas. Simptomai
Pagrindiniai fotodermatito požymiai: niežtintys odos gumbeliai, pleiskanojimas, žaizdelės, hiperpigmentacija (patamsėjusios odos dėmės), pažeistos odos uždegimas, skausmas, paraudimas, patinimai, šaltkrėtis, galvos skausmas, karščiavimas ir pykinimas. Ilgalaikės ligos pasekmės – odos sustorėjimas, randai, padidėjusi odos vėžio rizika (jei fotodermatito priežastis yra genetinės kilmės).
Į gydytoją kuo skubiau kreiptis reikia, jeigu: pakilo temperatūra, prasidėjo šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas; pažeistose vietose stebimi infekcijos požymiai, pūliai; odos uždegimas blogėja nepaisant gydymo; vartojant steroidinius vaistus prasideda stiprūs pilvo skausmai arba ima skaudėti kaulus.
Fotodermatitas. Ligos eiga
Daugeliu atvejų fotojautrumo reakcijos praeina ir nesukelia ilgalaikių pasekmių. Tačiau kartais simptomai būna ryškūs, ypač sergant gretutine fotodermatitą sukėlusia liga.
Fotodermatitui būdingos komplikacijos: lėtinis pasikartojantis fotojautrumas, hiperpigmentacija ir tamsios dėmės ant odos pasibaigus uždegimui, ankstyvas odos senėjimas, odos vėžio išsivystymas.
Fotodermatitas. Diagnostika
Gydytojas išsiaiškina ligos aplinkybes (pradžią, kitas ligas, žalingus įpročius, alergijas, kontaktą su cheminėmis medžiagomis ir saulės spinduliais) ir atlieka fizinį ištyrimą. Diagnozės patvirtinimui reikia atlikti laboratorinius kraujo tyrimus ir šlapimo testus tam, kad būtų galima aptikti susijusias ligas. Atliekami alerginiai tyrimai, kurie padeda įvertinti, kokios medžiagos sukelia arba pablogina būklę.
Fotodermatitas. Gydymas
Pleiskanojimui ir žaizdelių gydymui galima naudoti vėsius, drėgnus kompresus.
Sunkesniais fotodermatito atvejais taikoma fototerpija (kūnas apšviečiamas gydomąja ultravioletinių spindulių doze, tuomet desensibilizuojama oda).
Saulės spinduliams ypač jautriems pacientams skiriami organizmo apsaugos sistemą slopinantys vaistai. Steroidiniai vaistai padeda gydyti odos žaizdeles. Būna atvejų, kad oda ultravioletiniams spinduliams tampa jautri, kai organizmui trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl patariama sureguliuoti mitybą ir vartoti maisto papildus, antioksidantus (vitaminus A, B, C, D, E, omega–3 riebiąsias rūgštis).
Fotodermatitas. Profilaktika
Geriausias būdas išvengti ligos – tinkamas gydymas. Todėl labai svarbu visuomet teirautis gydytojo ar vaistininko, ar vartojant vaistus galima saulės spindulių ekspozicija. Fotodermatito išvengti padeda: ultravioletinių spindulių ekspozicijos laiko mažinimas (ypač vengti deginimosi po kaitria saule, nesilankyti soliariume); naudoti apsauginius kremus nuo saulės; dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, nešioti skrybėlę saulėtomis dienomis; vengti medžiagų, kurios tikėtinai gali sukelti fotojautrumą. Kai fotodermatitas išgydomas, pagrindine terapija tampa uždegimo slopinimas ir odos pažeidimų šalinimas.
Vaistai ir šviesa – pavojingas derinys
Kartais net neilgai pabuvę saulės šviesoje kai kurie pastebi odos paraudimą, pajunta stiprų niežulį ar net pamato atsiradusias pūsleles. Taip dažniausiai nutinka žmonėms, vartojantiems vaistus, kurie, veikiant saulės šviesai, gali sukelti alerginę reakciją – dermatozę. Tad keletas praktinių patarimų, ką reikėtų žinoti apie vaistų ir šviesos sukeltą dermatozę ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Fotodermatitas – tai atvirų odos vietų uždegimas, atsiradęs dėl išoriškai ant odos ar į organizmo vidų patekusių medžiagų sąveikos su ultravioletiniais spinduliais. Ši odos alerginė reakcija pasireiškia paraudimu, stipriu niežuliu ir pūslėmis. Fotodermatitas gali kilti kaip reakcija į kai kurių vaistų vartojimą. Dažnai problema yra ta, kad žmonės vartoja medikamentus, nežinodami vaisto sudėties ir veikimo, retas kuris skaito apie šalutinius vaisto poveikius bei domisi, ar, vartojant šį vaistą, galima būti saulėje. Nustatyta, kad būti saulėje nerekomenduojama geriantiesiems kai kuriuos antibiotikus, vaistus nuo depresijos, šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus bei medikamentus, skirtus cukriniam diabetui, širdies ritmo sutrikimams, sąnarių ligoms gydyti. Taip pat vartojantiesiems kai kuriuos tepalus ir kremus nuo uždegimo, pvz., tepalus su penicilino grupės antibiotikais, neomicinu, levomicetinu, tepalus nuo grybelio, akių lašus su β blokatoriais, retai – vietinius kortikosteroidus ir kt.
Kaip mūsų oda ginasi nuo ultravioletinių spindulių? Nuo ultravioletinių spindulių poveikio odą apsaugoti padeda kai kurie natūralūs fotoapsauginiai mechanizmai, pvz., raginio odos sluoksnio sustorėjimas, pigmentacija (melaninas), selektyvus radikalus sujungiančių riebaluose tirpių vitaminų (A, E, C) kaupimasis, fermentai superoksiddismutazė (SOD) ir gliutationperoksidazė, kurie išaktyvina laisvuosius radikalus (apsaugo keratiną, elastiną ir kolageną) ir kt. Tačiau tai yra natūralūs mūsų organizmo mechanizmai.
O kuo mes patys galime prisidėti prie odos apsaugos? • Visų pirma reikėtų vengti kontakto su medžiagomis, kurios gali sukelti alerginę odos reakciją. Vartojantiems vaistus (pvz., minėtuosius antibiotikus, vaistus nuo grybelio, šlapimo išsiskyrimą skatinančius preparatus, hormoninius kontraceptikus ir kt.), kurie gali sukelti alerginę reakciją nuo saulės spindulių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir visada atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį. Ir, aišku, pavartojus vaistų, vengti būti saulėje. Be to, nereikėtų užmiršti, kad tiems, kurių oda jautri saulės spinduliams, alerginę odos reakciją gali sukelti ir dekoratyvinė kosmetika, parfumerija, atsargiai reikėtų naudoti blizgius lūpų dažus, kremą po skutimosi, baktericidinį muilą ir pan. • Jeigu nėra galimybių nutraukti vaistų vartojimo, tai į lauką reikėtų stengtis išeiti kada saulė yra mažiau aktyvi, tai yra anksti ryte ir vakare. • Reikėtų dėvėti specialius drabužius. Jautresniems žmonėms, susiruošusiems į gamtą iškylauti ar tiesiog pailsėti, reikėtų rengtis drabužius ilgomis rankovėmis, uždengti atviras kūno vietas nuo saulės spindulių. Dirbantys sode ar darže turėtų nepamiršti apsimauti pirštinių, nes alerginę reakciją kartais gali sukelti ir tam tikri augalai (rūtos, garstyčios, narcizai, tulpės, saulėgrąža, jazminai, ramunėlės ir kt.). • Naudoti specialius fotoapsauginius preparatus. Renkantis kremą nuo saulės, reikėtų atsižvelgti į odos tipą, tačiau dermatologai pataria naudoti kremus, kurių SPF yra ne mažiau nei 15. Preparatų SPF turi saugoti ir nuo UVB, ir nuo UVA tipų saulės spindulių. Taip pat šie preparatai turi būti fotostabilūs ir atsparūs vandeniui. Geriau rinktis tokį kremą, kurio apsauginis poveikis truktų ne mažiau kaip dvi valandas, ir atviras kūno vietas gausiai ištepti kremu.
• Žinantiems, kad yra alerginių reakcijų tikimybė, visada reikėtų pasirūpinti vaistais nuo alergijos, ypač jų rekomenduojama turėti išvykstant į kelionę ar iškylą. Atsiradus bėrimams, nerekomenduojama patiems jų gydyti, dėti įvairių kompresų, o geriau pasikonsultuoti ir pasitarti su gydytoju, nes gali prisidėti infekcija, ir oda gali supūliuoti. • Jei vaistai ir šviesa sukėlė dermatozę, patartina pažeistas vietas tepti tepalu ar geliu su cinko oksidu. Beje, tokios priemonės tinka ir esant „paprastiems“ saulės nudegimams. Jos slopina uždegimą, mažina niežulį, nedirgina net jautrios odos. Reikia tepti ant pažeistos odos 1–3 kartus per dieną, kol sugis.