DIDELIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKŲ CENTRALIZUOTAS RENGIMAS

DIDELIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKŲ CENTRALIZUOTAS RENGIMAS
PROGRAMOS APRAŠYMAS
Valdytojas: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms
Tikslo įgyvendinimo aprašymas
Sparčiai besikeičianti sporto padėtis pasaulyje verčia Lietuvos sporto organizacijas nuolat analizuoti būsimuosius varžovus, prognozuoti tendencijas, numatyti konkrečias veiklos kryptis ir priemones siekiant gerai parengti sportininkus ir užtikrinti optimalius šalies sportininkų dalyvavimo svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose rezultatus.
Sportui perspektyvaus jaunimo atranka vykdoma per Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus ir Utenos miestų sporto centrus, sporto mokymo įstaigas, remiamasi mokslinių-medicininių tyrimų programa, ceentralizuotu mokomuoju sportiniu darbu ir patvirtinta varžybų sistema. Lietuvos jaunučių, jaunių žaidynės formuoja Europos olimpinių dienų žaidynių rinktinę, kuri perauga į nacionalines sporto šakų rinktines.
Lietuvos OSC olimpinių rinktinių rengimo pagrindu rengs didelio meistriškumo, olimpinio rezervo sportininkus, sugebančius deramai atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.
Vienas iš uždavinių – Dalyvauti pakopinėje varžybų sistemoje ir olimpinėse žaidynėse.
Uždavinys (kodas 01) – Sudaryti optimalias sąlygas didelio meistriškumo sportininkų rengimui
Uždaviniui įgyvendinti numatomos šios priemonės:
· Rengti Lietuvos perspektyvius sportininkus pagal olimpinių žaidynių programas Atėnai-2004, Tuurinas-2006, Pekinas-2008.
· Vykdyti mokslinio-medicininio aptarnavimo programas.
· Užtikrinti Lietuvos olimpinio sporto centro darbo sąlygas, patalpų eksploatavimą, ūkio priežiūrą.
· Teikti Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams ir olimpinio rezervo sportininkams metodinį, mokslinį, medicininį, informacinį, materialinį, techninį ir finansinį aprūpinimą.
Į 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse jas bus siekiama pasiųsti 60 sportininkų ir

r iškovoti 3 prizines vietas.

Vykdant šią programą, parengta žiemos sporto šakų plėtros ir sportininkų rengimo programa Turinas-2006. Ji integruosis į bendrą didelio meistriškumo sportininkų rengimą, todėl pakils žiemos sporto šakų sportininkų rezultatai.
Programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst.litų)
Asignavimai 2003-iesiems metams Paraiška biudžetiniams2004-iesiems metams Projektas 2005-iesiems metams Projektas 2006-iesiems metams

Finansavimas 3750 4259 3750 3750

Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF), džiaugdamasi puikiu savo atstovų pasirodymu Atėnų olimpinėse žaidynėse, neslepia turinti daug nuoskaudų dėl kai kurių sporto valdžios sprendimą, ypač finansuojant pasirengimą olimpiadai.
Iš keturių aukso medalių, kuriuos Nepriklausomos Lietuvos sportininkai iškovojo olimpinėse žaidynėse, trys priklauso lengvosios atletikos atstovams, o Atėnuose mes laimėjome du iš trijų iškovotų medalių
Tai, ką pasiekėme, yra mūsų visų ilgalaikio sutelkto darbo rezultatas, vainikavęs darnaus kolektyvo darbą, LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis
LLAF prezidentas piktinosi, kad rengiantis Atėnų žaidynėms Austra Skkujytė nebuvo įtraukta į pirmąjį sportininkų sąrašą ir negavo viso finansavimo
E. Skrabulio teigimu, nuotaiką smarkiai sugadino ir padorumo ribas peržengusi bulvarinė žiniasklaida, išspausdinusi įžeidžiančius straipsnius apie rinktinės vyriausiąjį trenerį Aleksą Stanislovaitį, kuris gavo 120 tūkst. litų premiją kaip vienas iš olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos trenerių.
Pats Virgilijus jau ne pirmą kartą patikino, jog trenerių premijavimui skirtą sumą dalijo pats, o federacija ją tik patvirtino.
“Svarbiausia, kad didžiąją dalį sau priklausančios premijos treneris skirs lengvajai atletikai ir tokiu būdu galės atstatyti teisingumą sporte, ku

urį funkcionieriai pamiršo skirstydami pinigus pasiruošimui”, – teigė A. Skrabulis.
“Tarp 202 olimpinėse dalyvavusių šalių Lietuvos lengvaatlečiai pagal iškovotus medalius užėmė 16-ąją vietą, aplenkdami tokias galingas valstybes, kaip Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, PAR, Australiją, Ispaniją, Prancūziją ir daugelį kitų. Tačiau pagal vieno sportininko finansavimą rengiantis žaidynėms tarp 14 dalyvavusių sporto atstovų lengvaatlečiai yra “aukštoje” 11-ojoje vietoje”, – sakė A. Stanislovaitis.
Jis pažymėjo, kad pasirengimo Atėnams cikle lengvoji atletika gavo milijonu litų mažiau nei prieš ketverius metus, todėl šiuos pinigus reikėjo kažkuo kompensuoti. Taupant pinigus olimpiečiams, kitiems sportininkams teko atsisakyti kai kurių varžybų.
Treneris piktinosi, kad žaidynėms besirengiančių sportininkų finansavimo kriterijai nuolat keitėsi ir buvo nesuprantami. Pagal juos nedaug trūko, kad 2002 metais V. Alekna būtų patekęs į antrąjį sąrašą ir negavęs viso finansavimo, bet nuo tokio absurdo išgelbėjo tik ryžtingas protestas.
Konferencijoje dalyvavęs V. Alekna patvirtino federacijos vadovų išsakytas nuoskaudas ir sakė netikįs jokiais valdininkų pažadais.
“Aišku, beveik po kiekvienų varžybų susitinkam, kalbamės, tačiau viskas tuo ir baigiasi. Todėl į tas kalbas aš jau nekreipiu dėmesio. Kai vienąkart neištesi, ką pažada, paskui jau nepatogu prašyti”, – sakė dukart olimpinis čempionas.
Mūsų sporto ministras Vytas Nėnius yra viešai teigęs, kad olimpinis medalis kainuoja 4-5 milijonus dolerių. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vadinasi, mes esame verti gauti 10 milijonų. Jei taip ir įvyks, ki
itoje olimpiadoje bus ir trečias medalis”, – sakė E. Skrabulis.
Jis prisipažino, kad būdamas 32 metų jau negali kasmet siekti aukščiausių rezultatų, nes kūnas reikalauja daugiau poilsio.
“Po ketverių metų Pekine man bus jau 36-eri, todėl dabar norėčiau turėti garantijas, kad galėsiu normaliai rengtis, o ne po kiekvienų metų finansavimas vis keisis. Juk olimpinės žaidynės yra ketverių metų ciklas”, – sakė V. Alekna.
Paprašytas įvardinti pasirengimui reikalingą sumą, jis sakė, kad be sporto bazių nuomos ketveriems metams milijono litų visiškai pakaktų.
“Mūsų sporto ministras Vytas Nėnius yra viešai teigęs, kad olimpinis medalis kainuoja 4-5 milijonus dolerių. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vadinasi, mes esame verti gauti 10 milijonų. Jei taip ir įvyks, kitoje olimpiadoje bus ir trečias medalis”, – sakė E. Skrabulis.
Eltos paklaustas, kiek per Atėnų olimpinį ciklą LLAF gavo lėšų iš biudžeto ir kiek iš rėmėjų, jis sakė, kad šis santykis yra maždaug 60 ir 40 proc. Didžiausi federacijos rėmėjai yra Olandijos bendrovė “Capricorn Stainless” ir Vokietijos “Cosma Gmbh”.
“Manau, kad sporto valdžia turėtų skatinti rėmėjų lėšų pritraukimą, o ne manyti, kad jomis galima uždengti biudžeto skyles”, – įsitikinęs LLAF vadovas.
Nėra tinkamos industrijos
Buvęs sporto komentatorius Rimvydas Delkus siūlo prisiminti latvių futbolo pakilimo istoriją. Dar prieš penketą metų mes pasaulio futbolo reitinge kaimynus lenkėme bene dešimčia punktų. Kuomet pr
rie Latvijos futbolo federacijos vairo stojo verslininkas Guntis Indrichsonas, latviai pateko Europos čempionato finalą, o mes iš vietos penktajame dešimtuke atsidūrėme už šimtuko ribos. Priežasčių toli ieškoti nereikia: G. Indrichsonas paprasčiausiai pareiškė, kad neleis išvogti federacijos pinigų. Tuo tarpu mūsų buvę futbolo funkcionieriai federacijos pinigus investavo į majonezo gamybos liniją.
Paradoksalu, bet visus medalius Lietuvai atvežė lengvaatlečiai, kurie buvo finansiškai remiami bene mažiausiai. Vienos plento dviratininkės parengimas olimpiadai Lietuvai kainavo 244 000 litų, vieno krepšininko – apie 183 000, o vieno lengvaatlečio – vos 55 000 litų. Dėl šių skaičių pamąstyti verta: disko metimas kol kas buvo viena sėkmingiausių Lietuvos olimpinių disciplinų – trys aukso ir vienas sidabro medalis. Tuo pačiu, tai būtent tas sportas, kurį ypatingai ignoruoja mūsų funkcionieriai.
„Jau greitai galime išvažinėti paskutinius lengvosios atletikos benzino bako lašus,- „Veidui“ prognozavo Virgilijus Alekna. “Lietuvoje nėra nė vieno diskininko, kuris numestų bent 60 metrų, – nuogastauja dukart olimpinis čempionas. – Iš kur jų bus, jei visiškai nesirūpinama nauja pamaina“.
Pakanka tik prisiminti šio atleto sportinį kelią ir sąlygas, kuriomis jam tenka treniruotis, kad suprastume, kaip apskritai pasisekė, kad mes šioje sporto šakoje kažką laimime. Virgiui ne trumpą laiką reikėjo važiuoti treniruotis į Kauną, nes sostinėje nebuvo tinkamo stadiono. Jis prisimena, kai vieną kartą atvažiavęs treniruotei į Vingio parko stadioną, būdelę su diskais rado užrakintą, todėl vietoj įrankio turėjo svaidyti pagalį. „Pakaktų bent minimalaus aikštyno, kuriame būtų persirengimo kambarus bei dušas“, – mano čempionas. Reikia pripažinti, kad tinkamos industrijos, galinčios „pagaminti“ olimpinius čempionus, Lietuvoje nėra. Keista, kaip tokiomis sąlygomis į Lietuvą apskritai atkeliauja medaliai.
JAV2004 Atėnai – 103Kinija 2004 – 63Rusija2004 – 92Vokietija2004 – 48Didžioji Britanija2004 – 30 Lietuvių laimėti olimpiniai medaliai 1988*TSRS 6, 3, 2, 1992 1, 0, 1, 1996 0, 0, 1, 2000 2, 0, 3, 2004 1, 2, 0
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas linkęs vadinti pasirodymą Atėnuose sėkmingu Jis pažymėjo, kad daug sportininkų pasiekė savo geriausius rezultatus, o nuvylė tik keletas. Verta dėmesio yra tai, kad daug sportininkų pateko į dešimtukus. Jo teigimu, lietuviai užėmė aukštas vietas daugelyje sporto šakų, todėl tai liudija gerą Lietuvos sporto potencialą, palyginus su estais ir latviais, kurie galėjo konkuruoti tik 4-5 sporto šakose. “Nors jie irgi pelnė medalių, bet daugelyje šakų nieko neturi – mes juos lenkiame pagal sporto šakų paletę”, – teigė A. Poviliūnas. Didžiąją dalį aukso medalių susirenka didžiosios valstybės, todėl kitoms lieka po vieną du. Lietuvos olimpinės misijos vadovas, didelio meistriškumo sportininkų rengimo darbo grupės vadovas Algirdas Raslanas akcentavo, jog iš eilinių sportininkų olimpinių čempionų “padaryti” neįmanoma, todėl būtina pasinaudoti šiuolaikinėmis metodikomis ir nustatyti sportininkų talentingumą, kad lėšos nebūtų švaistomos be reikalo.
ZIEMA Utena, balandžio 28 d. (ELTA). Lietuvos sportininkų rezultatai pusiaukelėje tarp Solt Leik Sičio ir Turino žiemos olimpinių žaidynių verčia galutinai atsisakyti iliuzijų apie galimus aukštus pasiekimus ir realiai įvertinti padėtį, kuri nekelia didesnio optimizmo. Ką tik pasibaigusio sezono rezultatai dar kartą įrodė, jog dabartinis slidininkų ir biatlonininkų lygis leidžia tik svajoti apie vietas 30-ukuose, o realiausios yra maždaug 50-osios pozicijos. Per dvejus metus nuo 2002 metų žaidynių žiemos sporte neįvyko jokių ženklių postūmių į priekį. Menkas žiemos sporto šakų populiarumas, dideli krūviai ir brangus inventorius neskatina jaunimo rinktis žiemos sporto šakas, todėl atranka labai menka,” – sakė A. Raslanas. – “O pasaulyje konkurencija vis didėja, todėl 40-50 vietas jau galima laikyti neblogomis pozicijomis.” Raslanas. – “Programos buvo netobulos, valdymas neefektyvus”. Nagrinėdamas atskirų sporto šakų rezultatus, jis pažymėjo, jog dalinai menkus rezultatus lėmė nedidelis finansavimas, nes trūksta lėšų ir parengiamosioms stovykloms prieš sezoną, ir tarptautinėms varžyboms. Lietuvoje čiuožėjai neturi galimybių tobulėti dėl nepakankamos trenerių kvalifikacijos ir ledo deficito, Dailiojo čiuožimo federacija ją ir Aidą Reklį siųs treniruotis pas žinomus trenerius į Maskvą.
Programos aprašymas:Vykdant programą siekiama užtikrinti ir plėtoti neformalaus ugdymo – sporto mokymo įstaigų veiklą; užtikrinti besimokančio jaunimo užimtumą sportuojant; gerinti talentingų sportininkų paieškas, prioritetinių sporto šakų plėtra ir didelio meistriškumo sportininkų rengimo valdymo sistema. Iš biudžeto yra išlaikoma papildomojo ugdymo sporto įstaigų (sporto mokyklos, sporto centras), sportininkų. Šiose įstaigose plėtojamos sporto šakos, iš jų olimpinės sporto šakos. Papildomojo ugdymo sporto mokyklų veiklos rezultatai rodo, kad kasmet vis didesnė dalis sportininkų tinkamai pasiruošę atstovauti Vilniaus miestui ir Lietuvos rinktinei, Lietuvos nacionalinėms rinktinėms (suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių) parengti 704 sportininkai. 2003 metų geriausi vilniečių pasiekimai: pasaulio čempionai, Europos čempionatų nugalėtojai: E. Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė), A. Macijauskas ir R. Šiškauskas (krepšinis). Sporto veiklą riboja nepakankama bazių pasiūla – tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu. Programos apimtis 2004 m. palyginus su 2003 m. mažėja

Leave a Comment