Neįgaliųjų sportas

ĮVADAS

Tik istorijos patikrintomis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis. Iš istorijos mes semiamės patirties, o iš patirties formavosi mūsų konkreti teorinė ir praktinė veikla. Treneriai, mokslininkai, organizatoriai, sportininkai – kokie atkaklūs, darbštūs ir sumanūs jie buvo. Jie vienijo tautą, tiesdami tiltus tarp visuose kontinentuose gyvenančių lietuvių, žadino jų tautinį pasididžiavimą. Pergalės Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, kitose reikšmingose tarptautinėse varžybose vis primindavo pasauliui apie Lietuvą, garsino jos vardą įvairiose šalyse.
Bet kažkodėl pamirštama apie žmones su negalia. Pasaulyje yra nemažai neįgalių bei suutrikusio intelekto žmonių. Pastariasiais metais jie sparčiai integruojasi į sveikų žmonių visuomenę ir pasiekia gerų rezultatų. Ne išimtis ir Lietuva. Neįgaliųjų sporte vadovaujamasi principu – žmogus su negalia kuo labiau turi būti integruojamas į visuomenę, kad neliktų nuošalyje kaip antrarūšis ir niekam netinkamas. Neįgalieji savo dvasios stiprumu jau įrodė, kad kartais jie yra net geresni nei sveikieji.
Kūno kultūra, sportas ir neįgaliems moksleiviams yra socialinės integracijos priemonė. Lietuvoje veikia aklųjų ir silpnaregių, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, sutrikusio intelekto moskleivių specialiosios mokyklos. Jose vyksta kūno kuultūros pamokos, intensyvios popamokinės pratybos.

Aš pasirinkau šią referato temą, nes man ji pasirodė labai įdomi ir aktuali. Šio darbo tikslas pasiekti, kad sportuojančių žmonių su negalia skaičius didėtų, kad būtų stengiamasi išplėsti sporto naudą kuo didesniam žmonių ratui. Pagelbėti visiems su

utrikusio intelekto žmonėms reabilituotis ir integruotis į visuomenę, kuri juos priimtų, gerbtų, ir suteiktų galimybę tapti naudingais ir labiau pilnaverčiais visuomenės nariais.

PAROLIMPINĖS ŽAIDYNĖS

Olimpiados sulaukia vis daugiau sporto mėgėjų dėmesio, tačiau ar visi žino apie iš karto po Olimpiados vykstančias ne mažiau svarbias žaidynes – Paraolimpiadą?
1948-ųjų liepą Stoke Mandeville mieste Anglijoje pirmą kartą susirungė žmonės, sėdintys invalido vežimėliuose. Neurochirurgas dr. Ludwigas Guttmannas suorganizavo Antrojo Pasaulinio karo suluošintų veteranų sporto varžybas, pradėdamas neįgaliųjų sporto tradiciją.
Vėliau tokios varžybos pradėtos rengti kas ketveri metai iš karto po Olimpinių žaidynių. Priežastis labai paprasta: pirmosios žaidynės atsitiktinai sutapo su Olimpiada, todėl buvo pavadintos paraleline Olimpiada, o sutrumpintai, Parolimpiada. Nuo to laiko šios neįgaliųjų sporto žaidynės vyksta iš karto po sveikų sportininkų kovų.

Iš pradžių neįgalieji spportininkai dalyvavo tik vežimėliuose. Šešių sporto šakų neužteko, todėl buvo bandoma pritaikyti daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems. Dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų. Kai kurios šakos yra specifinės invalidams: lenktynės vežimėliais, svorių stūmimas atsigulus, keletas kitų originalių ir normalių sportininkų nekultivuojamų sporto šakų. Neįgalieji šoka į aukštį, žaidžia krepšinį ir net regbį vežimėliuose. Tokios sporto šakos reikalauja ypatingos ištvermės, valios ir užsispyrimo.
1960 metų Romos Paraolimpinėse žaidynėse dalyvavo 400 atletų iš 23 šalių: jie dalyvavo vienintelėje vežimėlių kategorijoje ir tik 6 sporto šakose.
Tokia neįgaliųjų sporto pl

lėtra ir intensyvumas, deja, nėra labai vertinama. Sveikieji džiūgauja tik tada, kai jų šalies sportininkai iškovoja medalius Olimpiadoje, o Paraolimpiados aukso, sidabro ir bronzos džiaugsmas daugiausiai paliekamas neįgaliesiems. Žiniasklaidoje ne itin plačiai skelbiama apie parolimpiečių dalyvavimą, o kai šie grįžta su medaliais, pagerbiami ne visuomenės dėmesiu, o kukliomis premijomis ir Prezidento rankos paspaudimais.
Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus.

NEĮGALIŲJŲ SPORTO PRADŽIA LIETUVOJE

Lietuvoje organizuota sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984 – 1985 metus, o pradininkais – Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Prizinės vietos buvo nustatomos sudėjus dalyvių taškus atskirose rungtyse (disko, granatos metimai, krepšinio baudų metimai, pneumatinis šaudymas, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo). Moterų A grupėje pirmąją vietą užėmė V. Gribienė, B grupėje – E. Daukantienė, C grupėje – A. Zubriūtė. Vyrų A grupėje nugalėjo P. Gribėnas, B grupėje – K. Preikšaitis, C grupėje – J. Džiugas.
Tais pačiais metais keli Lietuvos neįgalieji sportininkai dalyvavo I Latvijos neįgaliųjų spartakiadoje . S. Musteikytė užėmė antrą, o V. Gribėnienė – trečią vietą rankinio valdymo mašinų lenktynėse.

1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Vilniaus “Draugystės” klubo pirmininkė L. Rakauskaitė pareiškė, kad kl

lubui reikia juridinio savarankiškumo, reikia patalpų, sporto inventoriaus, etatinių trenerių. Su invalidais turi dirbti labai sąžiningi žmonės. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986 – 1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje – pirmininkas A. Juzumas, Kaune – pirmininkas M. Strumkis, Klaipėdoje – pirmininkas J. Pocius, Šiauliuose – pirmininkai A. Krikščiūnienė ir G. Bagdonas, Panevėžyje – pirmininkė R. Malinauskienė, Alytuje – pirmininkė I. Ajauskaitė, Ukmergėje – G. Lazickas.

NEĮGALIŲJŲ SPORTAS (1990 – 1994)

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesdami ir neįgaliųjų sportą. Prasidėjo ilgas, sudėtingas ir sunkus vyksmas. Pradėta pertvarkyti juridiniai pagrindai, perorganizuojama medicininė, socialinė, edukacinė ir profesinė reabilitacija. Šiems pertvarkymams įgyvendinti pagrindus padėjo šie įstatymai:
 1990 m. liepos mėn. – dėl Lietuvos Respublikos invalidų interesų gynimo.
 1991 m. lapkričio 28 d. – Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas. Šiuo įstatymu buvo padėtas invalidų lygiateisškumo visuomenėje pagrindas: apginti invalidų teises, sudaryti jiems lygias galimybes su kitais visuomenės nariais, padėti spręsti asmeninio ir socialinio gyvenimo problemas.
 1994 m. liepos 19 d. – Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas.
 1995 m. gruodžio 2 d. – Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas.

1990 buvo įkurta savarankiška Lietuvos invalidų sporto federacija (LISF) ir 1992 LISF buvo priimta I Tarptautinę Invalidų sporto organizaciją (ISOD), Tarptautinę Cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociaciją (CPISRA), Tarptautinę Stok Mondevilio vežimėlių sporto federaciją (ISMWSF) visateise nare.
Pirmaisiais darbo metais oficalių įkūrėjų “pagalba” baigėsi. Tik atskirų žmonių ge

erumas (prof. J. Fledžinskas), Lietuvos aklųjų ir Lietuvos kurčiųjų draugijų materialinė pagalba ir moralinė parama padėjo išlikti, skatino dirbti, įveikti pasitaikančias kliūtis ir nesėkmes. Visas treniruočių, varžybų, metodinis ir organizacinis darbas gulė ant būrelio entuziastų ir aktyvistų pečių. Invalidų sporto varžybas įtraukė į bendrus sporto varžybų kalendorinius planus nuo 1989 m.
Sveikieji taip pat pratinosi suprasti neįgaliuosius. Po kurio laiko invalidų pratybos nieko nebestebino. Invalidai išmoko sporto abėcėlės.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę vietoje Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus. 1990 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tapo Tarptautinio specialiojo olimpinio komiteto nariu.
1991 m. sausio mėn. įkurta Lietuvos kurčiųjų sporto federacija, o tų pačių metų birželio 25 d. buvo užregistruotas Kauno kurčiųjų sporto klubas “Tyla” (pirmininkas A. Jurkša). Tarptautinėse krepšinio varžybose klubas pradėjo žaisti nuo 1992 m.

1990 m. geguže “Santakos” sportininkai dalyvavo Maskvoje vykusioje invalidų šventėje “Nadiežda”. Joje neįgalieji sportininkai surengė parodomąsias vežimėlių krepšinio varžybas, kuriose dalyvavo A. Liepinis, J. A. Gurevičius, A. Sadauskas, P. Barakauskas, R. Unikauskas.
Leituvos invalidų klubuose plačiau žaisti krepšinį pradėta tik buitiniais vežimėliais. “Santakos” komanda ir vadovai brandino mintį – apsirūpinti sportiniais vežimėliais.
1991 m. kovo mėn. “Santakoje” buvo įkurta autoralio sekcija. Balandžio 21d. Garliavoje jau vyko kauno invalidų autoralio varžybos. Nugalėjo S. Milinsko su šturmanu A. Zumaru ekipažas. Gegužės mėn. “Santakos” klubo labdaringais pervedimais papildė įvairios miesto įmonės bei organizacijos. Prie labdaros prisidėjo ir garsusis krepšininkas A. Sabonis.
Su judriam žaidimui pritaikytais vežimėliais Lietuvoje pirmieji pradėjo treniruotis K. Skučas, P. Baranauskas, A. Sadauskas, R. Unikauskas, K. Bernotas, G. Marčiulionis, G. Jasiulionis, V. Kliukovskis, J.A. Gurevičius.
Apie 1991 m. liepos mėn. Mineapolyje (JAV) vykusiose VIII pasaulio specialiose olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos komanda. Dalyvavo 12 sutrikusio intelekto sportininkų iš Lietuvos. Jie dalyvavo plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, kėglių, dviračių, jojimo, teniso gimnastikos – iš viso 15 sporto šakų varžybose. Lietuvos komandai vadovavo Algirdas Vitkauskas. Mineapolyje labai daug morališkai ir materialiai padėjo vietos lietuviai.
1991 m. gruodžio 18 – 23 d. Kauno “Santakos” komanda dalyvavo Tarptautiniame naujametiniame turnyre Maskvoje. Kauniečiams atstovavo: K. Skučas, P. Baranauskas, R. Unikauskas, S. Kulboka, G. Marčiulionis, R. Godliauskas, (treneris K. Karpavičius). Antrą vietą užėmė Kauno “Santakos” krepšininkai.
1991. rugsėjį maratonas “Europos centras” – Vilnius buvo pirmasis Lietuvoje. Šiame maratone kartu su sveikaisiais rungtyniavo ir invalidai sportininkai. S. Kulboka labai ruošėsi šiam maratonui.
1991 m. buvo įkurtas invalidų sporto klubas “Vilnis”, kuris nuo 1996 m. tapo vaikų klubu. Tai vienintelis sporto klubas kuriame sportuoja fiziškai neįgalūs vaikai.
Neįgaliųjų sporto Lietuvoje pradiniu laikotarpiu išryškėjo, kokios sporto šakos yra mėgstamiausios, susikūrė pirmieji neįgaliųjų sporto klubai, užsimezgė ryšiai su kitų šalių vežimėlių krepšinio komandomis. Darbui su invalidais tobulinti, plėsti, organizuoti 1992 m. įkurta speciali patariamoji institucija – Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyraiusybės (LIRT). Ji rūpinosi invalidų socialinės integracijos įstatymo įgyvendinimu, invalidų reabilitacijos nacionalinės programos sukūrimu.

1992 m. gegužės 5 – 11 d. Maskvoje buvo organizuoas festivalis “Vorobjovy Gory”, skirtas invalidų sportui. Sporto varžybas apėmė šias rungtis: futbolą (sportinikams su amputuotomis galūnėmis), vežimėlių krepšinį, lenktynes vežimėliais (pusė maratono), šaudymą iš arbaleto, smiginį ir rankos lenkimą. Dalyvauti festivalyje klubo “Santaka” vadovai pakvietė S. Kulboką, P. Šakalį, E. Šakalienę, I. Perminienę, M. Baumgartę, I. Lavrentjevą, K. Bernotą, P. Barakauską, R. Unikauską.
1992 m. gegužę sporto klubo “Santaka” sportininkai K. Skučas, K. Bernotas, P. Barakauskas ir treneris K. Karpavičius kartu su 400 geriausių sportininkų su vežimėliais iš 28 valstybių dalyvavo maratono varžybose Šveicarijoje. Iš Lietuvos sportininkų greičiausiai važiavo K. Skučas – jo laikas 2:03:44 val. K. Brenotas sugaišo 3:09 val., o P. Barakauskas, sulūžus vežimėliui, nuotolio nebaigė.
1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur pirmą kartą parolimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos Respublikos trispalvė. M. Baumgartė užėmė trečią vietą lengvosios atletikos (penkiakovė) rungtyje.
1992 m. Tel Avive (Izraelis) vyko penktasis Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas. Čempionato nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė: R. Černajus, K. Baranauskas, S. Šerelis, A. Jurkša (kapitonas), V. Akelis, A. Dobilas, Š. Pečiulis, R. Balaišis, S. Malinauskas, M. Bukelis ir treneriai – R. Dovydėnas, S. Pladis. Europos čempionai buvo pagerbti Kurčiųjų kultūros namuose. Komandos nariai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis.

1993 m. balandžio mėn. IWBF Europos zonos vadovybė Olandijoje Utrehto mieste suorganizavo seminarą vežimėlių krepšinio treneriams. Seminare dalyvavo A. Zumaras, K. Skučas, K. Karpavičius.
V specialiųjų olimpinių žiemos žaidynių metu Lietuvos sutrikusio intelekto sportininkai pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius. Slidinėjimo varžybose A. Giedraitytė laimėjo 500 ir 3000 m nuotolyje ir buvo trečia 1000 m nuotolio rungtyje. V. Žarnauskaitė buvo pirma 3000 ir 5000 ir penkta 1000 m lenktynėse. A. Skruzdis laimėjo 500 m ir buvo antras 1000 m nuotolio, o L. Steponavičius laimėjo 3000 m. buvo trečias 5000 m ir penktas 1000 m lenktynėse. Lietuvos sportininkus olimpinėms varžyboms rengė treneriai S. Survila ir R. Milaknis, J. Atkočiūnas ir gydytojas G. Vitkauskas.
1993 m. Sofijoje (Bulgarija) įvykusiose XVII kurčiųjų olimpinėse žaidynėse Lietuvos moterų krepšinio komanda užėmė antrąją vietą, o krepšininkai vyrai – šeštąją vietą.
VI parolimpinės žiemos žaidynės (1994 03 10 – 20) vyko Lilehameryje (Norvegija). Lietuvos Respublikai šioje šventėje atstovavo du sportininkai: panevėžietė S. Kriaučiūnienė ir vilnietis S. Leonavičius. Abu jie dalyvavo slidinėjimo varžybose. Abu sportininkus žaidynėms rengė treneris S. Sokolovas.

1994 m. Kaune aktyvaus invalidų sporto dalyvio K. Skučo, įsteigtas klubas prie LKKI. Jam buvo keliamas uždavinys sudaryti sąlygas ištiktiems negalios žmonėms ne tik sportuoti, bet ir negalios ištiktus žmones įtraukti į normalų gyvenimą. Tais pačiais metais buvo įkurtas kauno neįgaliojo jaunimo sporto klubas (RSK). Pagrindinis jo tikslas: įtraukti į sportinę veiklą kuo daugiau neįgaliųjų, judančių vežimėliais.
1994 m. gegužės 6 – 8 d. Italijos sostinėje Romoje vykusiame IWBF organizuotame vežimėlių krepšinio trenerių seminare dalyvavo atstovai iš Lietuvos: A. Zumaras, K. Skučas, R. Soroka. Gautos žinios, filmuota medžiaga buvo naudojama vėliau darbe, rengiant krepšininkus varžyboms.
1994 m. gegužės 23 – 31 d. Graikijoje, Atėnuose, vykusiame antrajame tarptautiniame vežimėlių krepšinio turnyre dalyvavo “Darugystės” krepšininkai. Rengiantis šiam turnyrui Lietuvos vežimėlių krepšinio komandoje pirmą kartą įvyko žaidėjų medicininė ir funkcinė klasifikacija. Šiame turnyre Lietuvos komanda užėmė aštuntą vietą (dalyvavo 12 komandų).
1994 m. Olandijoje vykusiame pasaulio moterų sėdimojo tinklinio čempionate, Lietuvos rinktinė iškovojo trečiąją vietą (dalyvavo 6 komandos).
1994 m. rugsėjo 13 – 18 d. sankt Peterburge vyko atviras tarptautinis vežimėlių krepšinio turnyras. Kauno “Santakos” neįgaliųjų komanda užėmė trečiąją vietą.

Laipsniškai plėtėsi Lietuvos invalidų sporto klubų geografija.

KAUNO KRAŠTO INVALIDŲ SPORTO KLUBAS “SANTAKA”

Kartais likimas iš žmogaus atima fizines galimybes būti kaip visi – be valia sukauptų pastangų, be nuolatinės kančios bandymo vaikščioti, bėgioti,siekti. Tačiau siekio ir būtinybės išlikti savimi gyventi tarp visų turiningą gyvenimą net nuožmiausias likimas atimti negali.
žinoma, nedaug kas žino, kiek reikia dvasiniu ir fiziniu galių, kad galėtume siekti pilnatvės -kaip daugelis.

1994-ieji. Klubui “Santaka” jau penktus metus vadovauja Artūras Zumaras. Tai kukli sukaktis. Susiėjime prisiminti laimėjimai, nesėkmės, planuojami nauji darbai. Pasidžiaugta, kad sustiprėjo tinklinio (sėdint), stalo teniso, plaukimo ir krepšinio komandos. Kelis kartus per savaitę jau 27-os vidurinės mokyklos salėje treniruojasi krepšininkai, kitu sporto šakų entuziastai. Treneris LKKI dėstytojas Kostas Karpavičius jau nebesuspėja. Krepšininkus treniruoti padeda naujas treneris iš VDU Rimas Sarokas.
Sporto klubas “Santaka” suteikia galimybę treniruotis ir galyvauti varžybose tokių sporto šakų kaip: vežimėlių krepšinis, tinklinis (sėdint), plaukimas, lengvoji atletika, atletinė gimnastika, šachmatai, šaškės, biliardas, stalo tenisas.
Kitų sporto šakų užsiėmimai nėra taip reguliariai organizuojami dėl lėšų stygiaus (automobilių sportas), sezoniškumo (orientacinis sportas), dėl neturėjimo inventoriaus (bočia, kėgliai). Neįgalieji į rekreacinius sportinius užsiėmimus atvežami ir parvežami į namus klubo autobusu.
Per visus klubo gyvavimo metus jo nariai pasiekė nemažai aukštų sportinių rezultatų.

Per savo gyvavimo metus “Santaka” susirado daug draugų ir bendraminčių užsienyje.

IŠVADA

Gyvenimas – tai kasdieniška ir įprasta istorija. Tik svarbiu gyvenimo momentu kyla klausimas: kam aš gyvenu? Dažniausiai žmonės rūpinasi vienu – kaip pratęsti gyvenimą.
Gyvenimas turi prasmę, kai žmogus gali patirti ką nors nauja, kai ko nors laukia, viliasi, gali kurti. Jei gyvenimas žada jausmų pilnatvę, lūkesčių išsipildymą, aistrų ir pomėgių patenkinimą, jis atrodo prasmingas ir gyventi verta.
Kiekvienas žmogus rečiau ar dažniau savęs paklausia: kaip aš gyvenu, ar esu laimingas, ar gyvenu taip, kaip norėčiau ir t.t. Vienokiu ar kitokiu sprendimu jis pats sau atsako į tuos klausimus.
Negalia gali būti konflikto su gyvenimu priežastis: žmogus netikėtai praranda savarankiškumą, fizinę jėgą, galimybę judėti, orientaciją, nuo jo nutolsta draugai, jis nebegali dirbti mėgstamo darbo ir pan. Negalia atima iš jo galimybę lygiomis teisėmis su sveikaisiais dalyvauti visuomenės gyvenime.
Laisvalaikis kiekvieno žmogaus gyvenime reiškia labai daug. Džiugu matyti, jog ir žmonių su negalia laisvalaikis keičiasi, o jie patys tampa pilnaverčiais visų gyvenimo sričių dalyviais. Taigi šių žmonių galvosena keičiasi, keičiasi ir jų požiūris į laisvalaikį.
Ankstesnį sėdėjimą namuose, televizijos žiūrėjimą arba įvykių gatvėje stebėjimą per namų langą pakeitė bendravimas su žmonėmis, teatrų, kino teatrų, renginių bei įvairių pramogų lankymas.

Išnagrinėti literatūros šaltiniai rodo, kad neįgaliųjų sportas vystosi. Mano nuomone labai prie to labai prisidėjo ir Kauno neįgaliųjų spoto klubas “Santaka”. Matome, kad neblogi ir sportininkų pasiekimai. Pradėjus rašyti šį referatą sužinojau tikrai daug apie neįgaliųjų sportą. O kodėl apie šiuos sportininkus nieko nežinome, o todėl, kad nelabai apie juos yra kalbama. Jiem labai reikia mūsų visų žmonių paramos, ne vien materialinės, bet ir šilto sutikimo grįžus iš paraolimpiadų, sveikinimų paprastų žmonių, o ne tik valdžios atstovų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 “Neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto istorijos Lietuvoje bruožai 1990 – 2000 m.” Birutė Saulė, Sabaitė, Kostas Karpavičius; Lietuvos kūno kultūros akademija; Kaunas 2003; psl. 5-13, 18-46, 94-97.
 “Taikomoji neįgaliųjų fizinė veikla” vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams; Lietuvos kūno kultūros akademija; Kaunas 2003.
 www.lirt.lt Lietuvos Inavlidų Reikalų Taryba.
 www.biciulyste.lt Neįgaliems skirtas savaitraštis.
 www.omnitel.net/santaka/ Kauno krašto invalidų sporto klubas.

TURINYS

 Įvadas......................2
 Paraolimpinės žaidynės................3
 Neįgaliųjų sporto pradžia Lietuvoje...........4
 Neįgaliųjų sportas (1990 – 1994)............5
 Kauno sporto klubas “Santaka”............10
 Išvada.......................11
 Literatūros sąrašas................12

Leave a Comment