TURINYS
TURINYS
Įvadas 3
1. Neformalios jaunimo organizacijos 4
2. Pagrindinės jaunimo subkultūros ir jų bruožai Lietuvoje 7
2.1. Metalistai 7
2.2. Pankai 7
2.3. Baikeriai 8
2.4. Reiveriai 8
2.5 Reperiai 8
2.6 Skinheadai 9
Išvados 10
Literatūra 11
Įvadas
Jauni žmonės stengiasi išsiskirti iš “pilkos masės”. Vieniems jie kelia simpatiją, kitiems – pasipiktinimą. Vieni juos palydi atlaidžia šypsena, kiti – paniekinamu žodžiu, dar kiti nori būti į juos panašūs. Kas gi tie žmonės? Tai metalistai, pankai, reiveriai, skinheadai, baikeriai – jaunimas, vienijamas bendrų idėjų ir gyvenimo. Juos vadinsime jaunimo subkultūrinėmis grupėmis.
Šio darbo tikslas – pristatyti ir paanalizuoti šias jaunimo subkultūras ir žmonių požiūrį į šias neformalias Lietuvos jaunimo grupes, egzistuojančius stereotipus apie šias grupes.
1. Neformalios jaunimo organizacijos
Norint įkurti formalią organizaciją, reikia aiškiai apibrėžti jos įstatus, struktūrą bei tikslus. Formaliai registruotų organizacijų veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Organizacijos privalo reguliariai rengti narių susirinkimus bei pateikti valdžiai savo finansinės veiklos ataskaitas. Ši veikla reikalauja bent minimalios organizacinės patirties bei nemažų laiko bei energijos sąnaudų. Didesnioji visuomenės dalis buriasi į neformalias laisvanoriškas asociacijas, kurios atsiranda ir išnyksta stichiškai. Tokių asociacijų struktūra, tikslai bei normos nėra griežtai artikuliuotos, o sankcijos beveik netaikomos – jeigu nariui grupės normos nepriimtinos, jis paprastai tą grupę palieka.
Vienas tokių asociacijų pavyzdžių – formaliai nesankcionuotos ir neformaliai palaikomos jaunimo gupės: pankai, metalistai, rokeriai, skinhead’ai, grandžer’iai, reiveriai, reperiai. Pagrindiniai jų nariai – 11-18 metų paaugliai (išimtinais atvejais narystė tęsiasi iki 30 metų).
Neformalių jaunimo grupių būdingas bruožas – nebuvimas sudėtine “normalios” visuomenės dalimi, o faktoriai, lemiantys jų atsiradimą yra įvairūs: tiek politiniai, tiek socialiniai-ekonominiai bei kultūriniai-psichologiniai. Viena iš priežasčių – diskriminacija pagal amžių, todėl paaugliai, negalintys konkuruoti suaugusių pasaulyje jaučia savo socialinį bejėgiškumą. Moderniajai visuomenei būdingas nuomonių pliuralizmas, socialinių normų neapibrėžtumas bei nuolatinė identiteto paieška verčia ieškoti naujų bendrabūvio normų. Daugumoje neformalių jaunimo organizacijų, kaip pavyzdžiui pankų, metalistų, rokerių, populiarios anarchizmo idėjos :”visi daro, ką nori” – nėra giežtos struktūros, netaikomos sankcijos, santykiai tarp narių vyksta horizontaliamelygyje, t.y. grindžiami asociacijos principu. Kaip išimtis tarp neformalių jaunimo grupuočių yra palyginti neseniai atsiradę skinhead’ai (skustagalviai), išsiskiriantys profašistinėmis idėjomis. Viena iš tokių organizacijų, įkurta tarpukario Lietuvos Respublikos “Jaunalietuvių” pavyzdžiu, turi griežtai organizuotą struktūrą (sąjungą) su centru Šiauliuose bei leidinį.
Šiuo metu populiariausios neformalios grupuotės Lietuvoje yra pankai, metalistai, rokeriai, skinhead’ai, grandžeriai, reiveriai, reperiai, hipiai. Be to dar yra vadinamieji urlaganai, kurie yra šių visų grupuočių priešininkai ir mažorai (major) – visi tie, kurie nepriskiria savęs jokiai iš išvardintų grupuočių.
Kiekviena grupuotė turi savo atributiką. Pirmiausia tai išvaizda, kuri turi skirtis nuo “normalios”: ilgi arba trumpi plaukai, odinės striukės, masyvūs batai, žiedai bei auskarai – bei idėjas: pavyzdžiui pankai propaguoja anarchistines, o skinhead’ai – nacionalistines idėjas. Aiškios hierarchijos bei struktūros šiose grupuotėse nėra, normos pakankamai laisvos ir toleruojamas bet koks elgesys. Išsiskiria tik skinhead’ai, kurių atributika bei normos – militaristinės. Kasdieninės grupių susirinkimo vietos: namų rūsiai, šiluminiai mazgai ir kavinės, o šiltuoju metų laiku – aikštės ir skverai.
Grupės turi savo “draugus” ir “priešus” kitų grupių tarpe. Pavyzdžiui pankus lengva supainioti su grandžeriais, nes jie dažnai būna kartu ir panašiai atrodo, skiriasi tik mėgiamia muzika bei šukuosena. Rokerių bei metalistų gyvenimo stilius taip pat yra panašus, tačiau rokeriai skiria didelį dėmesį atributikai – apavui, odinei aprangai bei motociklams.
Jauniausios grupuotės tiek tiesiogine, tiek ir narystės prasme yra reiveriai ir reperiai. Reiveriai, kuriuos galima atpažinti pagal prigludusius ryškių spalvų drabužius, paprastai yra 13-15 metų pasiturinčių tėvų vaikai, todėl iš kitų grupuočių išsiskiria to, kad vartoja brangias narkotines medžiagas. Taip pat šioje grupėje yra daugiausia moteriškos lyties atstovių. Reperiai reprezentuoja juodaodžių stilių, todėl yra pagrindiniai skinhead’ų priešininkai. Paprastai pirklausomybė vienai grupei metams bėgant išlieka nepakitusi, nariai migruoja į idėjiškai artimas grupes. Atvejai, kai vienos grupės narys pereina į priešingą grupę yra labai reti. Grupių kūrimosi dinamika rodo vis didėjančią diferenciaciją – prieš 10 metų Lietuvoje buvo populiarios trys grupės: pankai, hipiai ir montanos. Kaip matome, grupių įvairovė didėja, nors kelios, pavyzdžiui hipiai ir grandžeriai beveik išnyko.
Neformalių jaunimo grupių mobilizacija vyksta koncertų metu. Susirinkus priešiškų grupių nariams, vyksta didesni ar mažesni susirėmimai. Rimtesnių susirėmimų – “strelkių” arba gaujų karų metu susirenka tūkstantinė minia ir į pagalbą policijai kviečiama armija. Nesunku pastebėti, kad neformalių grupių struktūra bei dinamika atspindi Vakarų visuomenės sub/kontrkultūros tendencijas: tiek neformalių jaunimo grupuočių idėjos, tiek gyvenimo stilius “importuojami” iš Vakarų. Neformalių jaunimo grupių pavadinimai bei jų narių išvaizda rodo, kad jos imituoja neformalias jaunimo grupes Vakaruose (aiškiausias pavyzdys – reperiai, imituojantys juodaodžių stilių). Jos atsiranda ir išnyksta kartu su naujais muzikos bei gyvenimo stiliais (grandžeriai pasirodė kartu su popmuzikos grupe “Nirvana”). Globalizacijos ir urbanizacijos procesai lėmė, kad neformalios jaunimo grupės labai panašios daugelyje Vakarų visuomenių, taip pat ir postkomunistinėse šalyse.
Apklausus valstybės kontroliuojamų institucijų – 30-ies Vilniaus bei 20-ies Šiaulių mokyklų vadovus paaiškėjo, kad minėtos neformalios jaunimo grupės mokyklose nėra pripažįstamos. Taip pat galima pastebėti, kad laisvanoriška jaunimo veikla mokyklose yra nežymi – 50 % Vilniaus mokyklų vadovai teigė, kad mokyklose nėra nei vienos laisvanoriškos moksleivių organizacijos, išskyrus mokinių tarybą. Tačiau šis institutas yra įsteigtas Švietimo ministerijos įsakymu, todėl mokiniai privalo deleguoti narius, laisvanoriškos asociacijos principas taikomas tik iš dalies. Populiariausios – skautų organizacijos (užfiksuotos 14% apklaustų Vilniaus ir 50% Šiaulių mokyklų). Vadovai pažymėjo, kad skautų (taip pat ir maironiečių, kudirkiečių ir Valančiaus draugijos narių) skaičius labai sumažėjo palyginus su skaičiumi, kuris buvo prieš kelerius metus. Šiuo metu vienoje mokykloje priklausomai nuo jos dydžio vidutiniškai yra nuo 20 iki 50 skautų. Tai sudaro labai nedidelę viso mokinių skaičiaus dalį. Prisimenant faktą, kad skautų ir kitos minėtos organizacijos buvo labai populiarios tarpukario Lietuvoje, galima teigti, kad restitucinės orientacijos kuriantis nefomalioms jaunimo organizacijoms silpnėja.
Be minėtų organizacijų mokyklose yra laisvalaikio renginių vedėjų klubai, žalieji patruliai, maldininkai bei organizacijos socialiai remtiniems vaikams bei seneliams remti. Iš bendro skaičiaus organizacijų bei jų narių skaičiaus gausa išsiskyrė keletas mokyklų, todėl reikia manyti, kad laisvanoriškų organizacijų veiklos aktyvumas ar ne aktyvumas mokyklose labai priklauso nuo mokyklos valdžios.
Sunku pasakyti, kokia dalis iš 717.000 Lietuvos moksleivių ir 67.000 studentų (Lietuvos Statistikos Departamentas: 1998) dalyvauja neformalių laisvanoriškų organizacijų veikloje. Kaip jau minėjome, JAV laisvanoriškoje veikloje dalyvauja daugiau nei pusė paauglių. Švedijoje – daugiau nei 80%. Neformalios jaunimo organizacijos sudaro nemažą pilietinės visuomenės dalį, yra ne tik matomos, bet ir patenka į žiniasklaidos akiratį, o jų raida atspindi bendras socialinio kismo tendencijas. Revoliuciniu laikotarpiu buvę populiarios jaunimo organizacijos, atkurtos pagal tarpukario Lietuvos Respublikos pavyzdį nyksta. Neformalių jaunimo organizacijų struktūrą vis labiau įtakoja liberaliųjų kapitalistinių demokratijų kultūrinės tendencijos – tai rodo stiprėjančią imitacinę socialinio kismo orientaciją.
2. Pagrindinės jaunimo subkultūros ir jų bruožai Lietuvoje
2.1. Metalistai
Dažnas metalistus sieja su laisve, agresija. Kai kurie net su satanizmu: atrodo, kad jie yra šiokie tokie satanizmo šalininkai. Pasitaiko net kraštutinių vertinimų.
Metalistai dažnai apibūdinami- alaus butelisrankoje, mėgstantys parūkyt žolės arba rūkantys pigias cigaretes, groja gitarom.
Kalbant apie išvaizdą, metalistai turi ilgus plaukus, kai kurie augina barzdas. Dėvi juodus džinsinius ar odinius drabužius . Būtinas metalistų atributas juoda odinė striukė. Metalistai avi “kerzus”.
Šiai grupei būdingi metalo spalvos aksesuarai: grandinės, įvairūs pakabukai, kryžiai, kaukuolės.
Metalistų amžius svyruoja nuo 16 iki 25 ar net daugiau metų. Socialinis sluoksnis dažnai būna įvairus, bet dažniausiai vidutines pajamas gaunančios ar socialiai remtinos šeimos. Išsilavinimas įvairus , bet, vis dėlto, siejant jį su amžiumi vidurinis arba įgyjamas aukštasis.
2.2. Pankai
Dažna nuomone, pankas neatsiejamas nuo laisvo elgesio, anarchijos. Pankai nori išsiskirti išvaizda, šokiruoti, elgiasi prieš logikos, įpročių dėsnius. Pankai mėgsta konfliktuoti.
Apibūdinant pankų išvaizdą, juos galima atpažinti iš plaukų, jiems būdingos išskustos ir nudažytos skiauterės. Pankai gali būti ir plikai nusiskutę galvą.
Pankai vilki devėtus drabužius, suplyšusius džinsus. Avi aptrintus batus, “kerzus”. Iš aksesuarų, populiariausi auskarai.
Pankų amžius nuo 14 iki 23 metų. Išsilavinimas svyruoja nuo nebaigto vidurinio iki aukštojo. Tiesa, tarp pankų yra mažai žmonių su aukštuoju išsilavinimu.
Tai dažniausiai vidutines pajamas gaunančios ar net asocialios šeimos.
2.3. Baikeriai
Baikeriai kartais vadinami ir rokeriais. Baikeris neatsiejamas nuo motociklo: gyvenimas ir motociklas absoliučiai neatskiriami dalykai. Kai kurie baikeriai nemėgsta skaitytis su moterimis. Kalbant apie išvaizdą, baikeriai dėvi brangius odinius arba juodus drabužius. Baikeriai dėvi akinius nuo saulės, šalmus, skareles – skarelės ryškios, spalvotos. Baikeriai gali būti ilgais arba trumpais plaukais, dauguma su barzdom. Baikerių amžius apie 18 metų. Jie gali būti sulaukę solidaus amžiaus: tarp baikerių esti ne tik žalio jaunimėlio, bet ir išsilavinusių, gerai uždirbančiųžmonių. Dažnai baikeriai turi vidurinį išsilavinimą ir yra iš vidutines pajamas gaunančių šeimų.
2.4. Reiveriai
Reiveriams svarbiausia propaguoti rave’ą: užkariaut pasaulį techno muzika. Reiveriai mėgsta plačius drabužius: plačias kelnes dar vadinamas lenarais, ryškias striukes, marškinėlius kaip “maišus”. Jiems būdingas sportinis aprangos tipas. Neretai jie avi batus ant platformos. Dažnai reiveriai važinėja su riedlentėm ar riedučiais. Labai dažnai reiveriai siejami su narkotinėm medžiagom.
Reiverių amžius – nuo 10 iki 19 metų. Kaip parodo amžius dauguma iš jų paaugliai, besimokantys mokykloje. Socialinis sluoksnis įvairus, bet dažniausiai gaunančios vidutines pajamas.
2.5 Reperiai
Nemažai žmonių mano, jog reperiai – gatvės vaikai, turintys gangsterių idealus.
Reperiams, kaip ir reiveriams, būdingi platūs drabužiai: krepšininkų marškinėliai, megstukai su kapišonais ir pan.. Reperiai nešioja kepuraites su snapeliais kitaip jaunimo tarpe vadinamom “beisbolkėm”. Šios kepuraitės dažnai atvirkščiai apsuktos. Reperiai kartais plikai skuta galvas.
Reperių amžius panašus kaip reiverių – 15-18 metų. Iš jų dauguma moksleiviai. Jie gali priklausyti įvairiam socialiniui sluoksniui.
2.6 Skinheadai
Šnekant apie šios grupės idėjas, galima pasakyti, jog skinheadai – antitolerancijos pavyzdys. Skinheadai propaguoja nacionalistines idėjas, yra rasistai, mėgsta futbolą ir prievartą. Skinheadai siejami su riaušėmis, muštynėmis. Skinheadai yra išimtinai lietuvių tautybės žmonės.
Iš išvaizdos skinheadai apibūdinami kaip skusti, tvarkingais drabužiais, militaristinės povyzos. Skinheadai avi kerzus. Jiems būdinga militaristinio stiliaus apranga ir yra dažnai prisisiuvę tautinę vėliavą ant peties ar nugaros.
Šios grupės narių amžius svyruoja nuo 15 iki 22 metų. Skinheadai priklauso vidutines pajamas turinčioms šeimoms.
Išvados
Apibendrinant galima teigti, jog visos išvardintos neformalios Lietuvos jaunimo subkultūrinės grupės, jų nariai visada apibūdinami įvairiai – pasitaiko tiek neigiamų, tiek teigiamų vertinimų. Tiesa, kalbant apie metalistus, skinheadus, o ypač pankus pasitaiko daugiau kraštutinių neigiamų vertinimų. Metalistai ir pankai būna apibūdinami kaip iššaukiačiai besielgiantys, netvarkingai apsirengę, neatsakingai žiūrintys į gyvenimą. Dėl to jie ir kritikuojami. Skinheadai kritikuojami dėl netolerancijos, ultranacionalistinių pažiūrų, agresyvoko elgesio.
Gana neutralių visuomenės vertinimų susilaukia baikeriai, reperiai, reiveriai. Tiek moksleivių, tiek aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų nuomone, solidžiausia jaunimo subkultūrinė grupė – baikeriai. Jie dažniausiai apibūdinami kaip turintys aukštesnį išsilavinimą, pasiturintys, vyresnio amžiaus žmonės.
Literatūra
1. Šliavaitė K. Reivo kultūros ypatumai Lietuvoje // Sociologija. – Klaipėda, 1999. 78p.
2. Tarptautinių žodžių žodynas. – V., 1969,p. 629;
3. “Loop’as” ir “bytai” žiūrėti: Ramanauskaitė E. Slengo kultūra // Darbai ir dienos. – Kaunas, 1999 / 11(20), p. 234
11