LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLA

LIETUVOS DARBO BIRŽA

VEIKLA
2000 METAIS

Vilnius
2001

TURINYS

LIETUVOS DARBO BIRŽOS 10 VEIKLOS METŲ 3
LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4
LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKSMAI TIKSLŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMUI 5
LIETUVOS DARBO RINKA 2000 M. 6
DARBO JĖGOS PASIŪLA 6
DARBO JĖGOS PAKLAUSA 7
NEDARBO LYGIS 7
DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO LINK 8
DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO PROGRAMA 8
SĄVEIKA SU DARBDAVIAIS 9
ĮDARBINIMAS 9
TIKSLINIŲ DARBO RINKOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS 10
JAUNIMO INTEGRAVIMO Į DARBO RINKĄ PROGRAMA 10
ILGALAIKIO NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA 10
PIRMO ŽINGSNIO DARBO RINKOJE PROGRAMA 11
“TALENTŲ BANKO” PROGRAMA 11
DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS 12
NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA 12
PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 13
GRUPINĖS DARBO PAIEŠKOS PROGRAMA 13
NAUJŲ DARBO VIETŲ STEIGIMO PRROGRAMA 14
UŽIMTUMO FONDO REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA 14
VIEŠŲJŲ DARBŲ PROGRAMA 15
SAVO VERSLO ORGANIZAVIMO PROGRAMA 15
INFORMACINĖS VISUOMENĖS LINK 16
ATVIRAS INFORMAVIMAS 16
LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINĖS SISTEMOS VYSTYMAS 16
TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS VERTINIMAS 17
DARBO BIRŽŲ VEIKLOS TOBULINIMAS 17
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 18
SVARBIAUSI 2000 METŲ VEIKSMAI 19
NEDARBO LYGIS 2001 01 01 21

Situacija šalies darbo rinkoje 2000 metais buvo sudėtinga. Nedarbas toliau didėjo, ši problema išliko aktuali daugiau kaip 220 tūkstančių žmonių. Šioje sudėtingoje situacijoje dirbdami su bedarbiais, siekėme kuo didesnį jų skaičių įtraukti į darbo rinkos politikos priemones. Stiprindami sąveiką su darbdaviais ir toliau vystydami atviro informavimo paslaugas, pirmą kartą dešimtaisiais LDB veiklos metais įdarbinome per 1000 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Įgyvendindami ES užimtumo nuostatas, pasiekėme, kad kiekvienam naujai užsiregistravusiam bedarbiui per 12 mėnesių, o jauniems bedarbiams per 6 mėnesius būtų pasiūlytos priemonės jų užimtumo galimybėms padidinti. Pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą asmenų integracijai į darbo rinką parengta ir įgyvendinama nauja &#

#8220;Pirmo žingsnio darbo rinkoje” programa. Sukurta “Talentų banko” programa padės darbdaviams susirasti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.

Naudojant modernias informacines technologijas, kompiuterizuotos visos darbo biržų specialistų funkcijos. Kuriama “Darbo birža internete” garantuos naują klientų aptarnavimo ir valdymo kokybę, galimybę keistis informacija su kitomis šalies informacinėmis sistemomis, padės integruotis į Europos Sąjungos informacinę erdvę.
Įdiegta darbo rinkos monitoringo sistema leidžia įvertinti pokyčius darbo rinkoje ir priimti adekvačius sprendimus problemoms spręsti bei didinti mūsų veiklos efektyvumą.

Lietuvos darbo birža pasiekė, kad mūsų tarpininkavimu įdarbinti asmenys, tapę mokesčių mokėtojais, grąžino 173 mln. Lt į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus – tai yra 20 mln. Lt daugiau negu panaudota.

Lietuvos darbo biržos
generalinis direktorius

Vidas Šlekaitis

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Socialinės apsaugos ir darbo
ministrės nustatyti

Lietuvos darbo biržos pagrindiniai veiklos tikslai:
– didinti ieškančių darbo asmenų užimtumo gaalimybes pagal individualius jų poreikius,
– skatinti bedarbių integraciją į darbo rinką, derinant socialinės pagalbos ir užimtumo rėmimo priemones,
– telkti darbo rinkos partnerius teritoriniams užimtumo ir darbo rinkos klausimams spręsti.

Patvirtinti uždaviniai:
Ų darbo rinkos aktyvios politikos priemonių pagalba sumažinti vidutinį metinį galimo nedarbo lygį 0,7 – 0,8 procento, o jaunimo – 1,0 – 1,1 procento,
Ų įtraukti į darbo rinkos aktyvios politikos programas 77,700 tūkst. ieškančiųjų darbo.

Lietuvos darbo biržos generalinio
direktoriaus nustatyti

Teritorinių darbo biržų tęstiniai veiklos tikslai:
– užimtumo rėmimo užtikrinimas jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, sugrįžtantiems į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, vyrams ir moterims lygiomis teisėmis,
– nedarbo prevencijos priemonių rengimas ir įgyvendinimas di

irbantiems, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, darbuotojams, grupinio atleidimo atvejais.

Patvirtinti uždaviniai pagal teritorijas:

Ų darbo rinkos aktyvios politikos priemonių pagalba sumažinti vidutinį metinį galimo bendro ir jaunimo nedarbo lygį,
Ų įgyvendinti darbo rinkos aktyvios politikos programas, didinant ieškančiųjų darbo užimtumo galimybes,
Ų užtikrinti, kad kiekvienam naujai užregistruotam jaunam (iki 25 metų) bedarbiui per 6 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos darbo rinkos politikos priemonės,
Ų užtikrinti, kad kiekvienam naujai užregistruotam bedarbiui per 12 mėn. būtų pasiūlytos ir suteiktos darbo rinkos politikos priemonės,
Ų rengti tikslines su darbdaviais gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos programas ir jų schemas,
Ų tęsti susitarimų su darbdaviais pasirašymą ir konkretizuoti su tuo susijusius priemonių planus.

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKSMAI TIKSLŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMUI

Pagrindinis Lietuvos darbo biržos veiklos principas – valdymas pagal tikslus.

Valdymu pagal tikslus buvo siekiama

Teikiant paslaugas bedarbiams:

n padidinti pradedančių darbinę veiklą, ypač jaunimo integravimo į darbo rinką galimybes,

n diegti ilgalaikio nedarbo prevencijos ir ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo sferą priemones,

n užtikrinti vyrų ir moterų lygias teises įtraukiant į gyventojų užimtumo programas.

Teikiant paslaugas darbdaviams:

n patenkinti darbdavių poreikį aukštos kvalifikacijos darbo jėgai,

n rengti gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos programas ir jų schemas,

n nusistatyti sąveikos su darbdaviais strategiją bei taktiką.

Įdiegiant darbo rinkos monitoringo sistemą:

n pasiekti visuminę darbo jėgos pasiūlą ir paklausą,

n užtikrinti pokyčių darbo rinkoje įvertinimo skaidrumą.

Lietuvos darbo biržos veiksmais pasiekta:

Ų plečiant užimtumo galimybes

suteikta konsultacijų, įdarbinta – 100 900 įtraukta į darbo rinkos
patarimų – 5,025 mln. politikos pr

riemones – 98 600

Ų įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministrės nustatytas užduotis:

– sumažintas darbo rinkos aktyvios politikos dėka galimas nedarbo lygis vidutiniškai 0,9 proc., o jaunimo iki 25 m. – 1,4 proc.,

– į darbo rinkos aktyvios politikos programas įtraukta 86,300 ieškančiųjų darbo.

Ų darbo rinkos politikos priemonės suteiktos trims iš keturių besikreipiančių asmenų,
Ų užimtumo rėmimui užtikrinti įsteigta 30,3 tūkst. laikinų, finansuojamų iš Užimtumo fondo, darbo vietų,

Ų nustatytų veiklos tikslų ir užduočių įgyvendinimui panaudota 153,8 mln. Lt Užimtumo fondo lėšų,

Ų tarpininkaujant įdarbinti asmenys, tapę mokesčių mokėtojais, grąžino 173,1 mln. Lt į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus.

SITUACIJA LIETUVOS DARBO RINKOJE

Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai

Vidutiniai metiniai skaičiai, tūkst.

1999 2000 1999 2000
Darbo jėga 1769,8 1796,2 Bedarbių vyrų 76,7 116,6
Užimtieji 1647,5 1602,0 Bedarbių moterų 71,9 93,3
Bedarbiai 148,7 204,9 Jaunų bedarbių 27,1 33,1
Nedarbo lygis, % 8,4 11,5 Ilgalaikių bedarbių 17,7 45,8

DARBO JĖGOS PASIŪLA

2000 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 267,5 tūkst. ieškančiųjų darbo, iš jų 258,0 tūkst. bedarbių. Moterų užregistruota 111,3 tūkst., vyrų – 146,7 tūkst., jaunimo iki 25 m. amžiaus – 62,6 tūkst. Tarp besikreipiančių neturintys profesinės kvalifikacijos sudarė 26 proc.

nKreipėsi 13,4 tūkst. daugiau bedarbių nei 1999 metais. Vidutiniškai kas mėnesį buvo registruojama po 21,5 tūkst. bedarbių.
nMoterų užregistruota 35,4 tūkst. mažiau negu vyrų.
nDaugiausia bedarbių kreipėsi iš paslaugų (per 70 tūkst.) ir pramonės sektoriaus (40 tūkst.).
n Trečdaliu padaugėjo besikreipiančių absolventų.

Bedarbių metų pabaigoje užregistruota 225,9 tūkst., tai 48,5 tūkst. daugiau negu buvo metų pradžioje. Bedarbių struktūroje:

n Išaugo vyrų dalis tarpe bedarbių nuo 53 iki 55 proc.
n Jaunimo užregistruota 3,2 tūkst. daugiau – 34,3 tūkst.; 44 proc. jų neturėjo profesinės kvalifikacijos.
n Ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 2,4 karto, nuo 26 iki 62 tūkst. Šių bedarbių dalis metų pabaigoje bendrame skaičiuje pa

asiekė 27,4 proc. – tai dvigubai daugiau nei 1999 metų pabaigoje.
n Nekvalifikuotų bedarbių skaičiaus augimas sulėtėjo. Metų pabaigoje jie sudarė 30 proc. visų bedarbių. Pusė nekvalifikuotų bedarbių – per 40 m. asmenys, penktadalis -jauni (iki 25 m.) bedarbiai.

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

Užregistruota laisvų darbo vietų, tūkst.

1999 2000 1999 2000
Iš viso, iš jų: 84,9 107,5 statyboje 7,2 8,9
-nuolatiniam darbui, iš jų: 66,0 74,4 paslaugose 35,5 38,0

žemės ūkyje 4,2 3,7 -terminuotam darbui 18,9 33,1

pramonėje 19,1 23,8

2000 metais turintiems profesines kvalifikacijas užregistruota 82,7 tūkst. laisvų darbo vietų ir nekvalifikuotai darbo jėgai – 24,8 tūkst.

PAKLAUSIAUSIOS PROFESIJOS

n Didesnis terminuoto darbo paklausos augimas. Paklausa terminuotam darbui išaugo dviem trečdaliais, kai tuo tarpu neterminuotam- dešimtadaliu.
n Neterminuotam darbui daugiau nei pusė darbo vietų užregistruota paslaugų sektoriuje,trečdalis- pramonėje, mažiausiai jų (5 proc.) užregistruota žemės ūkyje..
n Paklausos struktūra pagal ekonomines veiklas iš esmės nepasikeitė: 2 punktais sumažėjo žemės ūkio sektoriaus dalis, o pramonės – 3 punktais išaugo.
n Kiekvieną mėnesį užregistruotų darbo vietų skaičius augo pramonės, paslaugų ir statybos sektoriuose. Žemės ūkyje daugiausia darbo vietų užregistruota balandžio mėnesį – dvigubai daugiau nei vidutiniškai per metus.

NEDARBO LYGIS

Registruotas nedarbo lygis, %

2000 01 01 2001 01 01 2000 01 01 2001 01 01
Bendras 10,0 12,6 Vyrų 10,4 13,5
Jaunimo 13,5 15,3 Moterų 9,6 11,6

n Nedarbo lygis 2000 metais augo lėčiau nei 1999 metais. Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2000 metų pradžios jis išaugo 3,1 punkto, o nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. – 2,6 proc.
n Pirmą kartą darbo rinkoje nebuvo ryškių sezoninių nedarbo lygio svyravimų. 2000 metų vasarą nedarbas beveik nesumažėjo: nuo balandžio ir spalio mėn. lygio skyrėsi tik 0,5 punkto.
n Didėja skirtumas tarp moterų ir vyrų nedarbo. Metų pabaigoje jų nedarbas viršijo moterų 2 punktais.
nAukščiausias jaunimo nedarbo lygis, nuo 2000 metų pradžios iki pabaigos išaugęs beveik 2 punktais. Didžiausias jo augimas buvo liepos mėnesį – nuo 13 iki 15,4 proc.
n 2001 metais prognozuojamas vidutinis metinis nedarbo lygis – 12,3 proc. (0,8 punkto didesnis nei 2000 metais). Išliks aukštas nedarbo lygis ir didelė teritorinė nedarbo diferenciacija.

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMO PROGRAMA

Tikslas – didinti darbo jėgos pasiūlos atitikimą paklausai, garantuojant greitesnį laisvų darbo vietų užpildymą, tokiu būdu mažinant nedarbo lygį, trumpinant bedarbystės trukmę.

2000 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi 174,5 tūkst. bedarbių turinčių profesines kvalifikacijas. Tarp jų 63,4 tūkst. turima kvalifikacija atitiko darbo rinkos reikalavimus. Naujų darbo pasiūlymų jiems buvo užregistruota 82,7 tūkst. Bedarbių be profesinio mokymo kreipėsi 83,5 tūkst. ir jiems naujų darbo pasiūlymų – 24,8 tūkst. Registruotas atitinkančios darbo rinkos reikalavimus kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius.

SUDERINAMUMAS PAGAL PROFESINĖS VEIKOS SRITIS

n Pusės bedarbių, turinčių aukštąjį, aukštesnįjį (spec. vidurinį) išsilavinimą ir trečdalio, turinčių aptarnavimo darbuotojo ar kvalifikuoto darbininko kvalifikacijas, profesinė kvalifikacija atitinka darbo rinkos poreikius.
n Registruota pasirengusių darbo rinkai specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju (spec. viduriniu) išsilavinimu teritorinėse darbo biržose pasiūlos ir paklausos balansas, kvalifikuotų darbininkų – trūkumas ir be profesinio mokymo – perteklius.
n Ketvirtadaliu išaugo atitinkančių darbo rinkos reikalavimus specialistų pasiūla ir penktadaliu naujų pasiūlymų darbui bei penktadaliu aptarnavimo darbuotojų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla ir dešimtadaliu – naujų pasiūlymų darbui.
n Dešimtadaliu išaugo teritorinėse darbo biržose nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūla ir nepakito jos paklausa.
n 169,8 tūkst. asmenų, nepasirengusių darbo rinkai, pagal veiklos tikslus ir užduotis pasiūlytos ir taikytos darbo rinkos politikos priemonės, didinančios jų užimtumą.

DARBO JĖGOS PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SUDERINAMUMUI PASIEKTI

n Realizuotos Grupinės darbo paieškos”, “Profesinio mokymo”, “Remiamų darbų”, “Viešųjų darbų”, “Verslo organizavimo” programos.
n Pirmą kartą pradedančių darbinę veiklą integracijai į darbo rinką parengta ir įgyvendinama “Pirmo žingsnio darbo rinkoje” programa.
n Sukurta, parengta ir diegiama “Talentų banko” programa, padedanti darbdaviams susirasti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, o ieškantiesiems darbo siekti profesinės karjeros.
n Parengta 80 naujų profesijų aprašų. Naudojamasi paruoštais 160 profesijų aprašais, padedančiais pasirinkti ar keisti turimą profesiją.
n Plečiama atviro informavimo ir vystoma konsultavimo sistema, pradėtos organizuoti “Darbo rinkos” dienos.
n Kiekvieną mėnesį skleidžiama informacija apie įsidarbinimo galimybes ieškantiesiems darbo pagal profesijas, veiklos sritis. Pateikiamos įsidarbinimo galimybių prognozės ateinantiems metams.

SĄVEIKA SU DARBDAVIAIS

Bendradarbiavimo tikslas – aktyvinti sąveiką su labiausiai darbo rinką įtakojančiais bei naujai besikuriančiais darbdaviais, stiprinant abipusį suinteresuotumą.

2000 metais, įgyvendindama darbo su darbdaviais strategiją bei taktiką, vystydama sąveiką su smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, darbo birža teikė paslaugas beveik 28 tūkst. šalies darbdavių.

n Su darbdaviais pasirašyta 5,5 tūkst. naujų savanoriškų bendradarbiavimo susitarimų (1999 metais – 4,7 tūkst.), kurie turi didelės reikšmės bendradarbiavimo stiprinimui.
n Teritorinės darbo biržos, vystydamos sąveiką su darbdaviais, miestuose bei seniūnijose suorganizavo 1,6 tūkst. pasitarimų, 0,6 tūkst. darbo mugių.
n Aptarnaujama darbo rinkos dalis išplėsta iki 30 proc. (1999 metais – 26 proc.). Nuolat bendradarbiaujama su kas trečiu darbdaviu.
n Visapusiškos informacijos apie darbdavius duomenų bazei užpildyta 13 tūkst. įmonių kortelių.

ĮDARBINIMAS

Tarpininkaujant teritorinėms darbo biržoms grąžinta į darbinę sferą daugiausia asmenų per visą Lietuvos darbo biržos veiklos dešimtmetį. Pirmą kartą įdarbintųjų skaičius viršijo 100 tūkst. per metus. Neterminuotam darbui įdarbinta 67,8 tūkst. ir terminuotam – 33,1 tūkst. ieškančiųjų darbo.

n Įdarbintųjų skaičius išaugo 12,6 tūkst. Jų daugėjo tiek neterminuotam, tiek ir terminuotam darbui.
n Trim ketvirtadaliais išaugo įdarbinimas pagal terminuotas sutartis.
n Vyrų ir moterų įdarbinta proporcingai užregistruotam skaičiui.
n Tarp visų įsidarbinusiųjų neseniai, iki 6 mėn. užsiregistravę, sudaro didžiąją dalį – 60.0 proc.
n Dešimtaisiais veiklos metais įdarbinta daugiau negu per pirmuosius – 1992, 1993 ir 1994 metus kartu paėmus.
n Išduota 700 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje ir tarpininkauta 800 Lietuvos piliečių darbui užsienyje.

JAUNIMO INTEGRAVIMO Į DARBO RINKĄ PROGRAMA

Tikslas – išplėsti jaunimo integravimo į darbo rinką galimybes, skatinti jų teritorinį mobilumą, diegti naujas aptarnavimo formas.
Į gyventojų užimtumo priemones buvo įtraukta 50,9 tūkst. jaunimo, iš jų 20,0 tūkst. įdarbinti. Įgyti profesines kvalifikacijas nukreipta 5,0 tūkst. jaunimo, sustiprinti praktinio darbo įgūdžius – 6,9 tūkst.

n Padidėjo 6,4 tūkst. įdarbinto ir įtraukto į darbo rinkos aktyvios politikos programas,
n Išaugo pusantro karto įtrauktų į intensyvaus konsultavimo, darbo paieškos užsiėmimus,
n Dalyvavusių profesiniame mokyme, remiamuose darbuose – 50 proc. jaunimas,
n Jaunimo dalis tarp bedarbių sumažėjo nuo 17,5 proc. metų pradžioje iki 15,2 proc. metų pabaigoje,
n Sumažintas jaunimo galimo nedarbo lygis vidutiniškai 1,4 proc. per mėnesį.

ILGALAIKIO NEDARBO PREVENCIJOS PROGRAMA

Tikslas – siekti išvengti ilgalaikio nedarbo bei padėti ilgalaikiams bedarbiams integruotis į darbo rinką.
Į gyventojų užimtumo priemones buvo įtraukta 60,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių, iš jų 24,1 tūkst. įdarbinti.

n Du kartus išaugo jų įtraukimas į gyventojų užimtumo priemones ir tris kartus – įdarbinimas.
n Padidėjo jų dalyvavimas visose darbo rinkos aktyvios politikos programose ir beveik du kartus viešuose darbuose bei darbo klubuose.
n Kas trečias įtrauktas į darbo rinkos aktyvios politikos programas – ilgalaikis bedarbis.

PIRMO ŽINGSNIO DARBO RINKOJE PROGRAMA

TIKSLAS – parengti ir integruoti į darbo rinką pirmą kartą pradedančius darbinę veiklą ieškančiuosius darbo.
Į gyventojų užimtumo priemones buvo įtraukta 22,6 tūkst. pirmą kartą siekiančių darbinės veiklos, iš jų 7,7 tūkst. įdarbinti.

n Didelis dėmesys skiriamas motyvacijai ir profesiniam orientavimui, įtraukiant 8,8 tūkst. nekvalifikuotų asmenų į intensyvaus konsultavimo ir informavimo užsiėmimus darbo klubuose.
n Suaktyvintas tarpininkavimas ir naujų veiklos galimybių paieška, įdarbinant beveik pusę registruotų absolventų.
n 1,3 tūkst. bedarbių be profesinio mokymo nukreipti įsigyti profesinę kvalifikaciją ir 1,4 tūkst. ją turinčių nukreipti išplėsti profesinius gebėjimus.
n 1,4 tūkst. įtraukti į remiamus ar viešuosius darbus, kad įtvirtintų profesinius gebėjimus.
n Sumažėjo pirmą kartą ieškančių darbo bedarbių dalis nuo 9,4 proc. metų pradžioje iki 8,4 proc. – metų pabaigoje.

“TALENTŲ BANKO” PROGRAMA

TIKSLAS – sudaryti platesnes įsidarbinimo galimybes studijuojančiam jaunimui ir aukštos kvalifikacijos specialistams bei padėti darbdaviams susirasti pageidaujamus darbuotojus.
2000 metais Lietuvos darbo biržoje pradėta diegti “Talentų banko” programa. Kuriama aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazė, numatanti galimybę programos dalyviams skelbtis Internete.
2001 metų sausio 1 d. “Talentų banko” programoje įregistruoti 686 dalyviai.

n Daugiausia “Talentų banko” dalyvių užsiregistravo didžiųjų miestų darbo biržose.
n Didžiausią dalį tarpe dalyvių sudaro absolventai – 48 proc. ir aukštai kvalifikuoti bedarbiai 31 proc.
n”Talentų banko” dalyvių tikslinėse grupėse vyrauja technikos mokslų, mokytojų ir verslo administravimo specialistų pasiūla.
n Per kuriamąjį programos laikotarpį užsiregistravo 820 dalyvių ir 17 proc. jų įsidarbino.

DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMOS

2000 metais į darbo rinkos aktyvios politikos programas įtraukta 86,3 tūkst. ieškančiųjų darbo. Jose dalyvavo kas trečias užregistruotas bedarbis.

NEDARBO PREVENCIJOS, ĮSPĖTIEMS APIE ATLEIDIMĄ IŠ DARBO PROGRAMA

TIKSLAS – padėti dirbantiesiems, kuriems gresia atleidimas iš darbo, išlikti darbo vietose toje pačioje arba kitoje įmonėje, suteikiant aukštesnę arba naują kvalifikaciją nei turima bei kitomis užimtumą skatinančiomis priemonėmis švelninti nedarbo pasekmes.
2000 metais 1,8 tūkstančio dirbančiųjų, gavusių įspėjimus apie atleidimą iš darbo, buvo apmokyti naujos profesijos arba pakėlė kvalifikaciją. Šia programa savo darbuotojų perkvalifikavimui pasinaudojo 404 darbdaviai.

n Paruošta 117 nedarbą ribojančių bei nedarbo pasekmes švelninančių programų, kuriose dalyvavo 4,0 tūkst. dirbančiųjų.
n Didėjant atleidžiamų darbuotojų skaičiui, išplėstos užimtumą skatinančios nedarbo prevencijos priemonės: viešieji darbai, laikinas užimtumas – įtraukiant 0,5 tūkst. asmenų, grupinės darbo paieškos klubų užsiėmimai – 3,5 tūkst.
n Pradėta diegti nauja darbo biržos paslauga – teritorinių darbo biržų specialistai laikinai dirba (“mini” darbo biržos) įmonėse, atleidžiančiose didesnį dirbančiųjų skaičių. Per metus jų įsteigta 11 įmonių.
n Išsaugotos darbo vietos 1,8 tūkst. įspėtų apie atleidimą dirbančiųjų.
n Sumažintas galimas nedarbo lygis šalyje 0,04 proc.

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

TIKSLAS – sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įgyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti pagal poreikį darbo rinkoje.
Atsižvelgiant į darbo jėgos pasiūlą bei paklausą ir įsidarbinimo galimybes, 2000 metais į profesinio mokymo programas įtraukta 11,7 tūkst. bedarbių, tai 0,9 tūkst. mažiau nei 1999 m.

n Nekvalifikuotas jaunimas – pagrindinis profesinio mokymo dalyvis. Jie sudarė pusę visų nukreiptų mokytis bedarbių.
n Pusantro karto išaugo nukreiptų kelti profesinę kvalifikaciją.
n Su darbdaviais pasirašyta 130 tikslinių profesinio mokymo projektų. Jų skaičius išaugo trečdaliu.
n Išplėsta verslo organizavimo programa, 3,4 tūkst. bedarbių apmokyti spręsti užimtumą savarankiškai. Tai pusantro karto daugiau negu pernai.
n Išaugo apmokytųjų įsidarbinimas. Pusė bedarbių apmokyti pagal darbdavių užsakymus ir jiems dalyvaujant mokymo procese. 90 proc. bedarbių įsidarbina metų laikotarpyje.
n Profesines kvalifikacijas įgijo 10,1 tūkst. bedarbių. Programa padėjo sumažinti galimą nedarbo lygį šalyje 0,3 proc., jaunimo 0,5 proc.

GRUPINĖS DARBO PAIEŠKOS PROGRAMA

TIKSLAS – mokyti darbo paieškos metodų, skatinti aktyvumą darbo rinkoje bei motyvus ieškoti alternatyvių užimtumo sprendimo būdų.
Grupinės darbo paieškos programoje dalyvavo 42368 asmenys arba kas šeštas užsiregistravęs darbo biržoje asmuo buvo apmokytas darbo paieškos metodų.

n Kasmet žymiai didėja dalyvaujančiųjų skaičius. Nuo 1995 metų jų skaičius išaugo septynis kartus.
n Padidėjo jaunimo,vyrų, kaimo ir ilgalaikių bedarbių dalyvavimas programoje.
n Didžiuosiuose miestuose daugiau nei pusė dalyvių sudaro moterys, rajonuose – vyrai.
n Išskirtinis grupinės darbo paieškos programos bruožas – kiekvieno dalyvio konkrečių tikslų dalyvavimo programoje nustatymas ir jų realizavimas.
nIš dalyvavusių programoje 14 proc. įsidarbino, 8 proc. apsisprendė mokytis, 3 proc. sukūrė darbo vietą, 23 proc. nusprendė savarankiškai spręsti savo užimtumo klausimus ir nutraukė darbo paiešką.
n Kas antram suteikta psichologinė pagalba ir pakeista neigiama nuostata dėl įsidarbinimo galimybių.
n 70 proc. įgijo bendravimo ir darbo paieškos įgūdžių, kurie sudarė palankesnes sąlygas darbo paieškoje ir padidino konkurencines galimybes.

NAUJŲ DARBO VIETŲ STEIGIMO PROGRAMA

TIKSLAS – padėti integruotis į darbo rinką labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, turintiems papildomas užimtumo garantijas.
Šiems asmenims įsteigtos 655 naujos darbo vietos, kurių steigimo papildomas išlaidas finansavo teritorinės darbo biržos iš Užimtumo fondo. Metų eigoje į jas įdarbinta per 1 tūkst. asmenų.

n Prioritetas buvo skiriamas asmenims su negalia. Jiems įsteigta 250 arba kas trečia darbo vieta.
n Daugiausia, t.y. 343 darbo vietos įsteigtos moterims, turinčioms du ir daugiau mažamečių vaikų, taip pat vienišoms motinoms.
n Programa 3 metus garantuoja nuolatinį darbą asmenims, turintiems papildomas užimtumo garantijas.
n Per paskutinius trejus metus naujai įsteigtose darbo vietose dirba beveik 3 tūkstančiai socialiai pažeidžiamų asmenų, iš kurių 840 asmenų su negalia.

UŽIMTUMO FONDO REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA

TIKSLAS – įgyti pirminius darbinius įgūdžius, juos tobulinti darbo vietoje, nustatyti žinių trūkumą, įsitvirtinti nuolatiniam darbui.
Programoje dalyvavo 2,5 tūkst. asmenų. Pagal profesinį atitikimą pareigoms į šią programą nukreipta 80 proc. bedarbių.

n Prioritetas buvo skiriamas turintiems profesinį pasirengimą: pradedančiam darbinę veiklą jaunimui bei ilgalaikiams bedarbiams.
n Pasiektas didžiausias programos efektyvumas – 70 proc. pasiliko pastoviam darbui.
n Pirminius darbinius įgūdžius įgijo ir juos tobulino darbo vietoje 1,1 tūkst. bedarbių.
n Turėjo galimybę apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo apie 400 neturinčių profesijos asmenų.

VIEŠŲJŲ DARBŲ PROGRAMA

TIKSLAS – kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais organizuoti visuomeniškai naudingus darbus, padėti darbo netekusiems žmonėms užsidirbti lėšų pragyvenimui ir sušvelninti socialinę įtampą.

2000 metais 27 tūkstančiai ieškančių darbo asmenų laikinai grįžo į užimtumo sferą.

n Programos apimtys lyginant su 1997 metais išaugo dvigubai.
n Prioritetas buvo skiriamas asmenims, kurių šeimoje abu šeimos nariai bedarbiai (5,4 tūkst.) ir priešpensinio amžiaus asmenims (2tūkst.).
n Beveik puse nukreiptų asmenų sudarė kaimo gyventojai (12,2 tūkst. arba 45,5 proc.), kas antras dalyvis – ilgalaikis bedarbis (11,1 tūkst.), 1,5 tūkst. moksleivių iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
n Viešuosius darbus organizavo net 1700 darbdavių (550 daugiau nei 1999 metais), iš jų 220 ūkininkų, 72 žemės ūkio bendrovės.
n Vienuolikoje aukščiausio nedarbo teritorijų padidintas viešųjų darbų finansavimas iš Užimtumo fondo iki 100 procentų suteikė galimybę papildomai sukurti per du tūkstančius laikinų darbo vietų, sušvelninti socialinę įtampą ir sumažinti galimą nedarbo lygį vidutiniškai nuo 0,5 iki 1,5 proc.

SAVO VERSLO ORGANIZAVIMO PROGRAMA

TIKSLAS – skatint i verslumą bedarbių tarpe, teikti organizacinę – finansinę pagalbą asmenims, siekiantiems savęs užimtumo.

Savo verslą organizavo 12,4 tūkst. bedarbių, pasinaudodami darbo biržos beprocente paskola ar išsipirkdami lengvatinį patentą.

n Kas penktas organizavęs savo verslą – kaimo gyventojas, kas šeštas – jaunimas iki 25 metų amžiaus.
n Didėjant žinių apie verslą poreikiui, nemokamuose verslo pagrindų kursuose apmokyta 3,4 tūkst. bedarbių. Tai 1 tūkst. daugiau, nei 1999 metais.
n Teritorinės darbo biržos, kartu su savivaldybėmis ištyrusios verslo aplinką bei verslo organizavimo galimybes, sudarė 30 rajonų verslo aplinkos žemėlapių.
n Teritorinėse darbo biržose įrengtos verslo informavimo zonos, kur pastoviai papildoma ir atnaujinama informacija verslo organizavimą.
n Inicijuojant darbo biržoms, savivaldybės priėmė ir taiko mokestines lengvatas: atleidimą nuo įmonės registravimo, žemės ir kt. mokesčių.

ATVIRAS INFORMAVIMAS

Tikslas – operatyviai informuoti ieškančius darbo asmenis ir darbdavius , siekiant veiksmingesnio bei efektyvesnio darbo paklausos ir pasiūlos subalansavimo ir skaidraus darbo rinkos funkcionavimo.
Lietuvos darbo birža sėkmingai įdiegė ir vysto atvirą darbo rinkos informavimo sistemą, orientuotą į klientų poreikius.

Profesinio informavimo centras 5 Darbo centrai

46 Teritorinės
Jaunimo darbo centras darbo biržos 40 Informacijos ir

Konsultacijos centrų

n 2000 m. įsteigti 2 Darbo ir 3 Informacijos ir konsultacijų centrai.
n Aštuoniose teritorinėse darbo biržose buvo įrengti specialūs kompiuteriai, skirti savarankiškai informacijos paieškai (SIP) ir devyniose – Profesinio informavimo centrai (PIC).
n Teritorinėse darbo biržose klientai savarankiškai gali naudotis 35 naujomis ir moderniomis informavimo technologijomis (SIP) ir 17 Profesinio informavimo priemonėmis (PIC).
n Profesiniam informavimui ir orientavimui parengta 160 profesijų aprašų ir integruota į kompiuterines programas.
n Informacijos centruose standartizuotos informavimo paslaugos, paruošta visa, su įsidarbinimu susijusi, informacinė medžiaga..
n Nauja paslauga “Klientų informavimas telefonu” padėjo ieškantiems darbo asmenims sutaupyti laiką ir išvengti betikslių apsilankymų darbo biržoje.

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINĖS SISTEMOS VYSTYMAS

Tikslas – gerinti ieškančių darbo ir darbdavių aptarnavimo kokybę, didinti sistemos darbo efektyvumą, mažinti išlaidas, naudojant naujausias informacines technologijas.
Sistemoje atliekamas visas paslaugų bedarbiams kompleksas: ieškančių darbo asmenų ir laisvų darbo vietų registracija, laisvų vietų paieška, pašalpų ir mokymo pašalpų skyrimas ir mokėjimas, aktyvių užimtumo priemonių taikymas. Sistemos duomenų bazėje kaupiama informacija apie organizuojamus mokymo kursus, viešuosius, remiamus darbus. Jos pagalba išduodamos rekomendacijos įdarbinimui, įvairios pažymos bei ruošiamos statistinės ataskaitos. Sistema skirta ne tik ieškantiems darbo asmenims, bet ir darbdaviams. Sukurta šiuolaikinių programinių ir techninių priemonių pagrindu, ji leidžia integruotis į ES darbo rinkos institucijų informacinę erdvę.
n 2000 m. pagrindinis sistemos DBIRŽA-I modifikavimo uždavinys: išplėsti atviro informavimo tinklą, suteikiant visuomenei daugiau informacijos apie padėtį šalies darbo rinkoje, pagerinti ieškančių darbo asmenų aptarnavimą.
n Sukurtas platus savarankiškos informacijos paieškos sistemos (SIP) tinklas ir atliktas jo integravimas su profesiniam orientavimui skirta sistema (PIC).
n Teritorinėse darbo biržose įdiegtas sistemos DBIRŽA-I programinis modulis “Registracija asmenų, neturinčių pase registracijos įrašų arba gyvenančių ne pagal priregistravimo vietą”.
n Modifikuotas Lietuvos darbo biržos interneto puslapis; pradėtos skelbti internete laisvos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams.
n Teritorinėse darbo biržose skelbimui internete sukurta bazė “Talentų bankas”.
n Pradėta “Darbo biržos internete” (DBI ) bandomoji eksploatacija.
n Sukonfigūruoti informaciniai ryšiai tarp atskirų Lietuvos darbo biržų padalinių ir organizuotas tarp jų informacijos apsikeitimas interneto pagalba.
n Prisijungta prie valstybinių registrų duomenų bazių.
n Sudaryta galimybė keistis informacija su kitų valstybinių institucijų informacinėmis sistemomis bei naudotis kitomis interneto paslaugomis.

TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KLIENTAMS VERTINIMAS

TIKSLAS – užtikrinti taikomų priemonių ir programų atitikimą darbo rinkos poreikiams, įvertinti jų efektyvumą, ir racionalų lėšų panaudojimą.
Teritorinių darbo biržų veiklai įvertinti ir tobulinti jau keletą metų organizuojamos klientų apklausos. Per 2000 metus apklausta apie 45 tūkst. klientų: 30 tūkst. bedarbių ir 15 tūkst. darbdavių.
Darbo paieškos būdai

BEDARBIŲ APKLAUSOS
nPagrindinė kreipimosi į darbo biržas priežastis – noras susirasti darbą.
n Keturi iš penkių gerai įvertino suteiktas darbo biržos paslaugas. Ypač palankiai vertinamos atviro informavimo apie laisvas darbo vietas, profesinio orientavimo paslaugos.
n Auga pasitikėjimas valstybine darbo birža. Bedarbiai pirmenybę ieškant darbo teikia valstybinei darbo biržai, kaip svarbiausiam darbo paieškos būdui.
n Dauguma baigusių profesinio mokymo programas jas vertino teigiamai, geriau atsiliepiama apie praktinį mokymą.
n Išaugo profesinio mokymo efektyvumas. Iš karto baigę mokymą įsidarbino du iš trijų, o metų laikotarpyje 90 proc.
DARBDAVIŲ APKLAUSOS
n Didėja darbdavių pasitikėjimas darbo biržomis ir jos teikiamomis paslaugomis. Dauguma darbdavių – 90 proc. ieškodami darbuotojų, naudojasi darbo biržų tarpininkavimo įdarbinant paslauga.
n Pusė darbdavių darbuotojus parenka per teritorines darbo biržas.
n Daugiausia pageidavimų bei pasiūlymų tobulinant teikiamas paslaugas darbdaviai išsakė dėl apsirūpinimo aukštai kvalifikuota darbo jėga, profesinio mokymo, remiamų darbų organizavimo.

DARBO BIRŽŲ VEIKLOS TOBULINIMAS

TIKSLAS – efektyvinti vykdomą darbo rinkos politiką, aktyviai įtakojant darbo rinkos procesus. Kurti modernią instituciją, atitinkančią ES standartus ir Tarptautinės darbo organizacijos nuostatus.
Veikla buvo vystoma šiomis kryptimis:
n Informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų tobulinimas.
n Naujų darbo formų su klientais diegimas.
n Darbo rinkos valdymo tobulinimas, įsisavinant darbo rinkos monitoringo sistemą.

Vystomos tarpininkavimo paslaugos sudarė galimybę daugiau dėmesio skirti laisvų darbo vietų paieškai, greitesniam jų užpildymui.

Teikiamos kryptingos konsultacinės paslaugos leido gerinti individualaus konsultavimo kokybę.

Šalyje veikė 50 teritorinių darbo biržų punktų, teikiančių klientams paslaugas arčiau gyvenamosios vietos.

Darbuotojų atsakomybės už savo veiklą didinimui buvo efektyviai taikoma planavimo ir vertinimo sistema, kuri skatino jų savarankiškumą, iniciatyvumą bei ugdė profesionalų darbo biržos klientų aptarnavimą.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

TIKSLAS – užsienio šalių patirties analizė, pritaikymas, naujų paslaugų darbo biržos klientams teikimas.

Toliau plėtojami ryšiai su Pasauline įdarbinimo tarnybų asociacija (WAPES), Tarptautine užimtumo tarnybų personalo asociacija (IAPES), Latvijos, Kaliningrado srities, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos Užimtumo tarnybomis.

Vykdomas bendras su Švedijos Nacionaline darbo rinkos taryba projektas – pagalba Armėnijos darbo rinkos institucijų vystymui.
Armėnijos socialinės apsaugos ministerijai ir centrinei užimtumo tarnybai teiktos konsultacijos darbo rinkos politikos ir užimtumo tarnybų organizavimo, struktūros formavimo ir valdymo, invalidų socialinės reabilitacijos darbo rinkoje, personalo mokymo ir kitais klausimais.

Aboviano, Giumri ir Vanadzoro miestuose kuriamos modelinės užimtumo tarnybos, kuriose naudojamos Lietuvos darbo biržos metodinės rekomendacijos grupinės darbo paieškos, informavimo ir konsultavimo centrų steigimo ir viešųjų darbų organizavimo klausimais.

Baigiamas įgyvendinti projektas “Lietuvos darbo biržos veiklos tobulinimas,” bendradarbiaujant su Švedijos Nacionaline darbo rinkos taryba.

Įkurtos Kauno, Rokiškio, Klaipėdos, Šakių modelinės darbo biržos, parengti 7 treneriai, apmokyta 60 konsultantų. Šis bendradarbiavimas padėjo tobulinti atviro informavimo ir tiesioginio aptarnavimo metodus, informacinės sistemos integravimą į EURES, gauti metodines rekomendacijas paslaugų darbdaviams, darbo rinkos prognozavimo, lygių galimybių vyrams ir moterims užtikrinimo darbe, paslaugų žmonėms su negalia, paslaugų kokybės vertinimo, įvaizdžio kūrimo ir reklamos, integracijos į Europos Sąjungą klausimais.

Tęsiamas teritorinių darbo biržų bendradarbiavimas su Latvijos, Lenkijos, Kaliningrado srities užimtumo tarnybomis.
Šiaulių, Alytaus darbo biržos bendradarbiavo su Danijos Vyborgo ir Vejle darbo biržomis, Panevėžio darbo birža – su Suomijos Hameenkyro ir Nokia darbo biržomis.
Pasirašytos darbo biržų bendradarbiavimo sutartys: Šakiai – Solvesborgas (Švedijos Karalystė), Pasvalys – Bauskė (Latvija).

Pasirašytas bendradarbiavimo Ketinimų protokolas su Estijos Nacionaline darbo rinkos taryba.
Dalyvauta Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimo darbo rinkos srityje programoje, Danijos darbo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomuose projektuose, įgyvendintas ES Leonardo da Vinčio programos paskyrimų projektas “Europa jauniems bedarbiams,” vykdomi du bandomieji – sklaidos projektai, dalyvauta PHARE Profesinio mokymo reformos ir Aukštojo mokslo reformos programose, Europos mokymo fondo veikloje.

Bendradarbiavimas su užsienio šalimis padėjo diegti darbo rinkos stebėjimo ir analizės metodus (Danijos patirtis), Lietuvos darbo biržos teikiamų paslaugų kokybės vertinimo metodiką (Suomijos patirtis), specialius testus, metodiką – darbo klubų veikloje (Lenkijos darbo tarnybų patirtis).

SVARBIAUSI 2000 M. LIETUVOS DARBO BIRŽOS DARBAI

Sausis
· Teritorinių darbo biržų metinės veiklos ataskaitos ir vertinimo pokalbiai su Lietuvos darbo biržos vadovybe.
· Organizuota konferencija asmenų su negalia profesinės reabilitacijos klausimais kartu su Invalidų reikalų taryba, Medicininės socialinės ekspertizės komisija, invalidų visuomeninėmis organizacijomis.

Vasaris
· Parengta ir pristatyta visuomenei Lietuvos darbo biržos 1999 m. veiklos ataskaita lietuvių ir anglų kalbomis.

Kovas
· Kauno darbo biržoje organizuota konferencija “Lietuvos darbo biržos uždaviniai, augant nedarbui”. Įvertinta 1999 metų veikla ir aptarti pagrindiniai 2000 m. veiklos tikslai bei uždaviniai.
· Grupinio darbuotojų atleidimo prevencijai pirmą kartą įmonėse organizuota “mini” darbo biržų veikla. Vilniaus darbo birža ją įsteigė AB”Velga”, o Šiaulių – UAB”Elnio batas” ir UAB “Qing-qi”.
· Parengta “Pirmo žingsnio darbo rinkoje” programa, žmonėms pirmą kartą įsiliejantiems į darbo rinką, numatanti intensyvaus konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugas.

Balandis
· Nauja darbo forma – “Darbo rinkos dienos”. Teritorinės darbo biržos reklamuoja savo paslaugas gyvenvietėse, mokyklose, seniūnijose.
· Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su Miško ir saugomų teritorijų departamentu prie aplinkos apsaugos ministerijos bei Miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungos Respublikine taryba.
· Atnaujinta Lietuvos darbo biržos Interneto svetainė.
· Parengta Didžiasalio gyventojų užimtumo programa kartu su Ignalinos rajono savivaldybe bei Darbo ir socialinių tyrimų institutu.

Gegužė
· Parengta “Talentų banko” programa, padedanti patenkinti darbdavių poreikį aukštos kvalifikacijos darbo jėgai ir sudaranti sąlygas jaunimui siekti profesinės karjeros.
· Parengti pirmieji aštuoni profesijos konsultantai-treneriai, išplėstos galimybės teikti profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo paslaugas.
· Kartu su Žemės ūkio darbuotojų profsąjungų Respublikinės tarybos federacijos Prezidiumu apsvarstyti užimtumo kaime didinimo klausimai.

BIRŽELIS
· Priimtos eksploatuoti naujos Respublikinės darbo biržos patalpos (Geležinio vilko 3A).
· Pasirašyta Pasvalio darbo biržos ir Latvijos Respublikos Bauskės įdarbinimo tarnybos bendradarbiavimo sutartis bei ketinimų protokolas.
· Teritorinėse darbo biržose įdiegtas naujas sistemos DBIRŽA-I programinis modulis, leidžiantis registruoti asmenis, gyvenančius ne pagal priregistravimo vietą.

Liepa
· Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Rugsėjis
· Įgyvendinti Švedijos Nacionalinės darbo rinkos tarybos ir Lietuvos darbo biržos bendradarbiavimo sutarties projektai B ”Personalo mokymo modelio vystymas” ir D ”Integracija į Europos Sąjungą”. Parengti 7 treneriai ir 60 konsultantų, susipažinta su ES struktūrinių fondų veikla, EURES tinklu, nagrinėta Švedijos užimtumo tarnybų patirtis ir jos pritaikymo galimybės Lietuvoje.
· Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Lietuvos gyventojų patarėjų sąjunga ir su privačia įdarbinimo agentūra – UAB “EireLita”.

Spalis
· Tarptautinės užimtumo tarnybų asociacijos (IAPES) Lietuvos skyriaus pirmoji metinė konferencija.
· Įdiegta “Darbo rinkos monitoringo” sistema, užtikrinanti vykstančių pokyčių darbo rinkoje įvertinimą.
· Pradėtas bendradarbiavimas su Švedijos Karalystės teritorinėmis užimtumo tarnybomis: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šakių darbo biržos ir Solvesborgo užimtumo tarnybos.
· Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Lietuvos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir UAB “Jūreivystės konsultacijos”.

Lapkritis
· Pasirašytas bendradarbiavimo Ketinimų protokolas tarp Lietuvos darbo biržos ir Estijos Nacionalinės darbo rinkos tarybos.
· Realizuotas Danijos darbo ministerijos projektas “Profesijos konsultantų parengimas ir profesinio orientavimo sistemos Lietuvoje ir Estijoje suformavimas”.

Gruodis
· Pradėta naujos programos “Darbo birža Internete” bandomoji eksploatacija.
· Paskelbtas pirmasis viešasis konkursas mokymo įstaigų, įmonių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesiniam mokymui, įgyvendinant naująją “Darbo rinkos profesinio mokymo tvarką”.
· Atlikta Respublikinės darbo biržos darbo inventoriaus inventorizacija.
· Atnaujintas Lietuvos darbo biržos metodinis kabinetas, paruošti ir patvirtinti Lietuvos darbo biržos metodinio kabineto tikslai ir uždaviniai.
· Organizuotas pasitarimas užimtumo kaime klausimais, kuriame dalyvavo Seimo, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio darbuotojų respublikinės tarybos vadovai, šių institucijų pavaldžių organizacijų vadovai.

NEDARBO LYGIS LIETUVOJE
2001 M. SAUSIO 1 D.

ŠALYJE – 12,6 proc.

2001 m. sausio 1 d. nedarbo lygis darbo biržų aptarnaujamose teritorijose buvo

Aukščiausias: Žemiausias:

Druskininkų – 27,0 proc. Anykščių – 7,2 proc.
Akmenės – 24,0 proc. Kretingos,
Pasvalio – 22,8 proc. Trakų – 8,1 proc.

Leave a Comment