Turinys
Įvadas 31. Veiksniai 41.1 Šeima 41.2 Mokykla 51.3 Grupės 51.4 Žiniasklaida 61.5 Neužimtumas 72. Prevencija 72.1 Šeima 72.2 Mokykla 82.3 Užimtumas 92.4 Socialinė – psichologinė pagalba 112.5 Socialinis tarpininkavimas 112.6 Šalyje įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos nacionalinės programos 12Išvada 14ĮvadasNepilnamečių nusikaltimai – svarbi visuomenės problema. Tokių nusikaltimų skaičius yra išaugęs, apie tai daug kalbama ir rašoma. Tačiau diskusijose dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas ir jo mastai, pamirštant, kad yra ir kita pusė – šį reiškinį lemiantys veiksniai. Todėl šio darbo tikslas – aptarti socialinius veiksnius, galinčius lemti nepilnamečių nusikalstamą elgesį bei būdus, galinčius juos sumažinti.Darbo uždaviniai – analizuoti šeimos, mokyklos, grupės, žiniasklaidos, neužimtumo įtaką nusikalstamam nepilnamečio elgesiui bei prevenciją, t.y., aptarti, kaip nepilnamečiui gali padėti šeima, mokykla, užimtumas, socialinė – psichologinė pagalba, socialinis tarpininkavimas, apžvelgti šalyje įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas nacionalines programas.1. Veiksniai1.1 ŠeimaŠeima – pirma ir svarbiausia socialinė struktūra, lemianti asmenybės formavimąsi, perduodanti socialines vertybes, mokanti dorovės, moralės ir t.t. Šeimos įtaka didžiausia pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, po to ši įtaka silpnėja, tačiau tai, ką vaikas patyrė šeimoje, ko ten išmoko, ko buvo iš jo tikimasi, turi didelę reikšmę jo elgesiui. Prie nusikalstamo elgesio gali atvesti šeimoje vykstantys procesai: grubumas, žiaurumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, auklėjimo klaidos, blogos materialinės sąlygos, o agresyvus elgesys su vaikais yra viena svarbiausių priežaščių, skatinančių jaunuolius nusikalsti. Sheldon ir Eleanor Glueck tyrimai JAV parodė, jog 87% nepilnamečių buvo kilę būtent iš tokių šeimų. Kartais net pati šeima gali įtraukti vaiką į nusikalstamą veiklą. Kalbant apie materialinę šeimos padėtį, galima pasakyti, kad nepilnamečiai iš sunkios ekonominės padėties, vos galinčių pragyventi šeimų turi mažiau galimybių patenkinti savo poreikius legaliu būdu, o kadangi nesinori atsilikti nuo bendraamžių, poreikius tenkina nelegaliu būdu.
Kalbant apie šeimą, galima paminėti ir tai, kad siekti tikslo visuomenei nepriimtinais būdais nepilnametis gali pradėti ir dėl šeimos kontrolės, apsaugos, auklėjimo susilpnėjimo jo atžvilgiu, t. y., kai tėvai neskiria pakankamai dėmesio savo vaikams, o kartais net nežino, ką jie veikia, kur būna, kaip elgiasi, su kuo bendrauja, o neprižiūrimi arba emocinę prievartą patyrę vaikai yra labiau linkę nesimokyti, patologiškai elgtis, tapti kriminaliniais nusikaltėliais. Šeimos pokytis, nulemtas tėvų skyrybų, vieno ar abiejų tėvų mirties, mokslininkų yra laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių turėti įtakos nepilnamečių nusikalstamumui.1.2 MokyklaTai antras vaiko socializacijos taškas. Tačiau pasitaiko atvejų,kad ir mokykla gali lemti, jog nepilnametis pakryps i nusikalstamą kelią. Tai atsitinka tuomet, kai tiek mokykla, tiek ir šeima nesugeba suteikti nepilnamečiams žinių, įgūdžių, nesuformuoja įsitikinimų. Mokykloje svarbus yra ir jos darbo organizavimas, mokytojų požiūris į mokinius (ypač į nepažangius). Jei mokinys patiria pažeminimą, pedagogų priekaištus, jis ir pats save gali pradėti blogiau vertinti, gali susiformuoti priešiškumas mokyklai ir jos aplinkai. Problema iškyla ir tada, kai mokinys yra pašalinamas iš mokyklos už nusižengimus, jis paprasčiausiai neturi kur dėtis ir ieško kur kitur galėtų save realizuoti. Tinkamų ir poreikius atitinkančių laisvalaikio praleidimo vietų kol kas nėra daug, todėl tokie vaikai dažnai patenka į baudžiamosios sistemos akiratį.1.3 GrupėsTai nepilnamečių, kartais ir vienmečių, kompanijos, kurios gali nepilnamečiui turėti didelę reikšmę, ypač kai jis turi problemų namuose ar mokykloje. Tokiose grupėse bendravimas vyksta tarp sau lygių, požiūris į daugelį dalykų yra panašus, jos tenkina daugelį nepilnamečių poreikių, o ir patys nepilnamečiai čia jaučiasi laisviau, gali daryti tai, ką namie draudžia tėvai. Ar bus daromi nusikaltimai ar ne, priklauso nuo grupės kryptingumo. Tokios grupės gali būti orientuotos į nusikaltimus. Kai nusikaltimas yra įvykdomas, tokią grupę sujungia ne tik bendri interesai, bet ir bendra paslaptis. Grupė gali ir nebūti tiesiogiai orientuota į nusikalstamą elgesį, tačiau jos nariai nusikalsta, pavyzdžiui, neturėdami ką veikti. Padaryti nusikaltimą nepilnametį gali paskatinti ir noras įsitvirtinti grupėje, o kai kuriose tai gali būti savo autoriteto (valdžios) įtvirtinimo priemonė. Nepilnamečiai gali būti įtraukiami į grupes ir suaugusiųjų, kadangi nepilnametis dar neturi baudžiamajai atsakomybei atsirasti reikalingo amžiaus. Šia priežastimi gali pasinaudoti suaugusieji, paskatindami nepilnametį antisocialiems veiksmams, žinodami, kad už tai jis nebus nubaustas. A.Čepas savo monografijoje “Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo priežastys” suformulavo nepilnamečių grupėse paplitusias tam tikras elgesio taisykles, kurių kiekvienas grupės narys, norintis išsaugoti savo pozicijas, privalo laikytis: 1) pažeminimo taisyklė, siekdamas pažeminti kitą, grupės narys turi išnaudoti bet kokį savo pranašumą; 2) rangų atitikimo taisyklė – pranašumą galima demonstruoti tik žemesnį statusą turintiems hierarchijos nariams; 3) atkirčio taisyklė – jeigu vienas grupės narys bando pažeminti kitą, turintį tokį pat arba panašų statusą grupėje, tai pastarasis turi tuojau pat pasipriešinti (priešingu atveju jis gali tapti nuolatiniu pažeminimo objektu); 4) “atpirkimo ožio” taisyklė – susikaupus įtampai ir nepasitenkinimui, kiekvienas grupės narys gali išreikšti agresiją kurio nors užguito ar “prasikaltusio” grupės nario atžvilgiu; 5) agresijos nukreipimo nuo savęs taisyklė – dalyvaudamas grupiniame aukos persekiojime, paauglys demonstruoja savo solidarumą su grupės dauguma ir kartu nukreipia galimą agresiją nuo savęs; 6) nuolaidžiavimo taisyklė – jeigu grupės narys, turintis aukštesnį statusą, leidžia žemesnio statuso individui išreikšti bent minimalias ambicijas, tai jos greitai gali peraugti į rimtas pretenzijas užimti jo vietą grupinėje hierarchijoje (dėl to visi grupės nariai skiria ypatingą dėmesį žemesnį statusą turinčių individų elgesiui bei subordinacijos mechanizmams) ir t.t. Remiantis apibendrintais atliktos šalies teritorinių policijos įstaigų pareigūnų apklausos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra nuo 236 iki 242 jaunimo (nepilnamečių) grupuočių, priskirtinų jaunimo gaujoms. Pareigūnai išskyrė šiuos pagrindinius tokių grupuočių formavimosi požymius: polinkis daryti teisės pažeidimus, polinkis vartoti alkoholinius gėrimus bei sekti organizuotų nusikalstamų grupuočių pavyzdžiu (pastarąjį požymį ypač akcentavo Kauno, Šiaulių ir Panevėžio policijos pareigūnai). Taip pat formavimosi pagrindu laikoma bendra teritorija ( Internetas, Viešosios policijos svetainė).1.4 ŽiniasklaidaPastebima, kad žiniasklaida perima vaidmenį, anksčiau priklausiusį šeimoms ir mokykloms – ji nulemia vertybes, tikslus, elgesį. Ji moko visuomenę. Tačiau labai svarbu, kaip žiniasklaida pateikia informaciją apie nusikaltimus, juos įvykdžiusius asmenis, nes pasiekdama plačią auditorija, ji formuoja nuomonę apie tuos žmones. Tada jiems ypač sunku pritapti visuomenėje, o nesugebėdamas pritapti, nepilnametis gali nusikalsti dar kartą. O smurto dominavimas šiuolaikinėje multiplikacijos produkcijoje, kurią žiūri ir maži vaikai, tikrai negali nepaveikti jauno žmogaus psichiką.1.5 NeužimtumasŠiuo metu tai ypač dažnai socialinėje aplinkoje pasitaikantis reiškinys. Tai ir įdarbinimo, ir laisvo laiko organizavimo problema. Yra manoma, kad nusikaltimai padaromi tada, kai turima laiko. O kai laisvas laikas leidžiamas be jokio tikslo ir prasmės, žymiai dažniau pasiduodama neigamai draugų įtakai ir įsijungiama į nusikalstamą veiklą.Kaip pažymi VRM Analitinio skyriaus komisarė L. Jūrienė, būtent minėtas faktorius padidina galimybę nusikalsti net 20 kartų. Jei užimtų moksleivių padarytų nusikaltimų skaičius 1990/97 metais išaugo 1,4 karto, tai niekur nesimokančių ir nedirbančių asmenų įvykdytų nusikaltimų skaičius yra žymiai didesnis. Bet ar bus padarytas nusikaltimas ar ne, priklauso ne vien nuo laisvo laiko turėjimo. Čia reikšmės turi dar ir tai, kur, su kuo, kokioje aplinkoje yra praleidžiamas laikas. Nepilnamečiai neturi galimybių arba nenori išreikšti save kokioje nors srityje, o kartą teistiems tai ypač sunku padaryti, nes susiaurėja ir taip menkos galimybės susirasti darbą arba įsitraukti į kažkokią veiklą, jei apie jo teistumą žino kiti.2. Prevencija2.1 ŠeimaKadangi egzistuoja aiškus ryšys tarp problemų šeimoje ir vaikų bei jaunimo nusikalstamumo,todėl norint užtikrinti nusikaltusių vaikų ir jaunimo sėkmingą socializacijos procesą, reikia užtikrinti atitinkamą šeiminį gyvenimą. Nepilnamečių justicijos programoje teigiama,kad teisę pažeidusių vaikų ir jaunimo tėvai turi būti mobilizuoti pagalbai savo vaikams. Kuo vaikui ar jaunuoliui mažiau metų, tuo yra didesnė šeimos svarba ir tuo didesnis dėmesys šiai priemonei turi būti skiriamas. Visuomenė taip pat gali ir turi padėti tėvams vykdyti jų tėviškas pareigas. Valstybės pagalbos šeimai būtinybę lemia visuomenės pokyčiai: norėdami išlaikyti šeimą, abu tėvai turi dirbti, daugėja skyrybų, daugėja vienišų mamų ar tėvų, auginančių vaikus be kito sutuoktinio, nyksta tradiciniai giminystės ryšiai. Pagrindinis valstybės pagalbos šeimoms tikslas – asmenybės psichologinio, intelektualaus ir emocinio vystymosi užtikrinimas, blogos tėvų įtakos vaikui ir jaunuoliui panaikinimas, šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės, funkcionavimo užtikrinimas. Tokia pagalba būtų svarbi tiek netikėtai su vaikų teisės pažeidimais susidūrusioms šeimoms, tiek šeimoms, paskatinusioms vaikų nusižengimus. Visuomenė turi padėti nusikaltusių vaikų ir jaunimo tėvams įgyti šeiminiam gyvenimui reikalingo pasitikėjimo bei reikalingų žinių ir įgūdžių. Toks tėvų ir šeimų mokymas turi tapti viena svarbiausių suaugusiųjų švietimo dalimi. Čia ypatingai turėtų būti skatinama nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių veikla. Nusikaltusių vaikų ir jaunimo tėvams turi būti padedama susirasti darbą, padedama kovoti su žalingais įpročiais, psichologinėmis problemomis. Valstybė visais būdais turi stengtis palaikyti šeimos gyvenimą. Tačiau, jei tai yra neįmanoma, turi būti imamasi visų priemonių, apsaugančių nusikaltusį vaiką ir jaunuolį nuo neigiamos tėvų įtakos. Turi būti stengiamasi nusikaltusiam vaikui ir jaunuoliui surasti šeimą, kuri bandytų sukurti nusikaltusiam vaikui ir jaunuoliui šeiminį gyvenimą.2.2 MokyklaNorint užtikrinti nusikaltusių vaikų ir jaunimo sėkmingą socializacijos procesą, reikia užtikrinti jų mokymąsi ir darbą. Kiekvienas nusikaltęs vaikas ir jaunuolis turi sėkmingai įgyti vidurinį ar profesinį išsilavinimą. Kiekvienam nusikaltusiam vaikui ir jaunuoliui turi būti sudarytos sąlygos savo noru įgyti aukštesnį išsilavinimą. Nenoras mokytis yra gana dažnas reiškinys, turintis daugybę priežasčių. Dažnai tam įtakos turi ir pačios mokyklos problemos – nesugebėjimas motyvuoti mokinius siekti naujų žinių ir geresnės ateities, integruoti mokinių į mokyklos gyvenimą, suteikti mokiniui saugumo ir žingeidumo jausmo, paskatinti mokinio iniciatyvos, saviraiškos ir kūrybiškumo, reaguoti į mokinių, tėvų ir mokytojų norus ir poreikius, mokinių skirstymas į nevykėlius ir šaunuolius. Nusikaltusių vaikų ir jaunimo noro ir motyvacijos mokytis ugdymui turi būti skiriamas ypatingas individualus dėmesys. Jų atžvilgiu turi būti sudarinėjamos individualios mokymo bei ugdymo programos. Darbas su nusikaltusiais vaikais ir jaunimu turi tapti pagrindine mokyklų socialinių darbuotojų/pedagogų veiklos kryptimi. Nusikaltusiems vaikams ir jaunimui turi būti padedama ruošti namų darbus, spręsti kitas mokymosi procese iškylančias problemas. Jei mokinys neturi vietos ramiai namų darbų ruošai, jam turi būti suteikiama mokyklos patalpa. Turi būti formuojamos patyrusių pedagogų ir tėvų komandos, galinčios lankyti mokinius namuose ir tiesiogiai padėti jiems ruošti namų darbus, vystyti jų pasitikėjimą, kūrybiškumą, saviraišką. Mokiniams turi būti padedama įvertinti savo mokymąsi, jo rezultatus, suvokti žinių vertinimo prasmę. Į namų darbų ruošimą ir mokymosi aptarimą turi būti įtraukti ir mokinių tėvai, skatinama jų iniciatyva dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklai skirtoje veikloje. Papildomo ugdymo pagalba turi būti siekiama mokiniams suteikti papildomų ar specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų sėkmingam dalyvavimui mokyklos gyvenime. Mokykloje turi būti stengiamasi kurti kuo saugesnę, draugiškesnę ir betarpiškesnę atmosferą. Turi būti užtikrinta pagarba ir dėmesys kiekvieno mokinio asmenybei, norams ir poreikiams. Turi būti visais būdais kovojama su saugumą, pasitikėjimą ir geranoriškumą žalojančiais reiškiniais – smurtu, patyčiomis, diskriminacija.2.3 UžimtumasNusikaltusių vaikų ir jaunimo pasitaisymo procese vaikų ir jaunimo įtraukimas į visuomeninę veiklą, saviraiškos, kultūros ir sporto renginius, kitokią prasmingą veiklą turi įgauti ypatingą svarbą. Papildomo ugdymo pedagogai, kultūros ir jaunimo darbuotojai turi siekti padėti nusikaltusiems vaikams ir jaunuoliams įsijungti į aktyvų visuomeninį gyvenimą (dalyvauti nevyriausybinėse organizacijose, visuomeniniuose renginiuose ir pan.), siekti asmenybės tobulėjimo (pažinti save ir savo galimybes, įgyti pasitikėjimo, tęsti mokslus, įsijungti į kultūrinę veiklą ir pan.), spręsti iškylančias problemas (mokytis, įsidarbinti, gauti socialinę – psichologinę pagalbą ir pan.). Reikia pabrėžti, kad nusikaltusių vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizavimas yra ne tik puiki užimtumo forma. Dažniausiai veikla, kurioje nusikaltę vaikai ir jaunimas dalyvauja laisvu laiku, yra puikiausia pilietiškumo ugdymo, asmenybės tobulėjimo priemonė. Nusikaltusių vaikų ir jaunimo kūryba ir dalyvavimas kultūriniuose renginiuose gali tapti geriausia nusikaltusių vaikų ir jaunimo moralinio atsinaujinimo priemone. Nusikaltusių vaikų ir jaunimo saviraiška gali tapti viena iš pagrindinių priemonių, sudarančių sąlygas jaunam asmeniui savo veiklos pagalba pažinti save, įgyti pasitikėjimo, įprasminti savo buvimą visuomenėje ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Dalyvavimas visuomenės gyvenime praktiškai leidžia pajusti asmens ir visuomenės santykį bei leidžia pajusti buvimo joje prasmę. Nepilnamečių neužimtumo problemą šiuo metu yra bandoma išspręsti organizuojant vasaros stovyklas, naktinio krepšinio turnyrus, savaitgalinius užsiėmimus. Pvz.: Bendradarbiaudami su kolegomis iš Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemės, Policijos departamentas ir Švietimo ir mokslo ministerija numatę įgyvendinti prevencinį projektą „Saugi mokykla“ (2004-2005 mokslo metais pilotinis projektas Konkursas „Saugūs ir sveiki mokykloje“ bus vykdomas Panevėžio mokyklose). Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, Policijos departamentas kartu su LR VRM ir Vokietijos Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemės VRM bei Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos m. VPK ir Alytaus m ir r. PK policijos pareigūnais š.m. balandžio 26 – gegužės 8 d. pristatė projektą – prevencinį turą „Saugesnis miestas – saugesnis gyvenimas“. Prevencinio turo metu Vilniuje, Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje Vokiečių pareigūnai demonstravo turimą prevencinį vilkiką, gyventojams buvo dalinami įvairūs lankstinukai nusikalstamumo prevencijos tematika. Plėtodami bendradarbiavimą nepilnamečių teisės pažeidimų prevencijos, vaikų užimtumo srityje, Policijos departamentas ir Lietuvos Šaulių Sąjunga 2003 ir 2004 m. liepos mėn. Kazlų Rūdos kartiniame poligone organizavo vasaros stovyklą jauniesiems šauliams, jauniesiems policijos rėmėjams ir jauniesiems patruliams.2.4 Socialinė – psichologinė pagalba Vykdant nusikaltusių vaikų ir jaunimo pasitaisymo procesą, ypatingai didelį dėmesį reikia skirti su nusikalstamumu susijusioms blogybėms – narkomanijai, alkoholizmui, prostitucijai, sergamumui AIDS, savižudybėms, psichologinėms krizėms. Nusikaltusiems vaikams ir jaunimui turi būti aiškinama apie narkomanijos, alkoholizmo, prostitucijos ir AIDS žalą, žalingų įpročių atsisakymo, AIDS išvengimo būdus. Nuo alkoholio ar narkotikų priklausomiems asmenims turi būti taikomos reabilitacijos programos. Turi būti vykdomas nusikaltusių vaikų ir jaunimo lytinis švietimas. Turi būti padedama įveikti psichologines krizes, kovoti su seksualinės ir psichologinės prievartos pasekmėmis. Rimtų psichikos sutrikimų turintiems asmenims turi būti taikomos psichikos sveikatos programos.2.5 Socialinis tarpininkavimasTiek tam tikrų sričių specialistai (policininkai, prokurorai, teisėjai, laisvės atėmimo įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, kultūros ir sporto darbuotojai, jaunimo darbuotojai ir lyderiai, gydytojai ir pan.), tiek paprasti visuomenės nariai (šeimos nariai, giminės, draugai, pažįstami, mokslo ir darbo draugai ir pan.) turi padėti nusikaltusiam vaikui ir jaunuoliui pasirinkti socializacijos pasitaisymo priemones (įsidarbinti, kreiptis narkologinės ar psichologinės pagalbos, mokytis, įsijungti į visuomeninę jaunimo veiklą ir pan.). Tokia pagalba gali būti įvairiausio pobūdžio – informavimas apie tam tikras institucijas arba palydėjimas iki jų, informacinės medžiagos suteikimas ir pan. Nusikaltusiems vaikams ir jaunimui specialią pagalbą socializacijos procese galėtų teikti specialiai sukurtas socialinės pagalbos tarnybų tinklas. Pagrindinis socialinės pagalbos tarnybų tikslas būtų geranoriško ryšio su nusikaltusiu vaiku ir jaunuoliu užmezgimas bei pagalba jam, pasinaudojant visų institucijų teikiama pagalba. Socialinės pagalbos tarnybos tuo pačiu galėtų koordinuoti kriminalinės justicijos institucijų dalyvavimą, teikiant pagalbą nusikaltusiems vaikams ir jaunimui. Socialinės pagalbos tarnybos turėtų veikti glaudžiai bendradarbiaudamos su policija, prokuratūra, teismais, laisvės atėmimo įstaigomis ir galėtų būti tarsi socialinių institucijų ir visuomenės tarpininkai santykyje su kriminalinės justicijos institucijomis.2.6 Šalyje įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos nacionalinės programos„Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa“. Ilgalaikis šios programos tikslas – iš esmės pagerinti šalyje vaiko teisių bei interesų apsaugą ir sumažinti nepilnamečių nusikalstamumo lygį. Artimiausias tikslas – sukurti veiksmingą vaiko teisų apsaugos ir nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos sistemą, kuri reguliuotų socialinės aplinkos įtaką vaikui.„Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programa“.„Nacionalinė programa prieš vaikų seksualinį komercinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą“.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 581 patvirtinta „Lietuvos Respublikos nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo koncepcija“. Koncepcijoje numatyta, kad įstatymas reguliuos nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų ir priemonių sistemą, į kuria patektų nusikaltę nepilnamečiai. Šiuo nauju reguliavimu siekiama pašalinti esamo teisinio reguliavimo spragas, sukurti norminę bazę veiksmingai, skirtai nepilnamečių ugdymui ir socialinei, psichologinei ir kitokiai pagalbai nusikaltusių nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros sistemai, kuri atitiktų ir visuomenės saugumo poreikius. (Internetas, Viešosios policijos svetainė) Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 600 patvirtintoje Nepilnamečių justicijos 2004-2008 metų programoje numatytas strateginis tikslas – siekti teisę pažeidusių nepilnamečių resocializacijos tobulinant nepilnamečių justicijos sistemą, kad ją reglamentuojantys teisės aktai atitiktų visuomenės poreikius ir būtų efektyviai įgyvendinami, sukurti optimalų šioje sistemoje veikiančių institucijų tinklą su būtinomis organizacinėmis bei techninėmis priemonėmis ir bendradarbiavimo ryšiais, sukurti ir nuolat tobulinti justicijos pareigūnų ir kitų darbuotojų mokymo sistemą. (Internetas, Nepilnamečių justicijos programa)IšvadaApibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, galima teigti, jog nepilnamečiai jautrūs socialinei aplinkai, jos pokyčiams ir jiems dažnai sunku orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypač kai atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje: pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupė – kitaip. Tokie prieštaravimai gali skatinti nusikalsti, vartoti narkotikus ir pan. Todėl labai svarbu, kad nepilnametis būtų teisingai orientuotas gyvenime ir kiek galima mažiau patirtų veiksnių, galinčių lemti apsisprendimą imtis neteisėtų priemonių, įtaką.Literatūros sąrašas:1. Čepas, A., 1983. Nepilnamečių nusikalstamumo priežastys. – Vilnius.2. Dapšys A., 1995. Nepilnamečių teisių apsaugos ir jų teisės pažeidimų prevencijos sistemos kūrimo pagrindai Lietuvoje. – Vilnius3. Internetas, www.vp.lt4. Internetas, www.vrm.lt5. Nepilnamečių justicijos programos. 1998 – Vilnius.