TURINYS
1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………..3p.2. TYRIAMOJO DARBO STRUKTŪRA……………………………………………………………..4p.3. ŠIUOLAIKINĖS PAMOKOS YPATUMAI……………………………………………………….5p. 3.1. Šiuolaikinės pamokos ugdymo aspektai……………………………………………………….5p.3.2. Šiuolaikiniai mokymo tikslai, uždaviniai……………………………………………………..12p.3.3. Šiuolaikinės pamokos mokymo struktūra…………………………………………………….13p.3.4. Šiuolaikinės pamokos mokymo metodai, priemonės……………………………………..15p.3.5. Šiuolaikinės pamokos mokytojo ypatybės……………………………………………………18p.4. TYRIMO ANALIZĖ…….. ……………………………………………………………………………..21p..5. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….24p.6. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………..25p.
Įvadas
Ši tema privertė mane dar labiau įsigilinti į šiuolaikinės pamokos svarbą, tiek ugdytojui, tiek ugdytiniui. Teorinėje kursinio darbo dalyje aprašiau pagrindines šiuolaikinės pamokos ypatybes: pamokos mokymo struktūrą, naudojamus mokymo metodus, priemones, mokytojo teigiamas ir neigiamas savybes pamokoje. Pamokos mokymo struktūra–privalomas pagrindinis mokymas arba mokymasis iki 18 metų įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, šios struktūros pagrindinis tikslas – sudaryti visiems mokiniams vienodas sąlygas gauti vienodai gerą išsimokslinimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, tėvų socialinės padėties ir pan . Šiuolaikinės pamokos tikslas- bendrųjų programų, standartų ir naujųjų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių sąveika ir dermė, efektyvus jų panaudojimas ugdymo procese. Šiuolaikinės pamokos mokymo priemonės, vadovėliai, vaizdinės, garsinės ir kt. svarbu, kad jos būtų veiksmingos ugdant mokinį, tyrime aptariamos reikalingiausios, ir paklausiausios mokymo priemonės. Mokymo metodai-mokymo ir mokymosi proceso pagrindas, pamokos sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, kokius darbo metodus mokytojas yra įvaldęs ir kaip greitai gali juos panaudoti mokomajame procese. Šiuolaikinio mokytojo asm. savybės labai svarbios ugdant mokinius ir tyrimo metu bus atskleista kokios mokytojo savybės labiausiai skatina mokinį mokytis. Praktinėje darbo dalyje, pateikiau mokiniams anketą, kurioje pateikti šeši klausimai su galimais keturiais atsakymų variantais. Anketa siekiama sužinoti mokinio požiūrį į šiuolaikinę pamoką, jos ypatumus.
Tiriamojo darbo struktūra
Tyrimo tikslas: siekiama sužinoti mokinių (jūsų) nuomonę apie šiuolaikinės pamokos teigiamus ir neigiamus ypatumus(mokymo struktūrą, metodus, priemones, popamokinę veiklą).Tyrimo objektas: šiuolaikinė pamoka.Tyriamieji : Žeimelio vidurinės mokyklos mokiniaiTiriamieji mokosi : 6 klas4jeTyrimo vieta: Žeimelio vidurinė mokyklaTyriamųjų skaičius: 10 mokiniųTyriamųjų merginų skaičius: 6Tyriamųjų vaikinų skaičius : 4Anketoje pateikti klausimai: 6 1 klausimu siekiau sužinoti ar dauguma mokinių patenkinti šiuolaikine pamoka ar ne.2 klausimu siekiau sužinoti ar mokinius tenkina esama mokymo struktūra.3 klausimu siekiau sužinoti daugumos mokinių nuomonę apie papildomo ugdymo naudingumą..4 klausimu pasidomėjau kurios mokymo priemonės efektyviausios pamokoje iš paminetų variantuose.5 klausimu siekiau sužinoti kuris iš pateiktų variantuose metodų efektyviausias šiuolaikinėje pamokoje.6 klausimu siekiau sužinoti kurios šiuolaikinio mokytojo savybės labiausiai skatina mokinius mokytis.
3. ŠIUOLAIKINĖS PAMOKOS YPATUMAI3.1. Šiuolaikinės pamokos ugdymo aspektai1. Praktiniai etninių vertybių perdavimo būdai Padėti suvokti etninės kultūros idėjas ir tikslus. Formuoti naują pedagoginį požiūrį į etninę kultūrą, jos vietą ugdymo procese. Skatinti mokytojus siekti kokybinio dorinių nuostatų ugdymo per tam tikras etnokultūros sritis, atitinkančias pedagogo asmenines galimybes. Žadinti pedagoginę savimonę, profesinį aktyvumą, asmeninį tobulinimąsi. Per mokytoją į vaiką, per vaiką į šeimą. Etninės vertybinės nuostatos atgis, pradės „gyventi”. Duos impulsą mokytojams gilintis į etninių vertybių atgaivinimo ir perteikimo būdus. Vertybinių nuostatų skalė. Supratimo ir nuovokos jausmo tradicinei kultūrai ugdymas. Etninės kultūros integravimo į ugdymo turinį formos, būdai ir metodai. Kūrybinės veiklos poreikio ugdymas. Vaiko kūrybinė raiška. Etnoekologijos samprata. Dorinių vertybių atgaivinimo ir perteikimo būdai.2. Papildomojo ugdymo modelis modernioje pradinėje mokykloje Mokyklos kaita ir kaitos tikslai. Kaitos rezultatas: efektyvi mokykla – moderni organizacija. Papildomasis ugdymas – sudėtinė ugdymo dalis. Papildomojo ugdymo modelio teorinė konstrukcija: moksleivių amžiaus tarpsnių ypatumai – psichologinis papildomojo ugdymo pagrindas. Modelio tikslai, uždaviniai, principai. Papildomojo ugdymo modelio turinys: mokyklos renginiai (organizavimo principai ir formos), popamokinė veikla, bibliotekos veikla. Papildomojo ugdymo modelio realizavimas, vertinimo būdai, įtaka asmenybės raidai, moksleivių interesams ir savęs vertinimui. Papildomojo ugdymo kokybė – svarbus mokyklos įvaizdžio kūrimo veiksnys.Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose – viena papildomojo ugdymo formų. Kauno Panemunės pradinės mokyklos papildomojo ugdymo modelio realizavimo apžvalga.3. Ugdymo turinio integravimas pradinėje mokykloje Suteikti pradinių klasių mokytojams žinių apie ugdymo turinio integravimą įgyvendinant pradinės mokyklos ugdymo reikalavimus. Suteikti mokytojams dalykų teorijos bei jų dėstymo metodikos naujausių žinių. Mokytojai gauna naujausių žinių apie įvairesnius mokomosios medžiagos perteikimo būdus, daugiau sužinos apie išsilavinimo standartus ir jų taikymą bei ugdymo turinio integravimą. Integracijos samprata, jos tikslai, pagrindiniai reikalavimai. Sociakultūrinė ir tarpdalykinė integracija, vidinė dalyko integracija. Ugdymo turinio integravimas pradinėse klasėse. Individualių programų sudarymas, jų realizavimas. Darbas pagal integruoto ugdymo planą – galimybių įvairovė. Nnauji darbo būdai bei metodai.
4. Protinės, emocinės ir fizinės sveikatos ugdymas mokykloje Diegti holistinį (visuminį) sveikatos supratimą, t.y. fizinę, dvasinę,protinę, emocinę ir socialinę gerovę laikyti itin svarbia asmeniui ir visai mokyklos bendruomenei.Teikti žinių, padedančių formuotis įgūdžiams, reikalingiems išlaikyti ir stiprinti savo ir kitų mokyklos bendruomenės narių protinę, emocinę ir fizinę sveikatą, kurti sveiką mokyklos aplinką. Pasidalyti metodinio darbo patirtimi, apžvelgti gerąją pedagogų patirtį, ugdant mokyklos bendruomenės narių sveikatą. Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas ir mokinių, ir mokytojų protinės, emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimui, tikintis, kad jeigu mokytojas jaučiasi ramus, saugus ir vertinamas, tai su tokia pačia pagarba, užuojauta ir supratimu jis dirbs su savo mokiniais, sieks sukurti sveikesnę mokyklos aplinką.Toks ugdymas tai savęs suvokimo ir savigarbos ugdymas. Protinės, emocinės ir fizinės sveikatos samprata. Jaunimo poreikių ir suvokimo tyrimai. Efekktyvus klausymas ir reagavimas. Streso įveikimas mokykloje: streso sąvoka, priežastys, išvengimo bei įveikimo metodai. Psichotechniniai protiniai žaidimai. Fizinės saviugdos metodika. Pasikeitimų vykdymas mokyklose.5. Psichologiniai ugdymo aspektai Padėti pedagogams įsisąmoninti psichologinius pokyčius pertvarkomoje mokykloje, plėsti psichologinę kompetenciją, gebėjimus humanistinės psichologijos nuostatas sieti su mokyklos realybe, stiprinti tikėjimą kiekvieno vaiko unikalumu ir jo galia tobulėti. Didesni gebėjimai įžvelgti, įprasminti psichologinius ugdymo bei vaiko asmenybės pokyčius, juos koreguoti, teigiamos nuostatos pschologinėms bei pedagoginėms inovacijoms. Skirtingi psichologiniai mokyklų požiūriai į žmogų ir jo ugdymo galimybes. Vaikystės svarba tolesnei asmenybės raidai. Mūsuose vyraujanti ugdymo samprata, jos psichologinis nepagrįstumas, vaikų niveliavimas, teigiami poslinkiai. Aktualios vaiko asmenybės ugdymo psichologinės problemos, teigiamas savęs vertinimas, mokymosi motyvacija, bendravimas, kūrybiškumas, gebėjimas valdyti savo emocijas, įveikti nerimą ir kt. Vaiko aktyvumo vaidmuo ugdantis ir mokantis. Pamokos vertingumo psichologiniai kriterijai. 6. Pedagoginės raiškos tobulinimas Mokytis iškalbos meno, atsižvelgiant į kalbos aplinkybes:– kas kalbama,– kam skiriama kalba,– kaip kalbama,– kur kalbama.Mokytojai galės greitai ir tinkamai pasirengti pamokai (kalbai), surinkti medžiagą ir ją suklasifikuoti, logiškai sugrupuoti kalbos elementus, profesionaliau bendrauti su auditorija.Šiuolaikinės kalbos meno situacijos analizė. Įmanomos tobulėjimo kryptys. Kalbos rengimo metodika. Pedagogo saviruoša. Pasirengimas bendrauti su auditorija ir bendravimas. Auditorijos valdymas ir aktyvinimas. Pantomimika, gestai ir mimika. Praktiniai užsiėmimai. Parengtų įvairaus tipo trumpų kalbų klausymas ir jų analizė.7. Spec. poreikių vaikų mokymo ypatumai Supažindinti mokytojus su negalių įvairove, spec. poreikių vaikų ugdymo ypatumais, integruoto ugdymo galimy-bėmis.Tolesnis spec. poreikių turinčių mokinių pažinimas, įvairesnių pedagoginio darbo metodų ir ugdymo būdų taikymas.Vystymosi sutrikimai. Specifiniai pažintinių procesų sutrikimai sukeliantys mokymosi negales. Integruoto ugdymo galimybės. Kaip vaikams padėti priimti kitokį draugą. Diferencijuotas ugdymas. Ugdymo turinio pritaikymas. Ugdytinių žinių vertinimas. Kryptinga kasdienė mokytojo pagalba vaikams su mokymosi negale.8. Šiuolaikinė pamoka ir pedagogo saviruoša Aptarti mokymo organizavimo formas. Supažindinti mokytojus su mokymo per pamoką modeliu ir etapais (planavimu ir sąveika), pedagogo saviruoša.Praktinis įgytų žinių taikymas. Pamokos efektyvinimo ir tobulinimo galimybės. Geresnis pasirengimas pamokų planavimui.Pamokos struktūra, tikslas, planavimas ir sąveika. Mokymo metodų derinimas, ryšiai tarp metodų. Mokomosios medžiagos atrinkimas ir klasifikavimas. Teigiamo psichologinio klimato formavimas. Klasės etosas. Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės. Mokymosi motyvacijos žadinimas. Pedagogo pasirengimas pamokai: balso lavinimas, intonacija, gestai ir mimika, laikysena. Įmanomos tobulėjimo galimybės. 9. Integruoto ugdymo aspektai ir realizacijaSupažindinti su mokinių integruotu mokymu kaip plataus aspekto kompleksiniu ugdymu, su to ugdymo plėtojimu kiekvienoje atskiroje klasėje (ypač – kai dirbama pagal „Skaičių šalies” mokymo priemones). Aptarti pradinių klasių mokinių integruoto mokymo per matematikos pamokas planavimo ir vykdymo būdus. Mokytojų iškeltų problemų sprendimas..Įgytų žinių taikymas praktikoje.Dažnas pedagogas integruotą mokymą supranta pernelyg siaurai, dėl to nepasiekia ir reikiamos ugdymo kokybės. Geriau pavyksta išlaikyti sąsajas tarp atskirų dalyko temų. Blogiau išlaikomos natūralios sąsajos tarp planinių mokomųjų dalykų: remiamasi išgalvojimais, beprasmiais darbais. Pernelyg mažai dėmesio skiriama pagrindinei integracijos krypčiai – sąsajoms su realia aplinka: aplinkos reiškinių bei procesų pažinimui, visapusiškam vaikų kultūriniam, ekonominiam, techniniam ir t.t. prusinimui, bendrųjų psichinių galių ugdymui. Šiuo metu itin aktualu nedelsiant atskleisti bent tas galimybes, kurias teikia mūsų mokyklos dabartinės mokymo priemonės ir panaudoti jas. Trafaretiškai suprantant integruotą mokymą, nepajėgiama suvokti atitinkamų aspektų, kurie šiek tiek užslėpta forma glūdi mokymo priemonėse.10. Kūrybiškumas – moksleivio saviraiška ugdymo procese Išsiaiškinti kūrybiškumo – svarbiausios moksleivio saviraiškos – ugdymo procese idėjas, nužymėti jų realizavimo kelius, susipažinti su galimais darbo būdais, priemonėmis bei metodais, kelti pradinių klasių mokytojų gebėjimą kūrybiškai dirbti.Gilesnis, kūrybiškesnis savo darbo įprasminimas, nauja patirtis ir naujos idėjos, jų realizavimo galimybė darbo praktikoje. Mokytojai gaus žinių apie įvairesnius darbo būdus, metodus bei priemones, ugdymo turinio integravimą.Kūrybiškumo samprata, kūrybiškumo kaip saviraiškos suvokimas ir mokytojui ir mokiniui. Kūrybiškumo išraiška per priemones, darbo būdus, metodus, dalykų integraciją. Kūrybiškumo ugdymo svarba asmenybės formavimui. Saviraiška – priemonė socializacijai bendruomenėje.11. Pradinių klasių mokinių sakytinės kalbos ugdymas lietuvių kalbos pamokose Atskleisti pradinių klasių mokinių sakytinės kalbos ugdymo(-si) galimybes panaudojant E. Marcelionienės, V. Plentaitės paruoštas lietuvių kalbos mokymo priemones. Parodyti, kokiais pasakymais, posakiais (frazėmis), frazeologizmais gali jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai reikšti emocijas. Suteikti žinių, kaip projektuoti gimtosios kalbos pamoką, kurios vienas iš uždavinių – mokinių žodyno plėtimas emocijas išreiškiančiais pasakymais. Sudaryti galimybes įgyti mokinių sakytinės kalbos ugdymo(-si) per gimtosios kalbos pamokas projektavimo patirties.Mokytojai mokės projektuoti gimtosios kalbos pamokas, kurių vienas iš ugdymo(si) uždavinių – mokymas, kaip tinkamai reikšti emocijas.Jausmų, emocijų, empatijos esmė ir prasmė. Bazinės emocijos. Pradinių klasių mokinių empatiškumas. Emocijų raiškos formos. Gimtosios kalbos kūrinių dialogų skaitymas bei apmąstymas – pradinukų kalbėjimo gebėjimų plėtojimo metodas. Mokymasis kalbėti atsižvelgiant į pašnekovo išgyvenimus. Pasakymai, kuriais jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikas galėtų reikšti emocijas. Pedagogo emocijų raiška – vienas iš būdų plėtoti pradinukų žodyną patarlėmis, priežodžiais, mandagiais pasakymais, frazėmis.12. Vizualinio mąstymo strategijos, dailės ir darbelių pamokų integravimasAtskleisti vizualinio mąstymo strategijass, dailės ir darbelių pamokų integravimo galimybes. Supažindinti su įvairiais darbo būdais bei metodais. Skatinti pedagogų kūrybinę veiklą. Kurti išlaisvintos vaizduotės erdvę pamokoje.Naujų darbo būdų kūrybiškas taikymas dailės ir darbelių pamokose. Praktinės veiklos gairės. Pažintis su integruota meno pažinimo veikla.Dailės ir darbelių vizualinio mąstymo strategijos sąlytis. Meno pažinimo specifika pradinėje mokykloje. Patirtų įspūdžių apibendrinimas po VMS pamokų, kūrybinės minties skatinimas, vaizduotės išlaisvinimas nuo stereotipų, praktinio darbo užduoties pasirinkimas. Atlikto darbo vertinimo būdai, meninio vaizdo analizė, dailės pažinimo žodynas. Praktinis užsiėmimas: darbo užduoties formulavimas, darbo atlikimas ir analizavimas.13. Vizualinio mąstymo metodų taikymas matematikos, gimtosios kalbos ir pasaulio pažinimo pamokose Supažindinti mokytojus su vizualinio mąstymo strategijų metodais ir atskleisti šių metodų galimybę matematikos, gimtosios kalbos, pasaulio pažinimo pamokose. Leisti mokytojams pajausti, kaip išauga mokinių saviraiškos galimybės.Gebėjimas taikyti VMS programos siūlomus į vaiką orientuotus ugdymo metodus kitose pamokose.VMS programos klausimų algoritmas ir jų efektyvus pritaikymas gimtosios kalbos, matematikos,pasaulio pažinimo pamokose. Geranoriškumo, atsipalaidavimo, suinteresuotumo atmosferos kūrimas pamokose. Lanksčios struktūros pamokos. Mokytojo vaidmuo gimtosios kalbos pamokoje diskusijos metu. Įvairių metodų taikymas mokinių kalbos kultūros ugdymui, taisant kalbos klaidas gimtosios kalbos pamokose, supančio pasaulio pažinimui. Metodiniai atradimai raštingumui ugdyti.14. Dorinis ugdymas pradžios mokyklose Išsiaiškinti dorinio ugdymo pradinėje mokykloje paskirtį, tikslus, didaktines nuostatas. Susipažinti su dorinio ugdymo I-II klasėse turiniu, darbo metodais. Išsiaiškinti dorinio ugdymo vadovėlio I-II klasėms „Aš, tu ir mes” autorinį sumanymą, darbo su juo galimybes.Mokytojai susipažins su naujuoju vadovėliu ir mokymo priemonėmis.Dorinio ugdymo pradinėje mokykloje paskirtis, tikslai, didaktinės nuostatos. Dorinio ugdymo programa, jos realizavimo gairės (programos adaptavimas, aktualizavimas, pritaikymas sau). Dorinio ugdymo turinys, medžiagos parinkimas ir naudojimas, darbo metodai. Dorinio mokymo priemonės (esamos ir numatomos). Vadovėlio analizė, darbo su juo ypatumai. Vertinimas, siekiant dorinio ugdymo tikslų.Mokinių pažangos vertinimas pradinėje mokyklojeIšsiaiškinti naują mokinių pažangos vertinimo sampratą, remiantis reformuojamos pradžios mokyklos tikslų, didaktinių nuostatų, ugdymo turinio bei metodų, mokymo priemonių kaita. Įvairios vertinimo sistemos ir jų taikymo galimybės.Pedagogai susipažins su įvairiomis vertinimo sistemomis ir jų taikymo galimybėmis.Reformuojamos pradžios mokyklos tikslų, didaktinių nuostatų, ugdymo turinio bei metodų kaita. Darbas su naujosiomis mokymo priemonėmis. Mokinių ugdymosi pasiekimai baigiant pradinę mokyklą. Išsilavinimo standartai. Išsilavinimo standartų paskirtis, jų taikymo galimybės. Nauja vertinimo samprata. Vertinimo sistemos. Vertinimas pažymiais. Pažymio funkcijos. Vertinimo pažymiais galimybės ir trūkumai.15.Vaikų pažinimo galimybės ir būdai pedagogo veikloje. Mokyti vaikų pažinimo metodų, siekiant individualizuoti moksleivių ugdymą.Mokytojai išmoks naudotis kai kuriais psichologiniais metodais,skirtais vaiko asmenybės, mokymosi ypatumams nustatyti ir juos geriau supras.Mokytojo galimybės pažinti vaikus, naudojant psichologinius metodus. Įgimtų ir besiformuojančių savybių samprata. Vaiko pažintinės veiklos ypatumai. Vaiko asmenybės problemos bei jų pažinimas. Vaiko mokymosi nesėkmės, jų psichologinės priežastys, pažinimo būdai. Mokytojo pagalba vaikams, turintiems asmenybės bei mokymosi problemų. Psichologiniai pažinimo metodai: stebėjimas, pokalbis, veiklos produktų analizė, testai.16. Mokyklinė branda, jos diagnozavimas Ugdyti pedagogų gebėjimus įžvelgti, vertinti vaikų asmenybės brendimą, o ne tik jo žinias ir mokėjimus, gilinti vaiko, jo raidos visuminį suvokimą, mokyti nustatyti mokyklinės brandos lygį.Vaiko mokyklinės brandos samprata. Gebėjimas pažinti vaiko mokyklinės brandos lygį.Vaikas kaip bręstanti, netolygiai atsiskleidžianti asmenybė. 5–8-ių metų vaiko psichologiniai ypatumai. Brandos mokyklai samprata įvairių psichologų darbuose. Mokyklinės brandos komponentai. Mokyklinės brandos diagnozavimo patirtis, problemos ir metodai. Mokyklinės brandos lygis ir šiuolaikinės mokyklos reikalavimai.17. Raštingumo ugdymas pradinėse klasėse Išskleisti raštingumo plačiąja prasme sąvoką, analizuoti raštingumo ugdymo vietą kalbos ir literatūros integracijos procese. Sukonkretinti IV klasės mokinių raštingumo lygmens reikalavimus (pagal lietuvių kalbos ugdymo ir literatūrinio išsilavinimo standartus). Padėti išsiaiškinti, kaip rašybos ir skyrybos mokymą padaryti lengvesnį, įdomesnį, kaip šį darbą sieti su mokinių lavinimu, jų kalbos ugdymu.Atnaujinta raštingumo ugdymo metodinė patirtis, idėjos.Raštingumo ugdymo III ir IV klasėje uždaviniai ir kai kurios nuostatos. „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos žodynėlis I–IV klasei” – priemonė mokinių raštingumui kelti. IV klasės mokinių raštingumo lygmenys pagal „Išsilavinimo standartus”. Kartojimo, apibendrinimo pamokos rašybos įgūdžiams sudaryti. Grįžtamoji informacija. Mokinių darbų redagavimas. Raštingumo ugdymo metodų praktinis taikymas.18. Pasaulio vaizdo kūrimas pradžios mokyklojeIšsiaiškinti pasaulio pažinimo kurso pagrindines idėjas, jo siekimus; nužymėti kurso realizavimo gaires; susipažinti su galimais darbo būdais bei metodais.Aiškesnis pasaulio pažinimo kurso sumanymų, jo užduočių supratimas, gilesnis savo darbo įprasminimas, nauja patirtis ir idėjos.Pasaulio pažinimo kursas: samprata, sudarymo principai, didaktinės nuostatos. Kurso tikslai, jų realizavimo keliai bei būdai. Integralioji kurso ašis – sociakultūrinis ugdymas. Mokymo priemonių komplektas, skirtas pasaulio pažinimo kursui. Darbas su naujaisiais vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, mokytojo knygomis. Mokytojo darbo stilius ir metodai. Reikalavimai ugdymo rezultatams.Vertinimo problema.19. Tėvai – ugdymo partneriai Padėti pradinių klasių mokytojams:suvokti tėvų vaidmenį vaikų mokymo(-si) ir auklėjimo (saviauklos) rezultatams;pateikti rekomendacijas ir būdus šeimos įtraukimui į moksleivių ugdymo procesą;pagrįsti mokyklos ir šeimos ugdomosios sąveikos („Partnerystė vardan vaikų”) būtinybę švietimo reformos kontekste.Metodinių technologijų atnaujinimas ugdomojo proceso (ypač auklėjamojo poveikio ugdytinio asmenybei) efektyvumo didinimui, moksleivių mokymosi motyvacijos stiprinimui, tuo tikslu tėvų įtaką jų vaiko pilietiniam sąmoningumui plėtoti ir puoselėti.Pedagoginių vertybių samprata ir individualios ugdymo programos (IUP) sudarymo principai sėkmingo ugdymo (SU) formulės kontekste. Atvira mėnesio pamoka – alternatyva pradinukų vertinimo problemai spręsti. Atvirų pamokų temos ir jų pravedimo formos. Aktyvus tėvų dalyvavimas jų vaikų ugdymo procese; mokytojo ir šeimos sąveikos galimybės, metodinės prielaidos ir principai. Projektas „Partnerystė vardan vaiko” rengimas.20. Pradinių klasių matematikos sistemos orientavimas į vaiką Padėti darželių ugdytojoms bei pradinių klasių (ypač pirmų) mokytojams suprasti ikimokyklinės matematikos veiklos bei pradinio matematikos ugdymo tikslų, turinio ir metodų kaitą, jų tarpusavio sąsajas ir priežastinius ryšius. Išsamiau aptarti vaikų matematinio brandumo mokyklai rodiklius, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų bei bendrojo išsilavinimo standartų reikalavimus pradinių klasių matematikai – su kokiais matematikos pasiekimais vaikai ateina (turi ateiti) į I klasę, ką mokiniai turi mokėti ir gebėti. Pagrįsti ikimokyklinio matematikos ugdymo bei pradinių klasių matematikos sistemos orientavimo į vaiką būtinybę. Pristatyti ikimokyklinukų „Užduočių kraitelę” bei pirmos klasės rinkinio „Matematikos pasaulyje” pagrindines idėjas ir siekimus, nužymėti kurso realizavimo gaires, supažindinti seminaro dalyvius su galimais darbo būdais bei metodais.Kvalifikacijos kėlimas ir metodinė pagalba mokytojams. „Užduočių kraitelės”bei rinkinio „Matematikos pasaulyje” veiklos, užduočių sistemos, loginio ir praktinio pagrindimo supratimas, tikslenis pritaikymas savo darbe, nauja patirtis ir idėjos. Aktyviųjų mokymo metodų įvaldymas ir panaudojimas praktikoje.Matematikos, kaip socialinio kultūrinio reiškinio, suvokimas. Ikimokyklinukų matematinės veiklos, orientuotos į vaiką, samprata, sudarymo principai, didaktinės nuostatos, tikslai ir turinys, jų realizavimo keliai bei būdai. Vaikų matematinė branda mokyklai. Mokymo priemonių komplektas „Užduočių kraitelė”, didaktinės ir loginės sąsajos su pradinių klasių matematikos rinkiniu „Matematikos pasaulyje”. Smulkiosios motorikos lavinimas. Elementarių matematinių vaizdinių formavimas ikimokykliniame amžiuje. Pradinių klasių matematikos, orientuotos į vaiką, samprata, sudarymo principai, didaktinės nuostatos, tikslai ir turinys, jų realizavimo keliai bei būdai. Matematikos integravimas į kitus mokomuosius dalykus. Vaikams suprantamų ir artimų pirkimo bei pardavimo uždavinių sprendimas ir žaidybinių situacijų sudarymas. Erdvinio mąstymo ir erdvinės vaizduotės ugdymas. Palyginimo, kaip universalios procedūros, formavimo pradmenys. Matų kultūrinės istorinės prigimties supratimas.Mokymo priemonių komplektas „Matematikos pasaulyje”.Aktyvieji mokymo metodai bei kūrybiškumo ugdymas matematikos pamokoje. Mokinių kūrybiniai darbai.21. Dailės ir darbelių pamoka pradinėje mokykloje Suteikti pradinių klasių mokytojams metodinę pagalbą ir praktinių žinių dailės ir darbelių pamokų organizavimui pradinėse klasėse. Aptarti vizualinio meninio ugdymo tikslus ir jų realizavimo ypatumus pradinėje mokykloje.Įgytų žinių ir metodų taikymas dailės ir darbelių pamokose pradinėse klasėse.Dailės ir darbelių programos sudarymo principai, tikslai ir uždaviniai. Individualiųjų programų sudarymo ir įgyvendinimo praktika.Vizualinio mąstymo strategija ir jos taikymas dailės ir darbelių pamokose.Meno kūrinio vieta pradinėje mokykloje. Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas panaudojant dailinės raiškos priemones.Vizualinės plastinės kalbos principai ir jų panaudojimas mokinių kūrybinių gebėjimų ugdymui. Etnokultūros elementai dailės ir darbelių pamokose.Pamokos muziejuje. Vaikų kūrybiškumo ugdymas panaudojant įvairias technikas.(7 šaltinis)3.2. Šiuolaikiniai mokymo tikslai ir uždaviniai pamokojeVienas iš antrojo švietimo reformos etapo prioritetų yra švietimo kokybės kėlimas. Pertvarkomas visas ugdymo turinys pagal naujas reformuotas programas ir išsilavinimo standartus. Keičiasi mokytojo vaidmuo, nes pereinama nuo mokymo prie mokymosi, mokymą reikia derinti prie įvairių mokymosi stilių. Išleista daug naujų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių. Iškyla jų dermės ir sąveikos su programomis ir standartais problema. Kintant ugdymo turiniui, pereinant prie pagrindinio dešimtmečio ir profilinio mokymo, būtinas moksleivių ir pedagogų bei visos švietimo bendruomenės rengimas pokyčių įgyvendinimui. Pagrindinė reformuota mokykla turi būti pasirengusi įgyvendinti ugdymo turinio pokyčius ir tinkamai organizuoti profiliavimo pradžią atitinkantį mokymą.
Tikslai:1. Bendrųjų programų, standartų ir naujųjų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių sąveika ir dermė, efektyvus jų panaudojimas ugdymo procese;Uždaviniai : 1.Organizuoti sklaidos seminarus skirtingų mokyklų tipų aktualioms publikoms, rengiant konsultantus.2. Rengti metodines rekomendacijas, seminarų padalomąją medžiagą.3. Išnagrinėti, apibendrinti ir skleisti profilinio mokymo eksperimente dalyvavusių ir kitų mokyklų patirtį, diegiant švelnųjį profiliavimą.4. Keičiantis ugdymo turiniui, keisti didaktines nuostatas ir metodiką, skleisti tarpdalykinės integracijos patirtį, projektinės veiklos privalumus.5. Vertinti sklaidos eigą ir programą, atsižvelgiant į kiekvieno etapo uždavinius. (6 šaltinis)3.3. Šiuolaikinės pamokos mokymo struktūraKodėl numatomos permainos mokyklų struktūroje? Laikai ir visuomenė pasikeitė. Mokykla negali stovėti vietoje, ji turi atspindėti visuomenės lūkesčius, parengti jauną žmogui sėkmingai gyventi, dirbti šiuolaikiniame pasaulyje ir jaustis pilnaverčiu piliečiu. Pirmiausia ji turi teikti kokybišką išsilavinimą, išmokyti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Tai turi būti prieinama visiems vaikams. Toks yra ir tobulinamos mokyklos modelio tikslas – sudaryti visiems vienodas sąlygas gauti vienodai gerą išsimokslinimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, tėvų socialinės padėties ir pan. To, deja, negarantuoja mažos, šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis neaprūpintos vidurinės ar pagrindinės mokyklos. Kokia turėtų būti bendrojo lavinimo mokyklos struktūra, buvo svarstoma ne vienerius metus. Išties tai būtų grįžimas atgal, juo labiau kad daugumoje Europos šalių privalomas pagrindinis mokymas yra dešimtmetis. Privalomas pagrindinis mokymas arba mokymasis iki 18 metų įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme. Mokyklų struktūra keičia mokytojų darbo sąlygas. Mokytojų darbo vietų skaičius priklauso ne nuo politinių sprendimų, o demografinės padėties. Kad ir kaip gaila, į mokyklas ateinančių pirmokų skaičius kasmet mažėja, ir jau dabar daliai pradinių klasių mokytojų tenka persikvalifikuoti, ieškoti kito darbo. Ir mokyklos struktūros korekcijos mokytojų darbo vietų nei sumažins, nei pridės. Aišku tik viena, kad mokytojų darbo pobūdis keisis, nebereikės ruoštis pamokoms septyniose skirtingose klasėse – nuo 5 iki 12 kl. Taigi dirbti bus lengviau, dėmesys bus sutelktas į to paties amžiaus, tų pačių klasių vaikų ugdymą. Taigi profiliavimas Lietuvos švietimo dokumentuose yra sumanytas nuo pat reformos pradžios. Tam tikromis jo užuomazgomis galėtume laikyti sustiprintą dalykų mokymąsi bei mokymąsi lygiais. Tačiau ankstesnieji formaliai diferencijuoto mokymo modeliai vertė visus vaikus mokytis visko, o specializuotis iš esmės tik papildomo laiko, papildomo krūvio sąskaita. Esminis dabartinio modelio profiliavimui įgyvendinti skirtumas yra sumažintas privalomų mokytis dalykų skaičius. Tai nesumažina bendro mokymosi valandų skaičiaus, tačiau sudaro realias galimybes specializuotis, skirti daugiau laiko gilintis į dalykines sritis, atitinkančias polinkius ir interesus, nedidinant mokymosi laiko krūvio. Tokia mokymosi specializacija ir pavadinta profiliuotu mokymusi. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija priėmė sprendimą dėl profilinio mokymo modelio sukūrimo, kuris reglamentuotų, iš ko ir kaip mokiniai galėtų rinktis ugdymo turinį. 1998 11 26 Kolegija paskelbė profiliuoto vidurinio mokslo įdiegimą vienu iš prioritetinių švietimo reformos antrojo etapo darbų.
Profilinis mokymas yra vienas iš svarbiausių švietimo reformos darbų, nes: a) tai yra ryškus reformos orientavimosi į vaiką įrodymas konkrečiais darbais; b) profiliavimas vykdomas baigiamojoje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje, kuriai tradiciškai skiriamas ypatingas visuomenės dėmesys; c) profiliavimas skatina visų pagrindinių švietimo sistemos grandžių pokyčius (profiliavimo pradmenys pagrindinėje mokykloje, profiliavimas dabartinėse vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, technologinis profilis ar pakraipa profesinėse mokyklose, priėmimo į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas sąlygos ir kt.); d) profiliavimas turi įtakos daugeliui kitų prioritetinių švietimo reformos darbų – ugdymo turinio pertvarkai, išsilavinimo standartų rengimui, egzaminų reformai, aprūpinimui mokymo priemonėmis, švietimo institucijų tinklo optimizavimui, tiltų mokymosi krypčiai keisti formavimui, pedagogų darbo apmokėjimui. e) Sukurta, pataisyta daug įvairių norminių dokumentų, modelių, metodinių rekomendacijų (profiliavimo, profilių bei tiltų modeliai, mokyklų tipų koncepcijos ir nuostatai, ugdymo planai, programos ir standartai, egzaminų dokumentai, mokyklų dienynai, baigimo dokumentai, stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygų derinimo tvarka, tvarkaraščių sudarymo, moksleivių grupavimo, projektinio mokymo rekomendacijos. f) daug pedagogų ir valdininkų privalo išmokti vykdyti profilinį mokymą; g) profiliavimo realizavimas svarstomas kaip vienas iš pagrindinių švietimo kokybės vertinimo kriterijų Europoje ir pasaulyje. Profiliavimas naudingas ir patiems besimokantiesiems, ir valstybei. Vaikui naudinga, nes profiliavimas • apsaugo nuo pernelyg didelio krūvio, grėsmės beviltiškai stengtis aprėpti daugiau nei įmanoma (XX a. garsėja informacijos sprogimu, žinojimo gausa ir specializacijų įvairove, o viską aprėpti nebeįmanoma); • sudaro galimybę pareikšti savo interesą, mokytis to, kur linksta širdis arba protas (tik apie 50% ugdymo turinio yra privaloma visiems, maždaug 25% vaikas pasirenka rinkdamasis profilį, apie 15% – rinkdamasis pakraipą, o apytiksliai 10% ugdymo turinio vaikas renkasi visiškai laisvai); • skatina būti savarankišką, išmokti ieškoti savo kelio gyvenime (vaikas neišvengiamai turi apsispręsti); • sudaro galimybę išbandyti save iki lemtingo profesijos pasirinkimo (tiksliniai kursai orientuoti į profesijai reikšmingas intelekto ypatybes); • sudaro galimybę nesiblaškyti, o mokytis kryptingai, ir giliau (mažiau dalykų); • skatina mokytis visą gyvenimą, saugiai naudotis švietimo sistemos galimybėmis (pripratina prie tiltų sistemos, sukuriančios saugos lauką apsisprendimo netikslumams amortizuoti, sudarančios galimybes bet kada tęsti mokymąsi bet kuria kryptimi, siekti bet kurios dominančios srities išmanymo). Valstybei svarbu, kad mokyklą baigia savarankiškesni, tvirčiau pasirinkę ir geriau pasirengę jauni žmonės, daugiau žmonių įgyja vidurinį išsilavinimą (profiliuotas mokymasis prieinamesnis ir patrauklesnis didesnei daliai jaunų žmonių, kurie dabar nesiryžta siekti vidurinio išsilavinimo). Taip pat svarbu, jog profilinis mokymas stimuliuoja besimokančios visuomenės formavimąsi (ne visam gyvenimui, o šiam gyvenimo etapui), kas ypač aktualu šiuolaikinėje informacijos visuomenėje. Šiuo metu darbai vykdomi keturiomis pagrindinėmis kryptimis • profilinio mokymo eksperimentas; • profilinio mokymo dokumentų rengimas; • profilinio mokymo sklaida; • vadovėlių leidybos planavimas ir rengimas. Profiliavimas yra pakankamai sudėtingas reiškinys, tad jam ruoštis būtina pradėti kuo anksčiau, informacijos turi būti kuo daugiau visiems suinteresuotiems asmenims. (1 šaltinis)3.4. Šiuolaikinės pamokos mokymo metodai, priemonėsMetodai – mokymo ir mokymosi proceso pagrindas. Kaip išmokyti kūrybiškumo? Kokius būdus, priemones panaudoti? Kaip perteikti žinias ar įtvirtinti įgūdžius? Metodas – tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. Tačiau pamokos sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, kokius darbo metodus mokytojas yra įvaldęs ir kaip greitai gali juos panaudoti mokomajame procese. Ugdymo menu pagrindinė sąlyga ne enciklopedinių žinių kaupimas, bet gebėjimas gautą informaciją pritaikyti kasdieninėje kūrybinėje veikloje. Šiuolaikinės pamokos mokymo metodų klasifikacija pagal žinių šaltinį:1. Žodiniai metodai( žodinis medžiagos dėstymas: pasakojimas, aiškinimas, paskaita, pokalbis ir t.t.)2. Vaizdiniai metodai(demonstravimas, ekskursija, savarankiškas stebėjimas)3. praktiniai metodai(pratimai žodžiu ir raštu, pratimai naudijant įv. Technines priemones, grafinai, laboratoriniai, praktiniai darbai).ir kitokia metodų klasifikacija:a)informaciniai(pasakojimas, paskaita, pokalbis)b) praktiniai- operaciniai(pratybos, laboratoriniai darbai)c) kūrybiniai(euristiniai, probleminiai, tiriamieji). (Rajeckas, V)
Vykstant švietimo reformai vis daugiau atsiranda naujų įvairių dalykų vadovėlių bei įvairiausių mokymo priemonių. Tokiu būdu ši leidybinė gausa sudaro galimybę mokytojui rinktis. O pasirinkti yra nelengva, nes ne visuomet aiškūs tokios medžiagos atrankos kriterijai konkrečiai pamokai. Todėl mokytojui vis sudėtingiau tampa atsirinkti tinkamiausius, prieinamiausius jo moksleiviams vadovėlius.Kita problema ta, jog dalis mokytojų,ugdančių ypač gabius moksleivius, taip pat pasigenda kriterijų bei metodų mokomosios medžiagos atrankai, ugdant gabiuosius.Plėtojantis modernioms technologijoms, vis daugiau mokyklų gali sudaryti galimybę savo mokytojams kelti kvalifikaciją naudojantis internetu. Toks naujas kvalifikacijos kėlimo būdas atitinka Lietuvos nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją ir sudaro salygas plėtoti lankstesnes kvalifikacijos kėlimo galimybes, kurios labiau atitiktų mokyklų ir pedagogų poreikius bei skatintų informacinių technologijų panaudojimą ugdymo procese.
Tačiau šiandien mokytojai nepakankamai plačiai naudojasi kompiuteriu tiek savo darbe, tiek keliant kvalifikaciją, todėl šis projektas turėtų padėti įvarių dalykų mokytojams plačiau taikyti informacines technologijas. Mokymo metodai ir jų efektyvus pritaikymas Aiškinimas-praktinių ir teorinių užduočių komentavimas, naujų terminų ir fotografijos istorijos reiškinių aiškinimas. Efektyviausia kai skirtas konkrečiam mokiniui. Darbas mažose grupėse-privalumas, kad visi mokiniai gali dalyvauti grupės darbe. Sukuriami įdomesni ir didesnės apimties kūrybiniai darbai. Trūkumas – sunku įvertinti kiekvieno moksleivio darbą. Plačiau apie metodą. Demonstravimas-perteikia vaizdinę informaciją. Efektyvus, kai naudojamas fragmentiškai. Medžiaga demonstravimui ruošiama PowerPiont programa.. Eksperimentas-mokiniai mėgsta intrigas, netikėtumus. Eksperimentas turi turėti tikslą. Metodo trūkumas – reikalauja specifinio pasiruošimo, medžiagų, technikos ir pan. Individualus darbas-tradicinis metodas, kuris kelia mokiniams nuobodulį. Efektyvus, kai mokymo procese panaudojamos informacinės technologijos. Interviu-sėkmingai sudomina. Derinamas su diskusija, pokalbiu, apklausa ir pan. Gali būti iš anksto suplanuotas arba improvizuotas. Kompiuterinis mokymas-kompiuterinės programos ir internetas efektyviai panaudojami, kai mokymo procesas nuosekliai suplanuotas. Konkursas-efektyvus būdas paskatinti mokinius dalyvauti kūrybiniame procese, ieškoti bendraautorių. Tai būdas įtraukti miesto visuomenę ir mokyklos bendruomenę į projektą, sudominti. Konkursų trūkumas – sunku surasti rėmėjus. Mokymas naudojant vaizdo ir garso aparatūrą-vizualumas – svarbiausia menų pamokų dalis. Technologijų pagalba mokiniai gali susipažinti su įvairių amžių menininkų kūryba. Trūkumas – sunku išvengti techninių kliūčių. Dažniausiai derinama su demonstravimu, aiškinimo metodais. Mokymasis mokant kitus-efektyviausias mokymo metodas, kadangi tas, kuris moko kitus, turi gerai išmanyti dalyką. Privalumai – kyla moksleivių mokymosi motyvacija, gerėja tarpusavio santykiai. Paroda-sieja praktinius ir teorinius mokymo turinio aspektus. Svarbu “surengti” parodą išlaikant visus būtinus reikalavimus: idėja, darbų atranka, pasportavimas, eksponavimas, reklama ir pan. Rekomendacijos, kaip rašyti apžvalgą. Jaunesnių klasių moksleivių mėgstamas metodas. Paskaita-mažiausiai efektyvus mokymo metodas, nes moksleiviai pasyviai išklauso pamokos medžiagą. Sėkmingai derinama su demonstravimu. Tinka apžvalginėms temoms. Pokalbis-spontaniškas temos aptarimas pokalbio forma sukuria pamokoje gerą atmosferą. Metodas taikomas fragmentiškai. Nuo diskusijos skiriasi tuo, kad nėra detaliai suplanuotas. Susieja viso kurso teorines ir praktines žinias. Trunka ilgiau nė vieną pamoką. Reikalauja detalaus pasiruošimo bei veiklos planavimo. Susijęs su popamokine veikla. Savarankiškas darbas-efektyvu, kai moksleivio aukšta mokymosi motyvacija, tema atitinka amžių, mokymo turinys aktualus arba susijęs su praktika. Mokytojas turi teikti individualias konsultacijas, kad mokinys pasiektų norimą rezultatą. Vaidinimas-tinka visoms amžiaus grupėms. Mokiniai vaidindami jaučiasi laisvai, o tai gerina psichologinį pamokos mikroklimatą. Trūkumas – pasiruošimas vaidinimui reikalauja laiko. Pamokoje naudojamas fragmentiškai. Kūrybinė užduotis-skatina moksleivius savarankiškai spręsti visas su kūrybiniu procesu susijusias problemas: kūrinio idėja, atlikimo technika, eksponavimas ir pan. Trūkumas – daug individualių konsultacijų. Vykstant švietimo reformai vis daugiau atsiranda naujų įvairių dalykų vadovėlių bei įvairiausių mokymo priemonių. Tokiu būdu ši leidybinė gausa sudaro galimybę mokytojui rinktis. O pasirinkti yra nelengva, nes ne visuomet aiškūs tokios medžiagos atrankos kriterijai konkrečiai pamokai. Todėl mokytojui vis sudėtingiau tampa atsirinkti tinkamiausius, prieinamiausius jo moksleiviams vadovėlius. Kita problema ta, jog dalis mokytojų,ugdančių ypač gabius moksleivius, taip pat pasigenda kriterijų bei metodų mokomosios medžiagos atrankai, ugdant gabiuosius. Plėtojantis modernioms technologijoms, vis daugiau mokyklų gali sudaryti galimybę savo mokytojams kelti kvalifikaciją naudojantis internetu. Toks naujas kvalifikacijos kėlimo būdas atitinka Lietuvos nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją ir sudaro salygas plėtoti lankstesnes kvalifikacijos kėlimo galimybes, kurios labiau atitiktų mokyklų ir pedagogų poreikius bei skatintų informacinių technologijų panaudojimą ugdymo procese. ( 5 šaltinis) 3.5. Šiuolaikinės pamokos mokytojo ypatybėsTiek geriausių mokytojų vienoje vietoje ir vienu sykiu retai kada pamatysi. Švytintys, tačiau santūrūs, daugiausia moterys. Buvę mokiniai geriausius mokytojus apibūdino labai įvairiai. Bandoma sugrupuoti dažniausiai pasikartojančias ir taikliausiai išrinktuosius mokytojus apibūdinančias mokinių pastebėtas savybes: aukšta kvalifikacija (13 proc.), rūpestingumas (12 proc.), draugiškumas (10 proc.), tolerancija (8 proc.), humoro jausmas (8 proc.), gebėjimas sudominti (6 proc.), gebėjimas aiškiai dėstyti (6 proc.), griežtumas (5 proc.). Toliau vardinti: komunikabilus, teisingas, turįs organizacinių gebėjimų, atsidavęs darbui, dalykiškas, atsakingas, kantrus, kūrybiškas, atkaklus, darbštus, elegantiškas, aštraus proto, fenomenalios atminties… „Bandėme palyginti, kokias mokytojo savybes mokiniai labiausiai vertina. Mokytojų gerumą daugumas supranta kaip būdo (apie 60 proc.), profesines (apie 30 proc.), bendravimo (apie 10 proc.) savybes. Būdingiausiomis lietuvių kalbos mokytojų savybėmis nurodomos: gebėjimas sudominti, kūrybiškumas, aukšta erudicija, matematikos mokytojų – gebėjimas aiškiai dėstyti, griežtumas, teisingumas, objektyvumas ir humoro jausmas. Reikia sudėti krūvon du požiūrius: tų, kuriems mokykloje sekasi, ir tų, kurie patiria nesėkmių. Jaunimas itin gerai vertina savo buvusių mokytojų empatines savybes, Kas atsitiktų, jei vyrautų vien profesinės savybės? Kodėl mūsų vaikai mokyklose vis mažiau klausia – gal nesitiki išgirsti atsakymo? Kodėl baudžiame vaikus už klaidas? Juk klaida yra galimybė mokytis. Kodėl mokytojai pastebi moksleivius tada, kai jie daro kažką bloga, ir nepastebi, kai daro gera? Kodėl prasčiau dalyką mokančio moksleivio santykiai su to dalyko mokytoju yra prastesni? Kartais reikia dažniau naudoti efektyvų ugdymo instrumentą – humorą: „Tai padeda vaikui ir keblioje situacijoje jaustis nenusižeminusiam ir nenužemintam“. „Kuris mokytojas yra geras, o ypač – kodėl jis toks geras? Pedagogikoje yra daug slėpiningų dalykų, magijos. Visi mokytojai yra šiek tiek alchemikai. Kiekvienas esam tokių alchemikų sutikę. Kiekvienam jie padarė įtakos. Moksleiviams svarbiausi yra žmogiški tarpusavio santykiai. Tai atsispindi neseniai visuomenei pristatytų Švietimo gairių projekto teiginiuose, kuriuose apibūdinti ateities mokytojo bruožai: nuolat mokysis ir padės mokytis kitiems, spręs problemas ir mokys jas spręsti kitus, bus atviras naujoms idėjoms, naujai patirčiai. „Gera jausti grįžtamąjį ryšį ir būti įvertintam nesuinteresuotų žmonių”, nelengva būti mokytoju visuomenėje, kuri jau nori momentinio efekto: skatinama žaisti loterijose, blefuoti, rizikuoti, gyventi akvariume ne dirbant, o tik būnant… mokymąsi žinoti, mokymąsi veikti, mokymąsi gyventi drauge, mokymąsi prasmingai būti. „Mokytojo misija – ant šių keturių kolonų statyti tvirtą visuomenės mūrą”. . „Gyvendamas žemėje žmogus palieka pėdsakus, o patys reikšmingiausi yra tie, kuriuos sugebame palikti vieni kitiems. Geriausi geriausiųjų moksleivių mokytojai – gyvas šios tiesos įrodymas. Jų pasėta sėkla sudygo, gražiai auga – visuomenė tai pastebi ir vertina. Geras yra tas mokytojas, kuris ir 100-ąjį kartą išgirdęs tą patį klausimą nesupyksta. Geras yra tas mokytojas, kuris taip gerai išmano savo dalyką, kad gali jį suprantamai išdėstyti. Geras yra tas mokytojas, kuris mato žmogų ir tame mokinyje, kuris silpnai moka jo dėstomą dalyką. Geras yra tas mokytojas, kuris nesijuokia iš mūsų, o juokiasi kartu su mumis. 14 gero mokytojo bruožų • Dėsto ne vieno paragrafo medžiagą – mato visumą. • 2-3 mėnesius kartoja tai, ką mokiniai jau šiuo metu turėtų mokėti. • Dirba taip, kad nebūtų uždarbio korepetitoriams. • Nemano, kad yra geras mokytojas. Nori būti geras mokytojas ne dėl garbės, o dėl dorovinių įsitikinimų. • Daro ne vien tai, kas yra aktualu, kas leidžia lengviau kelti kvalifikaciją. • Nesako, kad jis yra mokytojas ir kad su juo reikėtų bent šiek tiek kitaip elgtis – mokiniai patys tai pajaučia. • Nori, kad mokiniams būtų lengviau gyventi ir dėl bendravimo su juo, negalvodamas apie dėkingumą. • Moka gražiai tylėti. • Prisimena savo savijautą, kai pats buvo mokinys. • Kolegoms neapkalba savo mokinių. • Netrumpina savo kolegoms gyvenimo. • „Nežinau“ – dažnai vartojamas žodis; sugeba jį pakomentuoti. • Yra net mokytojas, o ne tik mokytojas. • Domisi tuo, kas vyksta čia ir dabar, nesivadovauja praeities patirtimi. Jis gyvas. Jis kuria dabar(9 šaltinis) Mokytojas įgalina mokinius išmokti reikiamus mokymosi dalykus ir ugdyti atitinkamas žinias, įgūdžius ir nuostatas. Jis moko savo dalyko ir nuolat stebi mokinių žinių ir įgūdžių lygį (raštiškais testais, žodiniais egzaminais, tiksliniais aptarimais ar praktiniais darbais) bei pritaiko užsiėmimus pagal jų poreikius. Jis taip pat skatina mokinių domėjimąsi dėstomu dalyku, organizuoja savarankišką mokinių darbą, susirinkimus su tėvais ir kt., bendradarbiauja ir bendrauja su tėvais, atlieka klasės auklėtojo pareigas ir atlieka kitą administracinį darbą. Jis visuomet specializuojasi ir moko tam tikro dėstomojo dalyko ar jų grupės. Specializuoto dalyko mokymas reikalauja nuolat stebėti atitinkamos srities pokyčius, siekiant teikti mokiniams naujausią informaciją. Dirbama mokyklos klasėse ir laboratorijose. Mokymo priemones yra įvairios pagal individualų mokomąjį dalyką (pvz. kompiuteris, laboratorijos įranga, žemėlapiai, video, grafoprojektoriai, bei kita.) Reikalingas universitetinis specializuotas išsilavinimas (jei ne konkrečios švietimo srities, tai iš mokytojo reikalaujama papildomas mokymasis) sugebėjimas būti autoritetu, aiškinimo įgūdžiai ir kantrybė. (3 šaltinis)TYRIMO ANALIZĖ1 klausimas 1 lentelė1kl- Ar jūs patenkintas šiuolaikine pamoka? Taip Ne Pakankamai Nežinau
Mokinių skaičius 4 1 4 1Procentais 40% 10% 40% 10%
Pirmuoju klausimu “Ar jūs patenkintas šiuolaikine pamoka?“ pasisakę mokiniai yra tikrai patenkinti šiuolaikine pamoka, kadangi 80% pildžiusių anketas mokinių atsakė į klausimą teigiamai(taip, pakankamai).2 klausimas 2 lentelė2kl- Ar Ar jus tenkina esama mokymo struktūra? Taip Ne Pakankamai gera Nežinau
Mokinių skaičius 2 0 5 3Procentais 20% 0% 50% 30%
Antruoju klausimu „Ar jus tenkina esama mokymo struktūra?“ mokiniai taip pat palankai vertina esamą mokymo struktūrą, kadangi net 70% išsakiusių savo nuomonę žymėjo tegiamus variantus(taip, pakankamai gera).
3 klausimas 3 lentelė3 kl- ar papildomas ugdymas jums naudingas? Taip Ne Pakankamai Nežinau
Mokinių skaičius 7 0 3 0Procentais 70% 0% 30% 0%
Trečiuoju klausimu „Ar papildomas ugdymas jums naudingas?” visi apklaustieji mokiniai teigiamai vertina papildomą ugdymą.(taip, pakankamai).
4 klausimas 4 lentelė4 kl- kokios mokymo priemonės efektyviausios šuolaikinėje pamokoje? Vadovėliai Vaizdinės Garsinės internetasMokinių skaičius 5 2 0 3Procentais 50% 20% 0% 30%
Ketvirtuoju klausimu „Kokios mokymo priemonės efektyviausios šuolaikinėje pamokoje?“ net 50% apklaustųjų, efektyviausiomis mokymo priemonėmis laiko vadovėlius ir net 30% mokinių internetą laiko svarbiausia mok. Priemone.
5 klausimas 5 lentelė5kl- kuris mokymo metodas mažiausiai efektyvus pamokoje? Aiškinimas, užduočių komentavimas Individualus darbas Darbas mažose grupėse Demonstravimas
Mokinių skaičius 2 5 3 0Procentais 20% 50% 30% 0%
Penktuoju klausimu „Kuris mokymo metodas mažiausiai efektyvus pamokoje?“ Vėlgi 50% mokinių pildžiusių anketą, pažymėjo mažiausiai efektyviu metodu-individualų mokymąsi, o 30% iš jų mano, kad darbas mažose grupelėse neefektyvinusias mok.metodas.
6 klausimas 6 lentelė6kl- kurios šiuolaikinio mokytojo savybės labiausiai skatina mokytis? Griežtumas Teisingumas Reiklumas DraugiškumasMokinių skaičius 0 3 4 3Procentais 0% 30% 40% 30%
Šeštuoju klausimu “Kurios šiuolaikinio mokytojo savybės labiausiai skatina mokytis?“ mokiniai gan skirtingai išreiškia savo nuomonę šiuo klausimu: 40% mano, kad mokytojas turi būti reiklus, 30%, kad draugiškas ir taip pat 30%, kad teisingas. Taigi apklausa rodo, kad dauguma mokinių yra patenkinti šiuolaikinės pamoka, jos struktūra, papildomu ugdymu. Daugumos mokinių nuomone toks mokymo metodas kaip individualus darbas mažiausiai efektyvus iš pateiktų. Vadovėliai išlieka vis dar svarbiausia mokymo priemonė. Mokytojo savybės kiekvienam mokiniui skirtingai patrauklios.
IŠVADOS
1. Šio darbo pasekoje aprašiau svarbiausius šiuolaikinės pamokos pagrindinius ugdomuosius aspektus.a) Praktiniai etninių vertybių perdavimo būdaib) Papildomojo ugdymo modelis modernioje pradinėje mokyklojec) Ugdymo turinio integravimas d) Protinės, emocinės ir fizinės sveikatos ugdymas e) Psichologiniai ugdymo aspektai ir t.t. (jų viso 21).2 Apžvelgiau, kad mokymo pgr. Tikslas yra bendrųjų programų, standartų ir naujųjų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių sąveika ir dermė, efektyvus jų panaudojimas ugdymo procese, o vienas iš uždavinių yra, kad keičiantis ugdymo turiniui, keisti didaktines nuostatas ir metodiką, skleisti tarpdalykinės integracijos patirtį, projektinės veiklos privalumus.3. Šiuolaikinės pamokos mokymo struktūra- profiliavimas-švietimo ir mokslo ministerijos kolegija priėmė sprendimą dėl profilinio mokymo modelio sukūrimo, kuris reglamentuotų, iš ko ir kaip mokiniai galėtų rinktis ugdymo turinį. Profiliavimas mokiniui naudingas, nes:a) apsaugo nuo pernelyg didelio krūvio, grėsmės beviltiškai stengtis aprėpti daugiau nei įmanoma.b) sudaro galimybę pareikšti savo interesą, mokytis to, kur linksta širdis arba protas c) skatina būti savarankišką, išmokti ieškoti savo kelio gyvenimed) sudaro galimybę išbandyti save iki lemtingo profesijos pasirinkimoe) sudaro galimybę nesiblaškyti, o mokytis kryptingai, ir giliau (mažiau dalykų);f) skatina mokytis visą gyvenimą, saugiai naudotis švietimo sistemos galimybėmisg) valstybei svarbu, kad mokyklą baigia savarankiškesni, tvirčiau pasirinkę ir geriau pasirengę jauni žmonės, daugiau žmonių įgyja vidurinį išsilavinimą (profiliuotas mokymasis prieinamesnis ir patrauklesnis didesnei daliai jaunų žmonių.4. Pagrindiniai mokymo metodai- aiškinimas, darbas mažose grupėse, demonstravimas, eksperimentas, individualus darbas, kompiuterinis mokymas, konkursas, mokymas naudojant vaizdo ir garso aparatūrą, mokymasis mokant kitus, paroda, paskaita, pokalbis, savarankiškas darbas, vaidinimas, kūrybinė užduotis.5. Šiuolaikinei pamokai būtinos mokytojo ypatybės- komunikabilus, teisingas, turįs organizacinių gebėjimų, atsidavęs darbui, dalykiškas, atsakingas, kantrus, kūrybiškas, atkaklus, darbštus, elegantiškas, aštraus proto, fenomenalios atminties ir daug kitų.
Literatūra:
1. Kodėl numatomos permainos mokyklų struktūroje? //http://www.smm.lt/naujienos/docs/puodziuko_k.htm 2. Rajeckas V.(1997). Mokymo metodai. Vilnius.3. Mokytojas //http://www.profesijupasaulis.lt/pribuzn/1329.htm4. Mokymo, mokymosi procesas // http://www.mif.vu.lt/katedros/mmk/sandai/EDBP1116.htm5. Metodai //http://www.emokykla.lt/mokymas/tinklapiai/kd/metodika/metodai.htm6. Ugdymo kokybės kėlimas pagrindinėje mokykloje//http://www.pprc.lt/ktparchyvas/2003PROJPROGR/05projektas.htm7. Naujasis humanizmas – ugdymo kaitos orientyras // .http://www.pprc.lt/ktpp/2002PROJPROGR/pradinisprogr.htm8. Mokymo priemonės //http://www.pprc.lt/ktparchyvas/2003PROJPROGR/10projektas.htm9. Mokytojų charakteristika// http://www.takas.lt/svietimas/il/il.php?st=3&msgid=72
TYRIMAS-ANKETA
Maloniai prašyčiau atsakyti į anketoje pateiktus atvirus ir uždarus klausimus. Šia anketa siekiama sužinoti mokinių (jūsų) nuomonę apie šiuolaikinės pamokos teigiamus ir neigiamus ypatumus(mokymo struktūrą, metodus, priemones, popamokinę veiklą).Jūsų nuomonė mums labai svarbi. Pasirinktą atsakymą žymėti taip xJūsų lytis? o mergina o vaikinas1. Ar jūs patenkintas šiuolaikine pamoka?o Taipo Neo Pakankamaio Nežinau2. Ar jus tenkina esama mokymo struktūra?o Taipo Neo Pakankamai gerao Nežinau3. Ar papildomas ugdymas jums naudingas?o Taipo Ne o Pakankamaio Nežinau4. Kokios mokymo priemonės efektyviausios šuolaikinėje pamokoje?o Vadovėliaio Garsinėso vaizdinėso Internetas5. Kuris mokymo metodas mažiausiai efektyvus pamokoje?o Aiškinimas, užduočių komentavimaso Individualus darbaso Darbas mažose grupėse
o Demonstravimas6. Kurios šiuolaikinio mokytojo savybės labiausiai skatina mokytis?o Griežtumaso Teisingumaso Reiklumaso DraugiškumasDĖKOJU UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS