Verslumo ugdymas pamokose

TURINYS

I. ĮVADAS..............................2

1. Projekto tikslas.............................. 4

2. Projekto uždaviniai ..............................4

II. PROJEKTO PRISTATYMAS ............................5
III. IŠVADOS..............................9
IV. LITERATŪRA..............................10

I. ĮVADAS

Šiuolaikiniame veiklos pasaulyje, žmogus privalo išsiugdyti verslumo gebėjimus, kad įgytų karjeros projektavimo gebėjimų. Gebėjimai – tai individualios asmenybių savybės, kurios lemia tikros veiklos, žinių, įgūdžių ir mokėjimų įgijimo sėkmę. Tačiau nėra žinios, mokėjimai ar įgūdžiai (Baltrūnienė, Volbeckienė, 1998).
Verslumo ugdymas – tai ugdyti mokinių gebėjimus, reikalingus jiems kaip individams ir kaip visuomenės nariams savarankiškai gyventi ir pozityviai veikti savo, šeimos ir visuomenės labui, kad jie sugebėtų prisiimti atsakomybę bei mokėtų gyventi visuomenėje, paagrįstoje rinkos ekonomikos sąlygomis ( Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų, 2003 m.Nr. IX -1700)
Verslumas yra asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais. Jis reiškia kūrybingumą, naujoves ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant tikslų (Vaidelis, 2006).

Problemos aktualumas
Siekiant ugdyti mokinių verslumą, parengtos rekomendacijos ir standartai atsižvelgiant į geriausią užsienio šalių patirtį. Žemesnėse klasėse verslumas gali būti ugdomas per visus mokomuosius dalykus, o vyresnėse klasėse (vidurinė mokykla, profesinė mokykla) daugiau dėmesio reikėtų skirti praktinei veiklai ir konkrečioms žinioms apie verslą. Asmeninių savybių ugdymas tuuri išlikti vienas iš pagrindinių prioritetų. Verslumo ugdymas pamokose priklauso nuo pedagogo norų, žinių, gebėjimų. Sunkumai slypi pedagogų sampratoje apie verslumą, daugelis tai supranta kaip ekonominio ugdymo pamokų veiklą. Reikia pasiekti, kad keistųsi pedagogų samprata apie verslumo ugdymo galimybes. Tam bū

ūtina parengti metodinę medžiaga, rengti seminarus ir mokymus. Tuomet pedagogai taikydami įvairius aktyvius mokymo metodus, darbą grupėse, projektinių darbų rengimą ir t.t., ugdytų mokinių verslumo savybes.
Kokiomis priemonėmis galima ugdyti verslumo savybes? Kokios pedagoginės priemonės yra efektyvios? Kokias savybes turi išsiugdyti pats pedagogas?
Šio projekto metu ieškosiu galimybių išsiaiškinti kaip teorinės ir praktinės mokytojų žinios bei kokie pedagoginiai metodai yra taikomi ugdant verslumo savybes, susipažinsiu su kolegų patirtimi.
Projekto idėja – taikyti aktyvius mokymo metodus, pedagogines priemones pamokose.
Projekto objektas –mokytojai, skatinantys verslumo ugdymą pamokose.

PROJEKTO TIKSLAS
Projekto tikslas – suburti bendraminčius pedagogus ir parengti verslumo ugdymo sampratos ir ugdymo pamokose galimybių pristatymą, parengti rekomendacijas, teikti metodinę pagalbą.

PROJEKTO UŽDAVINIAI

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. Suburti kompetentingų kolegų grupę, kurie gebėtų parengti pristatymą, rekomendacijas, metodinę medžiagą.
2. Išnagrinėti verslumo ugdymo sampratą.
3. Išanalizuoti pedagogines priemones.
4. Įvertinti effektyvius mokymo metodus, skatinančius verslumo ugdymą.

PROJEKTO DALYVIAI
Į projekto veiklą įtrauksiu kompetentingus kolegas, kurie turi praktikos ir teorinių žinių bei verslumo gebėjimų, gebančius savo pamokose naudoti aktyvius, netradicinius pedagoginius metodus, priemones, turinčius patirties.
NUMATOMI REZULTATAI
Įgyvendinus šį projektą, parengus pristatymą, rekomendacijas ir metodinę medžiagą, įvairių dalykų mokytojai turėtų galimybę naudoti visą tai savo pamokose. Ugdydami mokinių verslumą, pasiektų geresnių rezultatų savo dėstomo dalyko srityje. Pamokos taptų įdomesnės, įvairesnės, tai skatintų mokinių motyvaciją.

II. PROJEKTO PRISTATYMAS

Dirbant Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, ruošiant darbo rinkai įvairius specialistus ,

dažnai tenka bendrauti su darbdaviais, socialiniais partneriais, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Visi pašnekovai akcentuoja, kad reikalingi jauni žmonės, gebantys ne tik gerai dirbti ir išmanyti savo profesiją, bet aktyvūs, novatoriški, atsakingi, iniciatyvūs, t.y. verslūs. Verslumas verčia mąstyti produktyviau, keičiasi požiūris į save ir supančią aplinką, daro individus ryžtingesniais ir veiklesniais, skatina keistis ir keisti kitus. Tobulindami asmenines socialines, vadybines bei asmenines kompetencijas, turimas žinias galime pritaikyti kasdieniame , profesiniame gyvenime ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Verslumo ugdymas pasiekiamas ir grindžiamas aktyvia, savarankiška veikla, skatinančia mąstyti ir veikti. Todėl svarbu pamokų metu naudoti įvairius pedagoginius metodus, kurie skatintų novatoriškumą, iniciatyvą ir t.t.
Verslumo ugdymą mokykloje apibrėžia ugdymo turinys – nustačius aiškius tikslus ugdymo programose ir jų įgyvendinimo praktikoje gaires atsiranda tvirtesnis verslumo ugdymo pagrindas. Verslumo gebėjimai ugdomi tiek formalioje, tiek ir neformalioje aplinkoje. Verslumas bendrųjų gebėjimų ugdymas papildomas specialiomis verslo žiniomis. Verslumo pagrindų mokymasis netgi pirmuose ugdymo etapuose. Verslumu pagrįstas mąstymas ir įgūdžiai geriausiai skatinami mokymusi remiantis praktika ir verslumo išmėginimu praktikoje, įgyvendinant praktinius projektus ir veiklą (Valstybinis švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta LRV 2005 m. sausio 24 d. Nr.82).

Šiuo metu ekonominei visuomenei reikalingi savarankiški, iniciatyvūs darbuotojai , kurie sugebėtų planuoti, veikti ir nuolat kontroliuoti atliekamą darbą, atsakingi ir kūrybingi.
Vienas pedagogų uždavinių yra verslumo plėtojimas.
Pagrindiniai už
ždaviniai ugdant verslumą:
 Siekiant plėtoti verslumo dvasią, skatinti iniciatyvą ir kūrybingumą bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo sistemoje.
 Padėti įgyti gebėjimus, būtinus įkurti ir plėtoti verslą Barselonoje taip pat apibrėžtos ir svarbiausios kompetencijos, kurios sudaro kintančią daugiafunkcionalią žinių, gebėjimų bei nuostatų visumą, reikalingą asmeniui, kad jis/ji:
 Siektų užsibrėžtų tikslų, trokštų mokytis visą gyvenimą.
 Kaip aktyvus pilietis dalyvautų visuomenės gyvenime.
 Susirastų sau tinkamą darbą.
Apklausus mokytojus, paaiškėjo, kad jiems trūksta žinių ir supratimo apie verslumo ugdymą.
Lietuvos Junior Achievement organizacija vykdo projektą „Rinkos ekonomika ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“, bus paruošti mokytojai – lektoriai, kurie atliks svarbią, mano nuomone, misiją, mokys mokytojus verslumo ugdymo rinkos sąlygomis. Manau, šis projektas labai savalaikis ir naudingas.
Verslumo ugdymo tikslas – ugdyti moksleivių įgūdžius ir sugebėjimus.

Todėl įgyvendinama verslumo ugdymo programą svarbu naudoti tinkamus ugdymo metodus, priemones, asmenines pedagogo kompetencijas. Mokytojai, taikydami į verslumą orientuotą mokymosi modelį, tradicinius ir netradicinius būdus, įvairias strategijas, skatina moksleivių verslumą ir savarankišką mokymąsi. Šiuolaikiniai pedagogai turi stengsis būti mąstančiais praktikais –stebėti, nagrinėti ir daryti išvadas, vertinti savo darbą ir toliau planuoti. Pedagogai turi kelti kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų, vykdyti sklaidą, tuo pačiu ugdyti ir savo verslumo savybes.
Asmeninių verslumo savybių ugdymas, tai:
• Mokinių gebėjimai spręsti problemas turi būti nuolat skatinami ir ugdomi. Tai apima planavimo, sprendimų priėmimo, bendravimo savybių ugdymą ir
r pasiruošimą imtis atsakomybės. Tai iš esmės yra vadybinės kompetencijos.
• Mokiniai nuolat turi ugdyti mokėjimo bendradarbiauti kompetenciją – mokytis imtis naujų pareigų ir t.t. Tai iš esmės yra socialinės srities kompetencijos.
• Mokydamiesi mokymo įstaigose mokiniai turi puoselėti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją įgyvendinti tikslus iki galo, mokytis kritiškai mąstyti, išsiugdyti norą ir galimybes autonomiškai mokytis. Tai iš esmės yra asmeninių savybių srities kompetencijos.
• Mokiniai turi išmokti ir gebėti rodyti asmeninę iniciatyvą, aktyvumą ir kūrybiškumą, taip pat įgyvendindami idėjas būti pasiruošę prisiimti tam tikrą riziką. Tai yra tipinės verslumo savybės.
Svarbu, kad mokytojai suprastų verslumo ugdymo reikšmę, pamokose naudotų kuo įdomesnius mokymo metodus, kurie skatintų kūrybiškumą, norą, priverstų mąstyti ir džiaugtis gautais rezultatais. Kompetentingi pedagogai stengiasi dirbti kūrybiškai, o tam reikalingos žinios, patirtis, gebėjimai. Suprantu, kad pedagogai , kurie naudoja aktyvius mokymo metodus, skiria daugiau laiko pasirengimui, tačiau gauna didesnį pasitenkinimą ir rezultatą. Dažniausiai pamokose naudojami aktyvieji metodai skatina verslumo savybes, kaip „Plius- minus- įdomu“, „Pozityvu- negatyvu- įdomu“ padeda įdomiau mokytis naują temą, aktyvus ir emocionalus darbas su tekstu, naudojant šiuos metodus ne tik sisteminama, bet ir vertinama informacija, tokia forma padeda diskutuojant ginčytinais klausimais. Klausimų metodas –„ Iš kur mes tai žinome? Šio metodo kilmės šalis – senoji Graikija. Jis aprašytas Platono raštuose apie Sokrato pokalbius su įvairiais Atėnų piliečiais ir jaunimu (Gražienė,2005). Klausimai – pagrindinė mąstymo varomoji jėga, o mąstymas –viena iš verslumo ugdymo karjerai savybių. Kitas šio metodo būdas – raktiniai žodžiai, kuriuos galima išdėstyti tam tikra tvarka, šio metodo esmė – patys svarbiausi pastraipos žodžiai. Hipotezių iškėlimas –tai irgi mokėjimas iškelti klausimą. Hipotezės, prielaidos ir, atrodytų, nesąmoningos idėjos priverčia peržengti kasdieninių vaizdinių rėmus, panirti į mąstymo proceso ir rizikos stichiją. Kitas būdas išmokyti užduoti klausimus yra „Juodoji dėžė“. Iš klausimo kokį suformuluoja mokinys, galima spręsti, kaip jis analizuoja ir sistemina informaciją. Dvikryptė sąveika – mokymasis poromis. Darbo poromis esmė –aktyvinti mokinių protinę veiklą bei ugdyti savarankiško mokymosi įgūdžius (Gražienė, 2005). Jausmų ir proto sanglauda- mokymasis grupėmis. Grupinis darbas mokiniams kelia gerų emocijų ir efektyvina veiklą. Eksperimentas ir problemų sprendimo strategijos metodai formuoja savarankišką mąstymą, suteikia galimybę sąmoningai valdyti ugdymo procesą „ mokytojas- mokinys‘, galima dirbti visuose pamokos etapuose, nes vyksta refleksinė sąveika. Įdomus ir kūrybiškumą skatinantis penkiaeilio metodas , piktogramų metodas, didžioji iliuzija- žaidimas, tikrovės imitacija, diskusija, žiedo metodas (žinias tikrina patys mokiniai, prižiūrimi mokytojo) ir kt.
Informaciniai mokymo metodai –tai sistema didaktinių veiksmų bei būdų, kurie teikia mokiniams mokslo, technikos, gamybos, meno ir kitų dalykų pagrindines žinias ir jas įtvirtina. Informaciniai metodai skirstomi: teikiamieji, atgaminamieji (Šiaučiukėnienė, Stankevičienė,2003). Šiais metodais mokytojas pamokoje suteikia galimybę mokiniams trumpiausiu būdu gauti, apibendrintas bei susistemintas žinias apie žmonijos patirtį, bei parengia mokinius labiau savarankiškai mokytis, o tai verslumo ugdymo karjerai galimybė.
Praktiniai-operaciniai mokymo metodai- formuoja mokėjimus ir įgūdžius veikti (Šiaučiukėnienė, Stankevičienė,2003). Ugdomas savarankiškumas mąstant ir veikiant, o tai verslumo savybės, kurios būtinos karjerai. Kai mokinių įgytas žinias norima paversti mokėjimais ir įgūdžiais, taikomi praktiniai – operaciniai metodai. Verslumo ugdymo karjerai tikslas yra įgalinti individą savarankiškai gyventi ir savirealizuotis, veikti kūrybai. Tad praktinis mokymas yra pagrindas kūrybingumui ir saviraiškai ugdyti (Šiaučiukėnienė, Stankevičienė, 2003).
Kūrybiniai mokymo metodai .Aukščiausia žmogaus savarankiškumo apraiška – kūryba. Kūrybiškumas –tai verslumo ugdymo karjerai savybė. Šiuo metu pagal „bendrąsias programas ‚ir bendrojo išsilavinimo standartų“ projekto reikalavimus švietimui keliamas uždavinys – plėtoti ugdytinių asmeninius gebėjimus, socialinius gebėjimus, komunikacinius gebėjimus, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimus, darbinius ir veiklos gebėjimus bei formuoti asmens vertybines nuostatas (Šiaučiukėnienė, Stankevičienė, 2003). Vyresnėse klasėse prieinama prie probleminės paieškos ir kūrybinio darbo. Šio metodo dėka ugdomas kritinis mąstymas ir mokoma spręsti nestandartinėse situacijose sutinkamas problemas. Viena iš prioritetinių mokyklos veiklos krypčių gali būti skatinimas kurti. Mokytojai , siekdami ugdyti verslumo savybes, skatina mokinius kurti per pamokas, papildomo ugdymo (būrelių), projektinėje ar kt. veikloje.
Asmeninės mokytojo verslumo savybės, padeda ugdymo procesą padaryti patrauklesniu. Konstruktyvinis požiūris į ugdymo procesą lemia tam tikrus reikalavimus mokytojui, kurių netenkindamas jis nepajėgs sukurti konstruktyvios mokymosi aplinkos. Jei viena iš pagrindinių mokytojo funkcijų yra vadovauti moksleivių darbui, jis privalo turėti vadybininko kompetenciją. Kuriant ir tobulinant efektyvią mokymąsi palaikančią aplinką, mokytojas turi būti kompetentingas informacinių technologijų srityje (Stanišauskienė, 2004). Kaip teigia MacFarlane (1995), siekiant aprūpinti mokymosi procesą efektyvia ir ekonomiška mokymąsi palaikančia sistema, reikia tiek institucijos, tiek dėstomojo dalyko lygyje atlikti poreikių analizę. Todėl mokytojui būtina socialinių sistemų tyrėjo kompetencija. Kai mokymąsi skatinanti ir palaikanti sistema veikia veiksmingai ir efektyviai, kyla poreikis rasti būdų, kaip ji galėtų veikti dar veiksmingiau ir efektyviau, t.y. mokytojas turi būti novatorius (Stanišauskienė, 2004).
Bagdonas (2002) verslo žaidimus apibūdino kaip galimybę įgyti verslo patirties ir patobulinti verslumo įgūdžius perimant kitų patirtį. Analizuodamas užsienio patirtį, autorius padarė išvadą, kad geriausiai mokymo tikslus atitiktų imitaciniai verslo žaidimai, nes žaidimui būdinga varžybos, o imitacijai parodymas, tokių būdų žaidėjai gauna savo vaidmenis ir turi laimėti.
Lietuvoje pradėti taikyti verslo žaidimai priskiriami kompiuteriniams verslo žaidimams. Plačiau apibūdinsime kelis iš jų ir jų galimą reikšmę būtent verslumo savybių ugdymui (1 pav.).

1 pav. Lietuvos švietimo įstaigose naudojami aktyvaus ekonomikos-verslo mokymo modeliai
(Čiegis, R., Skunčinkienė, S., Rakickas, A., 2005).
III. IŠVADOS
• Rekomendacijas ir metodinę medžiagą, parengtą pristatymą apie verslumo ugdymo sampratą paskleisti metodinėse komisijose.
• Pamokose naudoti projekte pristatytas pedagogines priemones, metodus, skatinančius verslumą.
• Suorganizuoti paskaitą , tema – „Rinkos ekonomikos ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“.
• Nuolat ieškoti įdomių mokymo metodų, dalintis patirtimi.
.

IV. LITERATŪRA

1. Bagdonas, E.( 2002). Verslo žaidimai. Kaunas: Technologija.
2. Baltrūnienė,Z. ir Volbeckienė, V.(1998).Profesinės karjeros vadovas. Vilnius.
3. Čiegis, R., Skunčinkienė, R. ir Rakickas, A., (2005). Verslo žaidimų samprata ir paskirtis žinių visuomenėje // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Nr.35, p. 53-62.
4. Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų, 2003 m.Nr. IX -1700.
5. Gražienė,L.(2005).Mokymosi motyvacija: lygtis su vienu nežinomuoju ir daugybe sprendimų. Seminaro medžiaga. Kaunas: KPKC.
6. Gražienė,L.(2005).Dešimt efektyviausių ugdymo metodų ir šimtas didaktikos paslapčių. Seminaro medžiaga. Kaunas: KPKC.
7. Kučinskienė,R. ir Kučinskas,V.(1996). Socialinių projektų rengimas ir valdymas. Klaipėda: Klaipėdos Universiteto leidykla.
8. Lietuvos Junior Achievement informacija. Prieiga per internetą: http://www.lja.lt.
9. Šiaučiukėnienė,L. ir Stankevičienė,N.(2003).Bendrosios didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija.
10. Vaidelis, G. (2006). Nacionalinė jaunino verslumo skatinimo programa (2007-2011) // Jaunimo verslumo plėtros instrumentai. Lietuvos dabartis ir perspektyvos:NPI konferencijos medžiaga.Vilnius.http://www.npi.lt/site/Failai/6%20Giedrius%20Vaidelis.pdf
11. Valstybinis švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa. Vilnius: LRV 2005 m. sausio 24 d. Nr.82.

Leave a Comment