Skyrybos žaloja jaunąją kartą

„Mano tėvai skiriasi“. Tokią frazę paskutiniu metu girdime vis dažniau ir dažniau. Kokios viso to priežastys? Kodėl žmonės, kurie prisiekia amžiną meilę Dievo akivaizdoje, vėliau nutaria, jog jiems ne pakeliui? Kas nutinka, dėl ko nepakanka vietos po vienu stogu?

Nesutapo interesai

Prieš porą dienų teko kalbėtis su savo drauge, kuri daugiau nei 10 metų yra išsiskyrusi ir viena augina paauglę dukrą. Ištekėjo ji būdama labai jauna, galvą apsuko gražuolis vaikinas, kuris netikėtai jai pasipiršo. „Sutikau, nes jį mylėjau. Atrodė, jog tai mano gyvenimo meiilė, mano žmogus. Susilaukėm vaikučio, o vėliau prasidėjo barniai.

Pykomės dėl visko: aš norėjau savaitgalius leisti namuose, jis norėjo žvejoti. Aš – nuvažiuoti pas tėvus, jis – iki išnaktų dirbdavo. Vaiką prižiūrėjau viena. Gyvenome toli nuo artimųjų, todėl niekas neateidavo į pagalbą. Geriausias variantas mums abiems atrodė skyrybos.“ Tokiais atvejais sunku ir įsivaizduoti, kad šeima galėtų gyventi kartu. Atsiranda trintis, nesusikalbėjimas. Galų gale, nebesutampa interesai. Ištekėjusi ir pagimdžiusi, moteris surimtėja, pasikeičia jos pažiūros į ją supantį pasaulį. Vyrui tai gali pasirodyti keista, mat linksmybės ir vakkarai draugų kompanijoje taip lengvai išnykti iš jo pasaulio negali.

„Viena auginu dukrytę. Matau, kaip jai trūksta tėčio. Jie kartais susitinka. Jis turi kitą šeimą, sūnelį, tačiau Margaritos neatstumia ir ją myli“. Tik ar pakanka mergaitei meilės bei šilumos? Tipiška situacija. Nes

sutapę interesai ir atsiradusi bendra buitis sugriovė bendrą mylimųjų gyvenimą. Tėvų skyrybos sugriovė mažosios gyvenimą. O ar ji dėl to nors mažumėlę kalta?

Atsirado kita

Pasitaiko šeimose atvejų, kai į šeimyninį gyvenimą įsibrauna trečias žmogus. Žmogus iš pašalės, kuris sudomina savo bendravimu, pasiūlymais, o gal mini sijonėliu bei gerų kvepalų aromatu. „O atrodė, kad jie gyvens iki grabo lentos.“ Dažnai girdimas pasakymas, netgi nusistebėjimas, kada pasklinda kalbos, jog šeima skiriasi. „Mėgdavo keliones, lepino vienas kitą, gerbė. Buvo pavyzdys, o dabar. še tau kad nori.“ – negali atsistebėti giminės. Tačiau kas turi nutikti, kad atsiradęs naujas žmogus suardytų ilgai kurtus santykius? Atsibodusi rutina, šeimyniniai pykčiai, nesutarimai ir naujų įspūdžių troškimas dažnai išskiria net ir tobulomis vadinamas šeimas. Dėl to vieno kalto nėra. Dažnai abu poros narriai vienaip ar kitaip prisideda prie išsiskyrimo ar „nekalto nuėjimo į kairę“.

Netenkina seksualinis gyvenimas

„Man su juo nuobodu. Noriu naujų potyrių, noriu vėl mylėti ir mylėtis kaip pirmus kartus, kai atrodė, jog pradėsiu skristi.“ Tai moters mintys, kurias radau viename internetiniame pokalbyje. O kitos jai pritarė ir supratingai „linksėjo galvomis“, mat ir joms teko susidurti su tokiomis situacijomis. „Myliu savo vyrą. Puikiai sutariame, turime du vaikus ir mūsų šeima tobula. Keletas nuklydimų vien dėl sekso nieko nereiškia. Jausmų aš neišdaviau“. O man, mie

eloji ponia, atrodo kitaip. Kūniškas suartėjimas su kitu žmogumi, turint pastovų ir nuolatinį savo partnerį, yra ne kas kita, kaip išdavystė. Kūniška ir jausmų, kuriuos abu poros nariai turi puoselėti, saugoti ir branginti.

Greitas sprendimas

Mūsų dienomis išsiskirti šeimai – paprasta ir pigu. Apie tai skelbia Lietuvos gatvėmis riedantys spalvoti automobiliai, kuriais besireklamuojanti firma žada per porą dienų neskausmingai išskirti šeimą bei sutvarkyti reikalingiausius dokumentus. Bet ar nebūtų geresnė išeitis, prieš pradedant skyrybų procesą, dar kartelį susėsti prie apvalaus stalo, išgerti vyno taurę ir ramiai pasikalbėti, išsakyti visus skaudulius, išlieti blogas emocijas, o gal net atsiprašyti kito. Kodėl nepabandyti suteikti dar vieno – paskutiniojo – šanso savo antrai pusei? Juk santuoka, prisiekta prieš Dievą, meilė ir šeima yra pagrindinės vertybės, kurias privalome saugoti ir branginti.

Yra atvejų, kai skyrybos yra geriausia išeitis tiek pačiai porai, tiek vaikams. Jie – mūsų pasaulis. Mes turime užtikrinti jiems galimybes augti šeimoje, kurioje nėra smurto, durų trankymo ar neištikimybės. Vaikai turi matyti tik tai, kas geriausia. Todėl kartais jiems bus geriau augti nepilnoje šeimoje, tačiau apsuptiems ramybės, globos ir šilumos.

0 thoughts on “Skyrybos žaloja jaunąją kartą”

  1. “Kodėl žmonės, kurie prisiekia amžiną meilę Dievo akivaizdoje, vėliau nutaria, jog jiems ne pakeliui?”

    Visiškas briedas čia parašytas. Teko būti viename (4-ių paskaitų) premaritaliniame kurse Šeimos centre. Ten, atseit, susirinko poros norinčios gauti leidimą tuoktis bažnyčioje. Mane pritrenkė ten susirinkusiųjų kontingentas, nors ir žinojau, kad dauguma “save laikančių katalikais” nepasižymi intelektu. Gal tik kokia viena pora iš 15-os buvo tikrai samoningai tikintys. Kiti, turbūt, net nematę KBK buvo, ką jau kalbėti apie jo skaitymą… Na ir šiame straipsnyje klausiame kaip čia galėtų būti, kad bla bla bla… Nebūkit naivuoliai. Mano matytos poros atėjo į tuos kursus ir priėmė Santuokos sakramentą ne samoningai, o savo tėvų verčiami ar norėdami atiduoti duoklę tradicijai, kuri be esmės ir prasmės pati savaime yra tuščias reikalas.
    O tiem kas nori savo santuoką pašvęsti Viešpačiui ir dviese tapti vienu kūnu, užtenka pradžiai kad ir M.-D. Philippe knygą “Meilės gelmėse” perskaityti. Jei nežadama vadovautis tos knygos tiesomis iki galo, tai ir joks kunigo pakosėjimas bei pamojavimas krapyla nepadės. Tai ne magija ir ne kvailos tradicijos, o gyvas nuolatinis noras, kad Viešpats bųtų ta jungianti sutuoktinius grandis ir tvirtas pamatas, ant kurio pastatyta Jo žmonių santuoka.

    Reply

Leave a Comment