Prieš kurį laiką spaudoje nuskambėjo pasakojimas apie vyriškį, kuris supyko, kad draugė „neįvertino jo gerumo”, ir jai atsisakius gerti šampaną, smogė peiliu. Vargu ar planą pulti jis buvo parengęs iš anksto, vargu ar moteriškė sąmoningai siekė sukelti nevaldomą vyro įniršį. Ginčų mosuojant peiliais pasitaiko retai, bet smarkių barnių yra patyrusi ne viena pora. Visgi yra ir sugebėjusių išvengti skaudžių nesutarimų. Kuo jos skiriasi nuo mėginusių kritika tobulinti vienas kitą, susipykusių ir sužlugdžiusių tarpusavio ryšį, irgi žinoma.
Psichologė Nataly Schutz pabandė išsiaiškinti būdus, kuriais naudojasi gerai sutariančios poros, norėdamos sumažinti retkarčiais ir jų tarpusavio santykius aptemdančią įtampą. Ji apklausė daugiau nei du tūkstančius patenkintų savo ryšiais sutuoktinių. Sėkmingai išvengusios barnių poros vadovaujasi paprasta, bet veiksminga taisykle — leisti kitam pasakyti savąją nuomonę ir ją išklausyti. Regis, kas galėtų būti lengviau. Deja, šeimos konsultacijose ne vieną sutuoktinį tenka mokyti išgirsti, ką sako kitas. Jie galėtų ir patys pasitreniruoti klausytis. Tam tereikia atkartoti kito žodžių prasmę ir pasakyti: „Manau, jog jauti…”. Jei paaiškės, jog ir mintys, ir jausmai suvokti klaidingai, reikia bandyti vėl siekti juos suprasti. Toks sutuoktinio (-ės) „atspindėjimas” ne tik padeda geriau suvokti kito lūkesčius, bet ir leidžia pajusti tarpusavio artumą, o drauge stabdo pernelyg piktą kritiką.
Kiekvienas esame patyrę — nevaldomas pyktis, susierzinimas pastūmėja tokiems artimų žmonių užgauliojimams, kurių protingai, t. y. apgalvotai, elgdamiesi išvengtume. Taigi pravartu būtų kontroliuoti savo neigiamus jausmus. Tai padaryti, kai sprendžiami meilės ar šeimos reikalai, nėra lengva, nes būti vertinamiems, jaustis reikalingiems, bijoti atstūmimo visiems itin svarbu. Todėl nenuostabu, kad susiginčiję artimi žmonės kartais elgiasi taip, lyg turėtų kovoti už gyvybę, ir „pamiršta”, jog kovoja su tuo, nuo kurio priklauso jų emocinė gerovė. Tai „prisiminti” lengviau nusiraminus. Todėl sėkmingiausiai nesutarimus įveikia poros, sukuriančios nusiraminimo taisykles. Geras, bet kai kam atrodantis sunkiai įvykdomas patarimas — kol klausomės priekaištų, suskaičiuoti savojo pulso dažnį. Jei jis padidėjo
15-20 tvinksnių per minutę, protingiausia išeitis – padaryti diskusijų pertrauką.
Mokančios sutarti poros teigė, kad kilus rimtesniam nesutarimui tiktų pasivaikščioti, o pasivaikščiojimo metu iš naujo įvertinti nesutarimą. Jos manė, kad pyktį atvėsina mankšta, fizinė veikla, skani vakarienė, rami muzika ar linksma TV laida, video žaidimai ir galvosūkių sprendimas, miegas, karšta vonia, labdaringa parama vargšams bei savojo įvaizdžio pakeitimas — nauja šukuosena, nauji drabužiai. Veiksmų, padedančių susilpninti emocinę įtampą, sąrašą galima tęsti, bet jų esmė visiems pažįstama — jais bandoma nukreipti dėmesį nuo konflikto.
Šios poros pasižymėjo ir dar viena savybe. Jos tarsi nežinojo šiandieną madingų žodžių: „konstruktyvi”, „geranoriška” kritika. Jos vadovavosi nuostata — kritika visada skaudina. Todėl kiek įstengdamos kritikos vengė, o jei tekdavo padaryti draugui pastabą, ilgai dėl jos atsiprašinėdavo. Regis, kas gali būti paprasčiau? Belieka pabandyti.