Su vaikinu draugaujame dvejus metus, man 21, jam – 25 metai. Esame labai artimi, puikiai vienas kitą pažįstame, sutariame ir apie viską kalbamės. Seksualinis gyvenimas reguliarus ir aistringas, abu vienas kitam buvome pirmi partneriai.
Neseniai netyčia aptikau, jog jis žiūri pornografiją. Žinau, kad tai daro daugelis šiuolaikinių vyrų, tačiau mane tai labai įskaudino, nuvylė, nustebino, supykdė, sukėlė pasišlykštėjimo ir išdavystės jausmą… Apie tai kalbant jis gailėjosi, teigė, kad tai įprotis nuo paauglystės, jog jam tai žiūrėti yra šlykštu, bet jis įsitraukia ir nebegali atsiplėšti, o po to gailisi.
Nors jis žiūrėdavo pakankamai retai, bet ar tai galėtų būti priklausomybė? Be to, sekso metu nebegaliu atsipalaiduoti ar daryti ko nors kiek pikantiškesnio, nes man tai primena porno filmus, prarandu aistrą, jaučiuosi lyg užsiimčiau kažkuo bjauriu. Myliu jį, bet nebepasitikiu, nuolat apie tai galvoju ir dar tikrinu jo kompiuterį, ar jis slapta ir toliau nežiūri, nors prižadėjo, jog niekad nebežiūrės. Kaip atsikratyti noro sekti? Ar galima tikėti, jog jis daugiau nebežiūrės?
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Atsakant trumpai į jūsų klausimą apie draugą, galėčiau pasakyti, kad tai tikriausiai nėra priklausomybė. Juk jūsų draugui pornografijos žiūrėjimas nėra vienintelė aistra, valdanti jo gyvenimą. Tačiau vyrams, dažniau nei moterims, seksualumas gali tarnauti ne tik jausmams kito konkretaus žmogaus atžvilgiu išreikšti. Pornografijos žiūrėjimas gali būti tas būdas, kaip žmogus atsikrato įtampos, pabėga nuo kasdienio gyvenimo streso, sustiprina pasitikėjimą savimi. Turbūt pats draugas galėtų konkrečiau pasakyti, kas jį paskatino griebtis pornografijos.
Savo laiške taip pat aprašote savo reakciją, kuri buvo stipri. Išties atrodo, kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. Jūsų savivertė perdaug priklauso nuo savęs, savo draugo ir jūsų santykių idealizavimo. Jeigu geriau save vertintumėte, būtų lengviau priimti savo ir kitų silpnybes.