Isimylėjau vedusį vyrą, bendravome dešimt metų bendraujam. Bet kaltės jausmas pasidarė nebepakeliamas. Visgi nutraukti santykių nepajėgiu. Kaip elgtis?

Ar Jūs jaučiate kaltę, ar supratot, kad santykiai neturi perspektyvos? Geresnis savo jausmų suvokimas padėtų rasti ir tesingesnį sprendimą. Jei turite psichologinių sunkumų, praverstų ieškoti tiesioginės psichologo konsultacijos.

Panašūs darbai

Psichologo komentaras: „Kaip atgaivinti mylimosios jausmus?“

Prieš dvejus metus palaidojau vyrą. Tai buvo mano žmogus.

Psichologo komentaras: „Kaip elgtis santykiuose, kai dar nesi suaugęs, bet jau ne vaikas?“

Psichologo komentaras: dėl merginos esu prie išprotėjimo ribos

Psichologo komentaras: „Ji nenori nei rimtesnių santykių, nei skyrybų“

Psichologo komentaras: „Meilės nebeliko, bet negaliu jo paleisti“

Susitikau su pasiūlytu nariu, atrodė, kad gražiai bendravome, tačiau grįžęs jis nutraukė su manimi pažintį ir nieko nepaaiškino… Kodėl?

Psichologo komentaras: po skyrybų su vyru sūnus pradėjo bėgti iš pamokų

Susipažinau su vedusiu vyru, bendravome mėnesį, jis sužinojo, kad jo žmona susirado kitą ir skiriasi, jis man verkia, sako kaip skaudu ir t.t. Sunku buvo matyt. Dabar skambina, sako pasiilgo, sakau, kad nieko nebebus,galim būti tik draugai. Ko jis

Susipažinau su vaikinu per internetą.Susitikę labai gražiai bendravome 3 mėnesius, kūrėme bendrus planus…Kol neužtikau,kad jis ir toliau bendrauja su kitom internetu. Nustebau,kad jis net paaiškinti to neatvaziavo.Ar reikia pro pirštus žiūrėti į tokius dalykus?