Moterų žaidimo taisyklės

384 0

Draugė po ilgojo savaitgalio papasakojo romantiškus savo laisvalaikio nuotykius. Su vyruku ji susitikinėja jau keletą savaičių. Atėjus laisvadieniams šis pasikvietė ją išvykti pailsėti.

Viskas buvo tiesiog nuostabu: pramogos, romantika, jaukus viešbučio kambarys, bendra didelė lova ir jokio sekso!

Jie ne tik nepasibučiavo, bet šis prie jos net nelindo. Nuotykių ištroškusi širdis pradėjo smarkiai spurdėti. „Ar aš jo nedominu?“ – kilo logiškas klausimas. Ir iš tikrųjų, ar visi santykiai, kurie mus žavi, turi prasidėti intymiai?

Meilės vartai: „Uždaryta!“

XXI amžiuje pradėjome tiesiog medžioti vyrus. Medžiodavome ir ankksčiau, tik viskas buvo paslėpta po lengvu subtilumo šydu. Šiandien, ištroškusios sveikų santykių esame pasiruošusios viskam.

Nuolat verkdamos, kad tinkamų vyrų reikia ieškoti su žiburiu, o tie, su kuriais susidedame, neverti nei supuvusio grašio, užkrėstos visokių “popsinių” sekso nesąmonių, vis dažniau esame pasirengusios leistis į sekso avantiūras. Ar mes tapome šliundromis?

Gera buvo ankstyvoje jaunystėje, kai visos santykių problemos pasibaigdavo sukabintomis rankomis ir šiltu bučiniu su liežuviu. Tuo tarpu šiandien, ne tik lipame ar esame tempiamos į lovas, bet ir griaužiamės dėl to.

„Duoti“, „bandyti priisiversti neduoti“ arba gauti aiškų ultimatumą „permiegok su manimi“ pradėjome priimti kaip visiškai natūralų dalyką, todėl, jei prie tavęs niekas nekiša pirštų – pasijauti nestandartine, antrarūše, neįvertinta.

Moterų „kaltės jausmas“

Matyt, ne vienai teko gyvenime susidurti su tokiu savimi pasitikinčiu mačo, kuris bandydamas įsi

itempti tave į lovą verčia jaustis kalta. „Kito karto gali nebūti“, „neturi, ko prarasti“, „tu ką, to nemėgsti?“ – zirzia šie, ir jei daugeliu atvejų pasakai silpną ir nedrąsų „ne“, tai kartais susigundai paslysti.

Iš esmės, savo seksualinio gyvenimo nereikėtų gėdytis, tačiau kada pasiekiama ta riba, kai moters seksualinis gyvenimas tampa fetišu?

Kad ir kokios „nedoros“ mintys suktųsi moteriškoje galvelėje, vis dar stengiamės iš paskutiniųjų savo seksualiniame gyvenime išlaikyti šiokį tokį sakralumą. Visa kita, kas lieka už „nerašyto sekso įstatymo“ ribų tampa kančia.

Ech, ta romantika.

Vėliau draugė papasakojo, jog neapsikentusi, savo abejones išdėstė simpatijai ir sulaukė gana subtilaus ir paprasto atsakymo: „Tai buvo romantiška. Permiegoti su tavimi, manau, tikrai spėsiu.“

Kada spėjome pamiršti romantiką? Ko tikimės iš vyrų? Ko tikimės iš savęs?

Nors daugelis moterų, besiblaškydamos po passaulį ir ieškodamos tinkamo v. . .

Join the Conversation

0 comment

  1.    Reply

    Is dalies straipsnis geras, is dalies – ne. Man patiko raginimas nepamirsti vertybiu, ir ko is tikruju siekiame ir ieskome siame ilgesio kupiname pasaulyje… O nepatiko banalios israiskos formos – pvz apie tai, ka valdo musu smegenys, o ir apie rakta ir spyna – labai nefeministiska, sakyciau. As manau, kad kiekvienas zmogus yra be galo individualus ir subjektyvus, o sveikas protas ne visada padeda geriausiai nuspresti…

    Kartais man atrodo, kad nera jokiu zaidimo taisykliu… Jos taip varzo, o kas bus rytoj, niekas nezino… Poziuris i taisykle ar taisykles priklauso nuo zmogaus, kuris apie tai sneka, o kiek yra straipsniu apie taisykles, i kuriuos geriau nekreipti demesio…

    Tiesiog, kada meile uzaugs, nezinai, ir preciziskas taisykliu laikymasis jos uzgimimo gali ir neitakoti…

    @->

  2.    Reply

    geras straipsnis

  3.    Reply

    🙂 nepamirstu as romantikos

  4.    Reply

    Tomuk,
    aišku , kad ner vienodu vyru…
    pasistenkime nepamiršti romantikos.

    …geras straipnis

  5.    Reply

    Is tikruju tai sis straipsnis per daug feministinis. blogiuku yra ir tarp vyru ir tarp moteru. o perskaicius straipsni susidaro ispudis kad vyrai visi vienodi.