Bendravimo malonumai

Mūsų bendravimas su kitais žmonėmis neretai yra sudėtingas dalykas. Tačiau esame žmonės ir turime įgimtą biologinį poreikį bendrauti, taigi, be kitų žmonių tiesiog. negalėtume būti žmonėmis.

Tik gimę patenkame į sudėtingą santykių tinklą, kuris turi didelę įtaką tam, kuo mes tapsime suaugę. Paūgėję pradedame svajoti apie romantiškus santykius su vaikinu ar mergina, paauglystėje imame be galo domėtis seksualiniais santykiais.

Suaugę ilgimės artimo žmogaus ir bendravimo su juo. Daugelis iš mūsų laimę įsivaizduoja kaip bendravimą su mums svarbiais žmonėmis (nesvarbu, kas jie bebūtų).

Sukurti ir išllaikyti santykius su žmonėmis yra sunkus darbas. Bendravimą galima palyginti su šokiu, kai abu šokio partneriai girdi skirtingą melodiją bei ritmą ir šoka skirtingais žingsneliais. Tam, kad pastangos nebūtų tuščios, reikia labai daug lankstumo, pasitikėjimo, gebėjimo derėtis, noro siekti kompromiso, reikia įgūdžių ir humoro.

Bendravimo alkis

Gimdami esame visiškai priklausomi nuo savo tėvų ar globėjų rūpesčio ir noro bendrauti su mumis, tai yra, aprūpinti mus maistu, šiluma, suteikti saugumą ir skatinti raidą. Kūdikiams svarbu, kad jau iš pirmųjų dienų būtų suteikiami ne tikk materialieji dalykai, bet ir emociniai, kad būtų kuriamas ryšys su svarbiausiais žmonėmis (paprastai su mama).

Kūdikis, koks jis beatrodytų mažas ir bejėgis, aktyviai dalyvauja užmezgant ryšį su tėvais ir mokosi bendrauti bei daryti įtaką aplinkiniams (galite prisiminti tas akimirkas, kai kūd

dikis nusišypso ar staiga ima nenumaldomai verkti, ir suprasite, kokią didžiulę įtaką visai šeimai gali turėti tas rausvas mažas ryšulėlis).

Kartu su tėvais mes sukuriame savo emocinį stabilumą, savęs pajutimo jausmą, išmokstame kalbos ir sukuriame „istoriją“ apie save, taip įgaudami suvokimą apie save ir pasaulį. Be sąveikos su kitais žmonėmis mes negalėtume būti tie, kas esame.

Intymumas

Pats artimiausias bendravimo būdas yra vadinamas intymumu: tai procesas, kai abu partneriai yra visiškai atviri vienas kitam. Siekiate intymumo?

Nutildykite savo atsargumą bei norą saugotis ir iš tiesų klausykitės kito žmogaus, nes tik taip ir patys būsite išklausyti. Intymumas nebūtinai reiškia, kad tarp partnerių yra seksualinis ryšys ar netgi meilė: gali būti intymus pyktis, kai pykstama tiesiai ir atvirai, kalbamasi apie savo pyktį su pagarba sau ir vieenas kitam.

Intymumas gali labai praturtinti, tačiau taip pat jis gali būti ir grėsmingas, kai jo bijomasi – tai priklauso nuo vaikystės patyrimo užmezgant ryšius su artimaisiais. Dauguma mūsų išmokstame pasistatyti aplink save sienas, saugančias mus nuo pasikartojančių nemalonių patyrimų.

Tokiu būdu susiformuoja tam tikras asmenybės stilius, vadinamas gyvenimo scenarijumi, kurio dėka bandome bendrauti su žmonėmis ir tuo pat metu likti saugūs.

Svarbu nepamiršti, kad vaikai išsiskyrimą su savo pagrindiniu artimu žmogumi (mama ar kitu globėju) patiria kaip didžiulę grėsmę jų išgyvenimui, net jei tas

s išsiskyrimas yra trumpas, o ką jau bekalbėti apie ilgus ar netikėtus išsiskyrimus.

Vaikas prisitaiko prie šios grėsmės dvejopai: būdamas paklusnesnis tiems, kas yra išorėje (tai yra, tėvams ar globėjams, auklei, seneliams), arba kitaip persidėliodamas savo išgyvenimus viduje, tai yra, apribodamas savo poreikius.

Tą patį darome ir būdami suaugę: užsikemšame ausis ir nejaučiame, kad mūsų vidinis „Aš“ mielai užmegztų nuoširdžius santykius su aplinkiniais. Iš vienos pusės – taip saugiau. Iš kitos pusės – taip apribojame savo gebėjimą būti atviri ir pilnai džiaugtis savimi bei artimaisiais.

Kai kuriais atvejais tai reiškia, kad mes neleidžiame sau to, ko labiausiai norime, tai yra, surasti žmogų, kuris iš tiesų mus myli ir vertina už tai, kas mes esame.

Kaip jūs išreiškiate savo bendravimo alkį?

Svarbu prisiminti, kad mes visi esame skirtingi. Bendravimo poreikiai ir troškimas bendrauti natūraliai yra skirtingi: vieni yra labai ekstravertiški ir socialūs, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie gali užmegzti labai artimus santykius.

Kiti natūraliai yra intravertiškesni, daugiau laiko praleidžia vieni ir daugiau gyvena savo vaizduotėje. Svarbiausia, kaip jūs dėl to jaučiatės, ar esate patenkinti tuo, kiek artimų draugų turite ir kaip artimai su jais bendraujate.

Ar jaučiate, kad galite jiems iš širdies atsiverti? Atsiminkite, kad mums reikia daugiau nei vieno gero draugo. Pagaliau, jei turite tik vieną artimą žmogų, kam

m galėsite pasiguosti ar pasiskųsti, jeigu iškils bendravimo su tuo žmogumi problemų?

Kad galėtumėte labiau džiaugtis bendravimu su aplinkiniais, pabandykite surizikuoti ir labiau atsiverti.

Paeksperimentuokite: perženkite ribą, ties kuria dar jaučiatės patogiai, ir būkite dar labiau atviresni. Kartais tai gali atnešti daugiau džiaugsmo ir santykių artumo, kartais gali nepavykti ir jūs supyksite arba pasijusite atstumti, tačiau kiekvienąkart įgysite naujos patirties ir išmoksite kažką naujo apie tai, kaip bendrauti su pasauliu. Taigi, pirmyn!

Kitas būdas apriboti savo bendravimo poreikius yra savęs atitraukimas nuo tikrųjų norų ir poreikių. Geriausias pavyzdys yra darbas, taip pat ir visokie kitokie reikalai, kurie neleidžia aplinkiniams prie jūsų priartėti. Tik pajutę savo tikruosius troškimus ir norą bendrauti, jūs pradėsite to siekti. Taigi leiskite sau pasijusti vienišiems ir imkitės veiksmų!

Jeigu ir toliau būsite be galo užsiėmę, niekas nepasikeis ir jūs toliau ilgėsitės artimo žmogaus. Duokite sau pakankamai laiko ir erdvės, kad iš tiesų suvoktumėte, kiek svarbūs jums yra artimi žmonės. Pasijutę vieniši subręsite tam, kad padarytumėte kažką naudingo jūsų santykiams, pavyzdžiui, paskambinsite draugui, mylimiems žmonėms pasakysite, kiek daug jie jums reiškia, arba suplanuosite progas susirasti naujų pažįstamų.

Jūsų artimieji

Visada bendrauja bent du žmonės, turintys skirtingą asmenybės stiliaus ir elgesio modelių derinį. Pavyzdžiui, jūs galite būti labai atviras žmonėms, bet jūsų draugas – ne, arb

ba atvirkščiai.

Pagalvokite apie jums svarbius artimuosius: kaip jums atrodo, koks yra jūsų draugo bendravimo su žmonėmis stilius? Kiek kontaktų jis arba ji nori turėti ir ar tai atitinka jo (jos) poreikius? Žmonės esti skirtingi, tad visiškai natūralu, jog vienas gali turėti ir jam gali reikėti daugiau ar mažiau kontaktų, nei kitam. Kaip jūs dėl to jaučiatės? Kaip galite atrasti būdų būti kartu, kad tai tiktų jums abiems?

Pavyzdžiui, vienas iš jūsų gali norėti praleisti laiką vienumoje, kitas – eiti susitikti su draugais. Taip pat galite suplanuoti praleisti kažkiek laiko kartu.

Pagalvokite ir apie tai, kiek laiko su savo artimiausiu draugu ar drauge (sutuoktiniu ar sutuoktine) praleidžiate, būdami iš tiesų artimi vienas kitam. Ar jūs pakankamai laiko ir erdvės skiriate intymiam buvimui kartu? Jeigu ne, ar jūs galite apie tai pasikalbėti?

Atsiminkite, kad jus supa ir kiti žmonės, su kuriais jūs taip pat galite palaikyti artimus santykius. Pasikalbėkite su draugu (drauge ar sutuoktiniu, sutuoktine) apie tai, ką jam ar jai reikštų jūsų artimas bendravimas su aplinkiniais, kokios baimės lydi šį bendravimą ir kokių ribų jūs neturėtumėte peržengti.

Bendravimas su žmonėmis yra tikras menas, kuriam daug kas turi įtakos, įskaitant mūsų ankstyvuosius gyvenimo patyrimus. Tačiau tikrai verta pabandyti pakeisti tai, kas trukdo užmegzti nuoširdžius santykius, nes artimas draugas – viena iš didžiausių dovanų gyvenime.

Straipsnis parašytas remiantis užsienio spauda.

Gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė

www.psichoterapija-jums.lt

2 thoughts on “Bendravimo malonumai”

  1. Dėl bendravimo su draugais, noriu pateikti pastebėjimą, jog bendravimas yra labai natūralus (nevaldomas) dalykas, kuris priklauso nuo to ar bendrauju su panašiu į save žmogumi ar ne: jei mūsų vertybės labai skiriasi mes natūraliai negalėsime atvirai bendrauti, jei vertybės panašios – bendravimas bus natūraliai intymus. Klausimas: Ar reikia stengtis laužyti tvyrančius ledus ar (jei būtina bendrauti) po truputį eiti ledų paviršiumi?

    Reply
  2. Bandau surasti atsakyma, kodel tiesiog istirpo artimu draugu ratas.Man paciai atrodo, kad esu bendraujantis ir atviras zmogus, bent jau iki siol jokiu problemu nebuvo, bendrauju atvirai, megstu ir pasidziaugti ir pasijuokti is saves, bet zmones tuo paciu neatsako, naturaliai tada kazkaip susinepatoginu ir bendravimas issisemia..Daznai skambindavau draugams, bandydavau organizuoti susitikimus, bendras veiklas, bet vel nieko gero is to neiseidavo. Tada susigalvojau taisykle, na paskambinu du tris kartus, o toliau iniciatyva turetu eiti is kitos puses.Argi ne? Rezultate esu vienisa.Priejau isvados, kad bendravimas tolygus zeminimuisi, kai tarsi bandoma issireikalauti kito zmogaus demesio.Tiek to, uzsiimu savimi, savo hobiais, skaitau knygas, studijuoju, veiklos ir taip yra.Beje nera problemu bendrauti su nepazistamais zmonemis, uzkalbinti ka nors gatveje, liko neipareigojantys malonus pasnekesiai. Savotiskai zavinga.Skaitineju literatura ir bandau atrasti, ka darau netaip.

    Reply

Leave a Comment