Vienatvė (II)

Buvo akimirkų, kai man plyšo širdis, tada buvau viena. Dabar matau, kaip kankinasi žmonės, kurie skendi vienatvėje ir negaliu būti abejinga. Vieni garsiai staugia nesavu balsu, kad yra vieniši, kiti tai pasako liūdnomis akimis, kiti imasi vis naujos veiklos, norėdami užpildyti tuštumą.

Pagal Jūsų atsiliepimus supratau, kad tai yra gana opi problema ir kad tuštumos ir vienišumo jausmas temdo gyvenimą labiau negu bedarbystė ar galvos skausmas.

Blogiausias kelias – pulti į neviltį ir graužtis dėl savo vienatvės bei kaltinti save. Siūlau Jums kontroliuoti savo vieenatvę.

KANTRYBĖS

Visų pirma reikia palaukti. Skyrybų ir santykių nutraukimo žaizdos gija ilgai. Natūralu, kad kitą dieną neatsikelsite su šypsena ir nepradėsite gyventi taip lyg niekur nieko. Tiesiog Jūs neturite žudyti savęs. Jūs turite neprarasti blaivaus proto ir nusibrėžti planą, kaip įsivaizduojate savo gyvenimą be to žmogaus.

Po ilgiau trukusių santykių skyrybos skausmas gali trukti iki trijų metų. Aišku, tai labai individualu ir nėra jokių konkrečių terminų ar formulių. Tiesiog reikia suvokti, kad tai netruks amžinai. Tiesiog seniau susiformavę įgūdžiai turi būti modifikuoti, turrite išmokti vėl būti vienas ir tave buvime atrasti laimę.

Padeda laikas, gali patvirtinti ne vienas. Bet laikas ne vienintelis gydytojas. Tame laukime Jūs pats galite padėti sau. Stenkitės neprarasti budraus mąstymo ir nepriimkite šios būsenos kaip ilgalaikės. Nusiteikimas programuoja žmogų ir

nukreipia vienokiu ar kitokiu keliu. Juk jei galvosime, kad esame pasmerkti vienatvei, tad ir žmonėse, kuriuos sutiksime nematysime savo potencialių partnerių, nes mintys bus per daug užimtos savęs gailėjimu, skausmu ir vienatvės išgyvenimais.

KOVA SU VIENATVE

Kiekvienoje situacijoje mes galime būti aktyvūs ir pasyvūs. Galite bandyti vienatvę uždaryti tamsioje spintoje, o galite leisti jai Jus uždaryti toje pačioje tamsioje spintoje.

Jūsų pagrindinis tikslas – peržengti per save, nukreipti dėmesį nuo buvusių santykių į savo esamus santykius su kitais.

Kai kam gali prireikti psichologo konsultacijų, kurios padeda išgirsti save, išanalizuoti priežastis ir pasekmes, išnarstyti praeitį, kad ji nebeiškiltų ir nebedrumstų dabarties. Taip pat, svarbūs draugai, artimieji, nes pasidalinus skausmu, jis mažėja, o pasidalinus džiaugsmu – džiugesys dvigubėja.

Jūs galite užsiimti savanoriavimu, pagalba kitiems. Galite aplankyti senai matytą tetą ar draugą. Galite nueiti į vaikų namus ir pabendrauti su žmonėmis, kuriems taip pat trūksta bendravimo ir palaikymo. Nesvarbu su kuo dalinatės savo gera energija, svarbus pats mainų procesas, svarbu atrasti, kam gali atverti širdį ir kam gali jaustis reikalingas.

PRIIMKITE VIENATVĘ

Aš stengiuosi kiekviena eilute neutralizuoti šią Jūsų būseną. Ir neatsitiktinai. Vienatvė tikrai yra natūralus jausmas, kurį patyrė kiekvienas, tik aplinkybės individualios. Vieniems teko ilgiau kankintis, kitiems trumpiau, bet taip jau būna. Nors dviese gyventi lengviau, galima pasidalinti darbais ir vienas kitą pal

laikyti, bet taip pat kyla ir daugiau nesusipratimų, ir rūpesčių. Du žmonės – skirtingi interesai, skirtingas auklėjimas, skirtingos ateities vizijos.

Išnaudokite savo laisvę sau –atsiskleiskite, atsiverkite. Atraskite save naujose aplinkose, domėkitės, keliaukite, pažindinkitės, bandykite. Kuo daugiau atradimų padarysite, tuo įdomesnis žmogus potencialiam partneriui būsite.

Atradus save, gimsta vidinė stiprybė. Nauji užsiėmimai praplečia ir aplinką, o kartu ir tikimybę sutikti kitą žmogų. Bendravimas užpildo intymumo trūkumo spragas.

Šiandien Jūs vienišas – valio, eikite į klubą, nereikia niekam atsiskaitinėti, sutinkate įdomų žmogų, galite jį pakviesti į svečius, nereikės teisintis.

Galite susipažinti su įvairiais žmonėmis ir pridaryti beprotiškiausių dalykų. Dabar galite žiūrėti tą filmą, kurį Jūs norite, vien todėl, kad nereikia prie nieko derintis. Nereikia sukti galvos, ką padovanoti per Valentino dieną ar gimtadienį.

Galite flirtuoti, galų gale išbandyti daugiau seksualinių partnerių ir pabendrauti su daugiau žmonių, ir išsirinkti tobulą partnerį. Nes su kitu žmogumi būnant žymiai sunkiau įsitikinti, ar kitas nėra geresnis ir Jums tinkamesnis.

Vienatvė yra liūdna tiek, kiek Jūs dėl to liūdite ir pilna tiek, kiek Jūs ją užpildote. Nepriimkite to, kaip etiketės ar pasmerkimo, laikykite tai galimybe.

Žinau, kad žymiai lengviau apie tai kalbėti nei išgyventi. Matai besimyluojančias poreles, grįžti į tuščius namus, norisi prisiglausti, norisi kažką stebinti ir sulaukti dėmesio iš kažko. Bet jeigu Jūs norite būti ne vieni, turite ats

siverti tam. Turite gyventi tuo, turite tikėti tuo, kad Jūs sutiksite tą žmogų. Geriau dairytis, bandyti, koketuoti, vaikščioti į pasimatymus ir nusivilti, nei iš anksto nusistatyti negatyviai ir atiduoti savo likimo kortas nevilčiai.

Straipsnis parašytas remiantis užsienio spauda.

Kristina Leščinskaitė

0 thoughts on “Vienatvė (II)”

  1. vienatve baisus dalykas.po mano issiskyrimo praejo jau dveji metai, bet niekaip negaliu atsigauti.Regis bandziau visus imanonomus budus-draugai, veiklos ieskojimas, galiausiai psichologas, bet nepadejo niekas.Taigi ir gyvenu su savo vienatve 😉

    Reply
  2. as taip pat.. penktadieni wisas gywenimas apsiwerte aukstyn kojom… jis buwo mano gywenimas be jo neturejau nieko.. atsisakydawau wiskokiu pasiulymu, wiska drausdawo, ir wa mane paliko del kitos, as dabar uzsienyje.. tai labai nemaloni situacija, bet isgywensim.. zmones baisesnes netektis isgywena, mirtis.. bet atsitiesia ir gywena toliau

    Reply
  3. Vienatvė po išsiskyrimo skaudi ir kankinanti, bet ją galima išgyventi. Skausmas rimsta. Bet blogiausia tai, kas ateina po jo – tuštuma. Visiška, juoda, aklina. Išsiskyrimo skausmas praėjo, jo vietoje nėra nieko. Skylė.
    Ir galima bandyti ką tik nori – lankyti pažįstamus, padėti kitiems, dirbti…
    Nepadeda niekas.Taip vienatvė tave uždaro į spintą.Užrakina ir numeta raktą…
    Gyveni, nes gyventi reikia ir tiek…

    Reply
  4. man vienatve primena tarsi vezi. Vienatve naikina visa mano asmenybe-juk as net neturiu su kuo papleteti ir jei kada kur nors tenka pabuvoti kompanijoj, as neturiu ka pasakyti.O anksciau buvau tokia plepute 😉 Regis , dar pora metu va taip pasedesiu tokioj izoliacijoj ir tikrai pamirsiu zmoniu kalba. Jausmas toks, tarsi butum negyvenamoj saloj.Yra baisu ir tiek.

    Reply
  5. Vienatve yra puikus dalykas. Aisku, jeigu esi paliktas ar palikta mylimo (ar tiesiog iprasto) zmogaus – tada turbut blogai. Gyvenu viena ir nesiskundziu. Aisku, turiu artimu zmoniu, su kuriais palaikau rysi, bet esu viena (vienise). Toks yra mano gyvenimo budas ir man jis priimtinas. Atsakau uz save, esu savarankiska, nebijau prisiimti atsakomybes. Bet iki to reikia priaugti. Zmones bijo vienatves ir del to, kad bijo buti vieni, bijo buti vieni namuose, turi dideli poreiki bendrauti, kalbetis – nebutinai tik del seksualinio rysio. Zmones gyvena kartu ir ekonominiais sumetimais. Kiti troksta buti globojami. Bet kai gyveni viena – nereikia pries savo nora eiti kompromisus, kaip pvz. vazineti i svecius i antrosios puses giminiu (kurie gal tau visai nepatinka) jubiliejus, pakesti priekabia uosve ir pan…jeigu zmogus yra ekstravertas, aktyviai bendraujantis – jam gal but tai visai nieko. As esu intravertiska asmenybe, Po darbo mielai sedziu namuose, svecius pasikvieciu labai retai – nera poreikio. Viena budama tikrai paislsiu, ‘pasikraunu baterijas’. Nezinau, kaip galeciau tai padaryti gyvendama ne viena:)

    Reply
  6. vienatvė iki tam tikros ribos yra nuostabu. Tačiau mano manytmu,ji tam tikrais momentais slegianti. Ypač kai matai šeimai laimingas,vienas kita papildančias. o tu vis vienas,nors draugu turi,tačiau jie neatstoja to vienintelio ,kureiam gali atskleisti viska kas pas tave širdyje…. posakis vienas bet ne vienišas-mano manymu,gerai kad esi draugu apsuptyje,bet ateina laikas kad norisi turėti ir artima drauga širdyje,gyvenime. kad matydamas šeimas laimingas ir pats jaustum ta laime savo širdyje../…

    Reply

Leave a Comment