DRAUGYSTĖ IR SOCIALINIAI RYŠIAI
Draugystė mums yra kaip maistas. Ne veltui mes save priskiriame socialiniams gyvūnams. Jau nuo akmens amžiaus pradėjo populiarėti gyvenimas bendruomenėmis ir labiausiai santykiai poromis, mažiau svarbu, juridiškai įformintomis ar ne. Psichologai tai vadina žmogaus savybe įsitraukti į grupės gyvenimą ir glaudžius santykius, kiti labiau akcentuoja poreikių patenkinimą ir patogumą. Gal todėl taip sunku išgyventi vienatvės jausmą.?…
Jau įrodyta, kad vienišumo jausmas kenkia ne tik psichologiniams procesams – mąstymui, dėmesiui, vidinei pusiausvyrai, bet ir fiziniams – motorika, pojūčiai, širdies veikla ir pan. Kai trūksta glaudaus bendravimo ir kontakto, žmogus jaučia diskomfortą ir apima emocinės kančios. Žinoma, kiekvienam šie simptomai individualūs, nes kiekvieno jautrumo slenkstis antisocialumui skirtingas. Pagrindinis žmogų žlugdantis elementas yra sąmoningas vienatvės suvokimas – tuštuma, liūdesys, kontaktinis ilgesys…
Nepaisant neigiamų pasekmių, vienatvė vargu ar gali būti laikoma nenormaliu reiškiniu. Greičiau, tai būtinas visų tam tikrame laikotarpyje išgyventa būsena. Kiekvienas gali pasijusti vienišas – net turėdamas antrąją pusę ir būrį draugų.
VIENATVĖS ŽALA
Lėtinė, užsitęsusi vienatvė jau yra žalinga.
Vaikams ji sukelia vystymosi problemų. Nesugebėjimas būti socialiai prisijungusiam prie bendraamžių gali būti tikroji prastų mokymosi rezultatų ar agresyvaus elgesio priežastis.
Suaugusiųjų vienatvė, dažnai siejama su veržliais depresijos ir alkoholizmo priepuoliais ir medicininėmis problemomis.
Psichologas Jonas Caciopp iš Čikagos universiteto stebėjo vienišumo padarinius susijusius su sveikata:
- Greičiau sveiksta tie ligoniai, kurie turi artimuosius, rodančius pastovų rūpestį ir morališkai palaikančius ligonį.
- Vienišumas padidina riziką savižudybei, tai aktualu tiek jaunų, tiek pagyvenusiųjų tarpe.
- Vienišų asmenų ataskaitoje ryškus didesnis suvokiamas streso lygmuo, net kai jis yra veikiamas tų pačių veiksnių kaip ne vienišų žmonių.
- Turint mažiau socialinių sąveikų, sunkiau susidorojama su stresu.
- Vienatvė “pakelia” streso hormonų ir kraujospūdžio lygį, todėl sunkiau dirba širdis ir atsiranda didesnė kraujagyslių ligų tikimybė.
- Vienišų žmonių miegas neramus, jie dažniau prabunda, taip pat mažiau laiko praleidžia lovoje ir mažiau pailsi.
Vienatvė, pasak Caciopp, gali sukelti rimtas, pavojingas gyvybei pasekmes, kai mes negalime gauti pakankamai socialinių ryšių.
KAIP IŠVENGTI VIENIŠUMO JAUSMO?
Yra keletas būdų , kurie Jums gali padėti išgyventi vienišumo laikotarpį Jūsų gyvenime. Apsvarstykite šiuos veiksmus:
- Priminkite sau, kad jūsų vienatvė netruks amžinai.
- Galite sukurti naujas situacijas, kuriose atsiranda daugiau galimybių užmegzti pažintis.
- Užsiimkite veikla, kuri Jus domina. Didelė tikimybė, kad pasinėrę į kažkokią sritį rasite bendraminčių. Be to, jausite, kad įprasminate laiką, o galiausiai ir pasitenkinimą tuom, ką darote, bei tapsite įdomesnis kitam. Galėsite kažko išmokti, kažką duoti. Juk santykiai pagrįsti abipusiais mainais.
- Užsiimkite savanorišku darbu.
- Dalyvaukite seminaruose ir įvairiuose renginiuose.
- Darbe plėtokite savo socialinius įgūdžius. Nesibaidykite praktikos pažinti kitus ir leisti jiems pažinti Jus. Daugiau bendraukite su savo bendradarbiais, organizuokite pasibuvimus, gal būt nuspręsite pakeisti darbą.
- Negalima spręsti apie naujus žmones vadovaujantis ankstesnių santykių pagrindu.
- Intymi draugystė paprastai išsivysto palaipsniui, kai žmonės mokosi dalintis savo jausmais. Venkite skubėti. Leiskite procesui plėtotis natūraliai.
- Vertinkite savo draugus ir savo unikalias savybes. Romantiniai santykiai Jūsų neišgelbės nuo vienatvės tol, kol neišmoksite gerai jaustis vienas su savimi.
- Visada galvokite apie savo ir artimųjų poreikius. Svarbu nepaminti nei vienos pusės interesų norint, kad bendravimas būtų naudingas, o ne griaunantis.
- Sekite savo mitybą, nuolat mankštinkitės ir reguliariai miegokite.
- Pagalvokite apie vienatvę, kaip galimybę augti – ugdyti savarankiškumą ir išmokti rūpintis savo emociniais poreikiais.
- Išnaudokite visas galimybes mėgautis gyvenimu, o ne gyvenkite laukime.
- Išmeskite stereotipus, kad veiklomis užsiimant būtinas partneris – eiti į kiną ar baseiną galima ir vienam.
Būdų yra ir daugiau, tai labai individualu, kiekvienam savo, tik reikia į save įsiklausyti.
Apibendrinant – vienatvė, tai yra ne tik būsena, bet ir mąstymo būdas. Jei nesijauti vienišas, tu ir neesi vienišas. Svarbu akcentuoti ne savo vienatvę, o savo asmenybę, nukreipti dėmesį ir energiją į racionalias veiklas, išmokti patenkinti savo poreikius, išmokti būti su savimi, pamilti save, ieškoti savęs, leisti sau gyventi ir žiūrėti į pasaulį atviriau, „geranoriškiau“.
Negalima laukti, kol į Jūsų gyvenimą ateis kažkas, kas apvers jį aukštyn kojomis, juk gyvename vieną kartą. Turime eiti savo gyvenimo keliu, bet kartu ir nenudelbti akių, o pastebėti tai, kas vyksta aplinkui. Gal Jums skirtas žmogus yra šalia, žiūri į Jus, bet lygiai taip pat bijo užkalbinti, bėga, liūdi, jaučiasi vienišas, yra sugniuždytas po buvusių santykių, ar dar dėl kažkokių priežasčių neištiesia tau rankos ir nesitiesia prie tavosios. Svarbiausiai žinoti, kad esi ne vienas ir neleisti sau pulti į neviltį.
Straipnis parašytas remiantis užsienio literatūra. Jei tema Jums bus aktuali, sulauksite straipsnių ciklo – VIENATVĖ.
Kristina Leščinskaitė
