Vitaminai – vadinama grupė įvairios cheminės sudėties, mažos molekulinės masės organinių medžiagų, be kurių negali būti pilnavertės organizmo gyvybinės veiklos. Gamtoje yra medžiagų, kurios pačios dar nėra vitaminai, tačiau organizme virsta vitaminais. Tokios medžiagos vadinamos provitaminais. Hipovitaminozių išsivystymo priežastys gana įvairios ir priklauso nuo: 1. vitaminų trūkumas arba jų sumažėjimas maiste;2. padidėję organizmo poreikiai (nėštumas, augimas…)3. blogos buitinės sąlygos, netinkama mityba, alkoholizmas, įtemptas fizinis ir protinis darbas..4. vitaminų rezorbcijos iš virškinamojo trakto sutrikimas.5. vidaus organų, ypač kepenų, ligos, kurių metu vitaminai negali deponuotis, provitaminai nepaverčiami vitaminais, sutrinka vitaminų įjungimas į fermentų sudėtį.6. neapgalvotai vartojant vaistus, kurie turi antivitamininį veikimą.
Vandenyje tirpstantys vitaminai.B1 – tiaminas. Tiamino avitaminozėms priklauso beri-beri liga, encefalopatinis sindromas, polineuritai… virškinimo trakto sutrikimai yra pirmieji tiamino hipovitaminozės požymiai. Sumažėja apetitas atsiranda viso trakto atonija, susilpnėja sekrecija ir motorika, sutrinka evakuacija. Ryškėja neigiamas azoto balansas. Pažeidžiama nervų sistema, virškinamojo trakto veikla ir kraujo apytakos sistema.Cheminė sudėtis ir savybės –
Biologinis vaidmuo – svarbiausi fermentai, kurie turi tiamino pirofosfato yra šie:1) piruvato dehidrogenezė. Dalyvauja pirovynuogių rūgšties oksidaciniame dekarboksilinime. Tiamino avitaminozės metu sulėtėja pirovynuogių rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas. Jos susikaupia audiniuose ir kraujyje, kartu kaupiasi ir jos redukcijos produktas – pieno rūgštis. Tai gali kilti rimtų sutrikimų tuose organuose, kurių pagrindinis E šaltinis yra angliavandeniai. Į šiuos apytakos sutrikimus jautriai reaguoja nervinis audinys.2) α – ketogliutaro dehidrogenazė. Katalizuoja α – ketogliutaro rūgšties oksidacinį dekarboksilinimą. Jį slopinant sutrikdomi ląstelės energetiniai pagrindai.3) Transketolazė dalyvauja pentoziniame angliavandenių skilimo cikle.
Šaltiniai ir paros norma. Tiamino yra javų grūdų apvalkalėliuose, mielėse, rupių miltų duonoje. Jį gali sintezuoti kai kurie m/o. paros norma apie 1,5 – 2 mg.
B2 – riboflavinas. Avitaminoze serga tie žmonės, kurie per mažai vartoja baltymų. Liga pažeidžia CNS, dengiamuosius audinius, ypač akių, burnos gleivinę. Pirmieji simptomai – stomatitas, rinitas, vėliau dermatitas. Riboflavinas stimuliuoja antinksčių veiklą. Jo trūkstant sumažėja kaulų čiulpų aktyvumas, limfinių mazgų veikla, kepenų ląstelių fagocitinis veikimas.Cheminė struktūra –
Biologinis veikimas – riboflavinas įeina į kofermentų sudėtį: FMN ir FAD. Dauguma flavino fermentų būdinga tai, kad jie dalyvauja biologinės oksidacijos procesuose, pernešdami e ir H tiek nuo substratų tiek nuo nikotinamidinių kofermentų. Riboflavinas yra kai kurių oksidazių, susijusių su amino rūgščių ir purino bazių apykaita, sudedamoji dalis.Šaltiniai ir paros norma. Jo yra mielėse, piene, kepenyse, inkstuose, širdies raumenyje, žuvyse. Laisvo daug piene. Jį dar sintezuoja m/o. Norma 1,5 – 2 mg.
B6 – piridoksinas. Jį sintezuoja žarnyno m/o. Hipovitaminoze serga žmonės, vartojantys daug sulfamidinių preparatų arba antibiotikų, slopinančių žarnyno m/o veiklą taip pat infekcinių susirgimų metu. Dar hipovitaminozę gali sukelti ir kiti medikamentai, kurie yra piridoksino antivitaminai pvz.: ftivazidas. Žmonės sergantys hipovitaminoze, pasidaro labai jautrūs arba, atvirkščiai, depresiški, mieguisti. Dingsta apetitas, atsiranda pykinimas, būdingi simetriniai dermatitai, dažniausiai apie burną, akis, skruostuose, pažeidžiama nervų sistema. Šia liga greičiau susergama, gyvenant ar dirbant šaltose patalpose.Cheminė struktūra:
Biologinis vaidmuo. Piridoksalfosfatas yra sudedamoji dalis amino rūgščių dekarboksilazių, katalizuojančių biogeninių aminų (histamino, serotonino, kadaverino…) susidarymą. Nuo piridoksino kiekio priklauso amino rūgščių apykaita ir įsisavinimas ląstelėje, jis aktyviai dalyvauja triptofano apykaitoje, bei vitamino PP susidaryme.Šaltiniai ir paros norma. Jo randama ryžių sėlenose, kiaušinio trynyje, žuvyje, kepenyse, inkstuose, raumenyse, mielėse, riešutuose, ankštinėse kultūrose. Paros norma 1 – 2 mg.
PP – nikotinamidas, niacinas. Kai jo trūksta susergama pelagra. Nikotinamidas yra NAD ir NADF sudedamoji dalis. Jo trūkstant, pažeidžiamas virškinimo traktas, oda ir nervų sistema.
Cheminė sudėtis –Biologinis vaidmuo – nikotinamidas – fermentinių sistemų, dalyvaujančių oksidaciniuose – redukciniuose procesuose, kofermentas. Nikotino rūgštis sumažina glikemijos reiškinius, stimuliuoja angliavandenių pasisavinimą. Pasižymi vazodiliatacinėmis savybėmis. Nikotinamidas dalyvauja audinių kvėpavime ir energetikoje.Šaltiniai ir paros norma – daug yra duonoje, grikių kruopose, ryžiuose, bulvėse, morkose, mėsoje ir žuvies produktuose. Norma 15 – 25 mg.
B12 – ciankobalaminas. Jo trūkstant vystosi anemija. Ja sergant vystosi eritrocitipenija, megalocitizė, trombopenija, degeneruoja NS priekiniai ir užpakaliniai ragai, sutrinka virškinamojo trakto veikla, liežuvis pasidaro lygus.
Cheminė sudėtis –
Vidinio Kastlio faktoriaus reikia tik šio vitamino rezorbcijai. Šiaip didelė vitamino molekulė nesirezorbuoja pro žarnų sienelę, o prisijungus šiam faktoriui rezorbuojasi. Kastlio faktorius pakeičia konformaciją ir krūvį.Biologinis vaidmuo – palaiko koenzimą A aktyvų. Dalyvauja riebalų apykaitoje, aktyvina acetilinimo procesus, dalyvauja metilinimo procesuose. Dalyvauja purino ir pirimidino bazių sintezėje, stimuliuoja DNR ir RNR sintezę. Visuose šiuose procesuose transportuojamos atomų grupės ir kofermento vaidmuo įžiūrimas kobalto sugebėjime labilizuoti atitinkamas jungtis, atitraukiant e.Šaltiniai ir paros norma – ciankobalaminą sintezuoja žarnyno, dirvožemio ir vandens m/f. Jo yra kepenyse, inkstuose, kasoje ir širdyje, žuvyje. Norma: 10 – 12 μg.
Folinė rūgštis – Bc vitaminas. Avitaminozės metu sutrinka hemopoezė, ertropoezė ir trombopoezė. Kliniškai pasireiškia burnos ir žarnyno gleivinių kraujavimais. Formuojasi nekrotiai gingivitai, stomatitai, abscesai ir t.t. hipovitaminozė gali atsirasti pašvitinus radioaktyviais spinduliais, sutrikus kepenų veiklai ar ilgai vartojant sulfamidinius preparatus ar antibiotikus.Cheminė sudėtis –
Svarbiausias folinės rūgšties darinys THFR, tai veiklioji jos forma gyvoje ląstelėje.Biologinis vaidmuo – ji svarbi monokarboninių junginių apykaitai, o šie labai reikšmingi purino bei pirimidino bazių, amino rūgščių bei alkaloidų sintezei ir apykaitai.Šaltiniai ir paros norma – jos daugiausiai yra kepenyse, inkstuose, blužnyje, kiaušiniuose ir žuvyse. Norma – 1 – 2 mg. Tiek pilnai aprūpina žarnyno m/f.
B5 – pantoteno rūgštis. Avitaminozės metu išsivysto dermatitai, slenka plaukai, sulėtėja augimas, sutrinka vidaus organų veikla. Pasireiškia apatija, depresija, apetito stoka. Vėliau stuburo smegenų mieliniame audinyje atsiranda degeneracinių pakitimų. Susilpnėja acetilinimo ir detoksinimo procesai. Didėja jautrumas insulinui.Cheminė sudėtis –
Biologinis vaidmuo – pantoteno rūgštis įeina į koenzimo A sudėtį Šaltiniai ir paros norma – jo randama mėsoje, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, mielėse, sėlenose, žirniuose. Norma 10 – 20 mg. Tokiu kiekiu aprūpina žarnyno m/f.
Biotinas – vitaminas H. Žmogus hipovitaminoze gali susirgti vartodamas daug žalių kiaušinių. Toks ligonis suserga lengvu dermatitu, kuris negydomas išnyksta ir vėl atsiranda. Vėliau: oda parausta, pleiskanoja, oda riebaluojasi. Sutrinka NS, atsiranda stiprus mieguistumas, depresija, lokalizuojasi paralyžiai. Skauda raumenys, jį pykina, vystosi anoreksija.Cheminė sudėtis –
Biologinis vaidmuo – biotinas kaip fermentas, įeina į biotinių fermentų sudėtį. Jie dalyvauja karboksilinimo reakcijose, kurios didelę įtaką turi riebiųjų rūgščių sintezei, skilimui. Biotinas dalyvauja pirovynuogių rūgšties grįžtamame karboksilinime.Šaltiniai ir paros norma – gana daug jo kiaušinio trynyje, kepenyse, inkstuose, piene, mielėse, mažiau daržovėse, vaisiuose. Norma 8 – 10 μg.
C – askorbino rūgštis. Susirgus skorbutu, pirmas būdingas požymis – kraujavimai. Iš pradžių kojų, vėliau viso kūno odoje. Odoje susidaro mėlynės. Kraujas išsilieja į raumenis po antkauliu ir jaučiamas stiprus skausmas. Vystosi dantų struktūros pakitimai, sutrinka kolageno sintezė. Sergant skorbutu silpniau gyja žaizdos. Sutrinka širdies veikla. Hipovitaminozės pasireiškia ten, kur žmonės vartoja mažai daržovių ir vaisių. Hipovitaminozei būdinga greitas nuovargis, virškinamojo trakto sutrikimai, mažesnis atsparumas ligoms.Cheminė sudėtis – askorbino rūgštis pasižymi redukuojančiom savybėm.Biologinis vaidmuo – dalyvauja steroidų hidroksilinimo procesuose, svarbi kortikoidų sintezei, dalyvauja baltymų sintezėj, kolageno apykaitoje. Svarbus aktyvinant folinę rūgštį, paverčiant į THFR. Dalyvauja oksidaciniuose-redukciniuose procesuose.
Šaltiniai ir paros norma – daug erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šermukšnio uogose, citrusiniuose vaisiuose, kopūstuose, špinatuose. Norma – 50 – 100 mg.P – citrinas. Cheminė sudėtis –
Biologinis vaidmuo – kartu su askorbino rūgštimi dalyvauja oksidaciniuose – redukciniuose procesuose ir padeda šiai kauptis kepenyse, stiklakūnyje, blužnyje, motinų piene. Jis mažina kraujavimą. Šaltiniai ir paros norma – daug citrusiniuose vaisiuose, arbatoje ir grikių lapuose. Norma 50 – 100 mg.
Riebaluose tirpstantys vitaminai
A – retinolis. Trūkstant vitamino A, oda sausėja, ragėja skyla, mažėja atsparumas infekcinėm ligom. Pažeidžiamas ir šlapimo pūslės, šlapimtakių gleivinės, kvėpavimo ir kitų organų epitelis todėl vystosi cistitai, bronchitai, kolitai. Būdingas požymis yra akių gleivinės ir ragenos pažeidimas. Jos tampa sausos, kietėja. Dar būdingas vištakumas.Cheminė sudėtis –
Retinolis susidaro žarnų sienelėse ir kepenyse iš karotinoidų, veikiant karotinazei.Biologinis vaidmuo – retinolis palaiko įvairių ir ypač epitelinių ląstelių normalią veiklą bei augimą ir dalyvauja regėjimo organų funkcijoje. Retinalis dalyvauja rodopsino sintezėje. Rodopsinas yra regimojo nervo lazdelėse. Jis atlieka fotocheminio sensibilizatoriaus vaidmenį ir šviesos veikiamas suskyla. Šviesoje jis skyla daugelio fermentų veikiamas į pigmentą, retinalį ir opsiną. Katalizuojant dehidrogenazei, retinalis regeneruoja į vitaminą A.Šaltiniai ir paros norma – jis randamas tik gyvulinės kilmės maisto produktuose, ypač daug žuvų taukuose, svieste, kepenyse ir kiaušinio trynyje. Norma 1,5 mg.
D – antirachitinis. Didelis trūkumas sukelia rachitą. Sergant rachitu sutrinka kalcio ir fosforo apykaita kauliniame ir kremzliniame audiniuose. Suminkštėję kaulai deformuojasi, sutrinka kakuolės kaulų vystymasis. Sergant rachitu sumažėja fosfatų kiekis plazmoje.Cheminė sudėtis –
Biologinis vaidmuo – jis stimuliuoja kalcio rezorbciją žarnyne ir deponavima kauluose. Stimuliuoja kalcio ir fosforo susijungimą su baltymu, skatina fosforo patekimą iš kraujo į kaulinį audinį. Šaltiniai ir paros norma – daug yra žuvų taukuose, jūros žuvų kepenyse. Kiek mažiau piene, svieste, grietinėje, kiaušinio trynyje. Norma 25 mg.
K – antihemoraginis. Susirgus avitaminoze susilpnėja kraujo krešėjimas ir ima kraujuoti poodyje, raumenyse, vidaus organuose. Kraujyje mažėja protrombino ir kitų krešinančių baltymų. Vitaminu K aprūpina žarnyno m/f. Hipovitaminozė išsivysto daug naudojant sulfamidinius preparatus ar sutrikus kepenų ir tulžies veiklai. Cheminė sudėtis –
Biologinis vaidmuo – dalyvauja kraujo krešėjime, bei ląstelės oksidaciniuose – redukciniuose procesuose.Šaltiniai ir paros norma – K1 randamas tik augaluose: šermukšnio uogose, kopūstuose, ropėse, pomidoruose. K2 gyvulinės kilmės. Daugiausiai yra kiaulės kepenyse. Vitaminą K gamina žarnyno m/f. Norma: 2 – 10 mg.
E – avitaminozės pagrindiniai simptomai yra degeneracijos sėklidėse. Iš pradžių sutrinka spermatozoidų judrumas. Ligai progresuojant visiškai nebegaminami spermatozoidai, išnyksta lytinis instinktas. Pradeda degeneruotis antriniai lytiniai požymiai. Raumenyse mažėja glikogeno ir pradeda didėti lipidų kiekis. Sumažėja miozino, jo vietą užima kolagenas. Sutrikus tulžies išsiskyrimui ar jos gamybai greičiau susergama avitaminoze.Cheminė sudėtis –
Biologinis vaidmuo – vitaminas yra būtinas kreatino ir kreatinfosfato sintezei, riebiųjų rūgščių apykaitai, dalyvauja acetilinimo procesuose, apsaugo eritrocitus nuo hemolizės, skatina karotinų virtimą vitaminu Air didina pastarojo kiekį kepenyse. Jis veikia kaip antioksidantas, apsaugo nuo oksidacijos nesočias riebiąsias rūgštis ir vitaminą A.Šaltiniai ir paros norma – daug grūduose bei jų daiguose ypač iš daigų išspaustuose aliejuose, erškėtuogėse. Norma 30 – 50 mg.
Antivitaminai – medžiagos, kurios chemine struktūra panašios į vitaminus, bet biologiškai neveiklios. Dėl struktūros panašumo jos įsijungia į biologines sistemas, o atlikti tų biologinių funkcijų, kurias atlieka vitaminai, negali. Todėl sutrinka medžiagų apykaita.