Pagrindinės maisto medžiagos – vitaminai.

Tinkamas ir sveikas maistas ne tik palaiko sveikatą, ją stiprina, bet ir gali padėti išvengti įvairių ligų bei jas išgydyti. Sveikai maitintis reikia valios. Rūkytas, marinuotas, sūdytas, su aštriais prieskoniais, per karštas ar per šaltas maistas nepalankiai veikia pirmiausia virškinimo trakto epitelį ir ruošia dirvą ikivėžinėms ligoms ir vėžiui. Maistas turi būti kuo natūralesnis, atitikti žmogaus klimatinį ir geografinį rajoną, kuriame gyvena. Natūralūs su maistu gaunami vitaminai vertingiausi. Sintetiniai būtini susirgus, tačiau profilaktiškai vi-
sų pirma reikėtų laikytis sveikos mitybos principo.

Netgi jeei jūsų maistas ir subalansuotas, nepamirškite vartoti vitamų ir mineralinių medziagų preparatų:
o Vitaminas C apsaugo nuo nuovargio, stiprina imuninę sistemą, kovoja su infekcijomis;
o Vitaminai B6 , E ir beta karotinas – tai patys veiksmingiausi komponentai imuninei sistemai palaikyti;
o Cinkas aktyvina smegenų veiklą, padeda gamintis baltiesiems kraujo kū –

neliams, saugantiems mus nuo bakterijų ir virusų dauginimosi. Beje, įsi –

dėmėkite, kad cinko negalima vartoti su geležimi, nes nei vienas, nei kitas elementas organizmo nebus įsisavintas;
o Geležis padeda kraujui įsisavinti deguonį, stiprina rauduonuosius kraujo kūnelius, didina atsparumą ligoms. Tiik nepradėkite vartoti geležies table –

čių prieš tai nepasitarus su gydytoju (geležies trūkumas nustatomas pada –

rius kraujo analizę). Mat geležies perteklius gali stimuliuoti bakterijų dau-

ginimasi.

Daug vitaminu galime rasti košėse, todėl į valgiaraštį būtinai įtraukite įvairių grūdų ko –
šės. Kruopose esanti ląsteliena va

alo virškinimo sistemą ir greitina medžiagų apykaitą, todėl greičiau krinta svoris. Kruopose daug įtampa slopinančio magnio. Košės ilgam pa-
sotina, tad rečiau kamuoja alkio priepuoliai. Jų valgykite, jei užkietėjo viduriai, pučia pil-
vą, turite antsvorio. Įvairių grūdų košės mažina cukrinio diabeto ir žarnyno vėžio riziką, stiprina nervų sistemą, gerina virškinimą ir širdies veiklą. Taip pat teikia jėgų ir energijos.
Kruopose esanti ląteliena, slinkdama žarnynų, su savimi nusineša nusuvirškintus maisto likučius, kurie užsilaikę virškinamajame trakte virsta toksinais ir šlakais.
o Kukurūzai (100g – 339kcal). Kukurūzuose yra iki 2,8 proc. ląstelienos,

riebalų ir krakmolo. Nemažai vitaminų A, C, D, E ir B grupės.

o Kviečiai (100g – 302kcal). Kviečiuose yra apie 3 proc. ląstelienos, anglia-

vandenių, baltymų, fosforo, kalio,magnio ir fermentų. Nemažai vitaminų E ir B grupės.

o Ryžia (100g – 360kcal). Daugiausia ryžiuose yra anngliavandenių ir orga –

nizmui reikalingų aminorugščių. Taip pat baltymų, riebalų ir ląstelienos (2,2proc.). Gausų vitaminų PP ir B grupės.

o Avižos (100g – apie 340kcal). Avižų dripsniai – ląstelienos ir B grupės vitaminų šaltinis. Taip pat juose yra cholino, kuris gerina atmintį, slopi-
na įtampą ir reguliuoja kepenų veiklą.

o Grikiai (100g – 340kcal). Grikiuose gausu baltymų, B grupės vitaminų, geležies, fosforo, kalcio ir vaisių rūgščių. Ląstelienos yra iki 2,2 proc.

o Miežiai (100g – 290kcal). Šiose kruopose yra daug angiliavandenių ir ląs-

telienos (iki 9,6 proc.). Taip pat nemažai baltymų, fosforo, magnio, vita –<



minų A, D, E ir B grupės, šiek tiek riebalų. Iš skirtingų miežių veislių gaminamos perlinės ir kitos kruopos.

o Manai (100g – 312kcal). Manai iš visų kruopų turi mažiausiai maistinių medžiagų. Daugiausia juose raumenims reikalingų baltymų ir kraują stip-
rinančios geležies.

o Sorai (100g – 316kcal). Puikus vitaminų PP, B1 ir širdį stiprinančio kalio šaltinis. Sorai labai maistingi, tačiau juose daug krakmolo – nepiktnau –
džiaukite, jei norite sulieknėti.

o Rugiai (100g – 266kcal). Turi daug angliavandenių, 3,5 proc. ląstelienos, vitaminų E ir B grupės. Juose yra širdžiai reikalingų riebalų rugščių.

Vitaminai yra svarbi neturinti kalorijų maisto dalis, reikalinga nedideliais kiekiais kas –
dieninemia maiste. Vitaminai svarbūs įsisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktūrai formuoti. Vitaminai skirstomi į tirpius riebaluose (A, D, E, K) ir tirpius vandenyje (B grupės vitaminai ir vitaminas C).

Mineralų mikroelementų organizme yra palyginti nedaug – apie 2.5 kg, tačiau jie atilieka tam tikras funkcijas ir yra labai svarbūs. Jų trūkumas gali būti pavojingas organizmui.

Vitaminas C
Trūkstant vitamino C (askorbino rūgšties) jaučiamas bendras silpnumas, mieguistumas, svaigsta galva, organizmas nepajėgia priešintis ligoms, tarsi iš vidaus spaudžia galvą, dažnai atsiranda dantų uždegimas, jos pradeda kraujuoti, ima klibėtis dantys, iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
Šaltiniai: įvairūs žalumynai, beveik visos daržovės ir vaisiai, ypač kiviai, erškėčių bei citrusiniai vaisiai, šermukšnio uogos, nesubrandę graikiniai riešutai, ju

uodieji serbentai.

Vitaminas D
Dėl vitamino D (kalciferolo) stokos kamuoja mieguistumas, nuovargis, sumažėja atspa –
rumas ligoms, grėsia dantų ėduonis, sumažėja kaulų masė, kūdikiams vystosi rachitas.
Šaltiniai: kepenys, sviestas, pienas, kiaušinio tryniai, silkės, skumbrės, lašišos, ikrai, žu-
vų taukai.

Vitaminas B6
Kai organizmui trūksta šio vitamino, dar vadinamo piridoksinu, žmogus greitai pavargsta, apima depresija, slenka plaukai, tirpsta galūnės, sutrinka kraujo apytaka, galima susirgti artritu, nusilpsta raumenys, sumažėja hemoglobino.
Šaltiniai: jautiena, veršiena,kiauliena, aviena, paukštiena, jaučio kepenys, pienas, kiauši –
niai, žuvys, silkės, raudonieji ikrai, sėlenos, miežiai, soros, kukuruzai, žirniai, bulvės, morkos, saldieji pipirai.

Vitaminas B2
Jei nepakanka vitamino B2 (riboflavino), silpsta regėjimas, perši arba graužia akis, oda sausa, džiūsta lūpos, trūkinėja jų kampučiai, trūksta jėgų, apima apatija, slenka plaukai.
Šaltiniai: jaučio kepenys, kepeninė dešra, vištiena, kiaušinio tryniai, sūris, kriaušės, persikai, pomidorai, morkos, burokai, skumbrės, menkės, rūgštūs pieno produktai, saulė-
gražos.

Vitaminas B5
Dėl vitamino B (pantoteno rūgšties) stokos didėja nervingumas, skauda sąnarius, slenka, per nelyg anksti žyla plaukai, kamuoja užkietėję viduriai.
Šaltiniai: kepenys, upėtakiai, silkės, mėsos išpjova, sūris, kiaušinio tryniai, sėlenos, pie –
nas graikiniai riešutai, saulėgražos.

Vitaminas A
Stokojant vitamino A (retinolo) gali atsirasti vadinamasis vištakumas, kai blogai matoma sutemus, žmogus greitai pavargsta, sausėja oda, atsiranda pūlinukų, sutrinka augimo procesas.
Šaltiniai: moliūgai, gūžiniai kopūstai, pomidorai, šaltalankiai, morkos, žirniai, krapai, špinatai, sviestas,kiaušiniai, ikrai, svogūnų laiškai.

Vitaminas B1
Kai trūksta vitamino B1 (tiamino), ap

pima nuovargis, krinta darbingumas, svaigsta galva, dingsta apetitas, sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, sumažėja svoris, nusilpsta raumenys,dėl fizinio krūvio trinka širdies ritmas, dusina, pradeda tirptigalūnės.
Šaltiniai: neriebi kiauliena, kiaulių ir jaučių kepenys, žirneliai, avižų ir grikų kruopos, stambiai maltų javų miltų produktai, sėlenos, daiginti javai, sojų kruopos, žemės riešutai, graikiniai riešutai, pistacijos, bulvės.

Vitaminas B12
B12 vitaminas (ciankobalaminas) svarbus nervų sistemai. Kai trūksta šio vitamino, žmogus tampa nervingas, prasideda depresija, nuovargis, neuritas, kūnas skleidžia nemalonų kvapą, sutrinka menstruacijų ciklas. Vitaminas B 12 dalyvauja kraujodaros procesuose, cholino, meliono, nuklieninių rūgščių apykaitoje. Teigiamai veikia nervų sistemos veiklą, kepenų funkciją, kraujo krešėjimą, chloresterolio apykaita.

Aktyvieji komponentai: JAV RDA* %

Vitaminas A (acetatas ir beta karotinas) 5000 TV 100
Vitaminas E ( alfa tokoferilo acetatas) 30 TV 100
Vitaminas C (askorbo rūgštis) 60 mg 100
Folinė rūgštis 400 mg 100
Vitaminas B1 (tiamino mononitratas) 1,5 mg 100
Vitaminas B2 (riboflavinas) 1,7 mg 100
Niacinamidas 20 mg 100
Vitaminas B6(pridoksino HCI) 2 mg 100
Vitaminas B12 (cianokobalaminas) 6 mg 100
Vitaminas D 400 TV 100
Biotinas 30 mg 10
Pantoteno rūgštis (dikalcio pantotenatas) 10 mg 100
Fosforas (dikalcio fosfatas) 162 mg 16
Kalcis (dikalcio fosfatas) 109 mg 11
Jodas (kalio jodidas) 150 mg 100
Geležis (geležies fumaratas) 18 mg 100
Magnis (magnio oksidas) 100 mg 25
Varis (vario oksidas) 2 mg 100
Cinkas (cinko oksidas) 15 mg 100
Manganas (mangano sulfatas) 2,5 mg +
Kalis (kalio chloridas) 40 mg +
Chloras( kalio chloridas) 36,3 mg +
Chromas( chromo chloridas) 25 mg +
Molibdenas( natrio molibdenatas) 25 mg +
Selenas( natrio selenatas) 20 mg +
Vitaminas K – (fitondionas) 25 mg +
Nikelis (nikelio sulfatas) 5 mg +
Alavas (alavo chloridas) 10 mg +
Silicis (metaloksikatai ir oksidai) 2 mg +
Vanadis (natrio metavanadatas) 10 mg +
Boras (boratai) 150 mg +

Leave a Comment