Vitaminai

Žinoma, kad vitaminų organizmui reikia priklausomai nuo žmogaus amžiaus, ligų ir kitų sąlygų. Daugiausiai vitaminų reikia padidėjus fiziniam ir psichiniam krūviui, stresinėms situacijoms. Tačiau nepalanku organizmui , kai vitaminų suvartojama perdaug. Šis poveikis vadinamas hipervitaminizacija. Didesnioji vitaminų dalis patenka iš augalų ir nedidelė iš gyvulinės kilmės produktų.

Žodis “vitaminas”xx a . pradžioj tapobeveik šventas. Medikai ir biochemikai, kasdieniniame mūsų maiste atradę mikroskopiškus, bet nepaprastai mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatai svarbius darinius, juos pavadino “vitaminais” iš lotynų kalbos verčiant vita-gyvybė, gyvastis. Mūsų kūnas tuuri gauti pakankamai tiek riebaluose, tiek vandenyje tirpių gyvybės elementų – vitaminų. Vitaminų preparatų kursas pavasarį reikalingas moksleiviams ir vaikams-augančiam organizmui reikia užtikrinti būtiną kasdienį vitaminų kiekį.

Taip pat turėtume žinoti ir vitaminų veikimą organizmui.

Vi t a m i n a s A(retinolis)reikalingas kad galėtų vykti normali odos , viršutinių kvėpavimo takų, virškinimo trakto,šlapimtakių, akiesa junginės,ragenos ir tinklainės pigmentų ląstelių gyvybinė veikla, jis taip pat skatina augimą ir daro didelią įtaka kai kurioms organizmo imuninėms reakcijoms.

Trūkstant vitamino A būna sausa oda, gleivinė, akies juunginė ir ir ragena, sutrinka regėjimas, ypač naktį , sumažėja atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms ir sutrinka augimas.Vitaminas A į organizmą gali patekti su gyvulinės kilmės produktais : žuvų taukais, kiaušinių tryniais, pienu ir pieno produktais, žuvų kepenimis. Bet daugiausia vitaminas A patenka kaip pr

rovitaminas arba karotinas, kurio gana daug yra augaliniuose produktuose. Ypač daug karotino yra morkose , petražolėse, špinatuose , kopūstuose, svogūnų laiškuose ir ropelėse, pomidoruose, salotose, žirniuose, serbentuose, vyšniose, agrastuose, abrikosuose, grikiuose. Taip pat daug provitamino A yra dobiluose, didžiosiose dilgėlėse, rūgštynėse, paprastoje kraujažolėje, vaistinėje medetkoje.

B g r u p ė s v i t a m i n a i . Šioje grupėje yra daugiau kaip dešimt vitaminų. Iš jų kai kurie labai svarbūs žmogaus organizmui. B1, B2, B3, B6, B9, B12, B15, PP ir cholinas. B grupės vitaminų reikšmė apykaitos procesams organizme.

V i t a m i n a s B1 (tiaminas) dėl šio vitamino trūkumo sutrinka angliavandenių ,baltymų ir vandens apykaita .Daugiau vitamino reikia vartojant angliavandenių maistą ir alkocholį.Kai maiste vyrauja baaltymai ir riebalai, vitamino B1 reikia mažiau.Dėl tiamino pertekliaus organizmas gali alergizuotis. Tiamino yra varpinių, ankštinių grūduose ir gemaluose, taip pat pomidoruose, morkose, kopūstuose.

V i t a m i n a s B2 (riboflaminas) jo trūkstant , sutrinka nervų sistemos funkcijos, burnos ertmės gleivinės vientisumas, sulėtėja augimas,nuslenka plaukai,sumažėja regėjimo aštrumas, akys ašaroja, kartais padrumstėja akies ragena. Ir išaiškinta, kad riboflaminas veikia tik esant tiamino, t. y. kad normaliai vyktų medžiagų apykaita, reikia vitaminų komplekso.

Daug vitamino B2 yra kai kuriuose augaliniuose produktuose:ankštiniuose, ru
upiuose miltuose, o daržovėse ir vaisiuose jo yra labai mažai. Daug šio vitamino yra mielėse, grybuose.

V i t a m i n a s B3 (pantoteno rūgštis) trūkstant pantoteno rūgšties, sutrinka ir sustoja augimas,pakinta oda ir jos dariniai, pradeda skaudėti raumenis , pykina, žmogus vemia ,plaukai ir oda depigmentuojasi. Daug pantoteno rūgšties yra alaus ir duonos mielėse,kai kuriose daržovėse, grūdų produktuose,laukinėse žolėse, ypač varpinėse.

V i t a m i n a s B6 (piridoksino hidrochloridas) dėl šio vitamino trūkumo sutrinka centrinės nervų sistemos funkcijos, susergama dermatitu.B6 vitamino yra mielėse,varpinių grūdų gemaluose, ankštiniuose , kukurūzuose, galvijų mėsoje. Žuvyje ir daugumoje daržovių bei vaisių piridoksinoyra mažai.

Vitamino gali trūkti sergant toksikoze, sergantiems ateroskleroze, letinėmis kepenų ligomis, dirbtiniu maistu maitinamiems kūdikiams.

V i t a m i n a s B9 (folacinas, arba folinė rūgštis) ypač svarbus susidarant kraujo elementams – eritrocitams vitaminas veikia kepenų funkcinę būsena, skatina tulžies išsiskyrimą.

Folacino yra mielėse, morkose, špinatuose, gūžiniuose, baltuosiuose ir žiediniuose kopūstuose, žaliuose žirneliuose, šviežiuose grybuose, taip pat gyvulių kepenyse.

V i t a m i n a s B12 (cianokobalaminas, kobalaminas) dalyvauja kraujodaros procesuose, aktyvina nervinių ląstelių augima. Žmogaus kepenyse šio vitamino yra atsarga, vieneriems dvejiems metams. Ilgai vegetariškai maitinantis, gali būti B12 avitaminozė arba hipovitaminozė.

Trūkstant šio vitamino, sutrinka centrinės nervų si
istemos veikla, susergama polineuritu, anemija, sumažėja apetitas ir virškinimo aktyvumas.

V i t a m i n a s B15 (pangamo rūgštis) organizmas gana gerai aprūpinamas pangamo rūgštimi iš įprastinių maisto produktų: mielių, kepenų, inkstų, mėsos, žuvies, ankštinių. Daržovėse ir vaisiuose jo yra mažai. Šio vitamino ima trūkti chroniškai badaujant, pasireiškia galūnių diegliais, pirštų galiukų, lūpų tirpimu. Neretai panagamo rūgšties trūksta sergant cukriniu diabetu.

V i t a m i n a s PP (niacinas, arba nikotino rūgštis) įeina į daugelį fermentų, kurie dalyvauja ląstelių kvėpavime, baltymų apykaitoje. Niacinas stimuliuoja kraujodaros procesus, žaizdų gyjimą, stiprina skrandžio gleivinės sekreciją ir žarnų peristaltiką, aktyviai dalyvauja žmogaus aukštosios nervų veiklos reguliavimo procesuose. Niacino trūksta ten, kur gyventojai vartoja augalinį maistą.

Niacino yra daugelyje augalų:kvičiuose, grikiuose, grybuose, kopūstuose, bulvėse, kukurūzuose, svogūnuose, morkose, oboliuose, pomidoruose.

V i t a m i n a s C (askorbino rūgštis) didina organizmo atsparumą infekcijoms.Žmogaus organizme vitaminas C nesintezuojamas, o gaunamas su maistu, dažniausiai augalinės kilmės.

Trūkstant vitamino C, sumažėja organizmo protinis ir fizinis aktyvumas,atsparumas ligoms,taip pat peršalimo ligoms,gali pakisti dantenos, net atsirasti polinkis kraujuoti.Paskutinis C hipovitaminozės arba avitaminozės laipsnis-skorbutas.

Askorbino rūgšties perteklius taip pat pavojingas žmogaus sveikatai. Perdozavus preparatą, gali atsirasti psichinių sutrikimų.

Daug askorbino rūgšties yra bulvėse,morkose, burokėliuose, kopūstuose, žaliuose žirneliuose,citrinose,obuoliuose,žemuogėse ir braškėse,kviečiuose, serbentuose, mėlynėse, er
rškėtuogėse, svogūnuose.

Taip pat daug vitamino C yra daugelyje laukinių augalų ir jų produktuose:dilgėlėse,raktažolėse, pienėse, plautėje ir kt.

V i t a m i n a s D (kalciferolis) reguliuoja fosforo ir kalcio apykaitą.

Organizme vitaminas D susidaro iš provitamino veikiant saulės spinduliamsir įprastinėms sąlygomis papildomai vartoti vitaminoD nereikia.

Dažnai vitamino D trūksta vaikystėje, taip yra dėl to, kad vaikai būna ribotą laiką lauke.

Vitaminas D gaunamas iš kai kurių žuvų produktų: menkės ir kitų žuvų kepenų, Atlanto silkės, nototenijos, žuvų ikrų. Vitamino D yra ir kiaušinių tryniuose, galvijų kepenyse.

Augaliniuose produktuose vitaminoD nėra, bet augaluose labai paplitęs provitaminas ergosteronas, iš kurio organizme dažnai susidaro kalciferolis.

Kalciferolis skatina augimą, padeda sulaikyti fosforą ir kalcį ir įsisavinti juos kauliniam audiniui,didina organizmo atsparumą infekcijoms.

V i t a m i n a s E (tokoferolio acetatas) reikalingas lytinėms ląstelėms bręsti,aktyvina spermatogenezę,padeda išsaugoti nėštumą. Tokoferolis veikia kaip kraujagysles plečiantys vaistai,todėl vartojamas sergant hipertonine liga,sergant odos,kepenų ligomis,akių tinklainės uždegimu,taip pat esant nervų ir raumenų distrofijai.

Daug vitamino E yra kvioečių gemaluose,dobilų lapuose, salotose,špinatuose,visų augalų grūduose.

Daugiausiai tokoferolio yra aliejuose:saulėgrąžų,sojos,medvilnės.

V i t m i n a s K (filochininas) labai svarbus kraujo krešėjimui,mažina kapiliarų pralaidumą ir stabdo kraujavimą.

Vitamino K preparatai vartojami įvairiems kraujavimams stabdyti ir kaip profilaktinė priemonė darant operacijas. Trūkstant vitamino K, būna didelis polinkis į kraujavimą, didėja kapiliarų trapumas .

Nemažai vitamino K yra daugelyje augalų: kukurūzų purkose, salotose, gūžiniuose baltuosiuose ir žiediniuose kopūstuose, morkose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kraujažolėje, dilgėlėse.

V i t a m i n a s H (biotinas) trūkstant šio vitamino, nuslenka plaukai, sutrinka nagų ir plaukų trofika , nervų sistemos funkcijos.
Daug šio vitamino yra gyvulinės kilmės produktuose- kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, mažiau – piene, mėsoje.

Biotino yra augaliniuose produktuose: kviečiuose, bulvėse, sojose, vaisiuose.

Vi t a m i n a s P (bioflavonoidas) esant jo pakankamai, geriau pakeliamos stresinės situacijos.

Gana daug vitamino P yra erškėtuogėse, paprastuosiuose šermukšniuose, vynuogėse, ypač tamsių veislių, apelsinuose, serbentuose, žirniuose, kopūstuose, graikiniuose riešutuose, žaliuose arbatos lapuose, raudonojoje paprikoje, rabarbaruose, dilgėlėse, kraujažolėje, taip pat daugelyjekitų laukinių augalų, ypač pavasarinėse raktažolėse.

V i t a m i n a s U (S-metilmetioninas).Priešopinis vitaminas, aptiktas kopūstų lapuose ir žaliuose riešutuose. Vitaminas U gaunamas iš kopūstų sulčių. Vartojamas sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa.

Taigi žinoma , kad augalai gali būti ne tik maistas , bet ir naudingas augančiam organizmui
v i t a m i n a s .

Leave a Comment