Veterinarine chirurgija

T U R I N Y STurinys………………………………………………………………………………………………………………………….2Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………………..3Kiaulaičių kastracija………………………………………………………………………………………………………3Karvių ir telyčių kastracija………………………………………………………………………………………………6Kačių kastracija……………………………………………………………………………………………………………..7Kalių kastracija……………………………………………………………………………………………………………..8Išvados ……………………………………………………………………………………………………………………….9Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………………………………10ĮVADASKastracija – tai lytinių liaukų pašalinimas arba jų funkcijos sustabdymas. Lytinių liaukų funkcija gali būti sustabdoma įvairiais būdais: sutrikdant jų aprūpinimą krauju ir pažeidžiant nervus, vartojant cheminius arba hormoninius preparatus, švitinant radioaktyviais spinduliais, taip pat iš viso pašalinant lytines liaukas. Veterinarijoje dažniausiai tuo tikslu taikoma chirurginė kastracija – kiaušidžių šalinimas (ovarioektomija) arba šalinimas kiaušidžių kartu su gimda (ovariohisteroektomija). Pašalinus patelei gimdą – pas ją išlieka lytiniai refleksai, t.y. patelė rujos, tačiau negalės apsivaisinti. O kada pašalinamos lytinės liaukos (kiaušidės) – patelės nustoja rujoti. Apžvelkime dažniausiai kastruojamų gyvūnų pateles. Iš žemės ūkio patelių kiaulaitės ir telyčaitės kastruojamos dažniausiai, jeigu jos auginamos lašiniams (kiaulaitės) arba mėsai (telyčaitės). Kastravimas – tai ekonomiškai naudinga operacija, nes kastruotos patelės priauga 10-15 % daugiau, jų penėjimosi laikas sutrumpėja iki 15-30 dienų, lyginant su nekastruotų. Auginamų iki bekoninės kondicijos kiaulaičių kastruoti neverta. Karvės gali būti kastruojamos gydomaisiais tikslais, sergant kiaušidžių cistomis. Gamyboje dažniausiai kastruojamos ketės ir kalės, kurios nebus naudojamos veisimui arba dėl tam tikrų ligų.Kiaulaičių kastracija.Anatominiai-topografiniai duomenys. Kiaušidės, ovaria, yra ovalinis porinis organas. Jaunų kiaulaičių kiaušidės paviršius yra lygus, o subrendusių – dėl folikulų atsiradimo paviršius būna nelygus ir primena avietės uogą. Kiaušidės ilgis – 3-5 cm. Su gimda kiaušides jungia ploni kiaušintakiai. Kiaušidės yra juosmens srityje kaudaliau inkstų; jos kabo ant pasaitų, prisitvirtinusių prie tiesiosios žarnos šonų (1 pav.). jaunų kiaulaičių pasaitai būna trumpi (3-5 cm), subrendusių – ilgis būna 6-10 cm, o paršavedžių – 10-20 cm. Kairysis pasaitas paprastai būna 1-2 cm ilgesnis už dešinįjį.

1 pav. Jaunos (kairėje) ir suaugusios (dešnėje) kiaulės kiaušidžių padėtis: 1 – kiaušidė; 2 – gimdos raištis; 3 – gimda; 4 – šlapimo pūslė.

Kiaulaitės lytiškai subręsta 5-8 mėn. amžiaus, prasideda jų ruja. Ruja trunka 2-7 paras, kartais kas 3-4 savaites. Rujos metu kiaulaitės būna neramios, trukdo ramybę kitiems gyvuliams garde, mažai ėda. Rujos metu jos ne tik ne priauga svorio, bet dažniausiai svoris dar ir nukrenta 5-8 kg. Palyginus su nekastruotomis, kastruotų subrendusių kiaulaičių priesvoriai būna 187-206 g didesni, o jų penėjimūsi laikas sutrumpėja iki 15-30 dienų. Kastruojamos 4-8 mėn. kiaulaitės vienkartinės ir senos išbrokuotos paršavedės.Fiksavimas ir anestezija. Prieš operaciją gyvulys apie 18 val išlaikomas alkanoje dietoje, kad žarnynas ir pilvo ląsta būtų kuo tuštesnė. Nuraminimui leidžiamas aminazinas ir daroma vietinė anestezija arba taikoma bendra narkozė. Nuskausminama suleidus į veną Chloralio hidratą ar Ketaminą. Kiaulaitė guldoma ant kairiojo šono (kairės kiaušidės raištis turi ilgesnį saitą) galvą žemyn. Dažniausiai jos rišamos prie kopėtėlių, kurios pakeliamos 45º kampu. Jauną kiaulaitę lengviau kastruoti per baltąją liniją, o suaugusiai, mažiau komplikacijų būna, kai kastrojama darant pjūvį šone. Operacijos atlikimo technika. Kastruojama per baltąją liniją kiaulaitė fiksuojama lovelyje aukštelninka galva žemyn 45º kampu. Paruošus operacijos lauką, per baltąją liniją tarp antros ir trečios užpakalinių spenių poros 4-7 cm ilgiu visi audiniai perpjaunami iki pilvaplėvės. Pakėlus ir atsargiai perkirpus pilvaplėvę, pro žaiždą į pilvo ertmę įkišamas kairės rankos smilius su nykščiu ir ieškoma kiaušidžių, kurios yra gimdos ragų gale. Kiaušidė ištraukiama į žaizdos paviršių ir fiksuojama hemostatiniu pincetu. Ištraukus antrąją kiaušidę, abi pašalinamos emaskuliatoriumi arba perrišus raiščius ligatūra, nukerpamos. Gimdos ragai įsitraukia į pilvo ertmę, pilvo siena užsiuvama 2-3 dygsnių mazgine siūle sukabinant visus sluoksnius. Siūlė apibarstoma antiseptiniais milteliais arba apipurkščiama antiseptiniais tirpalais. Siūlės išimamos po 8-10 dienų.

Kastruojama per šoną kiaulė fiksuojama paguldyta ant kopėtėlių galva žemyn. Paruošus operacijos lauką, 1-2 cm į priekį ir 1-3 cm žemiau klubagumbio krašto perpjaunami visi audiniai iki pilvaplėvės. Pilvaplėvę suimame pincetu, įsitraukiame į žaizdą ir įkerpame žirklėmis arba praduriame pirštais (žiūr. 2 pav.). Kairės rankos smiliumi ir nikščiu surandamos kiaušidės ir ištraukiamos į žaizdos paviršių. Jeigu dviem pirštais surasti kiaušidžių nepavyksta, žaizda padidinama ir jų ieškoma įkišus visą ranką. Padėjėjas, kumščiu spaudžia pilvo sienelę iš apačios, priartina kairę kiaušidę ir chirurgas lengviau ją suranda.

2 pav. Kairėje – neteisingas būdas; dešinėje – teisiklingas.

Neradus taip, išsivedamas gimdos ragas ir kiaušidė randama pagal jį (3 pav.). neradus ir taip, didinamas pjūvis ir į pilvo ląstą įvedama visa ranka. Perrišus raiščius ligatūra, kiaušidės pašalinamos. Pilvo sienos žaizda užsiuvama vienos arba dviejų eilių siūle.3 pav. Gimdos rago išvedimas.

Kai ieškoma tik dviem pirštais, oda ir poodis sukabinami dviem trimis dygsniais. Jeigu į pilvo ertmę įkišama ranka, tai viena eile siuvama pilvaplėvė ir raumenys, o kita – poodis ir oda. Per šoną iškastruotoms suaugusioms kiaulėms rečiau pasitaiko vidaus organų priaugimų ir išvaržų pjūvio vietoje.Po… kastracijos kiaulaitės laikomos atskirai nuo nekastruotų švariuose, dezinfekuotuose, sausai pakreiktuose garduose. Praėjus 2 val po operacijos kiaulaitės pagirdomos, o po 6-8 val pradedamos šerti skystu ėdalu. Per 3-4 dienas palaipsniui prieinama prie pilno raciono. Jei buvo operuota per baltąją liniją – dar lėčiau.Pokastracinės komplikacijos pasitaiko retai. Galimas kraujavimas iš pilvo sienos kraujagyslių, jeigu buvo kastruojama per šoną ir pjūvis buvo padarytas per aukštai. Jeigu kiaušidės saito kraujagyslė nepakankamai sutraiškoma ar nepatikimai užveržta ligatūra, pasitaiko kraujavimas ir iš jos. Po kastracijos gali atsirasti išvaržos, ypač kastruojant per baltąją liniją ar siuvimo eigoje patekus tarp audinių riebalams ar atsirišus mazgui. Jei buvo nesilaikoma aseptikos ir antiseptikos reikalavimų žaizdos gali supūliuoti. Geriausiai profilaktikos tikslais naudoti ilgo veikimo antibiotikus. Po kastracinės siūlės nuimamos 9-tą dieną. Siūlės nenuimamos visai, jeigu jas organizmas atmeta pats.Karvių ir telyčių kastracija.

Karvių kiaušidės yra ovalinės. Jos kybo ant raiščių ties pirmuoju juosmens slanksteliu. Suaugusių karvių kiaušidės yra 4-5 cm ilgio ir iki 2,8 cm pločio. Kairioji kiaušidė visada būna mažesnė už dešinę. Karvės kastruojamos kai nebetinka reprodukcijai, taip pat jų penėjimui pagerinti ir laktacijos periodui prailginti. Penėjimui pagerinti kastruojamos mėsai auginamos telyčios. Vertingos veislinės karvės kastruojamos iš dalies, esant cistoms abejose kiaušidėse. Tada iš mažiau pažeistos kiaušidės pašalinamos cistos, o labiau pažeista kiaušidė visiškai pašalinama. Po dviejų mėnesių po operacijos apie 50-60 % kastruotų karvių atsistato lytinis ciklas ir iš jų sulaukiama palikuonių.Fiksavimas ir anestezija. Stovinti karvė fiksuojama prie sienos arba stove. Kastruojant telyčią per paslėpsnį, ji fiksuojama gulinti. Parą prieš operaciją gyvuliai nešeriami. Kastruojan karvę per šoną, atliekama negili narkozė arba vartojamas rompunas ir paralimbalinė anestezija arba infiltracinė anestezija pjūvio vietoje. Operuojant per makštį, atliekama negili narkozė ir žemoji epiduralinė sakralinė anestezija.Operacijos atlikimo technika. Kastruojant karvę per šoną, 5 cm žemiau klubagumbio perpjaunama įstrižai oda, fascijos ir išorinis įstrižasis pilvo raumuo. Kiti raumenys praskiriami buku būdu. Gilioji fascija ir pilvaplėvė atsargiai perkerpama. Įkišus į pilvo ertmę plaštaką, pirmiau surandama priešingos pusės nei pjūvis kiaušidė. Pasaitas ir kiaušintakis nugremžiami ekrezeru arba nukerpami efeminatoriumi, ir kiaušidė pašalinama. Pašalinus abi kiaušides, pilvo siena susiuvama trieile siūle. Ištisine maišo arba Reverdeno siūle siuvama pilvaplėve, skersinė fascija ir skersinis pilvo raumuo. Antrąją siūle suartinami kiti raumenys ir geltonoji fascija. Trečiąja siūle susiuvama oda. Per makštį kastruojamos suaugusios karvės. Joms atliekama dorsalinė arba ventralinė kolpotomija. Paruošus gyvulį operacijai (ištuštinus tiesiąją žarną, praplovus makštį ir operacijos plotą antiseptiniu tirpalu), rankos dezinfekuojamos ir patepamos sulfanilamidų arba antibiotikų emulsija. Į makštį įkišama plaštaka laikant joje suskleistas žirkles. Ties ties gimdos kakleliu viršutinėje arba apatinėje dalyje perforuojama makšties sienelė. Žaizda praplatinama pirštais ir pro ją į dubens ertmę įkišami rodomasis ir didysis pirštai. Suradus kiaušidę, ji įtraukiama į makštį ir nukerpama ovariotomu arba sutraiškoma ekrazeru. Pašalinus abi kiaušides, makšties žaizda paliekama neužsiūta, jos kraštai sulimpa ir greitai sugyja.
Operuojant telyčią per paslėpsnį, ji guldoma ant dešniojo šono, trys kojos surišamos kartu, o užpakalinė kairė fiksuojama patraukus atgal. Nuskausminama atliekant infiltracinę anesteziją pjūvio vietoje virš kairiojo išorinio kirkšnies žiedo. Daromas nedidelis pjūvis, kad tilptų du pirštai. Perpjovus odą ir paviršinę fasciją, purusis audinys perskiriamas buku būdu. Atsargiai perkirpus giliąją fasciją ir pilvaplėvę, įspaudus pilvo sieną, dviem pirštais surandamos kiaušidės. Jos pašalinamos nukerpant emaskuliatoriumi arba perrišant ligatūra. Pilvo sienos žaizda susiuvama dviejų eilių siūle.Dalinė karvių kastracija atliekama panašiai kaip ir kastruojant per šoną. Atlikus laparotomiją, surandama labiau pažeista kiaušidė ir ji pašalinama. Iš mažiau pažeistos kiaušidės atsargiai ekstirpuojamos cistos. Likusi kiaušidės dalis, uždengus ją marle, suspaudžiama rankoje ir palaikoma keleta minučių. Po to patepama antibiotikų emulsija ir paliekama pilvo ertmėje. Pilvo sienos žaizda susiuvama trieile siūle. Kačių kastracija.Kastracija naudinga tuo, kad katei ruja pasireiškia mažiausiai keletą kartų per metus, o kačiukus vesti ji gali iki pat gilios senatvės. Rujos metu katės elgesys labai pasikeičia – ji kniaukia, raičiojasi ant nugaros, tampa dirgli, gali pradėti šlapintis name ar bute.Operuoti geriausia 6 mėn. amžiaus gyvūnus. Pagrindinis motyvas – vyresniam gyvūnui yra mažesnė anestezijos rizika. Tačiau dabar daugelis veterinarų naudoja pažangiausias narkozės technologijas ir rekomenduoja operuoti netgi 8 savaičių amžiaus gyvūnėlius. Nėra jokių įrodymų, kad tokia ankstyva sterilizacija/kastracija kaip nors įtakoja tolesnį gyvūno augimą. Šiai procedūrai nėra jokios amžiaus ribos, tad vėlu negali būti. Taip pat galima sterilizuoti individus, kurie jau turėjo palikuonių ir toliau jau nebus naudojami veisimui.
Egzistuoja senas mitas, kad patelės sveikatai labai naudinga bent kartą turėti palikuonių. Šis teiginys niekuo nepagrįstas ir visiškai neteisingas. Nei nėštumas nei gimdymas neturi jokios įtakos tolesniam gyvūno gyvenimui. Tai tik savotiškas stresas gyvunui.Prieš operaciją gyvūnas turi būti laikytas alkanoje dietoje mažiausiai 12 val. Kates dažniausiai kastruoja per baltąją liniją ties paskutine ir priešpaskutine pora spenių (2 cm nuo gaktikaulio krašto). Gimdos ragus susirandame braukiant pirštu palei vidinę pilvo sieną arba specialiu kabliu. Išvedus kiaušidę į įšorę, ligatūruojame ketgutu viršuje ir apačioje kiaušidžių, o pastarąsias pašaliname. Iškerpant kiaušidę, stengtis ją pašalinti kuo pilniau, nes kiaušidė gerai regeneruoja ir lytiniai ciklai atsistato. Patikimiausia kiaušides šalinti su gimda. Ypač gimda šalinama senesnėms, gimdžiusioms ar kontraseptinius vaistus naudojusioms katėms. Gyvulys užmigdomas, operacinis laukas paruošiamas laikantis visų aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Perpjaunama pilvo oda, pilvaplėvė, suieškomos kiaušidės, jas suradus ir ištraukus į įšorę dedamos ligatūros ant kiaušidžių saitelių. Papildomais mazgeliai perrišame ir gimdos ragų saitus, o tada ligatūruojame gimdą kuo arčiau gimdos kaklelio. Kiaušidės su gimda pašalinamos, o pilvo siena užsiuvama 2-jų aukštų siūle: 1- raumenys su pilvaplėve plonu vikrilu mazgine ar maišo siūle; 2- oda su paodžiu mazgine ar kilpine siūle. Žaizdą pridengiame ligatūriniu tvarščiu, o siūlės nuimamos po 9 dienų. Kad katė nasilaižytų žaizdos, rekomenduojama vilkėti „liemenę“.Kalių kastracija.Ne veislei laikomas kalytes geriausia operuoti 6-7 mėn. amžiaus iki pirmos rujos pasireiškimo. Tokioms kalėms senatvėje neauga pieno liaukų augliai. Pjūvis daromas per baltąją liniją kaudaliau bambos 3-5 cm ilgio. Pirštu išsikeliame gimdos ragą, o jo viršūnėje susirandame kiaušidę, kuri būna įvilkta į bursą. Kalių kiaušidės raištis gana trumpas ir kai kurioms sunku kiaušides išsivesti tiek, kad galima būtų uždėti ligatūras. Tada galima kiaušides patempti kaudaliau tol, kol raištis įtrūksta. Ketgutu, vikrilu ar kitu tirpiu siūlu perrišami kiaušidžių, gimdos ragų raiščiai ir gimda per gimdos kaklelį. Pašalinus kiaušides, tikriname ar iš saito kraujagyslių nekraujoja. Kraujuojant, dedama papildoma persiuvama ligatūra. Pašalinus gimdą, ekstirpuojama gimdos kaklelio gleivinė, o ant serozos su raumeniniu sluoksniu dedama mazginė ar diagonalinė siūlė. Stambioms kalėms geriausiai kraujagysles perrišti papildomai iš abiejų gimdos kaklelio pusių. Dar kartą įsitikinus, kad nėra kraujavimo, siuvama pilvo siena dviejų ar trijų aukštų siūle. Susiūtą žaizdą pridengiame ligatūriniu tvarščiu. Infekcijos profilaktikai suleidžiame antibiotikų. Bokserių veislės kalėms, pašalinus abi kiaušides, apie 25% atvejų gali pasireikšti šlapimo nelaikymas. Todėl joms rekomenduojama palikti bent vieną kiaušidę arba, pasireiškus šlapimo nelaikymui, taikyti pakaitinę hormonų terapiją.

IŠVADOSLabai svarbu yra išmanyti patelių kastraciją, kad galėtum atlikti ją tiksliai, laiku ir nebūtų po to nepageidaujamų pasėkmių. Atliekant kalių kastraciją yra labai svarbu laikytis aseptikos ir antiseptikos taisyklių, nes jų nesilaikant galime padaryti gyvūnui daugiau žalos, negu naudos. Rašydama šį savarankišką darbą aš sužinojau plačiau ir daugiau apie patelių kastracijas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Prof. habil. dr. Algimantas Matusevičius „Veterinarijos gydytojo vadovas“, UAB „Valstiečių laikraštis“, Vilnius 1998 m., 159-160 p.2. V. Bižokas, A. Raulinaitis, V. Vaitkus „Veterinarinė operacinė chirurgija“, Vilnius 2001 m., 192-195 p.3. K. Jazukevičius „Veterinarinės chirurgijos praktinių darbų konspektas“, Nr. 14.4. http://gyvunai.penki.lt/Default.aspx?Lang=LT&Element=Animals&IMAction=ViewArticles&TopicID=30