Veterinarini? recept? rašymo taisykl?s

Turinys:

Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisyklės..........3psl.

I. Bendrosios nuostatos......................3psl.

II. Receptai, paraiškos, jų blankai ir išdavimo tvarka..............4 psl.

III. Receptų ir paraiškų rašymas.....................6 psl.

IV. Receptų ir paraiškų naikinimo tvarka.................13 psl.

V. Atsakomybė...........................14 psl.

Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisyklės

Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo tasyklės parengtos vadovaujantis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2 – 15), Farmacinės veiklos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 6 – 161), Vaistų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 116 – 2701), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu (Žin., 1998, Nr. 8 – 161), veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikos reikalavimais (Žin., 2002, Nr. 41 – 1554).

I. BENDROSIOS NUUOSTATOS

1. Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja veterinarinių vaistų ir paraiškų paskirtį, jų rašymo tvarką, blankų formas, išdavimą, saugojimą išdavus veterinarinius vaistus.

2. Receptai ir paraiškos vaistiniams premiksams, veterinariniams homeopatiniams, veterinariniams imunologiniams preparatams (vakcinoms, imuniniams serumams, diagnostikumams in vivo) įsigyti rašomi pagal Taisykles.

3. Taisyklės nereglamentuoja vaistinių pašarų, biocidų, kūno priežiūros priemonių, pašarų priedų ir papildų, premiksų, taip pat žmonėms skirtų vaistų išrašymo ir išdavimo (pardavimo), išskyrus atvejus, kai jie naudojami gyvūnams gydyti.

4. Vartojamos sąvokos :
Dispensinis receptas – sudėtinio magistrinio arr oficinio vaisto recepto, kuriame veikliosios (-iųjų) ir pagalbinės (-ių) medžiagos (-ų) kiekiai išvardijamojoje dalyje rašoma, kiek tokių dozių pagaminti (D.t.d.N.), rūšis.
Divizinis receptas – sudėtinio magistrinio ar oficinio vaisto recepto, kurio išvardijamojoje dalyje pateikiami viso gydymo kurso veikliosios (- iųjų) ir pagalbinės ( -ių) me

edžiagos (- ų) kiekiai, o nurodymų vaistininkui dalyje rašoma, kiek iš šio viso kiekio pagaminti vienkartinių dozių ar į kiek dalių padalyti ( Div. in p. aeq.), rūšis.
Firminis vaistas – iš anksto paruoštas ir teikiamas į rinką specialiu pavadinimu ir specialia pakuote vaistas.
Magistrinis vaistas – veterinarijos gydytojo sudarytas vaistas, paruoštas vaistinėje pagal receptą arba paties veterinarijos gydytojo, skirtas konkrečiam gyvūnui.
Nereceptinis vaistas – vaistas, kuris gali būti įsigyjamas be recepto.
Oficinis vaistas – vaistas, paruoštas vaistinėje pagal farmokopėjos nuostatas ir skirtas tiesiogiai pacientams, aprūpinamiems iš šios vaistinės.
Receptinis vaistas – vaistas, kuris dėl apribojimų, saugaus naudojimo gyvūnui gydyti ar profilaktiškai turi būti įsigyjamas tik pateikus veterinarijos gyditojo receptą.
Sudėtinis receptas – magistrinio ar ofocinio vaisto susidedančio iš kelių veikliųjų ar pagalbinių medžiagų, receptas.
Veterinarinis receptas (toliau – receptas) – nustatytos formos dokumentas, kurį išrašo turintis tam teeisę veterinarijos gydytojas, skirdamas vaistus ar medicinos pagalbos priemones gyvūnui.
Veterinarinių vaistų paraiška (toliau – paraiška) – nustatytos formos dokumentas, kurį surašo turintis tam teisę veterinarijos gydytojas, įsigydamas receptinius vaistus savo veiklos reikmėms.
5. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos nurodytos Veterinarijos įstatyme, Farmacinės veiklos įstatyme, Vaistų įstatyme, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimuose.
6. Veterinariniai vaistai receptinių kategorijai priskiriami jų registravimo metu.
7. Informacija apie veterinarinio vaisto priskyrimą receptinių kategorijoje pateikiama aprobuotoje vaisto naudojimo instrukcijoje ir Valstybiniame veterinarinių va
aistų registre (Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijos (toliau – LVVPI) tinklalapyje (http://www.lvvpi.lt)).

II. RECEPTAI, PARAIŠKOS, JŲ BLANKAI IR IŠDAVIMO TVARKA

8. Receptą sudaro šios dalys:
8.1. įvardijamoji dalis (inscriptio), kurioje turi būti pateikiama:
8.1.1. veterinarinės gydymo įstaigos pavadinimas, adresas ir telefonas, kuriuo galima susisiekti su receptą išrašiusiu veterinarijos gydytoju,
8.1.2. žodžiai “Veterinarinis receptas”,
8.1.3. recepto išrašymo data ir recepto numeris,
8.1.4. gyvūno savininko vardas, pavardė, adresas, telefonas,
8.1.5. gyvūno duomenys – rūšis, amžius, identifikavimo numeris, spalva, svoris; veterinariniu vaistu gydomų gyvūnų skaičius,
8.1.6. gyvūno registracijos numeris ambulatoriniame žurnale;
8.2. kreipimosi į vaistininką dalis (invocatio), išreiškiama lotyniško žodžio recipe (liet. paimk) santrumpa Rp.:;
8.3. vaistų ar vaistinių medžiagų išvardijamoji dalis (designatio materiarum), kurioje nurodomas firminio vaisto pavadinimas (jei reikia, registruotojas), stiprumas, kiekis arba išvardijamos sudėtinį magistrinio vaisto receptą sudarančios medžiagos;
8.4. nurodymų vaistininkui dalis (instructio pharmaceuto), kurioje nurodoma, kiek vienkartinių dozių išduoti arba ką daryti su išrašytomis magistrinį vaistą sudarančiomis medžiagomis;
8.5. nurodymų vaisto naudotojui dalis (liet. signatūra), kurioje nurodomas vaistų naudojimo būdas, laikas, vienkartinė dozė, dažnumas ir išlauka (karencijos laikas), jei reikia;
8.6. baigiamoji dalis (subscriptio), kurioje nurodoma:
8.6.1. recepto galiojimo laikas,
8.6.2. išrašiusio vaistą veterinarijos gydytojo vardas, pavardė (gali būti dedamas spaudas) ir licencijos numeris; tvirtinama įmonės antrpaudu ir veterinarijos gydytojo parašu,
8.6.3. vaisto išdavimo data, išduotas kiekis, išdavusio asmens vardas, pavardė (gali būti dedamas spaudas), tvirtinama vaistinės spaudu ir išdavusio asmens parašu.
9. Vaistams išrašyti naudojami šių formų blankai:
9.1. firminiams, ma

agistriniams ir oficiniams vaistams – nustatytos formos recepto blankas (1 priedas), sudarytas iš trijų skirtingų spalvų (gelsvos, žalsvos ir baltos) egzempliorių, kurių antrasis trečiasis spausdinami ant savaiminio kopijavimo popieriaus; recepto blanko pirmasis egzempliorius yra skirtas veterinarijos vaistinei, antrasis – gyvūno savininkui, trečiasis – veterinarijos gydytojui;
9.2. receptiniams vaistams įsigyjamiems veterinarijos gydytojo veiklos poreikiams, – paraiška (2 priedas), kurią sudaro 2 skirtingų spalvų (gelsvos ir baltos) egzemplioriai, kurio antrasis spausdinamas ant savaiminio kopijavimo popieriaus; paraiškos pirmasis egzempliorius yra skirtas vaistų prekybos įmonei, antrasis – veterinarijos gydytojui.
10. Receptų ir paraiškos blankus veterinarijos gydytojai turi įsigyti apskričių, rajonų ir miestų valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose (toliau – VMVT).
11. Apskrities, rajono ar miesto VMVT viršininko įsakymu turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už receptų ir paraiškų blankų išdavimą ir apskaitą.
12. Veterinarijos gydytojas, norintis įsigyti receptų ar paraiškų blankų turi kreiptis į apskrities, rajono ar miesto VMVT (pagal įmonės registravimo vietą) 11 punkte nurodytą asmenį ir pateikti veterinarinę veiklą patvirtinančius dokumentus:
12.1. galiojančios licencijos verstis veterinarinę praktika kopiją;
12.2. veikiančios veterinarijos gydymo įmonės įregistravimo pažymėjimo ar darbo sutarties su veterinarine gydymo ar gyvūnus laikančia įmone kopiją.
13. Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto reikalavimus ir kitas nuostatas, apskrities, rajono ar miesto VMVT atsakingas asmuo turi pasirašytinai išduoti prašytą receptų ir paraiškų blankų kiekį, o jei atsisakoma išduoti – raštu pranešti priežastis.
14. Atsiimdamas išduodamų receptų ar paraiškų blankus, veterinarijos gydytojas turi pateikti mo
okėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėta už receptų ar paraiškų blankų įsigijimą.
15. Taisyklių 11 punkte nurodytas asmuo turi tvarkyti gautų ir išduotų blankų apskaitos žurnalus (receptų ir paraiškų), kurių viename skyriuje turi būti nurodyti duomenys apie blankų gavimą, kitame skyriuje – duomenys apie blankų išdavimą (išdavimo data, veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, adresas, telefonas, licencijos numeris ir jos išdavimo data; būtini gavėjo ir išdavėjo parašai).
16. Lietuvos Respublikoje draudžiama kitokių formų receptų ir paraiškų blankus.

III. RECEPTŲ IR PARAIŠKŲ RAŠYMAS

17. Receptus ir paraiškas turi teisę rašyti tik LR teisės aktais nustatytus reikalavimus atitinkantys veterinarijos gydytojai, turintys galiojančia licenciją verstis veterinarinę praktiką ir veikiančią veterinarinę gydymo įstaigą ar joje dirbantys pagal sutartį arba pagal sutartį dirbantys gyvūnus laikančioje įmonėje.
18. Veterinarijos gyditojas gali rašyti receptus ir paraiškas tik veterinariniams vaistams ar žmonėms gyditi skirtiems vaistams, kurie naudojami veterinariniais tikslais, įrašytiems į Lietuvos Respublikos valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar Lietuvos Respublikos valstybinį vaistų registrą, arba atvėjeis, numatytais Farmacinės veiklos įstatymo skyriuje “Farmacinė veikla veterinarijoje”.
19. Visais atvėjeis receptas ir išsami recepto signatūra yra būtini, jei išimties atvėju (pagal Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimų 11 punktą) gyvūnų gydymui įsigyjamas žmonių gydimui skirtas vaistas.
20. Veterinarijos gydytojas privalo tiksliai, įskaitomai ir nenutrinamai užpildyti visas receptų ir paraiškų blankų skiltis, kad įrašai nekeltų abėjonių.
21. Blankai turi būti užpildyti ranka (rašalu ar tušinuku), kad yrašai trijuose receptų, ar dviejuose paraiškos blanko egzemplioriuose būtų aiškiai įskaitomi; kiekvieną egzempliorių reikia patvirtinti įmonės antspaudu ir veterinarijos gydytojo parašu.
22. Įrašus recepte ir paraiškoje taisyti draudžiama:
22.1. padarius klaidą, receptą ar paraišką butiną perrašyti;
22.2. sugadinti receptų ar paraiškų blankai, perbraukus ir parvirtinus veterinarijos gydytojo parašu ir įmonės antspaudu, turi likti receptų ar paraiškų knygelėje.
23. Viename recepto blanke galima išrašyti tik vieną firminį, magistrinį ar oficinį vaistą.
24. Veterinarijos gydytojui draudžiama neužpildytus receptų ar paraiškų blankus tvirtinti įmonės antspaudu ir juos pasirašyti.
25. Recepto kreipimosi į vaistininką išvardijamosios, nurodymų vaistininkui ir nurodymų vaisto naudotojui dalies (signatūros) pradžioje vartojamos santrumpos turi būti rašomos lotynų kalba.
26. Vaisto pavadinimo trumpinti negalima.
27. Išrašant firminį vaistą, recepto išvardijamojoje dalyje pirmiausia turi būti rašomas originalus vaisto pavadinimas (kaip Valstybiniame veterinarinių vaistų registre ar patvirtintoje vaisto naudojimo instrukcijoje), jei reikia, stiprumas (kaip Valstybiniame veterinarinių vaistų registre), po to – vaisto forma, vaisto formos apimtis (tūris, masė ar dozių skaičius) ir pakuotės forma (talpyklė):
27.1. jei tuo pačiu firminiu pavadinimu yra registruoti keli skirtingų registruotojų vaistai, po vaisto pavadinimo skliausteluose būtina nurodyti registruotojo pavadinimą, kad būtu galima išduoti konkrečios firmos vaistą, pvz., jei LR yra registruoti 3 skirtingų registruotojų veterinariniai vaistai firminiu pavadinimu Supercure, recepte būtina nurodyti konkrečios firmos konkretų prepatatą – Supercure (Hyperpharm);
27.2. firminio vaisto stiprumą reikia nurodyti, jei registruotas vaistas yra įvairių stiprumų arba jei tai įeina į firminio vaisto pavadinimą arba vaistas yra vienetinėmis dozuotėmis (tabletėmis, kapsulėmis ir pan.); vaisto stiprumas (veikliosios medžiagos kiekis) nurodomas masės vienetais (gramais (g), miligramais (mg), mikrogramais (netrumpinama ir rašomas visas žodis)), tūrio vienetais (mililitrais (ml)), masės/masės vienetais (miligramais/grame (mg/g), gramais/grame (g/g)), masės/tūrio vienetais (miligramais/mililitre (mg/ml), gramais/mililitre (g/ml)), tūrio/tūtio vienetais (mililitras/mililitre (ml/ml)), veikimo (veikimo arba tarptautiniais vienetais (VV arba TV)) ar sutartiniais vienetais (procentais (%)), pvz., Supercure (Hyperpharm) 25mg/g arba Supercure (Hyperpharm) 25mikrogramų/g;
27.3. firminio vaisto forma rašoma lietuvių kalba, kilmininko linksnių, o vienetinių duozuočių – galininko linksniu, pvz., Rp.: Supercure (Hyperpharm) 25mg/g peroraliniu miltelių, suspencijos (tabletę, kapsulę);
27.4. toliau pirmoje eilutėje rašoma firminio vaisto vienos pakuotės ar vaisto formos apimtis (tūris ar masė) tokio dydžio ar masės, kokia yra registruota ir teikiama į rinką; nurodomas vienetinių dozuočių (tablečių, kapsulių ir pan.) vienos dozuotės stiprumas ar masė; vaisto tūris mililitrais ar masė gramais rašomi arabiškais skaitmenimis; sveikieji gramų ir mililitrų skaičiai nuo jų dalių atskiriami kableliu; jei gramų, mililitrų sveikųjų skaičių dalių nėra, vietoj jų rašomas nulis; galiausiai rašoma santrumpa g ar ml; nurodomas vakcinų dozių skaičius, pvz., Rp.: Supercure (Hyperpharm) 25% injekcinio tirpalo – 500,0 ml arba Supercure (Hyperpharm) tablečių – 0,25 g; Supercure (Hyperpharm), liofilizuotos vakcinos su skiedikliu – 5 dozes; klaidinga šioje vietoje, taip pat ir ambulatoriniame žurnale rašyti numatytą vienkartinę ar gydymo kurso dozę;
27.5. jei gydymo kursui pakanka vienos pakuotės, galiausiai lietuvių kalba nurodoma pakuotės forma (talpyklė) įnagininko linksiu, pvz., Rp.: Supercure (Hyperpharm) 25% injekcinio tirmalo – 500,0 ml buteliuku (maišeliu) (ši nuostata netinka vienetinėms dozuotėms (tabletėms, boliusams, kapsulėms ir pan.), kurios turi būti išrašomos mažiausia nedaloma pakuote (pvz., blisteriu, buteliuku), vadovaujantis 28.6. punktu, išskyrus atvėjus, kai jos naudojamos po vieną);
27.6. jei vienos išrašytos pakuotės gydymo kursui nepakanka, antroje eilutėje rašoma lotyniškai santrumpa D.t.d.N. (Da tales doses Numero, liet. duok tokių dozių tokį kiekį), lietuvių kalba parašomas reikiamų vienetinių dozuočių skaičius ir nurodoma pakuotės forma (talpyklė) įnagininko linksniu, pvz., D.t.d.N. 5 buteliukai, D.t.d.N. 5 intramaminiais švirkštais, D.t.d.N. 58 blisteriais.
28. Išrašant receptu magistrinį ar oficinį vaistą, išvardijamojoje recepto dalyje nurodomos vaistinės medžiagos ir jų kiekiai arba rašomas oficinio vaisto pavadinimas, stiprumas (jei reikia) ir kiekis:
28.1. vaistinės medžiagos ar oficinio vaisto pavadinimai rašomi lotynų kalba kilmininko (genitivus) linksniu;
28.2. kiekvienos vaistinės medžiagos pavadinimas rašomas iš naujos eilutės ir pradedamas didžiąja raide;
28.3. vaistinių medžiagų pavadinimai turi atitikti pavadinimus nurodytus Europos farmakopėjoje, arba tarptautinius nepatentuotus vaistinių medžiagų pavadinimus (INN);
28.4. sudėtiniuose receptuose pirmiausia rašoma stipriausiai terapiškai veikianti medžiaga (- os); tokia (- ios) vaistinė (-ės) medžiaga (-os) vadinama veikliąja arba pagrindine (remedium basis arba remedium cardinale); sudėtiniame vaiste gali būti kelios veikliosios medžiagos, tačiau rekomenduotina rašyti ne daugiau kaip dvi (rašant tris ir daugiau veikliųjų medžiagų, tampa neaiški vaistų sąveika); veikliosios medžiagos rašomos eilės tvarka pagal farmakologinį aktyvumą iš naujos eilutės;
28.5. jei reikia pagerinti sudėtinio vaisto savybes, pvz.: stabilumą, biofarmacinį profilį, išvaizdą, skonines savybes ir kt., prie veikliosios medžiagos gali būti dedama (-os) pagalbinė (-ės) medžiaga (-os) (excipiens), kuri (-ios) gali būti:
28.5.1. papildančioji (remedium adjuvans),
28.5.2. keičiančioji, koreguojančioji (remedium corrigens); ji dedama į vidinio naudijimo vaisto formas (tirpalus, miltelius, košeles, ekstraktus ir kt), kai vaistų sudėtyje yra nemalonaus skonio ir kvapo medžiagų; parenkant skonį gerinančias medžiagas, atsižvelgiama į atskirų gyvūnų savybes; kartais pagalbinės, taip pat ir pagrindinės medžiagos yra malonaus skonio, todėl skonį gerinančių medžiagų papildomai išrašyti nereikia,
28.5.3. suteikiančioji vaisto formą (pavidalą) (remedium constituens); ji išrašoma paskiausiai, kai iš įvairių medžiagų reikia padaryti vaisto formą (tirpalą, tepalą, žvakutes, piliules ir kt.); ši medžiaga taip pat naudojama norint padidinti vaistų apimtį arba sumažinti veikliųjų medžiagų koncentraciją; jei medžiaga skirta atitinkamos formos arba konsistencijos piliulėms, košelėms, žvakutėms ar pan. paruošti, svorio nurodyti nebūtina, reikia tik pažymėti, kiek reikia – quantum satis; tai paliekam spręsti vaistininkui, kuris ją panaudos pagal nustatytas normas; tuomet prie medžiagos, kuri suteikia vaistui formą, rašoma santrumpa q.s. (quantum satis (kiek reikia)) ir vietoj M. rašoma ut (kad), pvz., Ol.Cacao q.s. ut ƒ. supp. N. 10; šis nurodymas nepriimtinas tikslios koncentracijos vaistų formoms;
28.6. receptuose po vaistinės medžiagos pavadinimo nurodomas, jei reikia, jos stiprumas pagal 27.2. punkto reikalavimus ir kiekis masės bei tūrio matais (gramais, mililitrais ar jų dalimis) arba biologinio aktyvumo vienetais:
28.6.1. gramų ir mililitrų kiekis rašomas arabiškais skaitmenimis, po skaičiaus rašoma santrumpa g ar ml, lašų skaičius – romėniškais skaitmenimis,
28.6.2. sveikieji gramų ir mililitrų skaičiai nuo jų dalių atskiriami kableliu; jei gramų ar mililitrų dalių nėra, vietoj jų rašomas nulis:
1000 gramų [(1000mililitrų arba kubinis decimetras (dm3)) = 1 kilogramas (1 litras)] – recepte rašoma 1000,0 g ar ml,
100 gramų (100 mililitrų) – recepte rašoma 100,0 g ar ml,
10 gramų (10 mililitrų) – recepte rašoma 10,0 g ar ml,
1 gramas [(1 mililitras arba kubinis centimetras (cm3) = 1000 miligramų (mg)] – recepte rašoma 1,0 g ar ml,
0,1 gramo [(decigramas) (0,1 mililitro) = 100 mg] – recepte rašoma 0,1 g ar ml,
0,01 gramo [(centigramas) (0,01 mililitro) = 10 mg] – recepte rašoma 0,01 g ar ml,
0,001 gramo [(miligramas) (0,001 mililitro) = 1 mg] – recepte rašoma 0,001 g ar ml,
skystąsias vaistų formas galima dozuoti gramais arba mililitrais, o kietąsias formas – gramais,
28.6.3. skysčiai, kai jų mažiau nei pusė mililitro (gramo), išrašomi lašais; tuo atvėju po vaisto pavadinimo lotyniškai rašoma santrumpa – gtt. (gutta, liet. lašai), ir jų kiekis nurodomas romėniškais skaičiais, pvz., gtt. XI,
28.6.4. kai vaistinės medžiagos aktyvumas pagal farmokopėję dozuojamas biologinio aktyvumo vienetais, po medžiagos pavadinimo rašomas jos stiprumas veikimo arba tarptautiniais vienetais su lietuviškomis santrumpomis VV (veikimo vienetas) arba TV (tarptautinis vienetas); jei tą pačią vaistinę medžiagą galima dozuoti biologinio aktyvumo vienetais ir masės (svorio) vienetais, geriau nurodyti masės vienetais;
28.7. vaistinių medžiagų kiekius reikia rašyti dešinėje recepto pusėje kartu su vaisto pavadinimu;
28.8. jeigu recepte paeiliui išvardytu kelių vaistinių medžiagų (dviejų ir daugiau) kiekiai yra tokie pat, kiekio skaičius rašomas ne ties kiekviena medžiaga, o ties paskutiniąja, prieš tai parašius santrumpą aa. (ana, liet. po lygiai), ir nurodomas kiekis;
28.9. sudėtinio magistrinio ar oficinio vaisto recepto nurodymų vaistininkui dalyje lotynų kalba paaiškinama, ką daryti su vaistinėmis medžiagomis, kokią vaisto formą pagaminti, sterilizuoti ar gaminti aseptinėmis sąlygomis ir kaip įpakuoti:
28.9.1. paprastuose receptuose šios dalies nėra, nes išrašoma tik viena vaistinė medžiaga: kokios formos ji bus, tokia bus ir vaisto forma,
28.9.2. sudėtinuose receptuose nurodymų vaistininkui dalis pradedama reikalavimu Misce (santrumpa M., liet. sumaišyk) ƒiat (santrumpa ƒ., liet. padaryk, tebūnie padaryta) ir nurodoma, kokią vaisto formą pagaminti, pvz., M.ƒ. pulv. (Misce ƒiat pulvis),
28.9.3. šioje sudėtinio magistrinio dispencinio vaisto dalyje, tik eilute žemiau rašomas nurodymas santrumpa D.t.d.N. (Da (Detur) tales doses Numero), kiek paruošto vaisto dozių duoti, o sudėtinio divizinio vaisto recepto – santrumpa Div. in p. aeq. N. (Divide in partes aequales Numero) – į kiek dalių padalyti išrašytus vaistus,
28.9.4. jei norima vaistininkui nurodyti, kaip pagamintas vaistas turi būti įpakuotas, galima nurodyti Da in vitro nigro (išduoti tamsiais buteliukais), Da in vitro ƒlavo (išduoti geltono stiklo buteliukais), Da in charta cerata (duoti nuvyniojus į pergamentinį popierių),
28.9.5. jei vaistas skirtas naudoti parenteraliai, jis turi būti sterilus, todėl netrumpinant toje pačioje eilutėje nurodoma Sterilisetur (sterilizuoti) arba Para aseptica (paruošti aseptinėmis sąlygomis).
29. Visų rūšių vaistų recepto signatūros dalis skirta asmeniui, gydančiam sergantį gyvūną, todėl ją reikia rašyti lietuvių kalba, suprantamai, konkrečiai ir nevartojant specialiųjų terminų:
29.1. nurodomas vaistų naudojimo būdas, rementis vaisto naudojimo instrukcijos nuostatomis;
29.2. nurodomas naudojimo laikas, pvz.: prieš šėrimą, po melžimo;
29.3. nurodoma vienkartinė dozė – vienu metu naudotinas vaisto kiekis, pvz.: po 0,5 tabletės, po 15 ml, po 50 VV;
29.4. nurodomas naudojimo dažnumas per parą ir gydimo kursas, pvz.: 2 kartus per parą, 4 dienas iš eilės arba 2 kartus kas 14 dienų; galima vartoti santrumpas, pvz.: 2 x d., 4 d. iš eilės;
29.5. jei vaistas skiriamas produkcijos gyvūnui, būtinai turi būti nurodyta išlauka (karencijos laikas) (net jei ji lygi nuliui) pagal patvirtintą veterinarinio vaisto naudojimo instrukciją arba 30 punkto nuostatas; skerdienos, subproduktų, kiaušinių išlauka (karencijos laikas) turi būti nurodoma paromis, pieno – melžimų skaičiumi ar paromis, žuvų – laipsniais – paromis (laipsniadieniais);
29.6. receptai stipriai veikiančioms medžiagoms bei žmonių vaistams, kurie bus naudojami gyvūnams, be aiškios ir išsamios signatūros vaistinėse negali būti priimami;
29.7. trumpa signatūra gali būti tik tais atvėjais, kai vaistas bus naudojamas paties veterinarijos gydytojo arba jam tiesiogiai vadovaujant. Tais atvėjeis recepto signatūroje rašoma Pro auctore (autoriui).
30. Jei išimties tvarka produkcijos gyvūnui skiriamas veterinarinis vaistas, registruotas ne tos rūšies gyvūnui, nepatvirtintos indikacijos, skirtas žmonių gydymui, ar magistrinis vaistas, išlauka (karencijos laikas) nustatoma vadovaujantis Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimų 11, 12 ir 13 punktų nuostatomis.
31. Nors receptas išrašomas blanke, kurio trečiasis egzempliorius lieka veterinarijos gydytojui, veterinarijos gydytojas turi pildyti ambulatorinį žurnalą, kuriame, be kitų duomenų, privalo pateikti duomenis apie savininka, gyvūnus, gyvūnų tyrimo datą, gydytų gyvūnų skaičių, diagnozę, skirtus vaistus, dozes, gydymo trukmę, recepto numerius bei nurodytą išlauką (karencijos laiką), ligos baigtį.
32. Veterinarijos gydytojas, atitinkantis 17 punkto reikalavimus, norintis įsigyti daugiau kaip vienos rūšies receptinių vaistų savo veiklos reikmėms, turi pildyti paraiškos blanką:
32.1. paraiškos blanko įvardijamojoje dalyje rašomas veterinarinės gydymo įstaigos arba gyvūnus laikančios įmonės, kurioje pagal sutartį dirba veterinarijos gydytojas, pavadinimas, adresas, telefonas;
32.1. nurodoma paraiškos išrašymo data ir numeris;
32.3. išvardijamojoje dalyje įrašomi norimi įsigyti vaistai, nurodant kiekvieno:
32.3.1. firminį pavadinimą (geriau didžiosiomis raidėmis),
32.3.2. registruotoją, jei reikia,
32.3.3. vaisto formą lietuvių kalba,
32.3.4. vienos pirminės pakuotės vaisto kiekį,
32.3.5. pirminės pakuotės pavadinimą,
32.3.6. įsigyjamų pakuočių skaičių vienetais;
32.4. nereikia pateikti nurodymų vaistininkui, signatūros ir išlaukos (karencijos laiko);
32.5. turi būti dedamas įmonės antspaudas, nurodomas veterinarijos gydytojo vardas, pavardė (gali būti dedamas spaudas) ir licencijos numeris bei pasirašoma;
32.6. vaistų prekybos įmonei pateikiami visi paraiškų egzempliorei; spacialistas užpildo visus egzempliorius apie vaistų išdavimą; pirmąjį egzempliorių pasilieka sau, o antrąjį – grąžina veterinarijos gydytojui;
32.7. vaistus tyri įsigyti paraišką užpildęs veterinarijos gydytojas.

IV. RECEPTŲ IR PARAIŠKŲ NAIKINIMO TVARKA

33. Receptai ir paraiškos turi būti naikinami tik pasibaigus numatytam saugojimo laikui.
34. Užpildyti receptai ir paraiškos didmeninės prekybos įmonėje, veterinarijos vaistinėje, veterinarinėje gydymo įstaigoje, gyvūnus laikančioje įmonėje turi būti saugomi ne mažiau kaip 3 metus ir visuomet pateikiami tikrinimo metu.
35. Receptų ir paraiškų saugojimo didmeninės prekybos įmonėje, veterinarijos vaistinėje, veterinarineje gydymo įstaigoje, gyvūnus laikančioje įmonėje laikas skaičuojamas neįskaitant einamojo mėnesio. Pasibaigus saugojimo laikui, receptai ir paraiškos gali būti sunaikinti: suplėšyti, sudeginti arba susmulkinti specialiu popieriaus smulkintuvu. Nesunaikintų receptų ir paraiškų negalima atiduoti į antrinių žaliavų supirkimo punktus, išmesti į šiukšlių konteinerius.

V. ATSAKOMYBĖ

36. Asmenys, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatyta tvarka.

Naudota literatūra:
1. “VET info” 2004/2 42 – 47 psl.
2. “Veterinarijos Gydytojo Vadovas” 1998 Vilnius.

Leave a Comment