VAIKŲ ŽAIDIMAI NUO KŪDIKYSTĖS IKI SEPTYNERIŲ METŲ

PANEVĖŽIO KOLEGIJA

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS

KATEDRA

III ETp KURSO STUDENTĖS

ARSIDA PAULAUSKYTĖ, ERIKA MOTIEKAITYTĖ, JURGITA RAZGAITYTĖ, LAURA ŽIDONYTĖ,

INGA RIMONIENĖ, VILMA RAZGAITYTĖ, RAMINTA STASIŪLIENĖ, INGA RAMANAUSKAITĖ,

TOMA SABALIAUSKAITĖ

VAIKŲ ŽAIDIMAI NUO KŪDIKYSTĖS IKI SEPTYNERIŲ METŲ

SAVARANKIŠKAS DARBAS

DARBO VADOVĖ: dėst. A.Gelžinienė

PANEVĖŽYS

2004

TURINYS

I. ĮVADAS

II. KO REIKIA KŪDIKIO IKI 2 METŲ ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

III. KO REIKIA 2 – 3 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

IV. KO REIKIA 4 – 5 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

V. KO REIKIA 6 – 7 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI IR KAIP JIS ŽŽAIDŽIA. ŽAIDIMAI

ŠIO LAIKOTARPIO.

VI. NAUDOTA LITERATŪRA

I. ĮVADAS

Žaidimas – socialinis reiškinys, atsiradęs visuomenės vystymosi
laikotarpiu darbo procese. Jis atspindi žmogų supantį pasaulį.

Pirmieji filosofai, nagrinėję žaidimus – Platonas, Aristotelis.

Liaudies buityje žaidimai buvo viena iš prieinamiausių priemonių žmogui
fiziškai tobulėti, išreikšti džiaugsmą, pabendrauti su kitais žmonėmis.
Žaidimai, eidami iš kartos į kartą, keitėsi, tobulėjo; liaudis kūrė
žaidimus, kuriuose derinosi paprastumas su dideliu emocionalumu. Įvairiuose
visuomenės vystymosi stadijose žaidimai turėjo skirtingą formą ir turinį.
Vystydamiesi kartu su visuomenės kultūra, žaidimai tobulėjo, juose
atsispindėjo nacionaliniai ypatumai, tautos ideologija, auklėjimas,
kultūros lygis, mokslas. Kai kurie žaidimai atspindi žmonių ggyvenimo
geografines ir klimatines sąlygas.

Žaidimas kaip kultūros elementas yra istoriškai susiformavęs socialinis
reiškinys. Tai ypatingas veiklos būdas, charakteringas tik žmogui. Žaidimo
esmė – iliuzinės fantastinės situacijos kūrimas. Tai rimta veikla
įsivaizduojamajame pasaulyje.

Žaidimas – visada varžybos. Žaidimų taisyklės privalomos visiems
žaidžiantiems. Žaidime neegzistuoja socialiniai barjerai. Žaidimo metu
žmogus pergyvena į

įvairius jausmus, kurie padeda jam vystytis kaip
individualybei ir kolektyvo nariui. Žaisti nereikia talento. Žaidimą
pasirenka žmogus savo noru. Kad prasidėtų žaidimas, reikalinga žaidiminė
situacija.

Taigi žaidimas žmogaus gyvenime turi auklėjamą, fiziologinę ir pažintinę
reikšmę.

II. KO REIKIA KŪDIKIO IKI 2 METŲ ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA

Vaikai turi įgimtų gabumų žaisti. Patys pirmieji naujagimio „ žaislai“ –
mamos , tėvo ir kitų artimųjų balsai, jų prisilietimas. Žaidimo raida
įtakos turi ne tik suaugusiojo balsas, kūdykio laikymo būdas, judesiai, bet
ir aplinka.

Aplinka. Pirmąją gyvenimo savaitę naujagimis dar nesuvokia savo kūno ir
aplinkos, mažai skiria šviesą, tamsą, spalvas, tačiau turi įgimtą poreikį
bendrauti. Todėl, kai tik pajuntate, kad mažylis „ žiūri“ į jus,
šypsokitės, kalbinkite. Jam reikia malonaus artimųjų balso, ramios
aplinkos.

Kad vaikas vystytųsi jo žaidimui tereikia keleto jam gerai pažystamų
daiktų. Mažas vaikas tik guli ir dairosi aplinkui. Kad vaikas tturėtų į ką
žiūrėti, prieš jį geriausia pakabinti kokį nors daiktą ( pvz:. spalvotos
medžiagos skiautelę ar papraščiausuą lapą). Daiktai gali būti dažnai
keičiami, bet reikėtų juos keisti po vieną. Vėliau vaikas jau sugeba
išlaikyti daiktą rankose, galima jam duoti ( pvz:. namuose pagamintą
barškutį ar du medinius pagaliukus, su kuriais galima belsti). Be to,
puikus garsas vaikui suteikia jausmą, kad ir jis turi kažkam įtakos.
Pirmaisiais metais geriausia aplinka žaidimams yra suaugusiojo rankos arba
vieta šalia jo. Geriausias draugas, su kuriuo galima žaisti pirmais metais
yra suaugęs žmogus, kurį vaikas gerai pa

ažysta, ir kuriuo pasitiki.

Kad kūdikiui duoti žaislus? Kol mažylio kumšteliai sugniaužti, kol
nepradeda žaisti rankutėmis, žaislų jam nereikia. Jis guli, dairosi, stebi
aplinką. Tad tuo amžaius laikotarpiu labai svarbus aktyvus suaugusiojo (
ypač artimo) buvimas šalia. Visą laiką žaismingai kalbėkite su vaiku,
šypsokitės , juokaukite, pasūpuokite, pamyluokite, darykite įvairias
grimasas ir pan. Iki 3 mėnesių pakabinkite virš lovytės 70 cm aukštyje
keletą ryškių, spalvingų iki 15 cm skersmens žaislų ( medinių, plastikinių
rutuliukų, žiedų ar kitokių daiktų). Kad kūdikis galėtų stebėti, sekti,
kaip jie juda. 3 – 4 mėnesių kūdikiui žaislai kabinamas 20 cm aukštyje, kad
galėtų paliesti juos, stumti nuo savęs, įsiklausyti į garsus.

Atgniaužti mažylio pirštai – tai ženklas, kad atėjo laikas tobulinti
rankų – pažinimo įrankio funkcijas. Todėl pats laikas duoti kūdikiui
žaislus. Įdėkite jam į rankutę barškutį ar kitokį įdomų ir nepavojingą
sveikatai daiktą, skleidžiantį garsus. Mažylis nesamoningai pajudins
rankutę ir pasigirs garsas, atkreipiantis jo dėmesį į tai, ką turi. Šio
amžiaus vaikui patinka barškučiai, panašūs į hantelius: su judančiais
žiedais, skylėtais rutuliais ir pan., barškučiai su žvėrelių, bei
paukštelių formomis ant ilgo plataus laikiklio, guminiai žiedai ir žaislai
su rankenėlėmis ir pan.

PSICHOMOTORINĖ KŪDIKIO RAIDA IKI 2 METŲ

| |NAUJAGIMIS |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Fleksinė padėtis, galvos sukimas į |
| |šonus, pakeltos galvos nesuka. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Fleksinė padėtis ir šiek tiek |
| |padidėjęs raumenų tonusas. |
| | |
|REGA |Gali fiksuoti veidą ar šviesą akių |
| |plokštumoje, verčiant ant šono, |
| |atsiranda „ lėlės akių“ judesiai. |
| | |
|REFLEKSAI |Aktyvūs MORO ir griebimo re

efleksai, |
| |žingsniavimo ir atramos refleksas. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Skirtinga reakcija į žmogaus veidą. |
| |1 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Kojos labiau ištiestos, kelia |
| |smakrą, pakeltą galvą kelia vienoje |
| |plokštumoje su kūnu. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |
| |sodinant galvos padėtis atsilieka. |
| | |
|REGA |Stebi žmogų, seka akimis judantį |
| |daiktą. |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Pradeda šypsotis, viso kūno |
| |judesiais reaguoja į balsą. |
| |2 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą, pakeltas ant rankų |
| |išlaiko galvą vienoje plokštumoje su|
|GULINT ANT NUGAROS |kūnu. |
| |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |
| |sodinant galvos atsilieka. |
|REGA | |
| |Seka judantį daiktą 1800 |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Klausosi balso ir guguoja, |
| |kalbinamas šypsosi. |
| |3 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą ir krūtinę, rankos |
| |ištiestos, pakeltas galvą išlaiko |
| |virš savo kūno linijos. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Vyrauja toninė kaklo padėtis, |
| |mojuoja žaislu, siekia ranka daikto,|
| |bet nepataiko į jį. |
| | |
|SĖDINT |Sodinamas iš dalies išlaiko galvą, |
| |sėdi palinkęs į priekį. |
| | |
|REFLEKSAI |Nėra tipinio MORO reflekso, |
| |atsiranda apsauginių judesių. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Bando bendrauti, klausosi muzikos, |
| |taria balses. |
| |4 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Pakelia galvą ir krūtinę, galva |
| |laikoma vertikaliai, kojos |
| |ištiestos. |
|GULINT ANT NUGAROS | |
| |Vyrauja simetrinė kūno padėtis, |
| |rankos laikomos ties kūno vidurio |
| |linija, siekia ranka ranka daikto, |
|SĖDINT |jį griebia ir kiša į burną. |
| | |
| |Sodinamas galvą laiko tiesiai, |
|STOVINT |tvirtai, džiaugiasi sėdėdamas. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Laikomas stačiai atsispiria |
| |pėdutėmis. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Mato mažą da
aiktą ( popierinį |
| |rutuliuką), bet jo nesiekia. |
| | |
| |Garsiai juokiasi, nustojus |
| |bendrauti, gali rodyti |
| |nepasitenkinimą, susijaudina pamatęs|
| |maistą. |
| |7 MĖNUO |
| | |
|GULINT ANT PILVO |Apsiverčia, sukasi į šoną. |
| | |
|GULINT ANT NUGAROS |Pakelia galvą, apsiverčia, atsiranda|
| |rietimosi, rangymosi judesių. |
| | |
|SĖDINT |Trumpai sėdi, reikalinga dubens |
| |atrama, pasilenkia į priekį ir |
| |remiasi rankomis, apvali nugara. |
| | |
|STOVINT |Išlaiko svorį, aktyviai šokinėja. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Ištiesia ranką ir sugriebia didelį |
| |daiktą, perduoda daiktą iš rankos į |
| |ranką, griebia stipinine delno puse.|
| | |
|KALBA |Taria keliaskiemenius garsus. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Skiria tarp kitų motiną, mėgsta |
| |žiūrėti į veidrodį, guguoja, atsako |
| |į reiškiamus įvairius jausmus. |
| |10 MĖNUO |
| | |
|SĖDINT |Pats atsisėda, sėdi tvirtai, nugara |
| |tiesi |
|STOVINT | |
| |Stojasi |
|RANKŲ JUDESIAI | |
| |Griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju|
| |pirštu, rodo juos pirštu, randa |
| |paslėptus daiktus. |
|KALBA | |
| |Taria pasikartojančius skiemenis ( |
| |„mama“). |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Atsako į kvietimą vardu, mojuoja. |
| |12 MĖNUO |
| | |
|MOTORIKA |Vaikšto prilaikomas už vienos |
| |rankos, eina laikydamasis už rankų. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Paima smulkų daiktą, paprašius ar |
| |parodžius atiduoda daiktą. |
| | |
|KALBA |Taria keleta žodžių. |
| | |
|SOCIALINĖ RAIDA |Žaidžia kamuoliu, keičia padėtį. |
| |1 METAI 3MĖNUO |
| | |
|MOTORIKA |Vaikšto savarankiškai, ropoja |
| |laiptais. |
|RANKŲ JUDESIAI | |
| |Susideda 2 kubų bokštą, nubrėžia |
| |pieštuku liniją, įdeda rutuliuką į |
|KALBA |butelį. |
| | |
| |Kalba žargonu, klauso paprastų |
|SOCIALINĖ RAIDA |užduočių, gali įvardyti žinomą |
| |daiktą. |
| | |
| |Nusako norus rodydamas pirštu, |
| |apsikabina tėvus. |
| |1 METAI 6 MĖNUO |
| | |
|MOTORIKA |Bėga nerangiai, sėdi ant kėdutės, |
| |lipa laiptais prilaikomas už vienos |
| |rankos, apžiūrinėja stalčius. |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Sudeda 3 kubus, mėgdžioja rašymą, |
| |vertikalų brūkšnį, išima rutuliuką |
| |iš butelio. |
|KALBA | |
| |Pasako vidutiniškai 10 žodžių, |
| |aiškina piešinukus, nurodo vieną ar |
| |kelias kūno dalis. |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Valgo pats, prašo pagalbos, |
| |atsitikus bėdai, gali pasakyti kai |
| |šlapias, bučiuoja tėvus. |

ŽAIDIMAI

„KUKŪ ŽAIDIMAI“

Psichomotorinis:

• „ Kukū“ žaidimus ne tik smagu žaisti, jie labai svarbūs „ augant“

smaganims.

• Galite žaisti tokius „ kukū“ žaidimus:

1. užsidengdami akis rankomis.

2. užsirišdami veidą rankšluoščiu.

3. slėpdamasi už dūrų arba didesnio baldo, o paskui staiga

pasirodydami.

4. uždedami rankas ant vaikelio akių ir paskui jas atitraukdami.

5. paslėpdami žaislą po antklode ir paskui jį iš ten

ištraukdami.

6. nupiešdami žymekliu veidelį ant nykščio ir slėpdami nykštį po

kitais pirštais.

Motoriniai:

„SĖDI STEPAS DĖŽĖJE“

• Šis žaidimas vysto motorinius įgūdžius.

• Deklamuokite eilėraštuką ir atlikite atitinkamus judesius.

Sėdi Stepas dėžėje, dėžėje ( susukite dešinės rankos kumštį ir

paslėpkite jame nykštį).

Lįsk. Stepuk, tu iš dėžės ( pabelskite į savo kumštį kairiąja ranka).

Viens du trys – greičiau išlysk ( belskite)!.

Štai ir jis – atverk duris ( ištraukite nykštį iš kumščio).

• Pakartokite eilėraštį ir paraginkite mažylį, kartoti ką jūs

padarote.

„KATYTĖ IR PELYTĖ“

• Pasakykite savo mažyliui, kad esate maža maža pelytė, o vaikelis –

katinėlis, kuris nori jus pagauti.

• Paaiškinkite vaikui, kad pelytė cypsi „ cypt“, o katinėlis –

miauksi „ miau“.

• Atsitūpkite ant grindų ir sakykite: „ Tu manęs nepagausi“. Imkit

greitai šliaužti ir paraginkite vaiką jus pagauti.

• Nušliaužkite už baldų, po stalu, į kitus kambarius.

• Kai vaikas supras, kaip žaisti žaidimą, pasikeiskite vaidmenimis.

• Tai puikus žaidimas, lavinkite didžiuosius motorinius įgūdžius.

III. KO REIKIA 2 – 3 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA

Vaikui reikalingas suaugęs žmogus, kuris būtų šalia ir kuriuo jis galėtų
pasikliauti. 2 – 3 metų vaiko žaidimai yra kitų žmonių mėgdžiojimas.

Šio amžiaus vaikai pradeda fantazuoti ir mėgdžioti įvairius dalykus. 2 –
3 metų vaikai apsimeta, kad kepa duoną.

Kartais vaizduotei patenkinti reikia tik keleto dalykų – suaugęs žmogus
neturėtų nustebti, jeigu automobilis ar lėlė vaiko žaidime atstoja kitą
daiktą, arba jeigu lazda virsta lėlę, o molio gabalėlis – laivu.

Dabar vaikas įgauna tiek daug patirties, kad jis jau gali susikurti savo
vaizdinius.

Pagaliukai ir smėlis tėra tik pagalbinis įrankis žaidime. O tai būtina
vaiko ateičiai, kad suaugęs jis sugebėtų spręsti problemas. Todėl labai
svarbu, kad suaugęs žmogus nesišaipytų iš vaiko ar nenutrauktų jo žaidimo
parodydamas, kokie daiktai yra tikrovėje. Priešingai, suaugęs turi parodyti
pagarbą vaikui, įsitraukdamas į jo žaidimą.

Atradimo jausmas tęsiasi, bet dabar vaikas daugiau klausosi ir stebi.
Šiuo laikotarpiu pažinimą lydi klausimai. „ kas tai?“ – kartodamas be
paliovos. Vaikas klausinėja, nes nori žinoti. Jis siunčia signalus. Vaikas
nori išgirsti, ir jam reikia išgirsti tą patį kelis kartus. Be to,
klausinėjimas yra būdas užmegzti kontaktus. Suaugęs gali pratęsti vaiko
iniciatyvą ir skatinti vaiko smalsumą.

Tam, kad vaikas galėtų eksperimentuoti ir bandyti kažką atlikti pats, jis
turi pamatyti, kaip tai daro suaugęs.

Vaikas rūšiuoja ir grupuoja įvairius daiktus ir mokosi suprasti, kurie jų
yra panašūs, o kurie yra skirtingi. Vaikas sužino, kad obuolys skiriasi nuo
banano, nors abu yra vaisiai, paukštis yra paukštis, nepriklausomai nuo to,
ar jis padarytas iš akmens ar nupieštas, ar tikras – ir ar tai yra žuvėdra,
ar kregždutė.

Minkšti žaislai ( gyvunėliai, lėlės), kuriuos lengva pagaminti, labai
tinka 2 – 3 metų vaiko žaidimui. Nesvarbu, kaip atrodo žaislas, kai kalbama
apie pačią žaislo idėją, svarbu, ar tai lėlė, ar žvėrelis. „ Lėlė“ ar „
žvėrelis“ tampa simboliu, kuris vaikui gali sukelti daug įvairių
asociacijų.

Vaikai apsimeta, kad žaidžia, ir tai padeda jiems mąstyti ir susidaryti
aiškesnį realybės vaizdą. Labai svarbu, kad suaugęs elgtųsi su
‚įsivaizduojamu žaidimo draugu“ pagarbiai ir apdairiai. Suaugusieji turėtų
nepamiršti, kad jų veiksmus mėgdžioja vaikai.

Iš pradžių nėra lengva žaisti su kitais vaikais – kaip suaugusiam
susipažinti su nepažįstamais. Prieš susidurdamas su tikrove ir pradėdamas
žaisti, vaikas turi pažinti kitą žmogų, juo pasitikėti.

Kitas žaidimo vystimosi etapas prasideda tada, kai vaikas ima taip
aiškiai suvokti savo identiškumą, kad gali apsimesti kažkuo kitu. Žaidimas
yra panašus į pasakojimą, ir vaikas gali save išreikšti daug aiškiau
žaidimo metu nei kalbant. Jeigu suaugęs žmogus nežino, kokį žaidimą žaisti,
geriausia, kad pats vaikas tai nuspręstų.

Dabar žaidimo vieta gali būti kiek toliau nuo suaugusiojo – bet vis tiek
vaikui reikia būti netoli žmogaus, kuriuo jis pasitiki ir kurį gali
pamėgdžioti.

Geriausias vaiko žaidimo draugas yra žmogus, gerai pažįstantis tą vaiką.
Tai gali būti suaugęs žmogus, bet trumpą laiko tarpą gali būti ir kiti
vaikai.

Geri žaislai skatina vaiko vaizduotę. Tai nebūtinai turi būti specialiai
žaidimui skirti žaislai.geri žaislai – tai įvairūs daiktai, kurie gali būti
panaudoti žaidimuose ir įvairioje veikloje. Šio amžiaus vaikams reikia
turėti keletą tos pačios rūšies žaislų, kadangi susirinkusiems kartu žaisti
2 – 3 metų vaikams patinka vienu metu žaisti tą patį žaidimą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų dvasingumo ugdymui reikšmingiausia yra meninė
veikla, kurios dalis yra žaidimai.

Pradžioje ikimokyklinio amžiaus vaikai žaizdami lavina įgūdžius. Jie
žaidžia su daiktais esančiais šalia jų. Dažnai 2 – 3 metų vaikas imdamas ką
nors į rankas, kartoja suaugusiųjų veiksmus. Svarbiausias būdas viso to
išmokti – bendravimas su suaugu – siais. Tai išplečia vaikų ir suaugusiųjų
santykių reikšmę. Lavinamieji žaidimai susiję su socialiniu formavimusi.
Vaikas užmezga vis įvairiapusiškesnius ryšius su aplinkiniais. Pagaliau jis
tampa pilneverte asmenybe tarp savo artimųjų. Socialinis elgesys susideda
iš tokių elgesio būdų, kurie padeda vaikui užmegzti kontaktą, suprasti
partnerį, žaisti. Taigi kai patenkinsime įgimtą vaiko poreikį bendrauti,
atminkite, kad dėl to jis sparčiai tobulės. Ir socialinis formavimasis
suletės, kai jam per mažai skirsite dėmesio, meilės.

| |2 METAI |
|MOTORIKA |Gerai bėga, lipa laiptais aukštyn – |
| |žemyn, atsidaro duris, laipioja ant |
| |baldų. |
|RANKŲ JUDESIAI | |
| |Susideda 6 kubų bokštą, piešia |
| |apskritimą, imituoja horizontalų |
| |brūkšnį, popieriaus lankstymą. |
|KALBA | |
| |Naudoja 3 žodžius ( nusakančius |
| |veiksmą, asmenį, daiktą). |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Gerai išlaiko šaukštą, dažnai tuoj |
| |pasako apie savo patyrimus, padeda |
| |nurengiamas, klausosi istorijų ir |
| |paveikslėlių. |
| |2 METAI IR 6 MĖN. |
|MOTORIKA |Šokinėja |
| | |
|RANKŲ JUDESIAI |Sudeda 8 kubų bokštą, piešia |
| |vertikalias ir horizontalias |
| |linijas, bet piešiant kryžių jis |
| |nesujungia, imituoja apskritimą, |
|KALBA |piešia uždarą figūrą. |
| |Supranta „ aš“, žino savo vardą. |
|SOCIALINĖ RAIDA | |
| |Padeda sutvarkyti daiktus, žaidimo |
| |metu geba apsimesti. |
| |3 METAI |
|MOTORIKA |Lipa laiptais pakaitiniu žingsniu, |
| |važiuoja triratuku, pastovi ant |
| |vienos kojos. |
|RANKŲ JUDESIAI | |
| |Sudeda 9 kubų bokštą, įmituoja „ |
| |tiltą“ iš 3 kubų, kopijuoja |
|KALBA |apskritimą, imituoja kryžių. |
| | |
| |Žino amžių ir lytį, suskaičiuoja |
| |teisingai 3 daiktus, pakartoja 3 |
|SOCIALINĖ RAIDA |skaičius arba 6 žodžių sakinį. |
| | |
| |Žaidžia su vaikais, plaunasi rankas,|
| |padeda rengiantis, riša batų |
| |raištelius, sega sagas. |

ŽAIDIMAI

24 – 27 mėn.,nuo 2 metų iki 2 m. 3 mėn.

„PAKUŽDĖKIM“

• Dviejų metų vaikams patinka šnabždėjimo garsas, ir jie labai

didžiujasi išmokę šnabždėti patys.

• Šnabždėjimas padeda vaikams išmokti moduliuoti savo balsą – tai

vienas iš svarbių garso suvokimo aspektų. Be to, reikia nemažo

susikaupimo.

• Pašnibždėkime ką nors savo 2 metų vaikui. Sakykite: „ Paplokim

rankutėmis“.

• Paprašykite dvimečio atsakyti pašnabždomis.

• Kuždėkite vienas kitam, kol dvimetis supras, kaip savo balsą

padaryti labai švelnų.

„ PASAKA APIE VAISIUS“

• Šį žaidimą tinka žaisti po dainelės apie vaisius. Padėkite trijų

rūšių vaisius ant stalo ir juos įvardinkite. Padainuokite dainelę:

( vaiko vardas) turi obuoliuką –

Obuoliuką, obuoliuką.

( vaiko vardas) turi obuoliuką.

Jis labai skanus.

• Išsirinktus vaisius t. y. obuolį su vaiku patyrinėkit.

• Prapjaukite juos ir papasakokite, kas jų viduje. Ar vaisius turi

sėklas, šerdį, skiltis ir pan.

• Pasekite pasaką savo žodžiais apie vaisius. Kad ir tokią:

Kartą gyveno obuoliukas, kuris atėjo pažaisti su ( Jonuku). „ Labas,
Jonuk, kaip puiku, kad esu čia, tačiau man kiek liūdna. Ar galiu pakviesti
kitą vaisių pažaisti kartu?“

„ Gerai, – tarė Jonukas, – aš pakviesčiau apelsiną.“

Jonukas paskambino telefonu apelsinui ir pasakė:

„ Sveikas, apelsinai. Gal nori užsukti pas mus pažaisti?“

• Paklauskite vaiko, ką dar jis norėtų pakviesti. Kiekvieną vaisių

aptarkite, pakalbėkite apie jį, žinoma, paragaukite.

27 – 30 mėn., 2 m. 3 mėn. – 2 m. 6 mėn. vaikams

„PAVARTYKIM ŽURNALUS“

• Išsirinkite žurnalą su paveikslėliais, kuriuose būtų pavaizduoti

daiktai, kuriuos jūsų mažylis pažįsta.

• Priklijuokite paveikslėlius lipnia juostele ant kortelių ir

pažaiskite „ kortomis“.

• Išrinkite ‚ kortą‘ iš krūvos.

• Jeigu išsirinkote kačiuko paveikslėlį, tuomet mažylis turės

vaidinti kačiuką.

• Tai puikus žaidimas vaizduotei, kalbiniams gebėjimams ir bendravimo

įgūdžiams lavinti.

“Žengiam, žengiam, STOP!”

• Lavinkite mažylio koordinaciją ir stambiuosius raumenis, laikydami

jį už

rankos vaikščiodami. Kalbėkite, kad ir tokius žodžius:

– „Žengiam žengiam žengiam – STOP !

• Sustojate sulig žodžiu „ STOP“.

• Pereikite nuo vaikščiojimo prie šokinėjimo.

„ Šokinėjam – stryku, strykt,

Stryku strykt, stryku strykt – stop!”

• Vėl sustojat sulig žodžiu „ STOP“.

• Kaskart keiskite veiksmą, tik visada sustokite sulig žodžiu “ STOP”

• Netrukus jūs pastebėsit, kad mažylis jau žinos, kada sustoti.

33 – 36 mėn. 2 m. 9 mėn. – 3 m. vaikams

„SKALBINIŲ KREPŠIAI „

• Skalbinių krepšiai puikiai tinka mėtymo įgūdžiams lavinti.

• Mėginkite pamėtyti į krepšį skirtingus daiktus, tokius kaip

kamuoliukai, kaladėlės.

• Norint įmesti kiekvieną daiktą į krepšį, reikalingi skirtingi

motoriniai įgūdžiai.

• Padėkite krepšį pakankamai arti vaiko, kad jam pasisektų įmesti

daiktą į krepšį.

• Šis žaidimas puikiai lavina vaiko koordinaciją.

2,5 – 3 metų vaikams :

“KIŠKUČIAI”

Tikslas: vaikščioti perlipant kliūtis, vaikus pralinksminti.

Priemonės: švilpukai, kreida, dideli plastmasiniai kubai, kepurėlės su
ligiomis ausimis, laukeliai arba emblemos su kiškučių galvutėmis.

Eiga: mažyliai susėda prie trumposios kambario sienos. Parodomas
paveikslėlis, kaip zuikiai laipioja po laukelius. Deklamuojamas M.
Vainilaičio eilėraštis “ Kiškučiai”:

Nešk, vėjeli,
Ten, kur vilkas

Pusnį švelnią, –
Pypkę dumia.

Čiuoš kiškučiai –
Vilke pilke,

Į pakalnę.
Bėk iš kelio,

Čiuoš kiškučiai Kad
netykotum

Į pakrūmę.
Kiškelio.

Kreida nubrėžiami 20 cm pločio vingiuoti takeliai. Kas 1 m padedamas
didelis plastmasinis kubas, ant kurio vaikas užsiropščia ir jį perlipęs
toliau eina takeliu. Nuėjęs iki kambario galo mažylis apsisuka ir tuo pačiu
keliu grįžta atgal. Kol vaikas nesugrįžta, kitas mažylis nepradeda judėti –
laukia, kol kliūčių takas bus laisvas. Prie finišo reikia pasodinti porą
kiškučių. Stebima, kad vaikai susikauptų, būtų dėmesingi, įveikdami bet
kurią klūtį stipriai laikytųsi rankomis, lengvai nukeltų kojas ant grindų
ir vaikščiotų neperžengdami takų linijų. Mažyliai pagiriami, kad puikiai
nugalėjo kliūtis ir gražiai vaikščiojo. Už tai ir kiškučiai juos sveikina.

“LĖKTUVĖLIAI IR VAIKAI”

Tikslas: vaikščioti tiesiais ir vingiuotais takeliais nešant rankoje
iškeltą daiktą.

Priemonės: lėktuvėliai, kreida ( juostelės, virvė) tiesiems ir
vingiuotiems takeliams nubrėžti.

Eiga: vaikai susėda ant kėdučių. Parodomi lėktuvėliai. Vaikai kartoja
deklamuojamą P. Stravinskaitės eilėraštį „ Lėktuvėlis”:

Rido rito,

Rido rito,

Kas pralenks

Lėktuvą šitą?..

Pasakoma, kad lėktuvai skraido po visą dangų tiesiais ir vingiuotais
debesų takais. Paklausiama, ar mažyliai nori pažaisti su lėktuvais.

Iš anksto nubrėžiami tiesūs ir vingiuoti 20 cm pločio takai. Vaikams
duodami lėktuvėliai. Mažyliai juos iškelia virš galvos ir eina kartodami
eilėraščio žodžius. Peržengti takelio negalima. Mažyliai turi stebėti, kur
vingiuoja debesų takelis ir juo eiti iki galo. Už takelio lėktuvai
sustatomi aerouoste. Mažylai pagiriami, kad moka vaikščioti, aukštai nešti
lėktuvėlius. Žaidžiama kelis kartus.

EŽYS IR BŪGNAS

Tikslas: vaikščioti lygia ir nuožulnia lenta, kurios vienas galas
pakeltas 20 cm.

Priemonės: emblemos arba laukeliai su ežiukais, dėžė, būgneliai ir
lazdelės, paveikslėlis, kuriame nupiešti ežiukai.

Eiga: parodomas ir aptariamas paveikslėlis. Pagiriami ežiukai, kad jie
geri muzikantai – moka būgneliais būgnyti ir gražiai vaikščioti ( tap tap
tap). Vaikai kartoja deklamuojamą G. Vijeraus eilėraštį „ Ežys ir būgnas“:

Su būgnu ežiukas vaikšto,

Bum bum bum.

Vaikšto gatvėm,

Vaikštom aikštėm,

Bum bum bum.

Mažiesiems pasakome, kad jie bus ežiukai, būgnys būgneliu ir vaikščios
tiltais ( lygia ir nuožulnia lenta). Vaikai papuošiami emblemomis arba
laukeliais. Ant kaklo pakabinami būgneliai. Vaikai vaikšto po kambarį
lazdelėmis būgnydami būgnelius. Pakartojamas eilėraštis. Būgneliai sudedami
į dėžę. Išgirdę būgnelio garsus, vaikai užlipa ant lentos, ja eina iki galo
ir nulipa. Taip pat jie eina ir nuožulnia lenta, nuo kurios pritūpę nušoka.
Svarbu vaikus padrąsinti, stebėti, kad jie pakeltų galvą, žiūrėtų į priekį,
lengvai ant pirštų galų nušokttų nuo lentos ant grindų.

3 metai

„RITMINIS ŽAIDIMAS“

• Padainuokite trumpą dainelę ir atlikite atitinkamus veiksmus:

„ Viens du trys –

Paliesk keliukus

Viens du trys –

Keliukus, keliukus.“

• Tą pačią dainelę dainuokite apdainuodami kiekvieną kūno dalį

(pvz;palieskite savo ranką arba kojos pirštus).

• Žodžiai nebūtinai turi rimuotis.

• Vaikai ilgainiui įgyja ritmo suvokimą.

„KAS PO KO SEKA?“

• Sekos arba eilės nustatymas – svarbus gebėjimas vaiko, kuris

ruošiasi mokytis skaityti.

• Nustatyti seką, vadinasi, atlikti dalį veiksmų pagal tam tikrą

tvarką ar modelį. Be to, dar reikia sugebėti pakartoti jau

nustatytą tvarką arba ją papildyti vienu ar kitu veiksmu.

• Padėdami savo mažyliui mąstyti pagal tam tikrą tvarką, padėsite jam

pasiruošti ateičiai.

• Norint išmokyti vaiką laikytis tam tikros eilės, geriausia pradėti

nuo tokių užduočių:

1. nusiplauti rankas

2. apsirengti

3. išsivalyti dantukus

• Sudainuokite, kad ir šiuos žodžius:

„ Metas prausti rankeles,

Metas prausti rankeles.

O kas toliau?“

• Paklauskite savo vaiko, ką jis darys toliau. Jeigu jis sakys: „ Aš

valysiu dantukus“, padainuokite apie tai tą pačią dainelę.

• Kaskart sugalvokite ką nors nauja.

IV. KO REIKIA 4 – 5 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA

Žaidžiantiems 4 – 5 metų vaikams reikia vietos ir tinkamų žaislų. Jų
projektams reikia erdvės ir laiko – statant ligonines, uostus, parduotuves,
garažus, sodinant miškus ar organizuojant vestuvių pobūvius. Daugelio vaikų
žaidimai atspindi jų vidinį pasaulį – vaikas mato išorinį pasaulį, bet
pakeičia jį taip, kaip mato savo vaizduotėje. Tai vaikui būtina, kad vėliau
jis sugebėtų abstrakčiai mąstyti ir mokytis mokykloje. Be tokių vaizdinių
individas nesugeba suprasti pasaulio.

4 – 5 metų vaikai žaidžia lėlių teatrą. Istorija nėra iki galo sugalvota,
ji kuriama žaidimo procese. Vaikams reikia susikaupimo ir ramybės. Kartais
žaidimo metu kyla problemų. Tada vaikai priversti ieškoti kompromisų.
Kartais jie nesutaria dėl vardų ir amžiaus tų, kuriuos jie vaizduoja
žaidime. Tokiu atveju žaidimas sustabdomas, kad būtų galima pasitarti ir
kai ką pakeisti. Žaviausia šiuose žaidimuose yra tai, kad vaikai atitrūksta
nuo realaus pasaulio ir vėl grįžta į jį labai lengvai.

Šiame amžiuje vaikai suvokia, kokį poveikį jų elgesys daro kitiems. Be
to, jir sužino, koks elgesys priimtinas toje visuomenėje, kurioje jie
gyvena. Žaidimai moko ne tik to kas yra, bet ir kas gali būti. Žaidimai
skatina du kūrybinio mąstymo lygius: „ Jūs galite tai padaryti taip“ arba „
Jūs galite padaryti kitaip“.

Statymas ir konstravimas yra tinkamas užsiėmimas 4 – 5 metų vaikui. Smagu
statyti pastoges – tam užtenka ant stalo užtiesti staltiesę ar antklodę.
Šis žaidimas gali mokyti beveik visko – mąstyti, statyti, bendrauti su
savimi, nešioti ir kt. Kai kurie daiktai, pavyzdžiui, dideli stalčiai,
brezentas, stora lenta, tampa mėgstamiausiais žaislais. Jeigu vaikas sėdi
stalčiuje, tai reiškia, kad jis ten sėdi. Bet jei vaikas žaidžia, vadinasi,
jis sėdi ne stalčiuje, bet laive ar lėktuve, ar dar kur nors kitur.
Žaidžiant galima patirti įvairias situacijas net nebūnant jose.

Dabar jau žaidimo vieta gali būti truputi toliau nuo suaugusiųjų. Tačiau
suaugęs žmogus turėtų būti netoliese, kad, reikalui esant, vaikas galėtų
kreiptis į jį.

Palaipsniui žaidimo draugas įgyja vis didesnę reikšmę. Šiame amžiuje
vaikai būriujasi į mažas grupes – po du ar tris vaikus. Vaikai pasiskirsto
vaidmenimis ir stebi vieni kitus, smalsaudami, kas vyksta ir kaip sekasi
kitiems. Tinkamiausi žaislai yra tie, kuriuos galima ištirti – tikri
daiktai, kuriuos galima išardyti ir pažiūrėti, kas yra jų viduje.

Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikų kūrybiniuose vaidmeniniuose
žaidimuose pasitaiko epizodų iš girdėtų pasakų, matytų animacinių filmų,
vaikui reikšmingų įvykių, įvairių situacijų iš šeimos gyvenimo ir pan.
Kartais žaidime sujungiama keletas skirtingų epizodų. Ryškūs įspūdžiai,
žinių gausa skatina žaidimo turinio plėtotę, pratęsia jo trukmę. Todėl
suaugusysis turi nuolat bendrauti su vaiku: plėsti jo žinias apie supantį
pasaulį, suteikti kuo daugiau malonių pojūčių ir įspūdžių, tobulinti
gebėjimus žaisti ir t.t.

Penktaisiais gyvenimo matais kūrybiniai vaidmeniniai žaidimai tobulėja,
nes tobulėja vaiko savęs vertinimas, lavėja savimonė ir asmenybės elgesys,
intensyviau įsisamoninamos savo galimybės, reikšmingesni darosi
visuomeniniai motyvai. Šiame amžiuje formuojasi elgesio motyvų altruizmas,
pasiaukojimas, pvz;. vaikas gali atlikti reikalingą veiksmą, siekti kokio
nors tikslo atsisakydamas patrauklaus situacinio troškimo. Taip formuojasi
jausmai, atspindintys pastovius vaiko santykius su žmonėmis ir reiškiniais,
pareigos jausmas.

4 -5 metų vaikai gali iš anksto bendromis jėgomis sugalvoti ir aptarti
nesudėtingą kūrybinio vaidmeninio žaidimo siužetą, pasiskirstyti
vaidmenimis, numatyti žaidimo vietą, įsirengti materialią žaidybinę
aplinką, parinkti žaidimuireikalingus daiktus arba žaislus. Šio amžiaus
vaikai domisi socialine tikrove, suaugusiųjų darbu, jų santykiais,
įvairiais gyvenimo reiškiniais, pasakomis, animaciniais filmais ir kt. Jie
siekia dalyvauti bendroje su suaugusiaisiais veikloje : nori būti
pardavėjais, kirpėjais, gydytojais, auklėtojais ir t.t. Vaikai siekia
atskleiti asmens, kurio vaidmenį prisiima, dorovines savybes bei
socialinius santykius su suaugusiaisiais, vaikais.

Penktaisiais gyvenimo metais lavėja ir turtėja ankstesniais metais žaisti
kūrybiniai vaidmeniniai žaidimai („ šeima“, „vaikų darželis“ ir t.t.).
Atsiranda naujų siužetų ( „zoologijos sodas“, „Lėlių teatras“ ir t.t.).
Kurie byloja apie platesnį šio amžiaus vaikų akiratį ir atsiradusius naujus
žaidybinius interesus.

Vaikų savarankiškumui, iniciatyvai ir aktyvumui neigiamos įtakos turi
suaugusiųjų iš anksto kai kuriuose vaikų darželiuose įrengti stabilūs „
žaidimų kampeliai“. Juose yra visų žaidimui reikalingų priemonių, todėl
slopinamas vaiko mąatymas, vaizduotė, kūryba: jam nereikia galvoti, kur
pasirinkti vietą žaidimui, kokių prireiks žaislų ar jų pakaitalų, kaip juos
išdėstyti.

Šio amžiaus vaikai geba susirasti žaidimui erdvę, susikurti žaidybinę
daiktinę aplinką ( suaugusiems derėtų jais pasitikėti). Siužetinius žaislus
dažniausiai naudoja pagal paskirtį, tačiau pasitaiko ir išimčių.

Penktaisiais gyvenimo metais vaikai savo žaidimuose gana dažnai naudojasi
įvairiais smulkiais žaislų pakaitalais ( lazdelė, pieštukas – termometras,
šukos, saldainis; konkorėžiai – vaisiai, daržovės; popierius – bilietai,
pinigai ir t.t.). Šio amžiaus vaikų žaidybiniai veiksmai su žaislais ir
žaislų pakaitalais – labiau apibendrinti ir išreikšti negu ketverių metų
vaiko žaidimuose. Vaidmeniniai veiksmai – turtingesni, išraiškingesnis
pokalbis. Tokie žaidimai daug įdomesni, labiau išplėtotas jų siužetas. Šio
amžiaus vaikai labai smalsūs, pastabūs, juos daug kas domina. Jie įsimena
ir daug ko išmoksta iš suaugusių, vyresnių brolių ar sesių, iš radijo,
televizijos ir t.t. Ir visą tai jie perkelia į žaidimą. Šiuo metu stiprėja
poreikis žaisti kartu su bendraamžiais; vaikai ieško draugų bendriems
žaidimams ir patiria džiaugsmą ne tik žaisdami. Bet ir bendraudami su
žaidimo partneriais.

Šiais gyvenimo metais vaikams dar gana sunku ilgesnį laiką išlaikyti
dėmesį žaidimui: žaidžiant dažnai nukrypstama nuo žaidimo temos, keičiamas
siužetas, susidomima kita veikla ir pan. Žaidybinių interesų kaitą lemia
amžiaus psiciniai ypatumai: dėmesio, jausmų, motyvų ir vidurinio
ikimokyklinio amžiaus vaiko asmeninių poreikių nestabilumas bei
nepakankamas elgesio kryptingumas. Kūrybiniai žaidimai kartais neilgai
trunka todėl, kad vaikai mažai pažįsta aplinkinio pasaulio daiktus ir
reiškinius, jiems trūksta stiprių įspūdžių, emocijų, organizacinių
mokėjimų, kūrybos ir vaizduotės. Šiuos trūkumus galima pašalinti, jeigu
suaugusieji nuolat ir planingai ugdys žaidybinius sugebėjimus, formuos
teigiamus žaidybinius ir realius tarpusavio santykius tiek žaidime, tiek
kitoje veikloje.

4 – 5 METŲ VAIKŲ PSICHOMOTORINIS VYSTYMASIS
| |4 METAI |
| | |
|MOTORIKA |Šokinėja ant vienos kojos, meta |
| |kamuolį, žirklėmis kerpa |
| |paveikslėlį, žengdamas tai viena, |
| |tai kita koja, lipa laiptais žemyn, |
| |nušoka nuo sofos, abiem kojom pašoka|
| |5 k. iš eilės, ant vienos kojos |
| |pastovi po 2 s.; eina, mojuodamas |
| |rankomis, suglaustomis kojomis |
| |šokinėja pirmyn išilgai linijos |
| |maždaug 6 šuoliukus; eina tiesia |
|RANKŲ JUDESIAI |linija koja už kojos maždaug 3 |
| |metrus. |
| | |
| |Imituoja „ vartų“ konstrukciją iš 5 |
| |kubų, kopijuoja kryžių ir |
| |apskritimą, piešia žmogų, turintį 2 |
| |– 4 kūno dalis, įdeda į indelį 10 |
|SAVARANKIŠKUMO ĮGŪDŽIAI |sagučių per 25 sekundes, nubrėžia |
| |liniją nuo vieno taško prie kito, |
| |kočioja rutuliuką ir lazdelę, pasuka|
| |raktą. |
| | |
| |Plaunasi ir šluostosi rankas, viską |
|KALBA |nusirengia eidamas miegoti, skiria |
| |drabužio priekį ir nugarą, pats |
| |apsimauna kojines, užsisega ir |
| |atsisega sagas, naktį lieka sausas, |
| |vienas eina į tualetą. |
| | |
|REGIMASIS SUVOKIMAS |Pasako 2 priešingybes, klausia: kas,|
| |kur, kada; vartoja šalutinius |
| |sakinius, perpasakoja trumpą |
| |istoriją, paaiškina, ką jis žaidžia,|
| |taria priebalsius: c, č, ch, dž, dz.|
|GIRDIMASIS SUVOKIMAS | |
| |Sudeda 2 dalių dėlionę, prideda dalį|
| |prie visumos, skiria berniuką ir |
| |mergaitę, randa tris čia pat akyse |
| |paslėptus daiktus, sudaro grupes: |
| |automobilių ir žaislų. |
|SOCIALINIS KONTAKTAS | |
| |Parodo visus, kurie skrenda; |
| |supranta, ką reiškia pavargęs, |
| |alkanas; padeda ką nors „ ant“, „ |
| |po“; supranta: kuomet rytas, kuomet |
| |vakaras; įvykdo: „ duok man du“, |
| |žino, kuris pirštas nykštys, kuris |
| |smilius. |
| | |
| |Dalijasi saldumynais, dalyvauja rato|
| |žaidimuose, vienas žaidžia lauke, |
| |reiškia jausmus „ Aš tave myliu“, |
| |turi savo draugų, žaidžia su vaikais|
| |vaidybinius žaidimus. |
| |5METAI |
| | |
|MOTORIKA |Pašoka abiem kojomis ir suploja ties|
| |veidu, šokinėja per virvutę |
| |suglaustomis kojomis, išlaiko |
| |pusiausvyrą bent 3 s., stovėdamas |
| |ant pirštų galų, šokinėja ant vienos|
| |kojos neparkrisdamas meta kamuolį į |
| |grindis ir jį sugauna, iš vietos į |
| |tolį nušoka 50 cm, 5 k. peršoka |
| |liniją šonu, 30 metrų nubėga per 15 |
| |s., ant kiekvienos kojos pastovi po |
|RANKŲ JUDESIAI |5 s. |
| | |
| |Piešia ( kopijuoja) trikampį, |
| |kryželį; sudeda ženklą Z iš trijų |
| |pagaliukų, įveria siūlą į adatą, |
| |kerpa pagal liniją, į buteliuką |
| |įdeda 10 rutuliukų, nykščiu paliečia|
| |kiekvieną tos pačios rankos pirštą, |
| |suneria plaštakas ir suka nykščius |
|SAVARANKIŠKUMO ĮGŪDŽIAI |ratu, nupiešia žmogų iš ne mažiau, |
| |kaip keturių dalių, nupiešia |
| |kvadratą, iškerpa apskritimą. |
| | |
| |Pats užsitepa sviesto ant duonos, |
| |valgo savarankiškai, pats susitvarko|
|KALBA |tualete, užsisega savo drabužio |
| |sagas, sujungia užtrauktuką ir jį |
| |užtraukia, nusirengia ir apsirengia.|
| | |
| |Atsako į du tikslo klausimus, |
|REGIMAS SUVOKIMAS |pasako, ką šiandien veikė, kalba 5 |
| |žodžių sakiniais, pakartoja 4 |
| |skaičius, pavadina 3 spalvas, |
| |pakartoja 10 žodžių sakinį. |
| | |
| |Rodo, jog turi du nykščius; suvokia,|
|GIRDIMAS SUVOKIMAS |kurie nupiešti daiktai realybėje |
| |dideli ar maži; sudeda žmogų iš 6 |
| |dalių, 10 figūrų įstato į lizdus |
| |lentoje, suskirsto daiktus į 3 |
| |grupes pagal priklausomybę sąvokai. |
| | |
| |Parodytą skaičių įsidėmi 1 minutei, |
|SOCIALINIS KONTAKTAS |supranta: daugiau, daugiausia; |
| |supranta: storas, plonas, tiesus, |
| |kreivas, šiurkštus, skystas; parodo |
| |3 išvardytas profesijas |
| |paveikslėliuose, suvokia pasakytą |
| |absurdą, nesamonę. |
| | |
| |Klausinėja žodžių prasmes, vienas |
| |nueina pas kaimynus, žaidžia „ |
| |namus“, pasako pavardę ir adresą, |
| |tausoja savo nuosavybę, žaisdamas |
| |rungtyniauja, varžosi. |

ŽAIDIMAI

„ JURGELI MEISTRELI“

• Žaidėjai sustoja ratu ir susiima rankomis.

• Vienas žaidėjas, „ Jurgelis meistrelis“, vaikšto rato vidury.

• Dainuojant žodžius:

„ Jurgeli meistreli,

Mokyk savo vaikus. (2 X 2)

O jūs, vaikai, taip darykit,

Kaip tėvelis daro. (2 X 2)

• Jurgelis ką nors daro.

• Tą patį turi daryti ir visi kiti. Kuris žaidėjas nesugeba pakartoti

Jurgelio veiksmų, turi eiti į vidurį.

• Žaidimas vėl pradedamas iš pradžių.

„ SIŪLAI, SIŪLAI, SUSIVYKIT“

• Žaidėjai susitveria rankomis, sudarydami ilgą eilę.

• Pirmutinis vedą eilę, ją sukdamas aplink paskutinį žaidėją. Ir

dainuoja žodius:

„ Siūlai, siūlai, susivykit,

Gražią ringę padarykit. ( D. k.)

• Taip susidaro vienas prie kito prisiglaudusių krūva – „ siūlų

kamuolys“.

• Dainuojant antrajį posmą, visa vilkstinė vedama atgal:

„ Siūlai, siūlai, atsivykit.

Gražią ringę išardykit. ( D. k.)

„ NEŽIŪRĖK, KĄ DARAU, KLAUSYK, KĄ SAKAU“

• Vaikai susėda puslankiu.

• Vadovaujantysis sako žodį „ ausis“, o ranka tuo metu liečia kaktą.

• Žaidėjų uždavinys – paliesti tą daiktą, kurį vadovas sako pažodžiui.

Vadinasi, žaidėjai turi pridėti ranką ne prie kaktos, o prie ausies.

• Kuris žaidėjas suklysta, išeina iš žaidimo.

• Žaidžiama toliau. Vadovaujantysis sako naują žodį, o rankas

sukryžiuoja ant krūtinės.

„ KAS TURI PLUNKSNAS, SKRAIDO“

• Visi žaidėjai sėdasi aplink stalą ir deda pirštus ant kelių.

• Vedėjas sako įvairių gyvulių ir daiktų vardus ir prie kiekvieno žodžio

priduria klausimą: „ Skraido?“, pakeldamas kaskart aukštyn pirštus.

Pvz;. gegutė skraido?; kėdė skraido?;

• Klausimus užduoda gana sparčiai. Jei vedėjas įvardys kokį skrajojantį

padarą, visi žaidėjai turi pakelti pirštus aukštyn. O kai įvardija

neskrajojančius padarus ar daiktus, tada turi laikyti pirštus ant

kelių.

• Kas apsiriks duos fantą.

V. KO REIKIA 6 – 7 METŲ VAIKO ŽAIDIMUI, IR KAIP JIS ŽAIDŽIA

Augančio vaiko asmenybės raidai didžiausios įtakos turi nuolat jį supanti
aplinka, kuri kaskart vis labiau plečia jo akiratį. Iš pradžių vaikas
gyvena namie ir tarp šeimos narių, bet kiekvieną dieną jis pradeda sutikti
nepažįstamus suaugusius žmones, kitus vaikus, pamato daugybę naujų daiktų,
atsiranda jam nežinomų situacijų, ir jo patirtis pamažu didėja.
Ikimokyklinio amžiaus vaikas pradeda save analizuoti, vertinti. Čia jam
labai svarbu tėvų požiūris ir nuomonė, nes suaugusiuosius jis vertina, kaip
visą žinančius. Vaiko dvasinei būsenai labai svarbu, ar jis šeimoje
mylimas, reikšmingas. Šešerių metų vaikas išmoksta laikyti pieštuką. Piešia
žmogų su galva, kaklu, rūbais, rašo didžiąsias raides. Šio laikotarpio
vaikas išmoksta popieriuje pavaizduoti kelią, kuriuo kas dieną eina į
darželį. Skiria dešinę nuo kairės. Žino skaičių kombinaciją iki 10. Šiuo
metu sparčiausiai progresuoja kalba. Ji yra dar egocentrinė ir nesugeba
išklausyti kito kalbančio. Vaikas moka aiškiai, suprantamai perteikti savo
mintis pašnekovui, dalyvauti dialoge, kalbėti, elgtis, o tai turi įtakos
žaidimo planui ir jo raidai.

Jau ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda domėtis lyties problemomis –
klausinėja kuo skiriasi berniukas nuo mergaitės, iš kur atsiranda vaikai.

Vyresniojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų žaidimų
turinys, realaus gyvenimo, išgalvotų situacijų vaizdavimas žaidimo
priemonėmis ir veiksmais. Ilgėja žaidimo trukmė. Vaikai žaidžia vienos
tematikos žaidimą vieną mėnesį ar du. Nuolat plėtodami siužetą, sunkindami
žaidimo turinį. Pvz;.( „ poliklinika – ligoninė“; „ dizaineris“; „
manekenė“). Tokie žaidimai giliai veikia vaiko interesus, jausmus,
atsiranda psichikos formavimasis. Vaikas atlikdamas veikmus, darosi
savarankiškesnis, stiprėja jo išgyvenimai, susiję su vaidmeniu. Atlikdamas
kurį nors vaidmenį vaikas turi žinoti savo personažo veiksmus, poelgius,
kad kuo tiksliau galėtų jį pavaizduoti, perteikti jo charakterį.

Šio amžiaus vaikai gerai žino daugelio daiktų savybes, moka jas lyginti,
klasifikuoti, apibūdinti tuos daiktus žodžiais. Logiškai protaudami vaikai
sugalvoja įvairiausių žaidimų. Tam reikšmės turi jų lavėjanti vaizduotė.
Vaikas vaizduotėje susikurtus vaizdus, situacijas realizuoja žaidime.
Žaidimų tematikos įvairovė sukuriama ne tik vaizduotės dėka , bet ir
pasitelkiant įvairiausius pasakojimus, animacinius filmus ir kt.

Šeštaisiais metais lavėja vaiko valia, savimonė. Jis išmoksta valdyti
savo emocijas, jas reikšti gestu, poza, žvilgsniu, mimika, balso
intonacija. Vaikų tarpasmeniniai santykiai – glaudesni, pastovesni. Veikla
– valingesnė, tikslingesnė, planingesnė. Šeštais ir septintais metais
vaikai žaidžia grupinius žaidimus, kuriuose dalyvauja nuo dviejų iki
aštuonių vaikų. Grupės dydis nepriklauso nuo žaidimo, nes dabar svarbiausia
yra draugai. Be to vaikams nereikia daug žaislų, bet reikia įvairių tikrų,
nežaislinių daiktų, su kuriais galima žaisti. Namuose esantys daiktai
visada turi būti prieinami vaikams.
6 – 7 metų vaikai beveik visada viską išbando. Kiekvieną įvykį, naujieną
galima paversti žaidimu. Įsijautimas į vaidmenį ne tik sukelia džiaugsmo,
bet padeda objektyviai suvokti savo patirtį. Vaikas laisvai pasirenka vietą
žaidimams. Tačiau judriems žaidimams reikia daug vietos. Mažos erdvės tinka
tada, kai vaikai žaidžia žaidimus, kuriuose mėgdžioja suaugusiųjų veiklą.
Šis amžius pilnas paslapčių – vaikai nori išdykauti, pokštauti, vaikai
žaidžia kvailokus, pilnus nuotykių, kartais net agresyvius („ karas“)
žaidimus. Tad suaugusieji turi užtikrinti, kad vaikai būtų palikti
ramybėje. Vaikai gali intensyviai žaisti net triukšmingoje aplinkoje.
Suaugęs turi stengtis suprasti, kad tai, apie ką vaikas šiuo metu galvoja,
yra labai įdomu ir vaikui svarbu.

ŽAIDIMAI

„ MOKYKLA“

Mokykla: Žaidžia visa darželio vaikų grupė. „ Mokytoja“ – Kristina (5 m.
8 mėn.). vaikai prie stalų susėda po du.

Kristina: Nesisėskit, aš paskambinsiu, tad bus galima sėstis.

Virga: (5 m. 4 mėn.). Tu juk mokytoja. Aš paskambinsiu. Aš budėtoja,
gerai?

Kristina sutinka ir sako: tada ir lentą atnešk į klasę.

Virga. Aš negaliu, ji sunki. Vaikai, kas man padėsit?

Keli vaikai nubėga atnešti lentos. Kristina ant stalų dėlioja spalvotus
pieštukus ir popieriaus lapus. Pasigirsta „ skambutis“ (Virga šaukštu daužo
į metalofoną). Kristina išeina į rūbinę, paskui grįžta ir kreipiasi į
vaikus: Labas rytas.

Vaikai: Labas rytas.

Kristina: Prašau sėstis. Šiandien piešim dovanėlę mamai. Dabar
pažiūrėkit, aš lentoje nupiešiu pavyzdį (piešia). Jūs galite piešti ir
kitką. Pradėkite. (IR TAIP TOLIAU)

„ DIZAINERĖ“

Dizainerė: Žaidžia greta (5 m. 6 mėn), Akvilė (6 m.), Agnė (5 m. 8 mėn.).
Jos atsineša dėžę, pilną įvairių drabužių.

Akvilė: Aš būsiu dizainerė.

Greta: Ne dizainerė, o modeliuotoja.

Akvilė: Ot ir ne, dizainerė. Tu pati gali būti modeliuotoja, jei nori.

Akvilė pasiima popieriaus lapą, flomasterius ir pradeda piešti modelius.

Greta: Tada aš siūsiu drabužius. (IR TAIP TOLIAU).

VI. NAUDOTA LITERATŪRA

1. .Jackie Silberg „ 1 – 2 metų vaiko smegenų mankšta. 125 ugdymo

žaidimai“. 2003, V.
2. J. Dailidienė „ Ankstyvojo amžiaus vaikų žaidimai“, 1991, K..
3. „ Vaikų ligos“. Raugalis
4. N. Grinevičienė „ Vaikystės žaidimai“, 2002, K.
5. K. Edenhammar, Ch. Wahlund „ Be žaidimų nėra vystymosi“, 1997, V.
6. N. Markauskienė „ Vaiko vystymasis ir priežiūra“, 1998, K.
7. Lietuvių liaudies žaidimai „ Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, 1986, V.
8. E. Adaškevičienė „ Judėjimo džiaugsmas“, 1996, V.
9. I. Butautienė, A. Paulavičiūtė „ Mes žaidžiame“, metodinė priemonė, 2003
———————–
Stambieji ir smulkieji motoriniai įgūdžiai, mąstymo gebėjimai ugdomi
žaidžiant. Kai vaikui pagaliau, pavyksta padaryti, ko iš jo prašoma, jo
veidelis nušvinta. Čia ir glūdi žaidimo esmė – išbandyti įvairius dalykus,
stengiantis išsiaiškinti, kur jam sekasi, o kur – ne.

Kad optimaliai vystytųsi mažo vaiko smegenys, būtina kad vaikas augtų
turtingoje kalbinėje aplinkoje, kurioje būtų daug

Leave a Comment