Čiurnos srtitis

Čiurnos srtitis

Čiurna yra anatominė sritis, jungianti blauzdikaulį ir pėdą. Blauzdikaulio ir pėdos kompleksas yra trečioji grandis svirčių grandinėje, jungiančioje juosmeninę sritį ir pėdos pirštus. Čiurnos judesiai yra labai svarbūs kūno judėjimo erdvėje metu ( ėjimas, bėgimas ).Norint atlikti daugumą kasdienių veiksmų visiškai nereikia didžiausios judesio amplitudės čiurnos sąnaryje. Čiurnos sąnarys yra pats stabiliausias dorzalinėje fleksijoje (uždariusia sąnario jungtis), o pats nestabiliausias plantarinėje fleksijoje. Pėda dalijama į tris dalis: čiurną (tarsus), padą (metatarsus) ir kojos pirštus (digiti pedis). Pėdos griaučių sandaroje atsispindi homologija su plaštakos griaučiais; jie turi tas pačias dalis ir panašios formos atskirus kaulus, tačiau jų sandaroje išryškėja ir daugelis požymių, būdingų vien atraminei funkcijai, vaikščiojimui. Iš jų būdingiausi yra status kampas tarp pėdos bei blauzdos ir kitokia pėdos bei plaštakos proporcija. Pėdos didžiąją dali sudaro čiurna, atraminė dalis, ir menką dalį tesudaro pirštai, ėmimo organai.Čiurnos funkcija panaši, kaip ir kitų didžiųjų kojos jungčių: dalyvauti kojos judesyje ir atremti dideles apkrovas, tenkančias kojai. Čiurna — tai sudėtingas dviejų sąnarių — blauzdikaulinio šeivikaulio ir blauzdinio pėdos — kompleksas. Čiurnos stabilumą užtikrina jos sąnarių sunėrimas ir raiščiai.

Čiurnos struktūra. a — pjūvio frontaliojoje plokštumoje užpakalinis vaizdas, b — Čiurnos vidinis šoninis vaizdas (pagal Nordin ir Frankel, 1989) Statika

Čiurnos sąnario reakcijos jėga einant yra panaši ar šiek tiek didesnė, kaip kelio ar klubo reakcijos jėga. Kadangi čiurnoje yra didesnis sąnario apkraunamas paviršiaus plotas, jį veikia mažesnė slėgio jėga (jėga, tenkanti ploto vienetui).Kai žmogus stovi ant abiejų kojų, kiekvieną čiurnos sąnarį remia maždaug pusė kūno svorio. Kūno sunkio jėgos linija praeina keletą centimetrų priekyje nuo čiurnos sąnario skersinės ašies, taigi kūno svoris sukuria sąnario sukimo (pėdos nugarinio lenkimo) momentą, kuris dėl kūno svyravimo svyruoja nuo 3 iki 24 Nm. Tam, kad kūno svoris tolygiai pasiskirstytų ant abiejų čiurnų, reikalingas tam tikras padinių lenkiamųjų raumenų aktyvumas. Kai šie ir kiti apatinės kojos raumenys yra įtempti tam, kad išlaikyti kūną pusiausvyroje, kulkšnies reakcijos jėga tuo didesnė, kuo didesnis pusiausvyros palaikyme dalyvaujančių raumenų aktyvumas.

A — jėgos, nagrinėjamos atliekant čiurnos statinę analizę. B — jėgų trikampis. (Detalesni paaiškinimai tekste)Čiurnos apkrovos statinė analizė atliekama panašiai, kaip kelio ir klubo jungties statinė analizė. Nagrinėjamos trys jėgos:1. dvilypio blauzdos ir plekšninio raumenų jėga, perduodama per Achilo sausgyslę, ;2. atramos reakcijos jėga , lygi kūno svoriui, bet priešingos krypties;3. sąnario reakcijos jėga , veikianti šokikaulį.Panagrinėsime pavyzdį, kai žmogus stovi ant pirštų galų. Analogiškai, kaip ir atliekant kelio sąnario statinę, nubrėžiame jėgų trikampį. Iš jo surandame, kad sąnario reakcijos jėga, veikianti šokikaulį, 2,1 karto didesnė už kūno svorį, o Achilo sausgyslės įtempimo jėga ¬— 1,2 karto didesnė už kūno svorį.

Dinamika

Čiurnos dinaminė analizė yra svarbi, norint suprasti, kaip atsiranda didelės apkrovos kulkšnies sąnaryje, atliekant fizinius pratimus, o taip pat numatyti, kokios gali būti apkrovos čiurnos sąnario proteze. Labiausiai ištirta čiurnos sąnario apkrova einant. Nustatyta, kad einant čiurnos sąnarys spaudžiamas jėga, apie penkis kartus viršijančia kūno svorį, tačiau didžiausioji spaudimo jėga mažai priklauso nuo žingsnių dažnio. Žinant čiurnos sąnario slegiamo paviršiaus plotą ir žmogaus svorį, galima įvertinti, kokio dydžio jėga slegia sąnario paviršių (priminsime, kad slėgio jėga — tai jėga, slegianti paviršiaus ploto vienetą). Taigi, jei čiurnos sąnario slegiamo paviršiaus plotas yra apie 11 ÷ 13 cm2, o žmogaus svoris 1000 N, tai slėgis yra apie 400 N/cm2. Aišku, kad bėgant ar atliekant šuolius, ši jėga bus daug didesnė.

Osteologija

Šokikaulis (talus) Stambus daugiakampis trumpasis kaulas, į kurį remiasi blauzdos griaučiai, o per juos ir visa kūno masė. Pats šokikaulis yra ant kulnakaulio, o priekyje jungiasi su laiveliu. Užpakalinė, storesnė dalis, vadinama šokikaulio kūnu. Priekyje kūnas sulaibėja į šokikaulio kaklą, kuris užsibaigia sustorėjimu, elipsoidine šokikaulio galva.

Šokikaulio kūno viršuje iškyla šokikaulio skridinys, kuris sudaro pusratį, turi tris sąnarinius paviršius. Viršutinis paviršius kiek susiaurėja iš priekio į užpakalį, jo viduriu eina sagitalinė vagelė, paryškinanti tipingą skridinio formą. Skridinio šonuose yra vidinis kulkšninis paviršius ir šoninis kulkšninis paviršius. Šoninis paviršius nusileidžia žemiau ir užsilenkia, užeidamas ant šoninės šokikaulio ataugos. Ši gilesnė sąnarinė įlanka atitinka ilgesnę šoninę (šeivikaulio) kulkšnį. Lateralinėje pusėje kūnas turi plačią, trikampę šoninę šokikaulio ataugą. Užpakalinis atsikišęs kūno kraštas sudaro užpakalinę šokikaulio ataugą. Šia atauga eina ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens sausgyslės vaga. Vaga padalija ataugą į du gumburėlius : mažesnį vidinį gumburėlį ir didesnį šoninį gumburėlį. Pastarasis gali likti savarankiškas kaulas, suaugęs su šokikauliu tik jungiamuoju audiniu; tada jis vadinamas trikampiu kaulu.Apatinis kūno paviršius turi tris sąnarinius laukelius – užpakalinį, vidurinį ir priekinį sąnarinius kulnakaulinius paviršius, kuriais remiasi į kulnikaulį. Užpakalinis sąnarinis paviršius yra didžiausias. Tarp jo ir vidurinio paviršiaus skersai šokikaulio eina šokikaulio vaga, kuri su panašia kulnakaulio vaga sudaro čiurnos antį. Vidurinis ir priekinis sąnariniai paviršiai yra ant kaklo, jie daug mažesni, dažnai susilieja į vieną.Šokikaulio galva distaliniame gale turi ovoidinį laivakaulinį sąnarinį paviršių.

Kulnakaulis ( calcaneus)Tai stambiausias, pats apatinis ir užpakalinis pėdos kaulas, sudarantis pagrindą kulnui, kuris yra svarbus atramos taškas stovint ir einant. Jis yra pailgo šešiasienio formos, ilgoji ašis eina į priekį ir truputį į šoną.Sustorėjęs užpakalinis kulnakaulio galas – kulno gumburas, apačioje yra dvišakas. Jis turi vidinę kulno gumburo ataugą ir šoninę kulno gumburo ataugą. Prie kulno gumburo šiurkštaus užpakalinio galo prisitvirtina Achilo sausgyslė.

Viršutinėje kulnakaulio pusėje yra trys laukeliai – užpakalinis, vidurinis ir priekinis šokikauliniai sąnariniai paviršiai, susineriantys su atitinkamais ant jų esančiais šokikaulio paviršiais. Tarp užpakalinio ir vidurinio sąnarinių paviršių yra skersinės krypties kulnakaulio vaga, sudaranti čiurnos ančio dugną. Priekiniame gale yra kubakaulinis sąnarinis paviršius, liečiantis prieš stovintį kubakaulį.Vidiniame paviršiuje kyšo ilga plokščia atauga, šokikaulio atrama, ant kurios užeina vidurinis šokikaulinis sąnarinis paviršius ir remiasi šonkaulis. Po šia atauga iš užpakalio praeina ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens sausgyslės vaga; atauga sudaro sausgyslei atramą, leidžiančią pakeisti traukimo kryptį.Šoniniame paviršiuje yra nedidelė ataugėlė, sudaranti šeivinį skridinį, po kuria eina iš užpakalio ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vaga.

Laivakaulis ( os naviculare)Jis yra vidiniame čiurnos krašte, tarp šokikaulio ir trijų pleištukų. Jo įdubas užpakalinis paviršius liečia šokikaulio galvą, o iškilas priekinis paviršius turi tris laukelius su pleištukų atspaudais. Laivakaulis sudaro gana taisyklingą ovalą, tik jo vidinis kraštas turi žemyn nulinkusią buką ataugėlę, laivakaulis šiurkštumą.

Kubakaulis ( os cuboideum)Jis yra čiurnos lateralinėje pusėje ir turi apylygius šešis paviršius. Sąnariniai laukeliai sujungia jo proksimalinį paviršių su kulnakauliu, medialinis – su šoniniu pleištuku, dažnai ir su laivakaulis, distalinį – su IV ir V padikauliais. Kubakaulio apatinis paviršius gumburiuotas, čia yra įstrižinė kubakaulis šiurkštuma, o prieš ją eina ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vaga.Be aprašytųjų tipingų čiurnikaulių, neretai būna papildomų, pasitaikančių įvairiose čiurnos vietose.

Pleištukai ( ossa cuneiformia)Trys pleištukai, esantys tarp laivakaulio ir I-III padikaulių, turi pleištiškus kulnus su stora nugarėle ir aštriu apatiniu kraštu. Šonais susiglaudę pleištukai formuoja pėdos skliauto skersinį gaubtumą.

Vidinis pleištukas (I) yra ilgiausias, jo vidinis laisvasis paviršius išsigaubęs į vidinę pusę, o šoninis tiesus. Čia yra du sąnariniai laukeliai, kurių priekinis liečia II padikaulio pamatą, o viršutinis – tarpinį pleištuką. Tarpinis pleištukas (II) yra visų trumpiausias, jo nugarėlė keturkampė, o visi keturi šonai turi sąnarinius paviršius.Šoninis pleištukas (III) turi stačiakampę nugarėlę, kurios išilginė ašis per vidurį yra įlūžusi ir į vidinę pusę sudaro atvirą buką kampą. Visuose keturiuose šonuose yra sąnariniai paviršiai, kuriais pleištukas liečia keturis gretimus kaulus: laivakaulį, tarpinį pleištuką, kubakaulį, III padikaulį.

Čiurniniai kojos kaulai (bendras vaizdas).I) Šokikaulisa) Kūnas.b) Kaklas.c) Galva.d) Žemesnis sąnarinis paviršius. e) Priekinis sąnarinis paviršius. f) Aukštesnis sąnarinis paviršius. II) Kulnakaulis.g) Kulnakaulio šeivinis skridinys.h) Kulnakaulio šiurkštuma.i) Priekinė kulnakaulio atauga. k) Priekinis kubakaulio paviršius. l) Šokikaulio atrama (šoninė atauga).III) Laivakaulis.IV) I pleištukas.V) II pleištukas.VI) III pleištukas.VII) Kubakaulis.m) Tarpas šeivikaulio ilgąjį raumenį tvirtinančiai sausgyslei praeiti.n) Padikaulio kūnas. o) Kubakaulio pamatas.p) Kubakaulio galva.q) V padikaulio gumburas.r) Sezamoidiniai kauleliai didžiojo kojos piršto.s) Padiniai gumburėliai didžiojo kojos piršto.t) Laivakaulio gumburas.

Čiurniniai sąnariai (articulationes intertarsae)

Šie sąnariai sujungia čiurnikaulius. Gausūs raiščiai, jungiantys čiurnikaulius, yra svarbūs pėdos statikai.Pašokikaulinis sąnarys susidaro tarp šokikaulio ir kulnakaulio užpakalinių sąnarinių paviršių. Šokikaulio paviršius yra įgaubtas, o kulnakaulio – išgaubtas. Sąnarys turi ploną kapsulę, kuri apsupa savarankišką ertmę. Iš šonų sąnarį sustiprina vidinis ir šoninis šokikaulinis kulnakaulio raiščiai. Šokikaulio, kulnakaulio ir laivakaulis sąnarys. Čia šokikaulio galva įeina į duobę, kurią iškloja kulnakaulio vidurinis ir priekinis sąnariniai paviršiai, laivakaulio įduba ir raištis, jungiantis pastaruosius du kaulus. Šį raištį dengia kremzlė.

Svarbiausią reikšmę sąnario tvirtumui ir mechanikai turi tarpkaulinis šokikaulio raištis. Sąnarį apsupa dažniausiai vientisa kapsulė. Vadinasi, pastaraisiais dviem sąnariais šokikaulis susijungia su tolesne čiurnos kaulų eile. Abu sąnariai funkcionuoja kartu, per juos visa pėda juda apie šokikaulį. Abiejų sąnarių kompleksas sudaro daugiaašį sąnarį. Sagitalinė sąnario ašis veria šokikaulį kiek įstrižai, eidama iš užpakalio, apačios ir šono į priekį, viršų ir vidų. Stovint kiek praskėstomis pėdomis, ašis eina sagitaline kryptimi. Apie šią ašį galimas pėdos pritraukimas ir atitraukimas. Pirmuoju atveju pėdos vidinis kraštas pakyla, šoninis – nusileidžia. Antruoju atveju būna atvirkščiai. Šio judesio amplitudė į kiekvieną pusę apie 30º.Apie trasversalinę ašį galimas lenkimas ir tiesimas (apie 50º) papildo blauzdinio pėdos sąnario galimybes. Pėdos lenkimo ir tiesimo bendra amplitudė pasiekia 100º.Apie vertikalinę ašį įmanomas nedidelio masto sukimasis, kurio metu pėdos viršūnė pakrypsta į vidų ir atgal – į šoną. Abiejų posūkių kampas po 30º.Tenka pažymėti, kad su amžiumi visas judesių mastas palaipsniui sumažėja.Paprastai pėda juda ne grynai apie kurią nors vieną ašį, bet apie jų atstojamąsias. Lenkimą lydi pritraukimas ir versija, tiesimą – atitraukimas ir inversija. Pirmasis judesys yra panašus į plaštakos supinaciją, o antrasis – į plaštakos pronaciją.Einant pėda lenkiasi ir tiesiasi blauzdiniame pėdos sąnaryje padedant apatiniams šokikaulio sąnariams. Pastarieji sąnariai įvairiais judesiais leidžia pėdai prisitaikyti prie žemės nelygumų.Kulninis kubakaulio sąnarys. Tai atskiras sąnarys, jungiantis distalinį kulnakaulio galą su kubakauliu. Sąnariniai paviršiai primena balninius, bet apie sagitalinę ašį leidžia tik ribotą judesį, kuris palengvina pėdos pronaciją ir supinaciją.Skersinis čiurnos sąnarys. Jį sudaro kulnakaulinis kubakaulio ir kulnakaulinis laivakaulio sąnarys. Jungtinis sąnarinis plyšys eina skersai pėdos banguota linija, kurios medialinė dalis išsigaubusi į priekį, o lateralinė – į užpakalį. Abi sąnario sudėtinės dalys yra atskirtos, tačiau šio sąnario savoką suformavo chirurgai, nes per šią vietą buvo amputuojama pėdos dalis. Šio sąnario raktu vadinamas dvišakis raištis, jungiantis kulnakaulį su laivakauliu ir kubakauliu. Perpjovus šį raištį, distalinę pėdos dalį lengva atidaryti. Pleištukinis laivakaulio sąnarys. Jis jungia distalinį laivakaulio paviršių, jo tris sąnarinius laukelius su visų trijų pleištukų pamatais ir pačių pleištukų šonais. Sąnarį apsuka bendra kapsulė, prisitvirtinanti prie sąnarinių paviršių kraštų. Sąnarinis plyšys tarp vidinio ir tarpinio pleištuko atsiveria priekyje, ties II-III padikaulių pamatais.

Čiurniniai pėdos sąnariai. Sąnariai jungia distalines čiurnikaulių eiles – pleištukų ir kubakaulio – distalinius sąnarinius paviršius su I-V padikaulių pamatų proksimaliniais sąnariniais paviršiais. Pirmojo padikaulio sąnarys turi balninius paviršius, kiti sąnariai – plokšti. Skersai pėdos eina sąnarinė linija, įlūžusi ties antru padikaulių. Tarpinis pleištukas (II) yra trumpesnis už savo kaimynus, ir II padikaulio pamatas įsiterpia tarp I ir III pleištukų. Čia yra trys atskiros kapsulės.

Miologija

Kojos raumenys pagal raumenų vietą yra skirstomi į šlaunies, blauzdos ir pėdos. Čiurnos srityje išsidėsto blauzdos raumenys, kurie apgaubia abu blauzdos kaulus ir yra skirstomi į 3 grupes: priekinę, užpakalinę ir šoninę.Priekinės grupės raumenys apatiniame blauzdos trečdalyje pereina į sausgysles, kurios, prisitvirtinusios prie čiurnos kaulų ir pirštakaulių, tiesia pėdą ir pirštus. Priekinis blauzdos raumuo tiesia ir suka pėdą į išorę. Prasideda nuo šoninio blauzdikaulio kruplio, o pasibaigia tie vidiniu pleištuku I padikaulio pamate.Ilgasis tiesiamasis kojos pirštų raumuo tiesia pėdą ir II-V pirštus. Prasideda nuo šoninio blauzdikaulio krumplio, pasibaigia ties II-V pirštu viduriniuose bei galiniuose pirštikauliuose.Trečiasis šeivinis raumuo kelia šoninį pėdos kraštą, prasideda nuo ilgojo tiesiamojo kojos pirštų raumens ir baigiasi V padikaulio pamate.Ilgasis tiesiamasis kojos nykščio raumuo – tiesia kojos nykštį ir pėdą, suka pėdą į išorę. Prasideda vidiniame šeivikaulio paviršiuje, baigiasi nykščio galinio pirštakaulio pamate.

Užpakalinės grupės raumenys išsidėsto dviem sluoksniais. Paviršiniame sluoksnyje yra trigalvis blauzdos raumuo. Jį sudaro dvilypis blauzdos ir plekšninis raumenys. Visų jo trijų galvų sausgyslės susijungia į vieną kulninę ( Achilo ) sausgyslę, kuri yra storiausia visame kūne.1. Paviršinis sluoksnis: trigalvis blauzdos raumuo:a) dvilypis raumuo, kuris lenkia blauzdą ir pėda, suka pėdą į išorę;b) plekšninis raumuo – lenkia ir suka pėda į išorę.2. Gilusis sluoksnis: Užpakalinis blauzdos raumuo lenkia pėdą, suka ją į išorę ( kelia vidinį pėdos kraštą), pritraukia.Ilgasis lenkiamasis kojos pirštų raumuo – lenkia II-V pirštų galinius pirštikaulius, lenkia pėdą, suka į išorę.Ilgasis lenkiamasis kojos nykščio raumuo – lenkia nykštį ir pėdą, suka ją į išorę ir pritraukia.Blauzdos raumenys, šoninė grupė.Ilgasis šeivinis raumuo – lenkia pėdą, ją atitraukia ir suka į vidų.trumpasis šeivinis raumuo – lenkia pėdą, ją atitraukia ir suka į vidų.Pėdos raumenų vidurinės grupės nugariniai tarpkauliniai raumenys ( jų yra keturi ) sutvirtina pėdos skliautą, lenkia ir skečia pirštus.Apatinės galūnės raumenys sudaro vagas, duobes, kanalus kraujagyslėms ir nervams. Šlaunyje tarp priekinės ir vidinės grupės raumenų susidaro priekinė šlaunies anga. Apatiniame šlaunies trečdalyje ji virsta pritraukiamųjų raumenų kanalu ir atsiveria į pakinklio duobę. Pakinklio duobė yra kelio sąnario užpakalyje. Ji yra rombo formos. Iš viršaus ją riboja užpakaliniai šlaunies raumenys, o iš apačios – užpakaliniai blauzdos raumenys.

Vidinio sluoksnio dešinės kojos raumenys

a) Kulnakaulio gumburas. b) III pleištuko gumburas. c) Laivakaulio šiurkštuma.d) Lacinate raištis, giliojo sluoksnio.e) Lacinate raištis, paviršinio sluoksnio. f) Padikaulių galvų raiščiai.1. Ilgojo tiesiamojo kojos pirštų raumens sausgyslė. 2. Kvadratinis pado raumuo. 3. Sliekiniai raumenys.4. Ilgojo lenkiamojo kojos nykščio raumens sausgyslė.

5. Ilgojo šeivinio raumens sausgyslė 6. Atitraukiamasis kojos nykščio raumuo. 7. Trumpasis lenkiamasis kojos nykščio raumuo. 8. Trumpasis lenkiamasis V piršto raumuo. 9. Padiniai tarpkauliniai raumenys. 10. Nykščio pritraukiamasis raumuo.

Pado paviršiaus dešinės kojos aponeurozė (kai pašalinta tik oda)

a) Kulnakaulis. b) Padinė fascija. c) Padinė lenkiamoji tinklinė, besitęsianti nuo kulnakaulio iki penkto raiščio, ji apsaugo kojos pirštus ir jos sujungia. d) Skersiniai raiščiai. e) Atitraukiamojo ir lenkiamojo trumpojo nykščio raumens makštis. f) Atitraukiamojo ir lenkiamojo trumpojo V padikaulio raumens makštis.g) Atitraukiamojo kojos nykščio raumens oda.

Čiurnos srities raiščiai

Tvirti ir gausūs čiurnos raiščiai eina įvairiomis kryptimis, surišdami gretimuosius kaulus. Skiriami tarpkauliniai, nugariniai ir padiniai čiurnos raiščiai. Tarpkauliniai čiurnos raiščiai.Tarpkaulinis šokikaulinis kulnakaulio raištis užpildo čiurnos antį. Tarpkaulinis pleištukinis kubakaulio raištis ir tarppleištukiniai tarpkauliniai raiščiai jungia atitinkamus kaulų šonus.Nugariniai čiurnos raiščiai.Šokikauliniai laivakaulio raiščiai plačiu tiltu eina nuo šokikaulio galvos viršutinio krašto prie viso laivakaulio nugarėlės.Nugarinis pleištukinis kubakaulio raištis 2-3 pluoštais eina nuo šoninio pleištuko prie kubakaulio.Nugarinis kubakaulinis laivakaulio raištis sudaro vieną pluoštą.Dvišakis raištis prasideda nuo kubakaulio priekinio galo ir skyla į dvi dalis: kulnakaulinį laivakaulio raištį ir kulnakaulinį kubakaulio raištį. Padiniai čiurnos raiščiai.Ilgasis pado raištis yra ilgiausias pėdos raištis. Jis prasideda nuo kulnakaulio apatinio paviršiaus ir platėdamas pasibaigia prie II-V padikaulių pamatų. Raištis tiltu peršoka per įstrižai pado einančią ilgojo šeivinio raumens sausgyslę, sudarydamas jai kanalą.Padinis kulnakaulinis kubakaulio raištis ir padinis kulnakaulinis laivakaulio raištis sustiprina iš apačios skersinį čiurnos sąnarį.Padiniai pleištukiniai laivakaulio raiščiai, kubakaulinis laivakaulio raištis, tarppleištukiniai raiščiai, pleištukinis kubakaulio raištis yra platūs ir labai tvirti. Jie padeda pėdai išlaikyti išgaubtą skliautinę formą.

Čiurnos srities raiščiai: a) Kulnakaulio kūnasb) Kulnakaulio gumburas.c) Kulnakaulio priekinė atauga.d) Šokikaulis.e) Laivakaulis.f) Laivakaulio šiurkštuma.

1. Šokikaulinis kulnakaulio raištis. 2. Padinis kulnakaulinis kubakaulio raištis. 3. Padinis kulnakaulinis laivakaulio raištis. 4. Padiniai kubakauliniai laivakaulio raiščiai. 5. Padiniai laivakauliniai pleištukų raiščiai. 6. Padiniai kubakauliniai pleištukų raiščiai. 7. Padiniai tarplaivakauliniai raiščiai.

Kairė koja, vaizdas iš vidinės pusės (raiščiai).a) Blauzdikaulis.b) Šeivikaulis.c) Kulkšnis.d) Šokikaulis.e) Kulnakaulis.f) Kulnakaulio atauga..g) Šokikaulio atrama.h) Kubakaulis.i) Laivakaulis.k) I pleištukas.l) II pleištukas.1. Deltinis (vidinis) raištis. 2. Užpakalinis šokikaulinis šeivikaulio raištis. 3. Užpakalinis šokikaulinis kulnakaulio raištis.4. Užpakalinis kulnakaulinis kubakaulio raištis. 5. Nugarinis šokikaulinis laivakaulio raištis. 6. Kulnakaulinis laivakaulio raištis. 7. Šoninis pleištukinis laivakaulio raištis. 8. Nugarinis pleištukinis laivakaulio raištis (I pleištukas).9. Pleištukinis laivakaulio raištis ( II pleištukas).10. Nugarinis tarppleištukinis raištis.

Kairė koja, vaizdas iš šoninės pusės (raiščiai).a) Šeivikaulis.b) Blauzdikaulis.c) Šoninė kulkšnis..d) Kulnakaulio kūnas.e) Kulnakaulio gumburas.f) Kulnakaulio priekinė atauga.g) Kubakaulis.h) Šokikaulisi) Laivakaulis.k) II pleištukas..l) III pleištukas.m) I pleištukas.n) V padikaulio gumburas. 1. Tarpkaulinis kojos raištis. 2. Užpakalinis blauzdikaulinis šeivikaulio raištis. 3. Aukštasis priekinis blauzdikaulinis šeivikaulio raištis. 4. Žemesnis priekinis blauzdikaulinis šeivikaulio raištis. 5. Vidurinis kulnakaulinis šeivikaulio raištis. 6. Užpakalinis kulnakaulinis šeivikaulio raištis. 7. Priekinis kulnakaulinis šeivikaulio raištis.8. Čiurninis raištis. 9. Nugarinis kulnakaulinis kubakaulio raištis. 10. Padinis kulnakaulinis kubakaulio raištis. 11. Nugarinis kulnakaulinis laivakaulio raištis. 12. Nugarinis šokikaulinis laivakaulio raištis. 13. Nugarinis kubakaulinis laivakaulio raištis. 14. Nugarinis laivakaulinis III pleištuko raištis. 15. Nugarinis laivakaulinis II pleištuko raištis. 16. Nugarinis tarppleištukaulinis raištis. 17. Nugarinis kubakaulinis V padikaulio raištis. 18. Nugarinis čiurninis ir padikaulinis tarpkaulinis raištis.

19. Nugariniai raiščiai pado pamato. 20. Nugariniai šalutiniai pirštakaulių raiščiai.

Nervai

Čiurnos sritį inervuoja kryžmenimis rezginys, sudarytas iš viršutinių keturių kryžmeninių nervų priekinių šakų, mažesnės dalies IV juosmeninio nervo priekinės šakos ir visos V juosmeninio nervo priekinės šakos. Kryžmeninio rezginio apatinės šakos inervuoja apatines galūnes.Blauzdinis nervas leidžiasi pakinklio duobės viduriu, užpakalyje ir šiek tiek lateraliau pakinklio kraujagyslių. Šiuo kanalu blauzdinis nervas leidžiasi kartu su užpakalinėmis blauzdos kraujagyslėmis, blauzdos užpakalinės grupės giliųjų raumenų užpakaliniu paviršiumi. Išėjęs per apatinę angą, blauzdinis nervas įlenda medialinės kulkšnies užpakalyje į fibrozinį kanalą ir čia suskyla į lateralinį ir medialinį pado nervus. Pakinklio duobėje nuo blauzdinio nervo atskyla kelios šakos. Vidinis blauzdinis odos nervas atskyla pakinklio duobės viduryje, perveria blauzdos fasciją. Apatiniame blauzdos trečdalyje prie medialinio blauzdos odos nervo prisijungia skaidulos iš lateralinio blauzdos odos nervo ir toliau jis jau vadinamas blauzdos odos nervu. Pastarasis, leisdamasis paodžiu, eina užpakalyje lateralinės kulkšnies ir pereina į pėdos dorsalinio paviršiaus lateralinį kraštą. Čia jis jau vadinamas pėdos nugariniu lateraliniu odos nervu. Medialinis blauzdos odos nervas inervuoja blauzdos užpakalinio paviršiau medialinės pusės odą, o blauzdos odos nervas – blauzdos užpakalinio paviršiaus apatinės dalies, kulno lateralinio paviršiaus ir pėdos nugarinio paviršiaus lateralinio krašto odą iki V piršto galinio pirštakaulio.Blauzdoje nuo blauzdinio nervo atskyla šakos į blauzdos užpakalinės grupės giliuosius raumenis, o medialinis kulkšnies srityje – šakos į kulno medialinio paviršiaus ir pėdos medialinio krašto odą. Vidinis pado nervas eina bendravarde vaga. Nuo jo atskyla raumeninės šakos į trumpąjį kojos pirštų lenkiamąjį raumenį, į kojos nykščio pakylos raumenis, pritraukiamąjį kojos nykščio raumenį, trumpąjį lenkiamąjį kojos nykščio raumenį ir į pirmąjį bei antrąjį sliekinius raumenis. Pado viduryje medialinis pado nervas suskyla į tris bendruosius padinius pirštų nervus, o šie – į du savuosius padinius pirštų nervus, kurie inervuoja atgręžtų vienas į kitą I-IV pirštų šonų odą, taip pat pado odos medialinį pusę.

Šoninis pado nervas kartu su bendravarde arterija eina pado lateraline vaga ir suskyla į giliąją ir paviršinę šakas. Gilioji šaka yra judinamoji, eina šalia pado arterinio lanko. Ji inervuoja mažojo piršto pakylos raumenis. Paviršinė šaka inervuoja pado lateralinės pusės odą, o nuo jos atskylantys savieji padiniai pirštų nervai – V piršto ir į jį atgręžto IV piršto paviršiaus odą.Bendrasis šeivinis nervas leidžiasi pakinklio duobės lateralinio kraštu, ties šeivikaulio galva įlenda į ilgąjį šeivinį raumenį ir suskyla į giliąją ir paviršinę šakas. Nuo bendrojo šeivinio nervo atskyla lateralinis blauzdos odos nervas, kuris leidžiasi paodiniu blauzdos užpakalinio paviršiaus lateraliniu kraštu ir inervuoja odą. Apatiniame blauzdos trečdalyje jo galinės šakos susilieja su medialiniu blauzdos odos nervu ir toliau eina blauzdos odos nervo sudėtyje.

Gilieji kairės kojos nervai

a) Kulnakaulio gumburas. b) Mažojo piršto atitraukiamasis raumuo.c) Kojos nykščio atitraukiamais raumuo.d) Ilgojo kojos nykščio lenkiamojo raumens sausgyslė. e) Trumpasis kojos pirštų lenkiamasis raumuo. f) Achilo sausgyslė.g) Vidurinė kulkšnis. h) Šoninė kulkšnis. 1. Blauzdinis nervas. 2. Padinis odos nervas. 3. Vidinis pado nervas. 4. Šoninis pado nervas.

Arterijos ir venos

Pakinklinė arterija yra šlaunies arterijos tąsa. Ji suskyla į priekinę ir užpakalinę blauzdos arterijas.Priekinė blauzdos arterija leidžiasi žemyn tarp blauzdos priekinės grupės raumenų iki pėdos. Jos šakos maitina kelio sąnarį bei priekinę blauzdos pusę. Nugarinę pėdos arteriją dengia tik oda ir fascija, todėl lengvai apčiuopiama jos pulsacija. Priekinės blauzdos arterijos šakos sudaro nugarinį pėdos arterinį lanką. Iš lanko išėjusios šakos maitina pėdos nugarinį paviršių, pirštus, o per giliąją pado šaką susijungia su padiniu lanku.Užpakalinė blauzdos arterija leidžiasi blauzdos kanalu tarp paviršinių ir giliųjų blauzdos raumenų ir juos maitina. Pagal kryptį sudaro pakinklinės arterijos tęsinį. Ji leidžiasi žemyn ir skyla į keturias šakas:

1. Šeivinė apsukinė šaka.2. Šeivinė arterija ( stambiausia užpakalinės blauzdos arterijos šaka).3. Blauzdikaulio maitinamoji arterija.4. Vidinės kulkšnies šakos.Pėdos arterijos – tai priekinės ir užpakalinės blauzdos arterijų tęsiniai. Jos skirstomos į nugarines pėdos arterijas ir pado arterijas. Nugarinė pėdos arterija eina šoniau ilgojo tiesiamojo kojos nykščio raumenį tvirtinančios sausgyslės, pirmuoju tarppadiniu tarpu. Iš jos išeina keletas šakų: 1. Vidinė čiurnos arterija (išsišakoja vidiniame pėdos krašte).2. Šoninė čiurnos arterija, išėjusi šokikaulio galvos aukštyje, eina į priekį ir į vidinę pusę.3. Lankinė arterija yra galutinė nugarinės pėdos arterijos šaka.Skiriamos paviršinės ir giliosios kojų venos. Paviršinių venų tinklas yra labai gerai išsivystęs. Pėdos nugariniame paviršiuje jos sudaro veniniu tinklus ir nugarinį veninį lanką.Mažoji poodinė vena surenka kraują iš pado ir blauzdos lateralinės pusės. Didžioji poodinė vena pasideda nuo pado medialinio krašto. Kyla blauzdos bei šlaunies medialiniais paviršiais ir kiek žemiau kirkšninio raiščio įteka į šlauninę veną. Ji surenka kraują iš pėdos ir blauzdos medialinių pusių, iš šlaunies poodinių venų.

Dešinės kojos pado giliosios arterijos.

a) Kulnakaulio gumburas. b) Kojos nykščio pritraukiamasis raumuo.c) Padiniai pėdos tarpkauliniai raumenys. d) Trumpasis lenkiamasis V pirštakaulio raumuo. 1. Užpakalinė blauzdikaulio arterija. 2. Šoninė pado arterija. 3. Vidurinė pado arterija. 4. Vidurinė pado arterija didžiojo piršto.5. Nugarinė pėdos arterija, prasiskverbianti iš giliosios pado šakos į nugarinį paviršių.6. Gilusis pėdos skliautas. 7. Padinė tarpkaulinė arterija. 8. Kojos pirštų padinė arterija. 9. V kojos piršto šoninė arterija.

Dešinės kojos pado paviršinės arterijos

a) Kulnakaulio gumburas. b) V padikaulio šiurkštuma. c) I padikaulio galva.d) Trumpasis lenkiamasis kojos pirštų raumuo.e) Atitraukiamasis kojos nykščio raumuo. f) Trumpasis lenkiamasis kojos nykščio raumuo.

g) Ilgasis lenkiamasis kojos nykščio raumuo. h) Ilgasis lenkiamasi kojos pirštų raumuo. i) Kvadratinis pado raumuo. k) V padikaulio atitraukiamasis raumuo.l) Trumpasis lenkiamasis V kojos piršto raumuo. m) Skersinis pėdos raumuo.1. Užpakalinė blauzdos arterija. 2. Padinė šoninė arterija. 3. Padinės vidurinės arterijos šaka. 4. Šoninė V padikaulio arterija. 5. Giliojo pado skliauto pradžia. 6. Padinė vidurinė arterija (nuo blauzdikaulio užpakalinės arterijos). 7. Padinė tarpkaulinė arterija atskylanti nuo padinių pirštų arterijų.

Priekinio paviršiaus arterijos.

h) Blauzdikaulinė ketera. i) Vidinė kulkšnis. k) Šoninė kulkšnis. y) Priekinis blauzdos raumuo.z) Ilgasis tiesiamasis kojos nykščio raumuo.) Ilgasis lenkiamasis kojos pirštų raumuo.

13. Priekinė blauzdos arterija.16. Šoninė kulkšnies arterija.17. Vidurinė kulkšnies arterija. 18. Šoninė čiurnos arterija. 19. Vidinė čiurnos arterija. 20. Nugarinė padinė tarpkaulinė arterija.

Užpakalinio paviršiaus arterijos

n) Šoninė kulkšnis.o) Vidinė kulkšnis. 15. Šeivikaulio arterija. 16. Blauzdikaulio priekinė arterija. 17. Lankinė kulkšnies arterija.

Literatūra

1. Internetinė nuoroda http://en.wikipedia.org/wiki/Tarsus , žiūrėta (2007 03 20).2. Internetinė nuoroda http://www.anatomyatlases.org/ (žiūrėta 2007 03 ).3. Internetinė nuoroda http://www.bartleby.com/107/96.html (žiūrėta 2007 03 20)4. Internetine nuoroda video filmukas 14min. Leg and foot Dissection 26 http://www.anatomy.wisc.edu/courses/gross/ (žiūrėta 2007 03 23)5. Kaulai ir jų jungtys, Adelė Mankienė; 1993m., Vilnius.6. Žmogaus anatomija ir fiziologija, O.V.Anusevičienė, P.Cibas, L.Lilienė; 2002m., Kaunas „Spindulys“.7. Žmogaus anatomija S.Pavilionis, E.Burneckis, V.Gavelis, R.Mikėnienė, R.Stropus, K.Tamašauskas, A.Urbonas, S.Žvirdauskas; 1984m., Vilnius „Mokslas