Vėjaraupiai

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) virusinė infekcija – tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiai priklauso vaikų infekcinių ligų grupei. Ji yra dažna vaikystės liga. Paprastai ja sergama lengvai, tačiau ši liga gali būti pavojinga mažiems vaikams ir suaugusiesiems. Ypatingas pavojus kyla tais atvejais, jei asmuo sunkiai sirgo kokia nors kita liiga ar yra nusilpęs.

Juosiančioji pūslelinė (lot. Herpes zoster)

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas visą gyvenimą išlieka gyvas, nors ir prislopintas nervų sistemos dorsaliniuose ganglijuose ir, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juosiančiąją pūslelinę, kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje.Dažniausiai šia liga suserga vyresni nei 50 metų žmonės. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Po kelerių dienų odą virš pažeisto nervo išberia. 50 proc. atvejų pažeidžiami tarpšonkauliniai neervai. Rečiau pažeidžiamas trišakis nervas (požymis- veido bei akių bėrimai. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos ap

psauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Apie 50% atvejų tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai VZV pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Kitais atvejais gali būti pažeidžiamas trišakis nervas ir požymių atsirasti veide bei akyse. Akių pažeidimai gali sukelti aklumą. Jei skausmas, išnykus bėrimams, išlieka, diagnozuojama poherpetinė neuralgija. Skausmas dažnai būna nepakeliamas, kankinantis, tęsiasi mėnesius, metus, o skausmą malšinantys vaistai dažnai būna neveiksmingi.

AMŽIAUS RIZIKOS GRUPĖ
Dažniausiai šia liga serga 2-8 metų vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių šia liga serga labai retai. Šioje amžiaus grupėje dėl nepakankamo imuniteto serga neišnešioti ir gimę mažo svorio kūdikiai. Jeigu keturias dienas prieš gimdymą gimdyvė suserga vėjaraupiais, antikūnų (gebėjimo apsisaugoti nuo ligos) dar neebus, todėl naujagimis susirgs vėjaraupiais po 5-10 dienų. Jei gimdyvė suserga vėjaraupiais 10-20 dienų prieš gimdymą, naujagimis suserga jau pirmomis gyvenimo dienomis, retais atvejais gali gimdamas užsikrėsti per placentą. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga.
Dažniausiai susergama žiemą ir rudenį.
LIGOS SUKELĖJAS
Ligą sukelia Varicella-Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Jis neatsparus ir aplinkoje greitai žūsta. Galimybė jais užsikrėsti yra didesnė nei 60 proc.

UŽKRATO ŠALTINIS
Užsikrečiama nu

uo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oro-lašeliniu keliu kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui , kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusai patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą.
Galima užsikrėsti ir tiesiogiai: per odą, liečiant bėrimus.

SIMPTOMAI
– Galvos skausmas
– Apetito stoka
– Staigus karščiavimas
-Sutrikęs miegas
-Niežulys
-Odos pūslės
-Šašai
-Pūslinis bėrimas
-Bėrimas ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų,
kojų

LIGOS EIGA
Slaptasis (inkubacinis) ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 15-21 dieną, vidutiniškai dvi savaites. Ligos pradžia ūmi. Staiga pakyla temperatūra iki 37,5-38,5 C, pradeda berti dėmelėmis ,atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta papulėmis (odos iškilimais). Jau pirmą parą papulės virsta plonasienėmis pūslytėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, centre kiek įdubusiomis, apsuptomis raudono lankelio. Per 1-2 dienas pūslytės apdžiūsta ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta per 1-3 savaites,pasveikus randų nelieka. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Vėjaraupiams būdinga: deje tuo pačiu metu matomi visi bėrimo elementai (dėmelės, papulės, pūslytės, šašeliai). Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių. . Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai tr

rūksta ir susidaro kraujuojančių opelių,kurias skauda. Ligoniui taip pat pasireiškia: galvos skausmai, blogas apetitas, miego, sąmonės sutrikimas, net traukuliai. Išbertas vietas stipriai niežti. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių. Ligonį beria 3-4 dienas, rečiau – iki 7 dienų. Lengvos vėjaraupių formos taip ir praeina be sudėtingo gydymo. Pasveikstama per 10-15 dienų. Profilaktiškai ligoniai izoliuojami 9 dienoms nuo tada, kai atsirado pirmieji bėrimo elementai. Kolektyvus lankantys vaikai, nesirgusieji vėjaraupiais, bet bendravę su sergančiais, izoliuojami 11-21 dieną nuo bendravimo pradžios. Šeimose tai sudaro didelius nepatogumus, nes tėveliai priversti spręsti, kam slaugyti sergantį šeimos narį.

KOMPLIKACIJOS
Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga.Būdingos komplikacijos: pūlingos komplikacijos, rečiau pasitaiko galvos smegenų dangalų uždegimai, vyresnio amžiaus žmonėms gali išsivystyti plaučių, širdies raumens, kepenų, kasos uždegimai.Varicellos zoster virusinė infekcija kelia ypač didelį pavojų žmonėms, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi: sergantiems ŽIV infekcija, vartojantiems steroidinius hormonus ar imuninę sistemą slopinančius vaistus. Tokie žmonės patiria komplikacijų ar miršta 100 kartų dažniau negu sveikieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams.
Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės ne

ervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis. Dėl to ir vos gimęs kūdikis gali susirgti vėjaraupiais.
TYRIMAI
Specifinių tyrimų, patvirtinančių vėjaraupių diagnozę, nėra.

GYDYMAS
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Taikomi priešvirusiniai preparatai (acikloviras, valacikloviras, famviras ir kt.). Jie rekomenduojami gydyti juostinei pūslelinei, tačiau vėjariaupiams gydyti jie nelabai efektyvūs. Dažniausiai taikomos simptominės gydymo priemonės: temperatūrą mažinantys bei skausmą malšinantys medikamentai, odos higienos priemonės. Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Skiriama vaikams, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Vėjaraupiais sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus ir nesunkiai pasveiksta.Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju, laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
-Kol vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovytėje.
-Išbertas vietas tepti 5 proc. kalio permanganato ar 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu, ar eozino vandeniniu tirpalu.
-Burną, ypač pavalgius, skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
-Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5 C, duoti vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio).

PATARIMAI
– Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti jam nagus, išvalyti panages, galima užmauti pirštines. Būtina švariai ir dažnai plauti rankas.
– Maudyti, kai nukris temperatūra. Į vonią įlašinti kalio permanganato tirpalo (vanduo turėtų būti šviesiai rožinės spalvos) ar ramunėlių nuoviro.
-Išmaudžius šluostyti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluosčiu.
-Dažnai keisti baltinius ir patalynę.
-Maitinti šiltu, minkštu ar skystesniu maistu. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį. Nesiūlyti aštrių, sūrių produktų, citrusinių vaisių.
-Ligonio kambarį gerai vėdinti, grindis šluostyti drėgnu skuduru, valyti dulkes.
-Stengtis pralinksminti vaiką, atitraukti jo dėmesį nuo ligos, pasiūlyti jam naujų žaidimų. Taip ligonis užsimirš, rečiau kasysis, neliūdės ir greičiau sveiks.
VAKCINA NUO VĖJARAUPIŲ
Šiuo metu galima išvengti vėjaraupių ir juos lydinčių įvairių komplikacijų – Lietuvos vaistų rinkoje jau yra vakcina nuo vėjaraupių. Ji pagaminta susilpnintų gyvų Varicella-Zoster virusų pagrindu. Nuo 2002 metų skiepai nuo vėjaraupių rekomenduojami ir Respublikos Nacionaliniame skiepų kalendoriuje, tačiau už vakciną apsimoka pats asmuo. Rekomenduojama skiepyti kartu su vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Vyresni nei 12 metų asmenys, neskiepyti anksčiau ir nesirgę vėjaraupiais, skiepijami dviem vakcinos dozėmis su vieno mėnesio pertrauka.
Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes:
– skiepijimas apsaugo nuo vėjaraupių: nuo sunkių bei įgimtų jo formų;
– paskiepyti sveiki vaikai apsaugomi nuo sunkios vėjaraupių formos, jei kartais susirgtųimuninę sistemą slopinančia liga;
– skiepijimas apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje;
– skiepijimas tikslingas vaiko bei visos šeimos socialinio aktyvumo prasme. Sergančio vaiko socialinis aktyvumas ribojamas bent 10 dienų, kol vaikas -ligonis gali užkrėsti. Tai sudaro nepatogumų ir atneša materialinių nuostolių šeimai.

Rekomenduojama skiepyti:
– visus 15-16 mėn. vaikus,
– visus anksčiau nesirgusius vaikus nuo 17 mėnesių iki 13 metų ( ypač lankančius darželius bei mokyklas),
– visus, patiriančius didelę kontakto su šia infekcija riziką: medicinos darbuotojus , darželio personalą, mokytojus, studentus, moteris, planuojančias nėštumą, žmones, dažnai keliaujančius, visus nesirgusius, kurių imuninė sistema nusilpusi.
-ligoniai, kuriems infekcija gali sukelti sunkių pasekmių:
*Sergantieji piktybiniais navikais.
*Ūmine leukemija.
*Vartojantieji hormoninių ar kitų vaistų, slopinančių imunitetą.
*Sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis.

Atsargumo priemonės

-Vėjaraupių vakcinacija nerekomenduojama asmenims, kurie yra labai alergiški (turėję gyvybei pavojingas alergines reakcijas) želatinai arba antibiotikui neomicinui.
-Vakcinacija atidedama, kol pacientas pasveiks, jei asmuo sunkiai ar vidutiniškai serga paskyrimo dieną.
-Neskiepijamos nėščios moterys. Vieną mėnesį iki vėjaraupių vakcinacijos patariama saugotis nėštumo. Paskiepijus nuo vėjaraupių, rekomenduojama nepastoti mažiausiai 2 mėnesius.
-Skiepų tinkamumą ir planą reikėtų ypač atidžiai aptarti su gydančiuoju gydytoju, jeigu pacientas:

*serga ŽIV/AIDS ar kita liga, kuri gali paveikti imuninę sistemą;
*buvo gydytas imuninę sistemą veikiančiais vaistais, pvz., steroidais, daugiau kaip 2 savaites;
*serga vėžiu;
*gydomas nuo vėžio spinduliais ar vaistais.
-Asmenys, kuriems neseniai buvo skirti kraujo preparatai, turi apie tai informuoti gydantįjį gydytoją. Vėjaraupių vakcina tuomet gali būti skiriama praėjus tam tikram laikui.
Šalutinės reakcijos į skiepus
Vakcina, kaip ir kiekvienas medikamentas, kartais gali sukelti alerginę ar kitokią organizmo reakciją.
Vaikas turėtų būti stebimas ir fiksuojama neįprasta jo elgsena 72 val po paskiepijimo, o po tymų, raudonukės, kiaulytės, vėjaraupių skiepų – ir ilgiau. Daugumai paskiepytų žmonių rimtų reakcijų nebūna, o vidutinio sunkumo ir sunkios reakcijos į skiepus šiuo metu yra ypatingai retos. Be to, vakcinacijos privalumai (vaikai neserga sunkiomis užkrečiamomis ligomis) daug didesni už vakcinacijos riziką.
Įprastinės reakcijos į vakciną gali būti:
– skausminga , paraudusi injekcijos vieta, dirglumas, apetito praradimas, nuovargis, subfebrilus ar vidutinis karščiavimas, po 1-1,5 savaitės nuo vėjaraupių, tymų ar raudonukės vakcinacijos atsiradęs negausus bėrimas.
Esant šioms reakcijoms, žmonėms nereikia skubios medicininės pagalbos. Pasitarę su gydančiuoju gydytoju, galite savo vaikui duoti acetaminofeno (paracetamolio) suspensijos, lašų arba minėtųjų preparatų žvakutę įkišti į tiesiąją žarną. Šie medikamentai gali būti vartojami visą pirmą parą po skiepų. Šiuos medikamentus būtina skirti, jei vaikui yra buvę traukuliai.
Vidutiniškai sunkios reakcijos pasitaiko ypač retai:
po difterijos, kokliušo ir stabligės vakcinos (DTP) suleidimo stebėtas nenutildomas verksmas 3 ir daugiau valandų, karščiavimas daugiau nei 40,5 C, traukuliai, vaiko išblyškimas ar suglebimas pasitaiko 6 iš 10 000 vaikų. Šios reakcijos yra ypač retos vartojant DTaP (“išgrynintąją”) vakciną;
stiprus skausmas ir raumens silpnumas injekcijos vietoje, suleidus Td vakciną.Šie simptomai gali pasireikšti iškart suleidus vakciną ir trukti nuo 2 dienų iki 4 savaičių.
Esant vidutiniškai sunkioms reakcijoms, žmonėms reikia medicininės pagalbos. Patariama kreiptis į savo gydantįjį gydytoją.
Sunkios reakcijos:
sunkios alerginės reakcijos, tarp jų ir anafilaksinė reakcija (pasunkėjęs kvėpavimas, užkimimas ar švokščiantis alsavimas, dilgėlinė, išblyškimas, silpnumas, padažnėję širdies susitraukimai, galvos svaigimas).
Sunkios alerginės reakcijos paprastai atsiranda tuoj po injekcijos ar praėjus kelioms valandoms. Tuo atveju reikia skubios medicininės pagalbos.
Esant sunkiai ar vidutinio sunkumo reakcijai į skiepus, gydytojas privalo užpildyti pranešimo formą savo gydymo įstaigoje. Apie skiepus ir reakcijas į juos išsamią informaciją suteiks konsultaciniai centrai. Rizikingais atvejais sudaroma galimybė skiepytis stacionare, paskiepijus visą parą prižiūrima.

STATISTINIAI DUOMENYS
-Beveik 95 proc.visų pasaulio gyventojų užsikrečia šia virusine infekcija.
-Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juosiančiaja pūsleline (herpes zoster)!
-Sergamumas vėjaraupiais yra viena iš dažniausių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių ligų.
-Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams.
-Kiekvieną savaitę miršta vienas vaikas ir vienas suaugusysis!
-Kiekvienais metais JAV dėl vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir registruojama apie 100 mirties atvejų.
-1999 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 17 743 susirgimo vėjaraupiais atvejai.
-Į Kauno infekcinės ligoninės Vaikų kliniką 1999 metais buvo paguldyti 47 vaikai, sergantys vėjaraupiais. O 2000 metais iki spalio mėn. – 52 ligoniai. Dažniausiai liga komplikavosi plaučių uždegimais – 28 vaikams, centrinės nervų sistemos pažeidimas – 5, kitiems – ausų ir odos pūlingais uždegimais. Vaikai gydėsi ligoninėje 10 ir daugiau dienų, nes buvo reikalingas sudėtingas bei kompleksinis gydymas.
-Kauno mieste sergamumas vėjaraupiais paskutiniais metais išlieka gana aukštas. 2003 metais sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų buvo 34,6, 2002 m. – 37,6. 2003 metais vėjaraupiais daugiausia sirgo darželius ar mokyklas lankantys vaikai. Net 133 kolektyvuose: 56- iuose lopšeliuose- darželiuose, 10- yje mokyklų – darželių, 66-iose bendrojo lavinimo mokyklose bei vaiko raidos klinikoje “Lopšelis” bendravo vaikai su sergančiaisiais vėjaraupiais.
-Ne visada iš karto nustatoma ligos diagnozė, todėl susirgimai greitai išplinta tarp bendravusiųjų. 2003 metais buvo vienas židinys, kuriame sirgo net 47 vaikai. Tada, susirgus pirmajam asmeniui, nuo jo užsikrėtė kiti ir susirgimai lopšelyje- darželyje tęsėsi keletą mėnesių. Vaikų mokymo ugdymo įstaigose profilaktinės priemonės taikomos laiku, pavėlavus izoliuoti ligonį, kadangi virusas labai lakus, infekcija plinta nestabdomai.

Literatūra:
1. [vejaraupiai] [žiūrėta 2005-10-28] prieiga per internetą www.sveikas.lt
2. Ieva Novogreckaitė [Kaip išvengti vėjaraupių] [žiūrėta 2005-10-28] prieiga per internetą www.sam.lt
3. [vėjaraupiai] [žiūrėta 2005-10-28] prieiga per internetą www.is.lt
4. Nijolė Kriaušiūnienė [Vėjaraupiai – nevaikiškai rimta liga] [žiūrėta 2005-10-28] prieiga per internetą www.kvsc.lt
5. Valdas Sasnauskas [vėjaraupiai] [žiūrėta 2005-10-28] prieiga per internetą www.moteru.takas.lt
6. [vėjaraupiai] [žiūrėta 2005-10-28] prieiga per internetą www.gsk.lt
7. Giedra Levinienė, Vėjaraupiai gali pažeisti nervų sistemą//Lietuvos rytas, gyvenimo būdas, medicina, Nr. 234, 2005m. spalio 8 d.,p.13

SERGANČIŲJŲ VĖJARAUPIAIS NUOTRAUKOS

Tikslas
Susipažinti su vėjaraupių liga.
Uždavinys
– Sužinoti kokiai ligų grupei priklauso vėjaraupiai;
– Kas dažniausiai serga šia liga;
– Ligos sukelėjas;
– Kaip užsikrečiama šia liga ir nuo ko;
– Kokie šios ligos simptomai;
– Kokia ligos eiga;
– Ar galimos komplikacijos;
– Kaip gydomi vėjaraupiai;
– Ar galima jos išvengti;
– Kokie statistiniai duomenys.

Išvados
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster)- tai ūmi virusinė liga, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline(lot. Herpes zoster).
AMŽIAUS RIZIKOS GRUPĖ
Dažniausiai šia liga serga 2-8 metų vaikai
LIGOS SUKELĖJAS
Ligą sukelia Varicella-Zoster virusai,priklausantys Herpes viridae šeimai.
UŽKRATO ŠALTINIS
Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais.Infekcija plinta oro lašeliniu keliu. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.
UŽKRATO ŠALTINIS
Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais.Infekcija plinta oro lašeliniu keliu. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.
SIMPTOMAI
Galvos skausmas, apetito stoka,staigus karščiavimas,niežulys, odos pūslelės.

KOMPLIKACIJOS
Būdingos komplikacijos: pūlingos komplikacijos, rečiau pasitaiko galvos smegenų dangalų ,plaučių, širdies raumens, kepenų, kasos uždegimai.
VAKCINA NUO VĖJARAUPIŲ
Lietuvos vaistų rinkoje jau yra vakcina nuo vėjaraupių. Ji pagaminta susilpnintų gyvų Varicella-Zoster virusų pagrindu. Nuo 2002 metų skiepai nuo vėjaraupių rekomenduojami ir Respublikos Nacionaliniame skiepų kalendoriuje, tačiau už vakciną apsimoka pats asmuo.
JUOSIANČIOJI PŪSLELINĖ
Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas visą gyvenimą išlieka gyvas, nors ir prislopintas nervų sistemos dorsaliniuose ganglijuose ir, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juosiančiąją pūslelinę, kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje.
STATISTINIAI DUOMENYS
* Beveik 95 proc.visų pasaulio gyventojų užsikrečia šia virusine infekcija.
*Kiekvieną savaitę miršta vienas vaikas ir vienas suaugusysis!
*Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juosiančiaja pūsleline.
*Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams.
*Sergamumas vėjaraupiais yra viena iš dažniausių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių ligų.

Turinys:
• Tikslas
• Uždavinys
• Juosiančioji pūslelinė
• Amžiaus rizikos grupė
• Ligos sukelėjas
• Užkrato šaltinis
• Simptomai
• Ligos eiga
• Komplikacijos
• Tyrimai
• Gydymas
• Patarimai
• Vakcina nuo vėjaraupių
• Statistiniai duomenys
• Išvados
• Sergančiųjų vėjaraupiais nuotraukos

Leave a Comment